Kauno apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Galinai Paciūnienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. B. ieškinį atsakovui T. B. dėl santuokos nutraukimo, tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų uždaroji akcinė bendrovė „Intrum Lietuva“, antstolė Lina Ugnė Novikienė, uždaroji akcinė bendrovė „Metameda ir ko“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Nutraukti ieškovės K. B. ir atsakovo T. B. santuoką, įregistruotą 2004 m. lapkričio 26 d. (Kauno miesto CMB santuokos metrikų knygoje įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl atsakovo T. B. kaltės;

2. Po santuokos nutraukimo ieškovei K. B. palikti ikisantuokinę K. pavardę, o atsakovui T. B. – B. pavardę;

3. Nustatyti nepilnametės dukters K. B., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ieškove K. B.;

4. Priteisti iš atsakovo T. B. dukters K. B., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 200 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės.

5. Nustatyti tokią atsakovo T. B. dalyvavimo auklėjant nepilnametę dukrą K. B. ir bendravimo su ja tvarką:

5.1. Nepilnametė dukra K. B. bus išlaikoma ir materialiai aprūpinama abiejų tėvų. Mama K. B. betarpiškai rūpinsis nepilnametės dukters K. B. kasdiene buitimi, sudarys jai tinkamas gyvenimo sąlygas, užtikrins kasdienį auklėjimą, priežiūrą, rūpinsis jos lavinimo procesu. Tėvas T. B. prisidės prie šių procesų materialiai dukrą remdamas.

5.2. Tėvas T. B. bendraus su nepilnamete dukra K. B. tik psichologo konsultacijas teikiančioje įstaigoje, dalyvaujant psichologui, T. B. apmokant už psichologo paslaugas. Apie numatomus susitikimus T. B. įsipareigoja pranešti K. B. ne vėliau kaip prieš septynias dienas, pateikdamas rašytinius įrodymus, jog yra susitarta dėl vizito pas psichologą tokias konsultacijas teikiančioje įstaigoje;

Atsakovas T. B. teismui atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį informuotas tinkamai, byla nagrinėtina atsakovui nedalyvaujant.

Išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – VTAS) teismui pateiktoje 2017-09-27 išvadoje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodė, kad K. B. su dukra K. B., gimusia (duomenys neskelbtini), gyvena (duomenys neskelbtini). Šiame name yra 3 kambariai ir virtuvė, visi komunaliniai patogumai. Iki 2017 metų rugpjūčio mėnesio vidurio čia gyveno ir K. tėvas T. B.. K. B. dirba siuvėja, atlyginimas apie 200 Eur, nes kol kas dirba tik puse etato. K. B. mokosi (duomenys neskelbtini) progimnazijoje. Šalys Kauno miesto savivaldybėje neįrašyti į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, tačiau skyriuje yra gauta pranešimų iš policijos apie atsakovo smurtą prieš žmoną dukters akivaizdoje. Pokalbio metu K. paaiškino, jog anksčiau tėvo nebijojo, o dabar jis pasidarė agresyvus, matė kaip smurtavo prieš mamą, norėjo sudeginti baldus ir namus, todėl labai jo bijo ir nenori bendrauti, jaučia nerimą, kad tėvas prievarta jos kur nors neišsivežtų. Skyriuje gautas atsakovo prašymas, kuriame nurodė, jog ieškovė trukdo jam bendrauti su dukra. Ieškovės teigimu, ji su K. dažnai kalbasi ir aiškina, jog su tėvu reikia bendrauti, tačiau pati mergaitė kategoriškai atsisako su tėvu susitikti. Motinos prašymu K. lankys psichologo konsultacijas VĮ „Šeimos santykių institute“. Gyvenamoji K. B. vieta nustatytina su motina K. B., o iš tėvo T. B. priteistinas išlaikymas. Atsižvelgiant į K. dabartinę emocinę būklę ir pareikštą nuomonę, kad ji tėvo bijo ir bendrauti su juo nenori, išvadą teikiančios institucijos nuomone, kurį laiką T. B. turėtų bendrauti su dukra psichologo konsultacijas teikiančioje įstaigoje, dalyvaujant psichologui, T. B. apmokant už psichologo paslaugas. 2018-04-09 teismui pateiktame prašyme bei teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos atstovė nurodė, jog situacija šeimoje yra nepasikeitusi, K. gyvena su mama, ja tinkamai rūpinamasi, su tėčiu bendrauti bijo bei nenori, T. B. yra išvykęs į užsienį (b. l. 38-39, t. 1, b. l. 13, t. 2).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės. Nustatyta, kad šalys santuoką įregistravo (duomenys neskelbtini) Kauno miesto CMB, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 8, t. 1). Santuokoje šalims (duomenys neskelbtini) gimė dukra K. B. (b. l. 9, t. 1).

