Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėję baudžiamąją bylą, kurioje

P. N., gimęs (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas 2011 m. kovo 22 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 310 str. viešaisiais darbais 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai išdirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis P. N. 2010 m. lapkričio mėnesį, tiksliai nenustatytą dieną, apie 16 val. Pakruojo rajono savivaldybėje, Ž. seniūnijoje, G. kaime, P. g. 4, D. M. bute, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia abiem rankomis sugriebė nepilnametei nukentėjusiajai R. P., gimusiai 1995 m. birželio 2 d., už plaukų, patampė į šonus, keletą kartų pastūmė, po to spyrė į pilvo sritį ir taip sukėlė nepilnametei nukentėjusiajai R. P. fizinį skausmą.

Be to, kaltinamasis P. N. 2011 m. gegužės 23 d. apie 3 val. Pakruojo rajono savivaldybėje, Ž. seniūnijoje, G. kaime, P. g. 4, D. M. bute, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia abiem rankomis sugriebė nepilnametei nukentėjusiajai R. P., gimusiai (duomenys neskelbtini), už plaukų, tampė į šonus ir išplėšė kuokštą plaukų, po to kumščiu sudavė į veido sritį, prakirsdamas lūpą ir padarydamas kraujosruvą dešinio skruosto srityje, taip padarydamas nepilnametei nukentėjusiajai R. P. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis P. N. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino ir parodė, kad 2010 m. lapkričio 15 d., per jo gimtadienį, padėjo D. M. supjauti malkas. Su D. M. išgėrė. Po to kieme susiginčijo su R. P. ir ją pastūmė. Galėjo ir suspirti, bet to nepamena, nes buvo išgėręs, be to, nuo įvykio praėjo metai laiko. Kad būtų suėmęs už plaukų nepamena, tačiau neneigia, kad taip galėjo būti. Šiais veiksmais galėjo sukelti skausmą R. P. Kiek pamena, viskas įvyko kieme, o ne bute. Šių metų gegužės 22 d. šventė kažkurio iš vaikų gimtadienį. Su D. M. išgėrė. Naktį, apie 3 val., su R. P. kilo konfliktas, kurio metu apsistumdė, galėjo jai suduoti ir į veidą. Galėjo jai suimti ir už plaukų. Neneigia, kad galėjo sužaloti R. P. lūpą, nors kitą dieną ją matė ir sužalojimų ant lūpos nepastebėjo. Jis su D. M. kartu negyvena, tačiau jai ir jos vaikams padeda, duoda pinigų. Verčiasi atsitiktiniais darbais. Planuoja įsiregistruoti darbo biržoje. Gailisi nusikaltęs ir pasižadėjo taip nebesielgti.

Nepilnametė nukentėjusioji R. P., apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją (parodymai buvo pagarsinti Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu), parodė, kad 2011 m. gegužės 22 d. mama D. M. su sugyventiniu P. N. girtuokliavo. Jie gerdami pykosi, taikėsi ir vėl pykosi. Ji su broliais jau miegojo, kai naktį, apie 3 val., išgirdo, kaip mama šaukiasi pagalbos, kad ją muša, o P. N. tuo metu koliojosi ir rėkė. Ji atsikėlė ir pamačiusi, kad P. N. ruošiasi mušti mamą, ėjo jos apginti. Ji liepė P. N. pasitraukti ir eiti iš jų namų lauk bei P. N. pastūmė. Tada P. N. sugriebė abiem rankomis jai už plaukų ir pradėjo tampyti į šonus, išrovė kuokštą plaukų, po to smogė kumščiu į veidą ir prakirto lūpą. Tuo jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Apie sumušimą pranešė policijai. Dėl prakirstos lūpos sekančią dieną negalėjo eiti į mokyklą, nes ji buvo ištinusi. Nuo P. N. buvo nukentėjusi ir 2010 m. lapkričio mėnesį. Dienos nepamena, galėjo būti apie 16 val., į namus grįžo neblaivus P. N. ir pradėjo keikti motiną. Motina, vengdama konflikto, įėjo į virtuvę. P. N. ėjo motinai iš paskos, todėl ji atsistojo tarpduryje, kad jo neįleistų į virtuvę. Tada P. N. sugriebė ją už plaukų, patampė į šonus, dar apstumdė ir spyrė koja į pilvo apačią. Nuo smūgio jai labai skaudėjo pilvą. Įvykio daugiau niekas nematė, apie jį policijai nepranešė, motinai nesisakė. Dėl sužalojimų ji patyrė moralinę žalą, kadangi P. N. ją sumušė ne vieną kartą, ji buvo išsigandusi, skaudėjo prakirstą lūpą, pilvą, negalėjo eiti į mokyklą, todėl reiškia 1000 litų dydžio civilinį ieškinį (b.l. 36-37).

