Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant pareiškėjui, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, S. G. ir jo atstovei advokatei B. V.,

institucijos, priėmusios nutarimą ne teismo tvarka administracinio nusižengimo byloje – Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, atstovui V. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus S. G., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiojo specialisto V. K. 2025 m. vasario 6 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau ir – Institucija, AAD) vyriausiojo specialisto V. K. 2025 m. vasario 6 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Nutarimas) S. G. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 235 straipsnio 7 dalį 900 Eur bauda už tai, kad jis, būdamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau ir – UAB) „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Bendrovė), direktoriumi, atsakingu už įmonės veiklos organizavimą ir įmonės finansinių išteklių valdymą, aplaidžiai vykdė savo pareigas, dėl ko (duomenys neskelbtini) miesto nuotekų valymo įrenginiuose (toliau ir – NVĮ), (duomenys neskelbtini), 2024 m. rugpjūčio 27 d. 00.00 val., susidariusios nepavojingos atliekos, miesto buitinių nuotekų valymo dumblas (atliekos kodas 19 08 05 pagal sausąją medžiagą) 203,499 t, nebuvo perduotos tokių atliekų tvarkytojams ir (duomenys neskelbtini) miesto NVĮ dumblo aikštelėje laikomas ilgiau kaip vienerius metus. Tokiais savo veiksmais asmuo pažeidė Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 10 dalį ir 6 straipsnio 1 dalį, Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių 6 punktą, Atliekų tvarkymo taisyklių 18, 22 punktų reikalavimus.