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.60 str. 1 d. įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Ištuoka galima, kai nustatyta, kad sutuoktinis iš esmės pažeidė santuokines pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30, 3.35, 3.36, 3.85, 3.92, 3.109 str. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (CK 3.60 str. 2 d.). Įstatymo leidėjas CK 3.60 str. 3 d. įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. Tokie atvejai – tai sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą, jo neištikimybė, žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, palikimas šeimos ir nesirūpinimas ja daugiau kaip vienerius metus. CK 3.60 str. įtvirtintos prezumpcijos yra nuginčijamos – kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatyme siejamos santuokos iširimo kaltės prezumpcijos), bet dėl kitų priežasčių (CK 3.61 str. 1 d.). Atsakovas teismui atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškovės nurodytų aplinkybių nenuginčijo. Tuo tarpu ieškovės teismui pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog atsakovas smurtavo, žiauriai elgėsi su ja ir su jų dukra. Ieškovės nurodytas aplinkybes patvirtina šie rašytiniai įrodymai: tai teismui pateikti duomenys dėl ieškovės atžvilgiu panaudoto fizinio smurto – 2014-02-06 Kauno apylinkės teismo nutartis iš kurios matyti, kad atsakovas 2013-09-29 ieškovės atžvilgiu smurtavo, padarydamas nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 2 d., nuo baudžiamosios atsakomybės atsakovas buvo atleistas šalims susitaikius (b. l. 11, t. 1); 2014-07-16 Kauno AVPK Kauno m. Centro PK Aleksoto PN priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal ieškovės prašymą dėl psichologinio smurto naudojimo prieš šalių mažametę dukrą K. B. (b. l. 12, t. 1); be to Kauno AVPK Kauno m. Centro PK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str. 2 d. dėl ieškovės atžvilgiu panaudoto smurto ir pagal LR BK 145 str. 2 d. dėl grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, terorizavimo. Atsakovui šiame ikiteisminiame tyrime buvo pritaikyta kardomoji priemonė įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusios K. B., nebendrauti ir neieškoti ryšių su K. B., nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini) bei jo prieigose (b. l. 23, t. 1); 2017-10-04 Kauno apylinkės teisme atsakovo atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 140 str. 2 d., 145 str. 2 d. (b. l. 70-78, t. 1); jog atsakovas ieškovės atžvilgiu naudojo grasinimus susidoroti, psichologinį smurtą, patvirtina ir ieškovės teismui pateiktos atsakovo rašytos žinutės (b. l. 15-18, t. 1).

Į bylą pateikti UAB „Justnė“ lombardo paskolos bilietai, iš kurių matyti, jog atsakovas už paskolas lombarde buvo užstatęs mobilųjį telefoną bei kompiuterius (b. l. 68-69, t. 1). Šie įrodymai patvirtina ieškovės nurodytą aplinkybę, jog galimai atsakovas buvo priklausomas nuo lošimų, dėl ko šeimoje kildavo nesutarimai, atsakovo nuotaikų svyravimai.

Atmestini ieškovės argumentai dėl atsakovo neištikimybės. Pasak ieškovės, tai patvirtina į bylą pateikti telefonų numeriai, kuriais kreipiamasi dėl intymių paslaugų (b. l. 79-80, t. 1). Teismo nuomone byloje pateikti tik telefonų numeriai nepatvirtina aplinkybių, jog nurodytais numeriais buvo teikiamos intymios paslaugos bei, jog atsakovas šiomis paslaugomis naudojosi (CPK 178 str.).

Pagal LR CK 3.60 str. 3 d. preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu arba šeimos nariais. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, jog šalių santuoka yra tik formali ir nėra galimybių ją išsaugoti, todėl santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės (CK 3.3 str., 3.5 str., 3.27 str., 3.30 str., 3.60 str., 3.62 str., CPK 176 str., 177 str., 178 str., 185 str., 186 str., 197 str.).

