Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Valužio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šilalės rajono apylinkės prokuratūros prokuroro M. S. apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2010-11-17 nuosprendžio, kuriuo J. B., gim. (duomenys neskelbtini), atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 4 d., kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiuoju K. V., o baudžiamoji byla nutraukta.

Pritaikius BK 67 str. 2 d. 1 p., 68 str., J. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta vienerius (1) metus vairuoti motorines kelių transporto priemones.

Patvirtintas 2010-11-16 teismui pateikto prašymo 4 punkte nurodytas kaltinamojo J. B. ir nukentėjusiojo K. V. bei jo atstovo pagal įstatymą A. V. susitarimas iki 2010-12-20 atlyginti K. V. padarytą 20000 litų neturtinę žalą.

Procesas dėl turtinės žalos atlyginimo iš AB (duomenys neskelbtini) nutrauktas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. B. buvo kaltinamas, bet atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už tai, kad 2010 m. gegužės 19 d., apie 13 val. 11 min., (duomenys neskelbtini), kelio (duomenys neskelbtini) 36 kilometre, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairuodamas jam priklausiusį automobilį „Volvo FL 614“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas Rietavo kryptimi, pažeidė Kelių eismo taisyklių 4, 5, 14, 141.2, 142 punktų reikalavimus, t. y. nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių, sukeldamas pavojų kitiems eismo dalyviams, prieš pradėdamas lenkti, neįsitikino, jog priekyje ta pačia kryptimi važiuojančio automobilio vairuotojas rodo kairįjį posūkio signalą ir yra persirikiavęs posūkiui į kairę, neapvažiavo sukančios transporto priemonės iš dešinės, nepalaukė, kol priekyje važiuojantis vairuotojas atlaisvins eismo juostą, lenkdamas priekyje ta pačia kryptimi važiavusį automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamą K. V., kirto ištisinę ženklinimo liniją, skiriančią priešingų krypčių transporto srautus ir draudžiančią paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su į kairę pusę sukusiu automobiliu „Volkswagen Passat“. Šio eismo įvykio metu buvo sunkiai sutrikdyta „Volkswagen Passat“ vairuotojo K. V. sveikata bei sugadintas K. V. priklausęs 1400 litų vertės automobilis „Volkswagen Passat“.

Šilalės rajono apylinkės prokuratūros prokuroras M. S. su teismo nuosprendžiu nesutinka, mano, kad, atleisdamas J. B. nuo baudžiamosios atsakomybės, nutraukdamas baudžiamąją bylą, skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę, teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, neteisingai paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę. Apeliaciniame skunde Šilalės rajono apylinkės prokuratūros prokuroras M. S. rašo, kad, norint atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį, turi būti įvykdytos visos šio straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos. Prokuroro nuomone, teismas neteisingai taikė BK 38 str. 1 d. 4 p., t. y. nepagrįstai manė, kad J. B. nedarys naujų nusikalstamų veikų. Prokuroras tvirtina, kad iš byloje surinktos medžiagos matyti, jog padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė, nes J. B. anksčiau buvo teistas, ir nors teistumas išnykęs, tačiau, spręsdamas klausimą dėl tikslingumo J. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, teismas į tai turėjo atsižvelgti. Prokuroro įsitikinimu, dar svarbiau yra tai, kad anksčiau J. B. 15 kartų buvo baustas administracine tvarka, iš to skaičiaus – 14 kartų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kai kurie iš jų buvo šiurkštūs – 2 kartus vairavo neblaivus, 1 kartą pasišalino iš eismo įvykio vietos, 2 kartus viršijo greitį. Kadangi J. B. padaryta nusikalstama veika yra susijusi su KET pažeidimais, duomenys apie ankstesnes jo nuobaudas, o ypač dėl vairavimo esant neblaiviam, aiškiai rodo, jog jis linkęs daryti teisės pažeidimus, todėl, prokuroro nuomone, manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų, nėra pagrindo.