2. 2025 m. kovo 4 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose, per Nutarimą priėmusią Instituciją, gautas S. G. (toliau ir – Pareiškėjas) 2025 m. vasario 26 d. skundas, kuriuo prašoma: 1) Nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, priteisiant Pareiškėjui iš valstybės išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą; 2) nenustačius pagrindo Nutarimui panaikinti ir nusižengimo teisenai nutraukti – pakeisti Nutarimą ir neskirti administracinės nuobaudos arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą – įspėjimą. Skunde nurodyta, kad šios bylos atveju yra pagrindas spręsti apie būtinojo reikalingumo situaciją, kadangi Bendrovė buvo priversta laikyti dumblą ilgiau nei vienerius metus užsitęsus nuotekų dumblo panaudojimo laukų tręšimui plano rengimui ir (duomenys neskelbtini) NVĮ Taršos leidimo Nr. Sr-43/TL-Š.9-50/2021 (toliau ir – Taršos leidimas) keitimui. Bendrovė priėmė sprendimą papildyti turimą Taršos leidimo specialiąją dalį „Atliekų apdorojimas (naudojimas ar šalinimas, įskaitant laikymą ir paruošimą naudoti ar šalinti)“ bei „Kvapų valdymas“ atliekų apdorojimui (laikymui), kas suteikia jai teisę susidariusį dumblą nuotekų valykloje laikyti ilgiau nei vienerius metus. Tam tikslui buvo atliktas poveikio aplinkai vertinimas ir parengtas nuotekų dumblo panaudojimo laukų tręšimui planas. Pastarasis buvo suderintas su Aplinkos apsaugos agentūra tik 2024 m. rugsėjo 10 d. Nurodo, kad nuotekų dumblas negali būti bet kada vežamas į laukus ir iškart paskleidžiamas, paskleistas apdorotas dumblas turi būti įterptas į dirvožemį ne vėliau kaip per 2 kalendorines dienas. Todėl dumblo laikymas ilgesnį laiką dažnai yra neišvengiamas, vežant dumblą į laukus, būtina tiksliai žinoti, kada bus vykdomas arimas, reikia iš anksto suderinti laiką, atsižvelgti į oro sąlygas bei kitas aplinkybes. Bendrovė negalėjo dumblo perduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“, kadangi 203,499 t dumblo transportavimas būtų sudėtingas logistiškai, ekonomiškai neefektyvus ir aplinkosauginiu požiūriu netinkamas sprendimas. Tam būtų reikėję specialios transporto priemonės, daugybės reisų. Tai būtų turėję neigiamą poveikį aplinkai, nes atstumas (važiuojant keliu) tarp (duomenys neskelbtini) miesto NVĮ, esančių (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) dumblo apdorojimo įrenginių, esančių (duomenys neskelbtini), yra net 35 km. Didelis kuro sunaudojimas būtų padidinęs šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją, kas prieštarauja tvaraus atliekų tvarkymo principams. Be to, dumblo transportavimo išlaidos padidintų bendras dumblo tvarkymo sąnaudas, o tai lemtų nuotekų tvarkymo paslaugų kainų augimą. Skunde pažymėta, kad Bendrovė laikė dumblą ilgiau nei vienerius metus, laukdama, kol jį bus galima panaudoti laukuose, o ne perduodant UAB „(duomenys neskelbtini)“, kadangi, laikantis atliekų tvarkymo hierarchijos, nuotekų dumblas, tinkamas tręšimui, neturėtų būti deginamas, nes deginimo metu sunaikinamos jame esančios vertingos medžiagos, kurios pagerina dirvožemį ir mažina sintetinių trąšų poreikį. Be to, dumblo deginimas yra susijęs su papildoma šiltnamio efektą sukeliančia dujų emisija. Savo ruožtu, dumblo panaudojimas laukams tręšti, neturint suderinto su Aplinkos apsaugos agentūra tręšimo plano, būtų ne tik neteisėtas, bet ir keltų aplinkos taršos riziką. Taigi, šios bylos atveju nebuvo alternatyvių būdų pavojui pašalinti. Skunde nurodoma, jog padaryta žala - dumblo laikymas ilgiau nei vienerius metus be leidimo - buvo mažesnė nei ta, kurios buvo siekiama išvengti. Dumblas buvo laikomas specialiai tam pritaikytoje vietoje, nekeliant grėsmės aplinkai - nebuvo nustatyta, jog dėl to būtų kilusi tarša ar atsiradęs pavojus ekosistemoms, vandens telkiniams ar visuomenės sveikatai. Kadangi dumblas nebuvo perduotas UAB „(duomenys neskelbtini)“, nebuvo papildomos šiltnamio efektą sukeliančios dujų emisijos. Ekonominės žalos taip pat nekilo, nes jei dumblas būtų perduotas UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo tvarkymo sąnaudos būtų padidėjusios, kas lemtų nuotekų tvarkymo paslaugų kainų kilimą. Skunde teigiama, jog atsižvelgiant į paminėtą, laikytina, jog pareiškėjas veikė vadovaudamasis bonus pater familias standartu ir dėjo visas pastangas, kad Atliekų tvarkymo įstatyme įtvirtintas atliekų prevencijos ir tvarkymo prioritetų eiliškumas būtų išlaikytas bei rinkosi elgesio modelį, sukeliantį mažiausias galimas neigiamas pasekmes. Nagrinėjamu atveju egzistuoja visos būtinojo reikalingumo sąlygos, todėl administracinio nusižengimo teisena turi būti nutraukta, o Nutarimas panaikintas. Tačiau, jeigu Teismas spręstų kitaip, kad galimai buvo ir kitų būdų spręsti susidariusią situaciją, prašoma atsižvelgti į tai, jog vertinant pareiškėjo atliktus veiksmus, situaciją, kurioje esant jie buvo atlikti, ir tai, ko atliktais veiksmais buvo siekiama - užtikrinti tinkamą dumblo tvarkymą, vadovaujantis atliekų prevencijos ir tvarkymo prioritetų eiliškumu, bei laikytis teisės aktų reikalavimų dėl tręšimo plano, ir tai, jog Pareiškėjas žinojo, kad jau yra inicijuotas Taršos leidimo pakeitimas, kuris suteiktų teisę laikyti dumblą ilgiau, leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjo veiksmuose nėra jam inkriminuotų pažeidimų sudėties subjektyviojo požymio - kaltės. Dėl pagrindo neskirti nuobaudos arba skirti švelnesnę administracinę nuobaudą, Pareiškėjas prašo jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį. Nurodoma, jog, nors Nutarimu Pareiškėjui, kaip juridinio asmens vadovui, buvo paskirta minimali bauda, tačiau net ir ji yra aiškiai per griežta, neatitinka proporcingumo bei teisingumo principų. Įvertinus bylos faktines aplinkybes, nustatytų pažeidimų pobūdį ir priežastis, atsižvelgus į tai, kad Pareiškėjas bendradarbiavo, ėmėsi veiksmų Taršos leidimui pakeisti, į tai, jog nenustatyta pareiškėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nuotekų dumblas yra priskiriamas nepavojingų atliekų kategorijai, nėra duomenų, kad dėl padarytų teisės pažeidimų būtų kilusių žalingų padarinių aplinkai ir žmonėms, atsižvelgiant į taikomą teisinį reglamentavimą bei teisminę praktiką, laikytina, kad Pareiškėjui paskirta devynių šimtų eurų bauda yra akivaizdžiai neadekvati padarytiems pažeidimams ir yra per griežta. Teisingumo ir proporcingumo principai reikalauja Pareiškėjui jokios nuobaudos neskirti. Tačiau, jei, nepaisant visų prieš tai šiame skunde išdėstytų argumentų, visgi Teismas spręstų, kad nuobauda skirtina, prašoma vietoj baudos skirti įspėjimą.