Santuoką nutraukus ieškovės prašymu ieškovei paliekama ikisantuokinė pavardė – Kunickytė, atsakovui – B. (CK 3.69 str.).

Dėl santuokoje įgyto turto ir turtinių įsipareigojimų. Santuokos metu šalys jokio nekilnojamojo turto neįgijo (b. l. 85-87, t. 1), kilnojamąjį turtą pasidalino iki santuokos nutraukimo (LR CK 3.127 str.).

Byloje nustatyta, kad santuokos metu 2008-03-17 šalys su tuometiniu AB DnB NORD banku (dabar Luminor Bank AB) sudarė kreditavimo sutartį Nr. 2510-2008-37959 dėl 21 000 Lt (6 082,02 Eur) paskolos vartojimo reikmėms (b. l. 88-103, t. 1). Ieškovei ir atsakovui tinkamai nevykdant įsipareigojimų, sutartis Nr. 2510-2008-37959 buvo nutraukta, o ieškovė ir atsakovas liko skolingi pradiniam kreditoriui. Dėl minėto įsiskolinimo pradinis kreditorius kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, kuris teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-9838-651/2010 priteisė iš ieškovės ir atsakovo skolą, kurios priverstinį išieškojimą vykdo antstolė Lina Novikienė (b. l. 104-105, t. 1). 2017-06-15 Reikalavimo teisių į skolų portfelį pirkimo-pardavimo sutartimi Luminor Bank AB reikalavimo teisę į ieškovės ir atsakovo skolą perleido Lindorff Oy, Lietuvos Respublikoje veikiančiam per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą. Nuo 2017-10-01 UAB „Intrum Lietuva“ perėmė visą Lindorff Oy, Lietuvos Respublikoje veikiančio per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą, vykdomą lietuvišką veiklą (b. l. 181-189, t. 1). Šiai dienai ieškovės ir atsakovo įsiskolinimas pagal vykdomąjį dokumentą Nr. L2-9838-651/2010 sudaro 12 613,42 Eur (b. l. 181-183, t. 1 ).

Ieškovė ieškiniu prašė pripažinti prievolę pradiniam kreditoriui Luminor Bank AB solidaria. Nurodė, kad gautos vartojimo kredito lėšos buvo panaudotos virtuvės baldų komplektui įsigyti, t. y. šeimos poreikiams. Trečiasis asmuo UAB „Intrum Lietuva“ taip pat prievolę pagal su pradiniu kreditoriumi sudarytą sutartį prašo laikyti solidaria.

Pažymėtina, kad sutuoktiniai sudaro įvairius sandorius, skirtus tiek asmeniniams kiekvieno sutuoktinio, tiek bendriems šeimos poreikiams patenkinti. Vieno arba abiejų sutuoktinių sudarytų sandorių ar kitais pagrindais atsiradusios turtinės prievolės, vadovaujantis CK trečiosios knygos VII skyriaus nuostatomis dėl sutuoktinių atsakomybės pagal turtines prievoles, skirstomos į asmenines ir bendrąsias sutuoktinių turtines prievoles. Tinkamas sutuoktinių prisiimtų turtinių prievolių kvalifikavimas pirmiausia reikšmingas sutuoktinių santykiams su kreditoriais, nes, tik nustačius turtinės prievolės pobūdį, galima nustatyti, kas yra atsakomybės pagal turtinę prievolę subjektai – tik vienas sutuoktinis ar abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007).

Bendromis laikomos tokios sutuoktinių prievolės, kurias šie paprastai įgyja veikdami šeimos interesais, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 str. 1–3 d.). Kasacinio teismo plenarinės sesijos išaiškinta, kad prievolės kvalifikavimas kaip bendros pagal CK 3.109 str. 1 d. 1–5 p. savaime nereiškia, jog prievolė yra solidari, kol nėra nustatytas įstatymu ar sutartimi įtvirtintas pagrindas. Sprendžiant, ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, taikomos tiek bendrosios (CK 6.6 str.), tiek specialiosios solidariąsias prievoles reglamentuojančios normos (CK 3.109 str. 2 ir 3 d.). Pagal CK 3.109 str. 2 d. kiekvienas sutuoktinis turi teisę sudaryti sandorius, būtinus išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą, o pagal prievoles, kylančias iš tokių sandorių, sutuoktiniai atsako solidariai, nesvarbu, koks jų turto teisinis režimas, išskyrus atvejus, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, jog šalių imtas kreditas buvo šeimos poreikiams tenkinti (virtuvės baldams įsigyti) bei laikotarpiu, kai šalys gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, todėl pripažintina, kad prievolė pradiniam kreditoriui Luminor Bank AB pagal kreditavimo sutartį Nr. 2510-2008-37959 yra solidari sutuoktinių prievolė.

