Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Savinijaus Katausko ir Aurelijos Sadauskaitės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. Š. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2024 m. gruodžio 4 d. nuosprendžio, kuriuo:

E. Š. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį ir jam skirtos bausmės:

pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – 75 paros arešto;

pagal BK 243 straipsnį – 25 paros arešto.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir skirta 75 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė 50 parų arešto bausmė.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones – sustabdymą – nuspręsta panaikinti pradėjus vykdyti nuosprendžiu paskirtą bausmę.

Išaiškinta, jog E. Š. ne vėliau kaip per 7 dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo privalo darbo dienomis įstaigos darbo metu atvykti į (duomenys neskelbtini) kalėjimą, adresu (duomenys neskelbtini), arešto bausmei atlikti. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo jo atvykimo į areštinę dienos, o neatvykus – nuo sulaikymo dienos.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, uždrausta E. Š. vairuoti kelių transporto priemones 4 metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. rugpjūčio 8 d.

Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroro 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutarimu paskirtą automobilio „Citroen Xsara Picasso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis kodas (duomenys neskelbtini), laikiną nuosavybės teisės apribojimą nuspręsta panaikinti pradėjus vykdyti nuosprendį.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – automobilį „Citroen Xsara Picasso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis kodas (duomenys neskelbtini), 1 050 Eur vertės, nuspręsta konfiskuoti kaip nusikaltimo priemonę.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai ir prašymai

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti apėmimo būdu ir jam skirti 45 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę – 30 parų arešto – bausmę.

2) netenkinus pirmojo prašymo, prašo pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį jam skirti 53 parų, o pagal BK 243 straipsnį – 25 parų arešto bausmes.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies l punktu, bausmes subendrinti apėmimo būdu ir jam skirti 53 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę – 36 parų arešto – bausmę.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

2.1. Argumentuoja, jog teismas pažeidė bausmės skyrimo taisykles, nustatytas BK 61 straipsnyje. Teismas nustatė jo baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę, o sunkinančių ne, tačiau į tai neatsižvelgė nustatydamas arešto bausmės dydį. Todėl teismo paskirta galutinė 50 parų arešto bausmė yra per griežta. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2024 m. rugsėjo 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo buvo pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir BK 243 straipsnį, jam buvo skirta galutinė 36 parų arešto bausmė. Teismas jo (kaltinamojo) reikalavimu surengė bylos nagrinėjimą teisme, tačiau priimdamas nuosprendį į minėtu teismo baudžiamuoju įsakymu skirtos arešto bausmės dydį neatsižvelgė ir tokiu būdu, skirdamas galutinę 50 parų arešto bausmę, pablogino jo teisinę padėtį. Nuosprendyje nėra jokių motyvų, kodėl teismas, paskirdamas pagal BK 281¹ straipsnio l dalį 75 parų arešto bausmę, nustatė didesnį už tokios rūšies bausmės vidurkį arešto bausmės dydį.

2.2. Nustačius jo baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir nesant sunkinančių, vadovaujantis BK 61 straipsnyje nustatytomis bausmės skyrimo taisyklėmis, yra pagrindas jam paskirti mažesnę už vidurkį arešto bausmę ir pagal BK 281¹ straipsnio l dalį paskirti jam 45 parų arešto bausmę. Yra pasiryžęs pakeisti savo elgesį, pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailisi, todėl bausmės tikslai bus tinkamai įgyvendinti paskyrus mažesnę už vidurkį arešto bausmę.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

4. Apeliantas ne ginčija kaltės ir (ar) jo veiksmų kvalifikavimo pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir BK 243 straipsnį, o prašo pakeisti nuosprendį ir skirti švelnesnę arešto bausmę. Apelianto teigimu, teismas neatsižvelgė į tai, jog prieš tai priimtu Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2024 m. rugsėjo 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu jam pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir BK 243 straipsnį buvo skirta mažesnė galutinė subendrinta arešto bausmė – 36 paros. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, skirdamas 75 parų arešto bausmę, teismas, apelianto vertinimu, nemotyvavo, kodėl nustato tokį didesnį už arešto bausmės vidurkį bausmės dydį, juolab, esant vienai jo baudžiamąją atsakomybę lengvinančiai aplinkybei ir nesant sunkinančių. Su šiais apelianto argumentais teisėjų kolegija nesutinka, tačiau turi pagrindą švelninti bausmę, atsižvelgdama į tai, kad nuo 2025 m. vasario 1 d. pasikeitė bausmės skyrimo taisyklės, kurios palengvina nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį.