Liudytoja D. M. parodė, kad jį ir kaltinamąjį P. N. sieja kaip ir sugyventinių santykiai, jie jau devynis metus veda bendrą ūkį, P. N. padeda išlaikyti jos vaikus, tačiau jie gyvena atskirai. 2011 m. gegužės 22 d. šventė sūnaus R. gimtadienį. Su P. N. ir motina V. Š. išgėrė. Naktį kilo konfliktas su P. N. Jis ją sugriebė už plaukų. Dėl ko kilo konfliktas nepamena. Ji nuėjo į kambarį, kur miegojo vaikai. Dukra R. bandė ją užstoti, tačiau P. N. pastūmė ją ranka į veidą ir R. atsitrenkė į spintą. Matė, kad R. kraujuoja lūpa iš vidaus. Po to R. pradėjo rėkti ir ant jos, todėl ji su P. N. išvažiavo į Aukštadvarį. Apie tai, kad P. N. buvo sumušęs R. ir anksčiau, ji nieko nežino. Ji jokių pretenzijų P. N. neturi. Šiuo metu P. N. ir R. bendrauja. Be P. N. pramos jos šeimai būtų sunku.

Nepilnametis liudytojas R. P., apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją (parodymai buvo pagarsinti Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu), parodė, kad mama D. M. su savo sugyventiniu P. N. dažnai girtauja. Šių metų gegužės mėnesio pabaigoje, dienos nepamena, jie taip pat gėrė. Apie 3 val. nakties išgirdo triukšmą ir pabudo. Koridoriuje šaukė jo sesuo R. P. Brolis R. įjungė jų kambaryje šviesą. Jis nuėjo į koridorių, bet ten buvo tamsu ir nieko gerai nesimatė. Jis tik pamatė, kad R. pasilenkusi, o P. N. tampo ją už plaukų. Pamatęs jį, P. N. R. paleido. Po to pamatė, kad sesei prakirsta apatinė lūpa (b.l. 39-40).

Iš 2011-05-27 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus įvykio vietą – D. M. butą, esantį Pakruojo rajono savivaldybėje, Ž. seniūnijoje, G. kaime, P. g. 4, - nusikaltimo tyrimui reikšmingų aplinkybių nustatyta nebuvo (b.l. 8-11).

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad R. P. nustatyta kraujosruva dešinio skruosto srityje, tai yra nežymus sveikatos sutrikdymas (b.l. 23).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad kaltinamojo P. N. kaltė įvykdžius jam inkriminuojamus nusikaltimus yra įrodyta.

Kaltinamasis P. N. mušdamas ir kitaip smurtaudamas (tampydamas už plaukų) sukėlė nepilnametei nukentėjusiajai R. P. fizinį skausmą (2010 m. lapkričio mėnesį) ir nežymų sveikatos sutrikdymą (2011 m. gegužės 23 d.), todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį.