Taip pat ieškovė teismui pateikė duomenis, jog atsakovas yra paėmęs paskolą iš kreditoriaus UAB „Metameda ir ko“. Iš teismui pateikto 2015-01-27 Kauno apylinkės teisme priimto teismo įsakymo nustatyta, kad kreditoriaus naudai iš atsakovo priteista 1 030, 12 Eur skola, 5 proc. metinių palūkanų nuo 2015-01-27 iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei 3,19 Eur žyminis mokestis (b. l. 105, t. 1). Ieškovės teigimu, atsakovas už šias lėšas įsigijo 2 mobiliojo ryšio telefonus ir planšetinį kompiuterį, kuriuos asmeniškai naudojo, todėl prašo šią prievolę laikyti atsakovo asmenine prievole.

Be to tretysis asmuo UAB „Intrum Lietuva“ pateiktame atsiliepime nurodė, jog trečiojo asmens žiniomis 2004-07-10 atsakovas ir pradinis kreditorius AB bankas SNORAS sudarė Paskolos sutartį Nr. TS20040710K990004, pagal kurią pradinis kreditorius atsakovui suteikė kreditą, o atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą sutartyje numatytomis sąlygomis. 2008-10-27 sudaryta Reikalavimo teisių į skolų portfelį pirkimo-pardavimo sutartimi pradinis kreditorius reikalavimo teisę perleido Lindorff Oy. Dėl skolos priteisimo Lindorff Oy kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, kuris teismo įsakymu byloje Nr. L2-11686-214/2013 priteisė įsiskolinimą. 2017-10-01 UAB „Intrum Lietuva“ perėmė visą Lindorff Oy vykdomą veiklą. Šią prievolę tretysis asmuo prašo pripažinti asmenine atsakovo prievole (b. l. 181-183, t. 1).

Kaip minėta aukščiau sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros - dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008-10-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008). Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Pagal CK 3.109 str. 3 d. solidarioji prievolė neatsiranda, kai vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, jeigu tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad pagal savo prigimtį paskolos sutartis nepriskiriama prie sandorių, kuriais yra įgyvendinamos paskolos gavėjo kaip bendro turto savininko teisės, todėl įstatyme nenustatyta reikalavimo, kad tuo atveju, kai sutuoktinis kaip paskolos gavėjas sudaro paskolos sutartį, kitas sutuoktinis išreikštų savo sutikimą žodžiu ar raštu. Pažymėtina, kad bendras sutuoktinių prievoles reglamentuojančiame CK 3.109 str. 1 d. 5 p. išskiriamos dvi prievolių grupės. Pirma, tai prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų; antra, prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais.

Nagrinėjamu atveju paskolos sutartis sudaryta tarp atsakovo ir kreditoriaus UAB „Metameda ir ko“ galėtų būti priskirta prie antrosios grupės prievolių, jeigu ji būtų sudaryta šeimos interesais. Tokiu atveju kreditorė UAB „Metameda ir ko“, siekdama, kad prievolė būtų pripažinta bendra sutuoktinių prievole ir padalyta tarp sutuoktinių, turėjo procesinę pareigą įrodyti, jog ši paskolos sutartis buvo sudaryta šeimos interesais (CPK 178 str.). Byloje nėra duomenų, kad atsakovo sudaryta paskolos sutartis, iš kurios yra kildinama prievolė kreditorei, buvo sudaryta su atsakovo sutuoktinės sutikimu. Be to ieškovė teismui nurodė, jog paskola su UAB „Metameda ir ko“ buvo sudaryta asmeniniams atsakovo poreikiams tenkinti – už suteiktą paskolą atsakovas įsigijo daiktus, kuriuos naudojo savo asmeniniams poreikiams. Pareiga įrodyti, kad paskolos sutartis buvo sudaryta šeimos interesais ir pagal ją įgytos prievolės yra bendros atsakovo ir jo sutuoktinės, tenka suinteresuotam asmeniui - kreditorei. Byloje tretysis asmuo UAB „Metameda ir ko“ atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė, taip pat nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog atsakovo paskola buvo sudaryta šeimos interesais, posėdžiuose nedalyvavo. Iš teismo byloje nustatytų aplinkybių, vertinant ieškovės parodymus (civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija - kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip), darytina išvada, jog atsakovo paimta paskola buvo asmeninė (CPK 178 str., 185 str., CK 3.109 str. 3 d., 3.112 str. 1 d.).