3. Institucija 2025 m. kovo 25 d. atsiliepimu į skundą prašo Teismo Pareiškėjo skundo netenkinti ir Nutarimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad nėra faktinio pagrindo tenkinti Pareiškėjo prašymą - Nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą. Laikotarpyje nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2024 m. rugpjūčio 26 d. nustatyta, kad 2023 m. sausio 1 d. miesto buitinių nuotekų valymo dumblo pagal sausąją medžiagą buvo 233,2115 t (likutis pradžioje), per tikrinamą laikotarpį susidarė 300,3616 t miesto buitinių nuotekų valymo dumblo pagal sausąją medžiagą, 155,1999 t nurašytos, tai yra ištręštos pagal nuotekų dumblo tręšimo planus. Kadangi nepavojingos atliekos jų susidarymo vietoje gali būti laikinai laikomos neilgiau kaip vienerius metus, tai tikrinamu laikotarpiu imtas atliekų kiekis, kuris buvo pradžioje 233,2115 t bei atliekų kiekis pagal susidarymo datą, kuris yra 125,488 t. Susumavus 233,2115 t + 125,488 t=358,6995 t. Iš apskaičiuoto miesto buitinių nuotekų valymo dumblo kiekio 358,6995 t, nustatyta, kad 203,4996 t miesto buitinių nuotekų valymo dumblo (pagal sausąją medžiagą) laikoma ilgiau kaip vienus metus. (duomenys neskelbtini) miesto NVĮ dumblo aikštelėje sandėliuojamas miesto buitinių nuotekų valymo dumblas, kurio kiekis yra 203,4996 t (pagal sausąją medžiagą), atsižvelgiant į atliekų susidarymo datą (iki 2023 m. rugpjūčio 26 d.) turėjo būti perduotas atliekų tvarkytojui per vienerius metus nuo jų susidarymo momento. Nurodo, kad Pareiškėjo skunde išdėstyti motyvai paremti tik prielaidomis ir pateikti be jokių dumblo šalinimo kaštų paskaičiavimų ar įrodymų yra tik gynybinio pobūdžio, norint sušvelninti arba visiškai panaikinti Pareiškėjo padaryto administracinio pažeidimo aplinkybes ir pasekmes. (duomenys neskelbtini) miesto NVĮ dumblo aikštelėje sandėliuojamo miesto buitinių nuotekų valymo dumblo šalinimas, naudojant laukų tręšimui, nėra vienintelis būdas laiku pašalinti susidariusį dumblą iš (duomenys neskelbtini) miesto NVĮ teritorijos, adresu (duomenys neskelbtini) Pažymi, kad Pareiškėjas, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, atsakingu už įmonės veiklos organizavimą ir įmonės finansinių išteklių valdymą, aplaidžiai vykdė savo pareigas, nesiėmė priemonių ir laiku neorganizavo buitinių nuotekų valymo dumblo perdavimo atliekų tvarkytojui.

4. Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas S. G. teismui pateiktą skundą palaikė. Nurodė, jog aplinkybę, kad buitinių nuotekų valymo dumblo 203,499 t sausosios medžiagos buvo laikomas ilgiau nei vienerius metus, pripažįsta. Tręšimui gali būti panaudojamas tik dumblas, kuris išlaikytas daugiau nei vienerius metus. Tręšimo planai įprastai kas 5 metai atnaujinami, bet jie nuolat tvarkingai atnaujina, jeigu trūksta ploto. 2023 m. pasibaigė vieni laukų tręšimo planai, 2024 m. sausio mėn. kreipėsi dėl laukų tręšimo plano derinimo, užsitęsė laukų tręšimo planų parengimas nuo sausio iki rugsėjo mėnesio, ko anksčiau nebūdavo, todėl negalėjo daugiau dumblo panaudoti laukų tręšimui. Kai š. m. sausio mėn. kreipėsi, tai per nepilnus tris mėnesius išdavė tręšimo planus. Tręšimas vyksta nuėmus derlių. Negalėjo ištręšti, kadangi rugsėjo mėnesį jau būna apsėti laukai ir susikaupė dėl to. Nuotekų valymo dumblas nebuvo perduotas sunaikinimui todėl, kad toks sprendimas būtų netvarus, įmonė tiek lėšų neturi ir tam reikalingos sąnaudos vartotojams įsitrauktų į nuotekų dumblo tvarkymo kainą. Taisyklės vieną sako, o padaryti logiškai neįmanoma.

5. Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. G. atstovė advokatė B. V. patvirtino skunde išdėstytas aplinkybes ir prašė skundą tenkinti.

6. Institucijos, ne teismo tvarka priėmusios skundžiamą Nutarimą, atstovas V. K. teismo posėdžio metu palaikė atsiliepimą į skundą ir prašė S. G. skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

7. Teismas, nagrinėdamas bylą pagal skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 str.). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. ANK 569 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-24-1073/2019, 11 punktas).

8. Skundžiamu Nutarimu S. G. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 235 straipsnio 7 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda – 900 Eur bauda.

9. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, išklausęs Pareiškėjo ir jo atstovės, taip pat Institucijos atstovo paaiškinimus, sprendžia, kad šioje administracinio nusižengimo byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių, jog S. G. veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 235 straipsnio 7 dalyje, sudėties požymiai.

10. ANK 235 straipsnio 7 dalyje atsakomybė numatyta už ūkinės ar kitokios veiklos vykdymą, objektų naudojimą neturint Aplinkos apsaugos įstatyme nustatyto leidimo, išskyrus leidimus, nurodytus šio straipsnio 15 ir 19 dalyse, ar kituose aplinkos apsaugą ar gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyto leidimo, kai tai numatyta įstatymuose ar kituose teisės aktuose, arba nesilaikant šiame leidime nustatytų sąlygų, arba pažeidžiant teisės aktuose nustatytus aplinkos apsaugos reikalavimus ir normatyvus.