Teismas vadovaujasi nepilnametės nukentėjusiosios R. P. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo teisėjai (b.l. 36-37), dėl nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, o ne kaltinamojo P. N. parodymais teisiamojo posėdžio metu, kadangi P. N. abiejų nusikalstamų veikų padarymo metu buvo neblaivus ir pats patvirtino, kad ne visas aplinkybes atsimena, o netikėti nepilnametės nukentėjusiosios R. P. parodymais teismas neturi pagrindo, kadangi juos nukentėjusioji davė teisėjai, būdama įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą (b.l. 35), nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir liudytojų R. P. bei D. M. parodymai.

Kadangi yra prokuroro reikalavimas (b.l. 1), kaltinamasis P. N. trauktinas baudžiamojon atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį (BK 140 str. 3 d., BPK 409 str. 1 d.). Skirdamas bausmę kaltinamajam P. N. teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54-56 straipsniuose.

Kaltinamojo P. N. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis iš esmės prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad abu nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos šių nusikaltimų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Kaltinamasis P. N. teisiamas antrą kartą (b.l. 54), padarė du nesunkius (BK 11 str. 3 d.) nusikaltimus, metų laikotarpyje baustas administracine tvarka (b.l. 63-66), būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą (b.l. 56-60), teistumui neišnykus, padarė vieną naują tyčinį nusikaltimą (BK 27 str. 1 d.), yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, todėl jis, kaip recidyvistas, už abu įvykdytus nusikaltimus baustinas laisvės atėmimo bausme (BK 27 str. 1 d., 56 str. 1 d.). Kadangi kaltinamasis P. N. vieną nusikaltimą padarė iki priimant 2011 m. kovo 22 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendį (2010 m. lapkričio mėnesį), o kitą nusikaltimą jau po šio nuosprendžio paskelbimo, neatlikęs juo paskirtos viešųjų darbų bausmės, pirmiausia bausmės, paskirtos šiuo nuosprendžiu, subendrintinos pagal Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio taisykles, o po to spręstinas klausimas dėl šiuo nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės subendrinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio taisykles su 2011 m. kovo 22 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme (2006 m. sausio 10 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje 2K-34/2006). Bausmės paskirtos šiuo nuosprendžiu, subendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu (BK 63 str. 1 d., 4 d.). Šiuo nuosprendžiu paskirta ir pagal Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio taisykles subendrinta bausmė su 2011 m. kovo 22 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme nesubendrintina, nors kaltinamasis P. N. nusikaltimą, įvykdytą 2011 m. gegužės 23 d., padarė būdamas neatlikęs šiuo nuosprendžiu paskirtos viešųjų darbų bausmės, kadangi Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio taisyklės numato galimybę subendrinti bausmes tik tada, kai yra neatlikta bausmė, paskirta ankstesniu nuosprendžiu, o kaltinamasis P. N. viešųjų darbų bausmę, paskirtą 2011 m. kovo 22 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, šiuo metu jau yra atlikęs (b.l. 62). Atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis P. N. įvykdė nesunkius nusikaltimus (BK 11 str. 3 d.), prieš tai buvo teistas už nusikaltimą dorovei (BK XLIV skyrius), o dabar įvykdė visai kitokio pobūdžio nusikaltimus (BK XVIII skyrius), yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Žeimelio seniūnija nusiskundimų jo atžvilgiu nėra gavusi (b.l. 70), faktiškai gyvena su nukentėjusiosios motina D. M. ir padeda jai išlaikyti keturis nepilnamečius vaikus, tame tarpe ir pačią nukentėjusiąją R. P., realus laisvės atėmimo bausmės paskyrimas gali neigiamai atsiliepti D. M. šeimai (liudytojos D. M. parodymai teisiamojo posėdžio metu), kaltinamasis P. N. teismui pasižadėjo daugiau nebenusikalsti, teismas konstatuoja, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai (BK 41 str.) kaltinamojo P. N. atžvilgiu bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas (BK 75 str. 1 d.). Atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą, P. N. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – nemokami darbai (BK 70 str. 1 d., 75 str. 2 d.).

Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 113 straipsnį civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

Nukentėjusioji R. P. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1000 litų neturtinės žalos atlyginimo (b.l. 27).

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo bei asmens sveikatai. Lietuvos Respublikos CK 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Įstatymas nenumato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas jos dydį nustato atsižvelgdamas į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Byloje surinktais duomenimis nustatyta, kad nepilnametė nukentėjusioji R. P. dėl kaltinamojo P. N. nusikalstamų veiksmų patyrė neturtinę žalą – jai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, dėl sumušimų ji turėjo kęsti skausmą, patyrė išgąstį, be to, nukentėjusioji buvo sumušta savo namuose, tuo pažeidžiant nepilnamečio vaiko teisę į saugią socialinę aplinką, dėl 2011 m. gegužės 23 d. sumušimo ji negalėjo išeiti į mokyklą, taip pat privalėjo vykti pas ikiteisminį tyrimą atliekančius pareigūnus, ikiteisminio tyrimo teisėją, kas taip pat sukėlė nepatogumų. Teismas, įvertinęs šias pasekmes, kaltinamojo P. N. kaltę bei jo įvykdytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį ir pobūdį (įvykdyti du tyčiniai nesunkūs nusikaltimai), taip pat atsižvelgęs į kaltinamojo P. N. turtinę padėtį – oficialiai niekur nedirba, verčiasi atsitiktiniai darbais, į tai, kad kaltinamasis P. N. teisiamojo posėdžio metu pripažino nukentėjusiosios R. P. ieškinį, konstatuoja, kad nukentėjusiosios R. P. prašomas priteisti neturtinės žalos dydis – 1000 litų – nėra per didelis, todėl nukentėjusiosios R. P. ieškinys tenkintinas visiškai.

Prokuroras, palaikantis kaltinimą, privalo pareikšti teisme civilinį ieškinį, tais atvejais, kai nusikalstama veika padaryta žala asmeniui, kuris dėl nepilnametystės negali ginti teisme teisėtų savo interesų, tačiau tik tada, kai ieškinys nepareikštas paties nukentėjusiojo asmens (BPK 117 str.). Kadangi kaltinimą palaikanti prokurorė teisiamojo posėdžio metu atsisakė pareikšto prokuroro ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo nepilnametei nukentėjusiajai R. P., o tai yra prokuroro, pareiškusio ieškinį, teisė (BPK 112 str. 3 d., CPK 140 str. 1 d.), procesas dėl prokuroro ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo nepilnametei nukentėjusiajai R. P. nutrauktinas.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam P. N. kardomoji priemonė neskirtina, nes nėra tam pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299, 301-308, 310 straipsniais, teismas

nusprendžia:

P. N. pripažinti kaltu, padarius du nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti:

pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį dėl fizinio skausmo sukėlimo nepilnametei nukentėjusiajai R. P. – laisvės atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį dėl nežymaus nepilnametės nukentėjusiosios R. P. sveikatos sutrikdymo – laisvės atėmimu 5 (penkiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalių taisyklėmis, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės, paskirtos dėl nežymaus nepilnametės nukentėjusiosios R. P. sveikatos sutrikdymo, iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, paskirtą dėl fizinio skausmo sukėlimo nepilnametei nukentėjusiajai R. P., ir paskirti subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 70 straipsnio 1 dalimi, 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, P. N. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 40 (keturiasdešimt) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, juos įpareigojant atlikti per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo P. N. kardomosios priemonės neskirti.

Nukentėjusiosios R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančios Pakruojo rajono savivaldybėje, Ž. seniūnijoje, G. kaime, P. g. 4, civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jai iš kaltinamojo P. N., a.k. (duomenys neskelbtini) 1000 (vieną tūkstantį) litų neturtinės žalos atlyginimo.

Procesą dėl Pakruojo rajono apylinkės prokuratūros civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo nepilnametei nukentėjusiajai R. P. nutraukti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.