Ieškinyje dėl santuokos nutraukimo turi būti nurodyti duomenys apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius (CPK 382 str. 1 d. 5 p.). Ieškovė ieškinyje pateikė duomenis apie jai žinomus atsakovo kreditorius. Tretysis asmuo UAB „Intrum Lietuva“ teismui nurodė, jog jiems žinoma, kad atsakovas 2004-07-10 yra sudaręs paskolos sutartį ir su pradiniu kreditoriumi AB bankas SNORAS. Kadangi teismas sprendimu turi padalinti sutuoktinių prievoles, vadovaujantis CPK 376 str. 3 d. teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teismas pasisako ir dėl atsakovo prievolės pradiniam kreditoriui AB bankas SNORAS pagal 2004-07-10 sudarytą Paskolos sutartį Nr. TS20040710K990004.

Atsakovo prievolė pradiniam kreditoriui AB bankas SNORAS pagal 2004-07-10 sudarytą Paskolos sutartį Nr. TS20040710K990004, taip pat laikytina asmenine atsakovo prievole, kadangi paskola atsakovui buvo suteikta iki santuokos su ieškove sudarymo – paskolos sutartis sudaryta 2004-07-10, o santuoka tarp šalių sudaryta 2004-11-26 (CPK 178 str., 185 str., CK 3.109 str. 3 d., 3.112 str. 1 d.). Atsižvelgtina ir į tai, jog tretysis asmuo taip pat prašė šią prievolę pripažinti atsakovo asmenine prievole kreditoriui.

Šalys nereikalauja priteisti išlaikymą viena iš kitos, todėl patvirtintinas šalių atsisakymas nuo išlaikymo (CK 3.72 str.).

Dėl nepilnametės dukters gyvenamosios vietos nustatymo. Iš bylos duomenų nustatyta, kad nepilnametės dukters K. B., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai yra K. B. ir T. B. (b. l. 9, t. 1). Šalių nepilnamečio vaiko faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta yra kartu su ieškove K. B. (b. l. 20-21, t. 1).

Ieškovė ieškinyje prašė dukters gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Atsakovas atsiliepimo į ieškovės ieškinį nepateikė, prieštaravimų dėl ieškovės pateikto reikalavimo nereiškė. VTAS teismui pateiktose išvadose nurodė, kad duomenų apie netinkamą ieškovės rūpinimąsi vaiku nėra, tėvo gyvenamoji vieta šiuo metu nežinoma, jis išvykęs gyventi į užsienį, dukra nori gyventi su mama, todėl VTAS neprieštarauja nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su ieškove nustatymui.

Atsižvelgiant į VTAS pateiktą išvadą, bei į tai, kad šalių dukra faktiškai gyvena su ieškove, atsakovas dukra nesirūpina, su ja nebendrauja, šiuo metu jo gyvenamoji vieta nėra žinoma (b. l. 22, t. 1) bei nėra pareiškęs priešinio reikalavimo, taip pat atsižvelgiant į dukters pareikštą nuomonę, jog ji tėvo bijo, nenori su tėvu matytis ir bendrauti (b. l. 19, t. 1), teismas vertina, kad nepilnamečio nuolatinės gyvenamosios vietos su motina K. B. nustatymas nepažeis nepilnamečio vaiko interesų. Todėl nepilnametės K. B., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, vaiko motina K. B. (CK 3.168 str. 1 d., 3.169 str., 2.14 str.).

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d. nustatyta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 str. 2 d., nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 str. 2 d., įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192-3.203 straipsniuose įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas.

Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai (Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei šalių dukrai po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės.

Atsakovas prieštaravimų dėl šių ieškinio reikalavimų nereiškė. Institucija, teikianti išvadą byloje VTAS nurodė, kad nustačius nepilnametės K. B. gyvenamąją vietą su motina K. B., iš tėvo T. B. priteistinas tokio dydžio išlaikymas, kuris atitiktų nepilnamečio vaiko interesus ir leistų užtikrinti jo poreikius.

Ieškovė byloje pateikė nepilnamečio vaiko poreikių paskaičiavimą, pagal kurį nepilnametės K. B. būtinųjų poreikių tenkinimui reikalinga lėšų suma per mėnesį sudaro 400 Eur. Nurodyta suma susideda iš išlaikymo būstui (24 Eur), namų ūkio ir buities prekių (20 Eur), maistui, gėrimams (180 Eur), drabužiams ir avalynei (70 Eur), vitaminams, maisto papildams (10 Eur), mokyklinėms-kanceliarinėms priemonėms (40 Eur), dukters vykimui į mokyklą (14 Eur), pažintinių gebėjimų ugdymui, socialinių ryšių plėtimui (30 Eur), telefonui, internetui (12 Eur).

Teismo vertinimu, ieškovės nurodyti vaiko poreikiai yra protingi ir atitinkantys vaiko amžių, o jiems patenkinti reikalingos išlaidos apskaičiuotos įvertinus prekių ir paslaugų kainas Lietuvoje ir nėra nepagrįstai padidintos. Ieškovės nurodyti vaiko poreikiai ir išlaidos yra įprastiniai ir visiškai suprantami – tai poreikiai maistui, aprangai, ugdymui ir kt., t. y. būtinoms reikmėms, kad vaikas visaverčiai augtų, vystytųsi, būtų lavinamas.

Įvertinus ieškovės nurodytus vaiko poreikius, taip pat atsižvelgiant į įstatymines nuostatas ir formuojamą kasacinio teismo praktiką šios kategorijos bylose, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 str.), vertintina, kad šiuo metu, nepilnametės K. B. poreikiams patenkinti yra reikalinga ne mažesnė kaip 400 Eur suma per mėnesį.

Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tai reiškia, kad tėvų turtinė padėtis vertinama ne tik pagal faktinę situaciją (turimą turtą, gaunamas pajamas ir kt.), bet ir pagal tai, ar tėvai ėmėsi visų jų amžių ir sveikatos būklę atitinkančių priemonių užtikrinti savo vaikams pakankamą išlaikymą.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas savo vardu kilnojamojo bei nekilnojamojo turto neturi (b. l. 85-87, t. 1). Ieškovė dirba nepilną darbo dieną, gaunamas darbo užmokestis sudaro 200 Eur per mėnesį (b. l. 125-127, t. 1), ateityje planuoja dirbti visą darbo dieną bei gauti didesnį darbo užmokestį. Atsakovas verčiasi individualia veikla.

Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004).

Pagal byloje pateiktus duomenis ieškovės turtinė padėtis nėra gera – ji nekilnojamojo turto neturi, uždarbis nėra didelis, tačiau ateityje planuoja dėti pastangas finansinę padėtį gerinti. Atsakovas nekilnojamojo turto taip pat neturi. Byloje nėra duomenų apie atsakovo išlaikomus asmenis, gaunamas pajamas, tačiau atsakovas verčiasi individualia veikla, yra jauno amžiaus, darbingas (priešingų įrodymų byloje nėra), todėl vertintina, kad jis taip pat turi galimybę ir yra pajėgus teikti savo nepilnametei dukrai reikiamo dydžio išlaikymą. Pažymėtina, kad ieškovės prašomo priteisti išlaikymo dydžio atsakovas neginčijo.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, jog ieškovės materialinė padėtis nėra gera, ieškinys dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo tenkintinas visiškai ir iš atsakovo T. B. priteistinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui K. B., gimusiai (duomenys neskelbtini), po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (2017-10-12) iki vaiko pilnametystės (CPK 178 str., 197 str., 185 str., CK 3.156 str., 3.192 str., 3.194 str. 1 d., 3.196 str. 1 d. 1 p.). Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Teismas nurodo, kad 2017-09-28 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – iš atsakovo priteistas laikinas išlaikymas naikintinos teismo sprendimu, o sumos sumokėtos pagal šią nutartį bus įskaičiuotos vykdymo proceso metu.

Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina įstatyminė nepilnamečio vaiko atstovė K. B., išimtinai vaiko interesams tenkinti (CPK 376 str. 3 d., CK 3.190 str. 1 d.).

Sprendimas išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Šalims išaiškintina, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 str.). Šis teismo sprendimas neužkerta galimybės pakartotinai kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, pasikeitus šalių turtinei padėčiai.

Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo. CK 3.156 ir 3.159 str. įstatymo leidėjo įtvirtinta principinė nuostata, kad tėvų teisės ir pareigos vaikų atžvilgiu yra lygios, už vaikų auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tėvas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, uzufrukto teise tvarko vaiko turtą (CK 3.190 str.), paprastai sprendžia dėl kasdienių su vaiko priežiūra susijusių klausimų, tačiau jam jokiu būdu nėra priskiriama vienasmenė tėvų valdžia. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu, turi tokias pačias teises ir pareigas vaiko atžvilgiu, įskaitant ir bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, jeigu teismo nenustatyta kitaip (nustatytas minimalus bendravimas su vaiku; vaikai ir tėvai atskirti; apribota tėvų valdžia). Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.

Ieškovė teismo prašo nustatyti tokią atsakovo su nepilnamete dukra bendravimo tvarką: Nepilnametė dukra K. B. bus išlaikoma ir materialiai aprūpinama abiejų tėvų. Mama K. B. betarpiškai rūpinsis nepilnametės dukters K. B. kasdiene buitimi, sudarys jai tinkamas gyvenimo sąlygas, užtikrins kasdienį auklėjimą, priežiūrą, rūpinsis jos lavinimo procesu. Tėvas T. B. prisidės prie šių procesų materialiai dukrą remdamas. Tėvas T. B. bendraus su nepilnamete dukra K. B. tik psichologo konsultacijas teikiančioje įstaigoje, dalyvaujant psichologui, T. B. apmokant už psichologo paslaugas. Apie numatomus susitikimus T. B. įsipareigoja pranešti K. B. ne vėliau kaip prieš septynias dienas, pateikdamas rašytinius įrodymus, jog yra susitarta dėl vizito pas psichologą tokias konsultacijas teikiančioje įstaigoje.

Byloje pateikti duomenys, jog atsakovas yra prieš ieškovę smurtavęs, įžeidinėjęs, žeminęs vaiko akivaizdoje, įpykęs daužė, laužė namų apyvokos reikmenis, baldus, indus. Atsakovas grasino, jog paviešins aplinkybes dėl neva dukters nederamos išvaizdos, elgesio mokyklos direktorei, dukros bendraamžiams, buvo nuvykęs į dukters mokymo įstaigą, kur klasės auklėtojos teiravosi apie dukters psichologinę būklę, aiškino, jog ketina kreiptis atitinkamos konsultacijos dėl jos elgesio. Atsakovo nepilnametė dukra K. B. raštu išreiškė nuomonę, kad nenori bendrauti su tėčiu, dėl jo elgesio bijo eiti į mokyklą, išeiti į kiemą žaisti su draugais, baiminasi, kad suinteresuotas asmuo atėjęs privers ją vykti kartu su juo. Kaip nurodo ieškovė bei VTAS, K. B. nuomonė dėl bendravimo su tėčiu nėra pasikeitusi ir šiuo metu. Atsakovui ikiteisminiame tyrime buvo paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios K. B., nebendrauti ir neieškoti ryšių su ja, nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini)bei jo prieigose. Bylos nagrinėjimo metu teismas 2017-09-28 nutartimi taip pat buvo pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis atsakovui kol bus priimtas teismo sprendimas uždraudė lankytis K. B. mokymo įstaigoje - (duomenys neskelbtini)progimnazijoje, dukros gyvenamojoje vietoje bei jos prieigose, su nepilnamete dukra K. B. leido bendrauti tik psichologo konsultacijas teikiančioje įstaigoje, dalyvaujant psichologui, atsakovui apmokant už psichologo paslaugas. VTAS savo išvadoje bei teismo posėdžio metu nurodė, kad K. B. atsižvelgiant į jos emocinę būklę, pareikštą nuomonę, kuri ir šiuo metu nepasikeitusi, bijo ir nenori bendrauti su tėvu, todėl kurį laiką turėtų su tėvu bendrauti psichologo konsultacijas teikiančioje įstaigoje, dalyvaujant psichologui.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes tikėtina, kad dėl atsakovo fizinio ir psichologinio smurto su ieškove nepilnamečio vaiko akivaizdoje, agresyvaus, neprognozuojamo ir konfliktiško elgesio, yra neužtikrinamas pagrindinių nepilnamečio vaiko fizinių ir dvasinių poreikių tenkinimas, keliantis grėsmę jo fizinei, protinei, emocinei sveikatai ir socialinei raidai, todėl atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, į gautus byloje duomenis, ieškovės ieškinys dalyje dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo tenkintinas ir nustatytina minimali su vaiku bendravimo tvarka (CK 3.170 str. 2 d., 4 d., 3.175 st. 2 d.).