11. Nutarimu S. G. nubaustas už tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, atsakingu už įmonės veiklos organizavimą ir įmonės finansinių išteklių valdymą, aplaidžiai vykdė savo pareigas, dėl ko (duomenys neskelbtini) miesto NVĮ, (duomenys neskelbtini), 2024 m. rugpjūčio 27 d. 00.00 val., susidariusios nepavojingos atliekos, miesto buitinių nuotekų valymo dumblas (atliekos kodas 19 08 05 pagal sausąją medžiagą) 203,499 t, nebuvo perduotos tokių atliekų tvarkytojams ir (duomenys neskelbtini) miesto NVĮ dumblo aikštelėje laikomas ilgiau kaip vienerius metus.

12. Kaip matyti iš skundo, teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų, S. G. ir jo atstovė neginčija to, jog Nutarime nurodytas miesto buitinių nuotekų valymo dumblo kiekis – t. y. 203,499 t (duomenys neskelbtini) miesto NVĮ dumblo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), 2024 m. rugpjūčio 27 d. buvo laikomas ilgiau kaip vienerius metus. Šią aplinkybę patvirtina ir byloje esantis AAD Šiaulių valdybos Šiaulių aplinkos apsaugos skyriaus 2024 m. spalio 1 d. patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), Vieningos gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinės sistemos (toliau ir – GPAIS) duomenys bei kita bylos medžiaga.

13. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 10 dalyje numatyta, kad atliekas surenkančios, vežančios ir apdorojančios įmonės, prekiautojai atliekomis ir tarpininkai, įmonės, atliekų susidarymo vietoje pavojingąsias atliekas laikančios ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingąsias – ilgiau kaip vienus metus, šią veiklą gali vykdyti tik įregistruoti į Atliekų tvarkytojų valstybės registrą (toliau ir – ATVR). Šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje reglamentuojam, jog įmonės, ketinančios atlikti atliekų apdorojimą, perdirbančios laivus, ir įmonės, atliekų susidarymo vietoje pavojingas atliekas laikančios ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingąsias – ilgiau kaip vienus metus, turi gauti leidimus.

14. Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-259 (2020 m. liepos 16 d. įsakymo Nr. D1-425 redakcija), 6 punkte numatyta, kad veiklos vykdytojas, eksploatuojantis įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis), atitinkantį vieną ar kelis šių taisyklių 1 priede nurodytus kriterijus, privalo turėti leidimą. Taisyklių 1 priedo 3.2 punkte nurodyta, kad įrenginio eksploatavimui reikia specialiosios leidimo dalies atliekų apdorojimas (naudojimas ar šalinimas, įskaitant laikymą ir paruošimą naudoti ar šalinti), kai laikomos atliekos jų susidarymo vietoje viršija Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme nustatytą laikino laikymo laikotarpį. Pagal planuojamos ūkinės veiklos objekto patikrinimo prieš eksploatavimo pradžią tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2021 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. D1-444, 5 punktą, veiklos vykdytojas, norintis pradėti eksploatuoti ūkinės veiklos objektą ar jo dalį ir pradėti ūkinę veiklą, ar jo įgaliotas asmuo ne vėliau kaip prieš 25 darbo dienas iki planuojamos eksploatavimo ir ūkinės veiklos vykdymo pradžios Aplinkos apsaugos agentūrai pateikia pranešimą apie planuojamą ūkinės veiklos objekto eksploatavimo ir ūkinės veiklos vykdymo pradžią pagal šio tvarkos aprašo 1 priede nurodytą pavyzdį. Jeigu Aplinkos apsaugos agentūra gauna pranešimą vėliau už šiame punkte nustatytą terminą arba su pranešimu pateiktos informacijos nepakanka priimti sprendimą, sprendimo priėmimo data gali būti vėlesnė negu veiklos vykdytojo planuojama ūkinės veiklos objekto eksploatavimo ir ūkinės veiklos pradžia. Ūkinės veiklos objektą eksploatuoti ir ūkinę veiklą pradėti, kol nepriimtas sprendimas, negalima.

15. Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 (2017 m. spalio 9 d. įsakymo Nr. D1-831 redakcija) 18 punktas numato, jog pavojingąsias atliekas šių atliekų susidarymo vietoje iki jų surinkimo galima laikinai laikyti ne ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingąsias atliekas – ne ilgiau kaip vienerius metus. Šių taisyklių 22 punkte nustatyta, kad atliekų susidarymo vietoje pavojingąsias atliekas laikyti ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingąsias – ilgiau kaip vienerius metus gali įmonė, atitinkanti Atliekų tvarkymo įstatyme tokiai veiklai vykdyti nustatytus reikalavimus, kurią ATVR nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 896, ir ATVR tvarkymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. D1-86, nustatyta tvarka Aplinkos apsaugos agentūra yra užregistravusi Registre. ATVR tvarkymo taisyklių 19 punkte numatyta, kad pasikeitus Registro objekto duomenims ir informacijai, atliekas tvarkanti įmonė per 20 darbo dienų nuo duomenų pasikeitimo privalo atnaujinti registraciją ATVR, pateikiant Aplinkos apsaugos agentūrai naują paraišką.

16. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2022 m. lapkričio 14 d. yra registruota ATVR. 2024 m. vasario 23 d. Bendrovės deklaracija buvo pateikta paraiška Taršos leidimui pakeisti. Aplinkos apsaugos agentūra 2024 m. gegužės 13 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) pakeisti Bendrovės turimą Taršos leidimą, papildant specialiąja dalimi „Atliekų apdorojimas (naudojimas ar šalinimas, įskaitant laikymą ir paruošimą naudoti ar šalinti“, numatant nuotekų valymo įrenginių dumblo laikymą, bei specialiąja dalimi „Kvapų valdymas“. Tačiau Bendrovė 2024 m. rugpjūčio 27 d. (duomenys neskelbtini) miesto NVĮ teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), esančioje dumblo aikštelėje susidariusių nepavojingų atliekų – miesto buitinių nuotekų valymo dumblo laikyti ilgiau kaip vienerius metus negalėjo, kadangi neatitiko aptartų teisės aktų reikalavimų dėl registracijos atnaujinimo ATVR.

17. Teismui pateiktame skunde argumentuojama, jog Bendrovės vadovas veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis – t. y. Bendrovė buvo priversta laikyti dumblą ilgiau nei vienerius metus užsitęsus nuotekų dumblo panaudojimo laukų tręšimui plano rengimui ir (duomenys neskelbtini) NVĮ Taršos leidimo keitimui, 203,499 t dumblo transportavimas būtų sudėtingas logistiškai, ekonomiškai neefektyvus ir aplinkosauginiu požiūriu netinkamas sprendimas, o padaryta žala – dumblo laikymas ilgiau nei vienerius metus be leidimo – buvo mažesnė nei ta, kurios buvo siekiama išvengti.

18. ANK 16 straipsnyje numatyta, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksą už veiką, kurią jis padarė siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti. Savo veiksmais pavojingą situaciją sudaręs asmuo gali pasiremti būtinojo reikalingumo nuostatomis tik tuo atveju, kai pavojinga situacija sudaryta dėl neatsargumo.