Apeliaciniame skunde sutinkama, kad atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, o ne pareiga, bet tvirtinama, kad teismas nevisapusiškai ir nepakankamai išsamiai įvertino visas objektyvias ir subjektyvias nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kurios rodo veikos pavojingumo pobūdį. Nusikalstama veika buvo padaryta dėl itin šiurkštaus KET pažeidimo (vairavimo neblaiviam), nusikalstama veika sukėlė sunkias pasekmes (sunkų sveikatos sutrikdymą). Esant tokioms aplinkybėms, atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, nors ir būtų įvykdytos visos BK 38 str. 1 d. nurodytos sąlygos, netikslinga.

Teismas, atleisdamas J. B. nuo baudžiamosios atsakomybės ir nutraukdamas bylą, BK 67 str. 2 d. 1 p., 68 str. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti motorines kelių transporto priemones – J. B. skyrė teisingai, tačiau nustatytas vienerių metų terminas yra aiškiai per mažas. Tokia teismo pozicija yra aiškiai per švelni ir paskirta poveikio priemonė jai keliamų tikslų nepasiektų. Prokuroro įsitikinimu, būtina atsižvelgti į tai, jog J. B. šia teise piktnaudžiauja, nes 14 kartų buvo baustas už KET pažeidimus, taip pat ir už itin šiurkščius pažeidimus, išvadų nedaro. Prokuroro nuomone, Baudžiamajame kodekse numatyta baudžiamojo poveikio priemonė negali būti švelnesnė už Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytą atsakomybę už panašaus pobūdžio veiką. ATPK 127 str. 3 d. numatyta, jog Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą, ar kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), kai jie padaryti neblaivaus (girto) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens, užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų atimant teisę vairuoti transporto priemones nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų atimant teisę vairuoti transporto priemones nuo trejų iki penkerių metų. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra privalomas ir terminas skaičiuojamas nuo 3 metų. J. B. neblaivus vairuodamas transporto priemonę sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito asmens sveikata, todėl teismas skyrė neadekvačiai per švelnią baudžiamojo poveikio priemonę.

Nukentėjusysis K. V. baudžiamojoje byloje buvo pareiškęs civilinį ieškinį atsakovams AB (duomenys neskelbtini) ir J. B. dėl nusikaltimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Teisiamojo posėdžio metu AB (duomenys neskelbtini) visą turtinę ir dalį neturtinės žalos K. V. atlygino, dėl likusios neturtinės žalos atlyginimo K. V. su J. B. susitarė, K. V. ieškinio reikalavimų atsisakė, todėl baudžiamojoje byloje pareikštas K. V. civilinis ieškinys atmestinas.

Šilalės rajono apylinkės prokuratūros prokuroras M. S. prašo Šilalės rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 17 d. nuosprendį pakeisti (BPK 328 str. 1 p., 2 p.), panaikinti nuosprendžio dalį, kuria J. B. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 str. 4 d., kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiuoju K. V., baudžiamoji byla nutraukta, pritaikytas BK 67 str. 2 d. 1 p., 68 str., J. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 1 metams vairuoti motorines kelių transporto priemones, pripažinti J. B. kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 4 d., ir nubausti jį 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme, taikyti BK 75 straipsnį ir bausmės vykdymą J. B. atidėti dvejiems metams, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 68 str., – uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams, įpareigoti be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms. K. V. civilinį ieškinį atmesti. Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Atsikirtimuose į Šilalės rajono apylinkės prokuratūros prokuroro M. S. apeliacinį skundą J. B. rašo, kad teismas Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas taikė teisingai ir pagrįstai, teisingai konstatavo, jog ir esant visoms BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodytoms sąlygoms, teismas gali atsisakyti atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, kadangi tai yra teismo teisė, o ne pareiga. Teismas, spręsdamas klausimą dėl galimybės atleisti apeliantą nuo baudžiamosios atsakomybės, atsižvelgė į aplinkybių visumą, atsižvelgė į tai, kad J. B. padarė neatsargų nusikaltimą, nuoširdžiai prisipažino, gailisi, išgyvena, atsižvelgė į turtinės žalos atlyginimą ir susitarimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, nuoširdų bendravimą su nukentėjusiuoju, nustatė J. B. atsakomybę lengvinančias aplinkybes, nenustatė nė vienos atsakomybę sunkinančios aplinkybės. J. B. nurodo, kad jis ūkininkauja, turi gana didelį ūkį, seniūnija jį charakterizuoja itin teigiamai, išlaiko šeimą. Praeityje buvo teistas už neatsargų nusikaltimą, tačiau teistumas yra išnykęs, paskirtų administracinių nuobaudų galiojimo terminai taip pat yra pasibaigę.