Šioje byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės dėl laikino bendravimo galioja iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, atlygintinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 str.).

Tenkinus ieškovės ieškinio reikalavimus iš atsakovo priteistina 75 Eur žyminio mokesčio suma bei 900 Eur išlaidos advokato suteiktai teisinei pagalbai apmokėti (b. l. 130-131, 166-167 1 t., b. l. 5-6, 35-37 2 t.) (CPK 85 str. 1 d. 1 p., 3 p., 80 str. 1 d. 1 p.).

Iš atsakovo priteistina 8,34 Eur pašto išlaidų valstybei (CPK 88 str., 92 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nutraukti ieškovės K. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo T. B., a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) (Kauno miesto CMB santuokos metrikų knygoje įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl atsakovo T. B. kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei K. B., a. k. (duomenys neskelbtini) palikti ikisantuokinę K. pavardę, o atsakovui T. B., a. k. (duomenys neskelbtini) – B. pavardę.

Nustatyti nepilnametės dukters K. B., gimusios (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su ieškove K. B., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo T. B., a. k. (duomenys neskelbtini) dukters K. B., gimusios (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti įstatyminę nepilnamečio vaiko K. B., gimusios (duomenys neskelbtini) atstovę K. B., a. k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti tokią atsakovo T. B., a. k. (duomenys neskelbtini) dalyvavimo auklėjant nepilnametę dukrą K. B., gimusią 2005 m. birželio 14 d., ir bendravimo su ja tvarką:

Nepilnametė dukra K. B. bus išlaikoma ir materialiai aprūpinama abiejų tėvų. Mama K. B. betarpiškai rūpinsis nepilnametės dukters K. B. kasdiene buitimi, sudarys jai tinkamas gyvenimo sąlygas, užtikrins kasdienį auklėjimą, priežiūrą, rūpinsis jos lavinimo procesu. Tėvas T. B. prisidės prie šių procesų materialiai dukrą remdamas;

Tėvas T. B. bendraus su nepilnamete dukra K. B. tik psichologo konsultacijas teikiančioje įstaigoje, dalyvaujant psichologui, T. B. apmokant už psichologo paslaugas. Apie numatomus susitikimus T. B. įsipareigoja pranešti K. B. ne vėliau kaip prieš septynias dienas, pateikdamas rašytinius įrodymus, jog yra susitarta dėl vizito pas psichologą tokias konsultacijas teikiančioje įstaigoje.

Skolą AB Luminor bankui ir su ja susijusius papildomus mokėjimus priteisti ieškovei K. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovui T. B., a. k. (duomenys neskelbtini) solidariai.

Skolą UAB „Metameda ir ko“ ir su ja susijusius papildomus mokėjimus priteisti iš atsakovo T. B., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeniškai;

Skolą ir su ja susijusius papildomus mokėjimus pradiniam kreditoriui AB bankas SNORAS pagal 2004-07-10 sudarytą Paskolos sutartį Nr. TS20040710K990004, priteisti iš atsakovo T. B., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeniškai.

Priteisti iš atsakovo T. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei K. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 975 Eur (devynis šimtus septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidas.

Iš atsakovo T. B., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą priteisti 8,34 Eur (aštuonis eurus 34 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (bylinėjimosi išlaidų kodas 5660).

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017-09-28 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl laikino išlaikymo.

2017-09-28 byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės dėl laikino bendravimo tvarkos lieka galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.