19. Teismas skunde dėstomus teiginius dėl pažeidimo padarymo esant būtinajam reikalingumui laiko nepagrįstais. Šiuo atveju būtinasis reikalingumas dėl menamo ir neatsiradusio realybėje pavojaus nėra galimas. Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes nėra pagrindo pripažinti, kad (duomenys neskelbtini) miesto NVĮ 2024 m. rugpjūčio 27 d. 203,499 t (pagal sausąją medžiagą) miesto buitinių nuotekų valymo dumblo (atliekos kodas 19 08 05) laikant ilgiau kaip vienerius metus, buvo siekiama išvengti didesnės žalos. Sutiktina su Institucijos atsiliepimo į skundą motyvais, jog (duomenys neskelbtini) miesto NVĮ dumblo aikštelėje sandėliuojamo miesto buitinių nuotekų valymo dumblo šalinimas, naudojant laukų tręšimui, nėra vienintelis būdas laiku pašalinti susidariusį dumblą. Skunde argumentuojama, jog tokio kiekio dumblo transportavimas jį perduodant tvarkyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų sudėtingas logistiškai, ekonomiškai neefektyvus, teismui buvo pateikti netgi šiuo teiginius pagrindžiantys paskaičiavimai. Tačiau iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, jog 2023 m. rugpjūčio 22 d. AAD nutarimu S. G. buvo baustas iš esmės už analogišką veiką – 97,9616 t (pagal sausąją medžiagą) miesto buitinių nuotekų valymo dumblo laikymą ilgiau kaip vienerius metus nuo jų susidarymo, t. y. nuo 2022 m. gruodžio 1 d. iki 2023 m. gegužės 18 d., taigi situacija, kai miesto buitinių nuotekų valymo dumblas (duomenys neskelbtini) miesto NVĮ dumblo aikštelėje laikomas ilgiau nei vienerius metus nėra nauja, ir to dumblo kiekis kasmet vis didėja. Iš GPAIS duomenų matyti, jog maždaug vos pusė susidarančio miesto buitinių nuotekų valymo dumblo yra ištręšiama pagal nuotekų dumblo tręšimo planus. Iš to seka, jog Bendrovės vadovas, žinodamas apie esamą situaciją, neužtikrino, kad likusi dalis (duomenys neskelbtini) NVĮ dumblo aikštelėje sandėliuojamo miesto buitinių nuotekų valymo dumblo būtų perduota atliekų tvarkytojui – į UAB „(duomenys neskelbtini)“ dumblo apdorojimo įrenginius per vienerius metus nuo jų susidarymo momento, kaip tai buvo numatyta Bendrovei išduotame Taršos leidime, o jas kaupė ir toliau laikė, nors galėjo pasirinkti kitą elgesio variantą. Pažymėtina, jog teismui nėra pateikta duomenų, kad pažeidimas ir šiuo metu būtų pašalintas. Taigi ir toliau, prisidengiant atliekų prevencijos ir tvarkymo prioritetų eiliškumu, neekonomiškumu, sąmoningai nesiimama veiksmų daromam pažeidimui pašalinti.

20. Pabrėžtina tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra verslininkas, kuriam taikomi didesnio atidumo ir rūpestingumo standartai. Atsižvelgiant į profesinei veiklai taikomus didesnius atidumo, rūpestingumo, atsargumo standartus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius S. G., būdama atsakingas už įmonės veiklos organizavimą ir įmonės finansinių išteklių valdymą, privalėjo dėti maksimalias pastangas, jog Bendrovės veikloje būtų užtikrintas visų teisės aktų numatytų aplinkosauginių reikalavimų laikymasis. Teismo vertinimu, kreipimasis dėl Taršos leidimo pakeitimo, yra formalus veiksmas, kuris, įvertinus tai, kad nebuvo laikytasi kitų, anksčiau aptartų, teisės aktų reikalavimų, susijusių su registracijos atnaujinimu ATVR, neeliminuoja S. G. atsakomybės. Priešingu atveju būtų sudaromos prielaidos pažeidėjui ir ateityje nesilaikyti teisės normų, tikintis išvengti atsakomybės. Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, teismas konstatuoja, kad S. G., esantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, pagrįstai pripažintas kaltu ir nubaustas už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 235 straipsnio 7 dalyje, naikinti Nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną Pareiškėjo atžvilgiu nutraukti skunde nurodytais ar kokiais kitais motyvais nėra teisinio pagrindo.