J. B. įsitikinimu, teismas išsamiai ir visapusiškai įvertino visų teigiamų ir neigiamų aplinkybių visumą ir pagrįstai konstatavo, jog, priešingai negu mano kaltintojas, yra pakankamas pagrindas manyti, kad J. B. naujų nusikalstamų veikų nebedarys.

J. B. nuomone, teismas, skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę, pagrįstai nesivadovavo Administracinių teisės pažeidimų kodekso normomis, bet vadovavosi BK 68 straipsnio 2 dalies nuostatomis. BK 67 straipsnio 2 dalies ir 68 straipsnio 1, 2 dalių nuostatos, lyginant jas su apeliaciniame skunde kaltintojo nurodytu konkrečiu ATPK straipsniu, nėra imperatyvios. J. B. prašo apeliacinį skundą atmesti.

Apeliaciniame teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą patenkinti, nuteistasis, jo gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apylinkės teismas teisingai įvertino byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, J. B. nusikalstama veika pagal BK 281 str. 4 d. kvalifikuota tinkamai, jis nuo baudžiamosios atsakomybės, susitaikius su nukentėjusiuoju (BK 38 str. 1 d.), atleistas pagrįstai.

Lietuvos Respublikos BK 38 str. 1 d. nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Tik esant visoms šioms sąlygoms, svarstytina galimybė taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės. Atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, bet ne pareiga.

J. B. padarė neatsargų nusikaltimą (BK 281 str. 4 d.), nuo pat pirmos apklausos kaltu prisipažino visiškai, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje davė nuoseklius ir išsamius parodymus, nuoširdžiai gailėjosi (t. 1, b. l. 53–54, 60). J. B. nukentėjusiajam K. V. nupirko kitą automobilį, kurį išsirinko pats nukentėjusysis. Apylinkės teisme J. B. buvo susitaręs su nukentėjusiuoju, jog atlygins 20000 litų neturtinę žalą iki 2010-12-20. Šią žalą nuteistasis nukentėjusiajam atlygino visiškai, su nukentėjusiuoju susitaikė, nukentėjusysis J. B. atleido, pretenzijų neturi (t. 2, b. l. 53, 54, 74).

BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punktu numatytą vertinimą atlieka teismas. Teismas vertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 str. 5 d.).

J. B. anksčiau teistas už neatsargią nusikalstamą veiką (BK 176 str. 1 d.), tačiau kitokio pobūdžio, nei ta, už kurią atleistas skundžiamu nuosprendžiu nuo baudžiamosios atsakomybės. 2009-08-13 Šilalės rajono apylinkės teismo 2009-08-13 baudžiamuoju įsakymu jam buvo paskirta 1300 litų dydžio bauda, kuri sumokėta 2009-12-16, teistumas išnykęs (t. 1, b. l. 134, 135–136). J. B. buvo baustas administracine tvarka, taip pat ir už transporto priemonės vairavimą būnant neblaiviam, tačiau 2003 metais. Paskutinį kartą už administracinius teisės pažeidimus baustas bauda 2007-03-05, paskirtas baudas sumokėjo, paskutinį kartą baudą mokėjo 2007-07-25 (t. 1, b. l. 140–145), galiojančių nuobaudų neturi. Jeigu asmuo, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda, per metus nuo tos dienos, kai pasibaigia nuobaudos vykdymas, nepadarė naujo administracinio teisės pažeidimo, laikoma, kad jam nebuvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 36 str.). Duomenų, kad po nusikaltimo padarymo buvo baustas administracine tvarka ar dėl ko nors buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, byloje nėra. J. B. ūkininkauja, dirba 227 ha žemės, augina gyvulius, turi tris vaikus, iš kurių du studijuoja universitetuose, vienas mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje (t. 2, b. l. 12–14, 15–17), turi finansinių įsipareigojimų bankui bei AB (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 6). Šilalės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnas R. T. J. B. charakterizuoja kaip labai darbštų, paslaugų, tvarkingą žmogų (t. 1, b. l. 147). Iš bylos duomenų matyti, kad J. B. kaltu prisipažino visiškai, dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, savo noru atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą, su nukentėjusiu asmeniu susitaikė, laikytinas neteistu ir administracine tvarka nebaustu, dirba, valdo didelį ūkį. Šios ir visos kitos bylos aplinkybės duoda pagrindą manyti, kad J. B. naujų nusikalstamų veikų nedarys.

Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, apylinkės teismas baudžiamąjį įstatymą (BK 38 str. 1 d.) pritaikė tinkamai ir J. B. nuo baudžiamosios atsakomybės atleido pagrįstai.

Pagal BK 68 straipsnio 2 dalies nuostatas teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Šiame straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės termino nustatymas yra teismo teisė. Konkretų terminą teismas parenka atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes. Šioje byloje buvo atsižvelgta į nuteistojo asmenybę, kaltės formą, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Iš alkotesterio parodymų matyti, kad iš karto po eismo įvykio J. B. buvo nustatytas lengvas girtumas – 0,93 promilės (t. 1, b. l. 46). J. B. kraujo ėminyje rasta 0,53 promilės etilo alkoholio (t. 1, b. l. 50). Neblaivumas nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės priskiriamas lengvam neblaivumo (girtumo) laipsniui (ATPK 126 str. 1 d.). J. B. charakterizuojamas teigiamai, ūkininkauja, dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, akivaizdu, kad, uždraudus vairuoti motorines kelių transporto priemones prokuroro apeliaciniame skunde prašomam laikui, tai atsilieps ir darbų dideliame ūkyje organizavimui. Iš teismo nuosprendžio matyti, kad J. B. asmenybė, šioje byloje nagrinėjamo eismo įvykio aplinkybės ir kitos aplinkybės buvo teismui pagrindas nustatyti minimalų baudžiamosios poveikio priemonės terminą – vienerius metus. Laikyti, kad toks terminas prieštarauja BK nuostatoms, nėra pagrindo (Baudžiamoji byla Nr. 2K-128/2008).

Apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu patvirtino nukentėjusiojo K. V. ir kaltinamojo J. B. 2010-11-16 susitarimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Siekiant užtikrinti byloje pareikštą civilinį ieškinį, Šilalės rajono apylinkės prokuratūros prokuroro M. S. 2010 m. birželio 30 d. nutarimu buvo laikinai apribotos J. B. nuosavybės teisės į jam priklausantį turtą (t. 1, b. l. 61).

Įtariamasis ar kaltinamasis arba už jo veikas materialiai atsakingas asmuo gali bet kuriuo proceso metu savanoriškai atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą žalą. Kai gaunamas pareiškimas, kad nusikalstama veika padaryta žala atlyginta, procesas dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nepradedamas, o pradėtas nutraukiamas ir dėl to paskirtas laikinas nuosavybių teisių apribojimas panaikinamas (BPK 107 str.).

Byloje yra gautas nukentėjusiojo K. V. pareiškimas, kad nusikalstama veika padaryta žala jam atlyginta visiškai, pretenzijų neturi, todėl procesas dėl žalos atlyginimo iš J. B. nutrauktinas, o laikinas J. B. nuosavybės teisių apribojimas į Šilalės rajono apylinkės prokuratūros prokuroro M. S. 2010 m. birželio 30 d. nutarime paminėtą J. B. turtą naikintinas. Skundžiamu nuosprendžiu laikinas J. B. nuosavybės teisių apribojimas nepanaikintas. Kadangi apeliaciniame skunde naikinti laikiną J. B. nuosavybės teisių apribojimą neprašoma, šis klausimas spręstinas remiantis BPK 361, 362 straipsnių nuostatomis numatyta tvarka. Skundžiamo nuosprendžio rezoliucinė dalis dėl pradėto civilinio proceso su nukentėjusiuoju K. V. ir AB (duomenys neskelbtini) nutraukimo, atleidus J. B. nuo baudžiamosios atsakomybės, BPK 107 straipsnio nuostatoms neprieštarauja. Apylinkės teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, apeliacinio skundo argumentų pagrindu nekeistinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutaria:

Šilalės rajono apylinkės prokuratūros prokuroro M. S. apeliacinį skundą atmesti.