5. Nuo 2025 m. vasario 1 d., remiantis 2024 m. spalio 15 d. įstatymu Nr. XIV-3033 (TAR, 2024, Nr. 2024-18357), įsigaliojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 5, 7, 8, 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 51, 52, 54, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 72², 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 243, 244 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 5¹, 40¹, 58¹, 72⁵, 72⁶, 72⁷, 72⁸ straipsniais įstatymo Nr. XIV-2573 50 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XIV-2573 (TAR, 2024, Nr. 2024-08214). Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusioje naujoje BK 61 straipsnio 2 dalies redakcijoje nustatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. Iki 2025 m. vasario 1 d. galiojusi BK 61 straipsnio 2 dalies redakcija numatė, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Taigi įstatymų leidėjas panaikino taisyklę, pagal kurią bausmė skiriama skaičiuojant nuo jos vidurkio.

6. Be to, pakeistoje naujos redakcijos BK 61 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad „Jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas paprastai skiria jam minimalią straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Esant šios dalies pirmame sakinyje nustatytoms sąlygoms, teismas gali skirti didesnę nei minimalią sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę, tačiau tokį savo sprendimą privalo motyvuoti. <...>“

7. Teisėjų kolegija, remdamasi naujos redakcijos bausmės skyrimo taisyklėmis, iš naujo įvertinusi apylinkės teismo teisingai nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – byloje nustatyta viena E. Š. baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, jis padarė nesunkų nusikaltimą transporto eismo saugumui ir baudžiamąjį nusižengimą teisingumui, būdamas baustas administracine tvarka už įvairius administracinius nusižengimus, teistas už nusikaltimą transporto eismo saugumui, teistumas neišnykęs, charakterizuojamas nepatenkinamai, nedirbantis, daro išvadą, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti E. Š. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį paskyrus 54 paras, o pagal BK 243 straipsnį – 25 paras arešto. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies l punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir E. Š. skirtina subendrinta bausmė – 54 paros arešto. Įvertinus tai, kad byla apylinkės teisme išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir E. Š. prisipažino esąs kaltas, yra pagrindas pritaikyti BK 64¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą procesinę taisyklę, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. Š. skirti galutinę subendrintą bausmę – 36 paras arešto.

8. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 425 straipsnio 4 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad „Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė. <...>“ Taigi teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme. Todėl kaip nepagrįstas atmetamas apelianto, beje, prašiusio surengti bylos nagrinėjimą teisme po proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, argumentas, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2024 m. rugsėjo 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu jam buvo skirta mažesnė galutinė subendrinta arešto bausmė.

9. Kitas apelianto argumentas, jog pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį jam nepagrįstai skirta didesnė už arešto bausmės vidurkį bausmė, juolab atsižvelgiant į tai, kad bausmės vidurkio skaičiavimo taisyklė baudžiamajame įstatyme panaikinta, taip pat yra nepagrįstas. Vien tai, jog byloje nustatyta viena apelianto baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra sunkinančių, savaime nereiškia, jog yra pagrindas skirti apelianto norus atitinkančią bausmę. Areštas yra trumpalaikis laisvės atėmimas (BK 49 straipsnio 2 dalis). Už nusikaltimą nustatoma nuo 15 iki 90 parų arešto, už baudžiamąjį nusižengimą – nuo 10 iki 45 parų arešto (BK 49 straipsnio 3 dalis). Apeliantas nepagrįstai neįvertina, jog vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, o jam nustatytas 2,73 promilių neblaivumas žymiai viršijo baudžiamajai atsakomybei kilti reikšmingą 1,51 promilės ribą, be to, vairavo žinodamas, jog jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialiąja teise – teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones 3 metus nuo 2023 m. balandžio 11 d. iki 2026 m. balandžio 11 d. Taigi toks apelianto elgesys kelyje nebuvo atsitiktinis, o sąmoningas, tyčinis ir neabejotinai pavojingas eismo saugumui. Todėl už idealia sutaptimi padarytas dvi nusikalstamas veikas skirti jam minimalią arešto bausmę pagrindo nebuvo ir nėra.

10. Skundžiamas nuosprendis, teisėjų kolegijos vertinimu, yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Tačiau nuteistajam E. Š. iš naujo skirtina bausmė, atsižvelgiant į aptartą naujai įsigaliojusį nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantį baudžiamąjį įstatymą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo E. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Pakeisti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2024 m. gruodžio 4 d. nuosprendžio dalį, kuria nuteistajam E. Š. skirta galutinė 50 parų arešto bausmė, ir jam skirti bausmę:

pagal BK 243 straipsnį – 25 paras arešto.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies l punktu, skirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir skirti subendrintą bausmę – 54 paras arešto.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. Š. skirti galutinę bausmę – 36 paras arešto.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.