21. Pareiškėjas skundu prašo jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir administracinės nuobaudos jam neskirti arba vietoj baudos skirti įspėjimą, kadangi pareiškėjas bendradarbiavo, ėmėsi veiksmų taršos leidimui keisti, į tai, jog nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nuotekų dumblas yra priskiriamas nepavojingų atliekų kategorijai bei nėra duomenų, kad dėl padarytų teisės pažeidimų būtų kilusių žalingų padarinių aplinkai ir žmonėms. Teismas su tokiais skundo teiginiais nesutinka ir juos atmeta.

22. Esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnyje, remiantis kuriomis nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Iš paminėto seka, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Tačiau, teismas (ar institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą), spręsdamas asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio klausimą, turi paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui (Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AN2-600-327/2017).

23. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ANK 32 straipsnyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį gali būti mažinama, švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011). Tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-7/2013, 2AT-9/2015, 2AT-88/2016, 2AT-8/2019).

24. Skunde nurodytos aplinkybės nesudaro teisinio pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sušvelninti S. G. paskirtą administracinę nuobaudą, kaip to prašoma skundu. Nagrinėjamu atveju Institucija, nustačiusi vieną S. G. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kaltininkas prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti (ANK 35 str. 1 d. 1 p.) bei nenustačiusi jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, paskyrė jam straipsnio sankcijoje numatytą minimalią 900 Eur dydžio baudą. S. G. yra dirbantis, gauna pastovias pajamas, todėl nėra pagrindo manyti, jog jis bus nepajėgus sumokėti tokio dydžio baudą. Nėra pateikta jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog paskirto dydžio bauda darytų reikšmingą įtaką pareiškėjo finansinei padėčiai, aplinkybių, kuriomis remiantis šį dydį būtų pagrindas mažinti, teismas nenustatė. Pažymėtina, kad S. G. veikos padarymo metu buvo baustas administracine tvarka, turėjo galiojančių nuobaudų. Skundo argumentai, jog nuotekų dumblas yra priskiriamas nepavojingų atliekų kategorijai bei nėra duomenų, kad dėl padarytų teisės pažeidimų būtų kilusių žalingų padarinių aplinkai ir žmonėms, nagrinėjamu atveju pripažintini nepagrįstais, kadangi S. G. veiksmai, įvertinus šias aplinkybes, ir buvo kvalifikuoti būtent pagal ANK 235 straipsnio 7 dalį, o nustačius kitokias aplinkybes (pavojingų atliekų laikymą ar kilusią žalą aplinkai) administracinė atsakomybė kiltų pagal kitas teisės aktų nuostatas, kuriose būtų numatytas ir kitoks administracinių nuobaudų dydis. Teismo nuomone, administracinės nuobaudos neskyrimas arba vien tik simbolinės, patraukto administracinėn atsakomybėn S. G. pageidavimus tenkinančios nuobaudos – įspėjimo paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Priešingai, nei nurodo Pareiškėjas ir jo atstovė, Institucija tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir tinkamai pritaikė įstatymą, skirdama administracinę nuobaudą, laikėsi administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

25. Taigi, teismo nuomone, S. G. kaltė padarius ANK 235 straipsnio 7 dalyje numatytą administracinį nusižengimą yra įrodyta, Instituciją tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarytą nusižengimą teisingai kvalifikavo bei S. G. paskyrė tinkamą administracinę nuobaudą, todėl nėra jokio teisinio pagrindo panaikinti Institucijos priimtą nutarimą ar jį pakeisti, todėl Pareiškėjo skundas netenkinamas, o Institucijos priimtas nutarimas paliekamas nepakeistas.

26. S. G. skundu prašo priteisti iš valstybės bylinėjimosi išlaidas, kurias patyrė atstovės advokatės pagalbai apmokėti. Į bylą nebuvo pateikta jokių duomenų apie Pareiškėjo patirtų atstovavimo išlaidų sumą. Atsižvelgiant į tai, kad skundas netenkinamas, prašymas priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas taip pat netenkinamas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4–6 dalimis, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

netenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. G. 2025 m. vasario 26 d. skundo ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiojo specialisto V. K. 2025 m. vasario 6 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.