Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasita Kurakienė, sekretoriaujant Vilmai Aleksandravičiūtei, dalyvaujant ieškovei R. B., ieškovės atstovui advokatui Daliui Poviliui, vėliau advokatui L. B., atsakovei A. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. B. ieškinį dėl nekilnojamojo turto dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, pareikštą atsakovei A. V., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų AB SEB bankas, UAB „General Financing“, UAB „Vilniaus energija“, antstolė Brigita Palavinskienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje esanti Vilniaus miesto 32 notarų biuro notarės R. J. patvirtinta 2005-07-05 dovanojimo sutarties, sudarytos tarp šalių, kopija patvirtina, kad ieškovė savo dukrai - atsakovei padovanojo butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Dovanojimo sutarties, kurią yra pasirašiusios abi sutarties šalys, 3.6. punkte nurodyta, kad ieškovė sutartį sudarė laisva valia, be prievartos ar suklydimo, suvokdama savo veiksmus ir jų pasekmes. Šiame punkte taip pat nurodyta, kad dovanojimo sutarties sudarymo metu nebuvo aplinkybių, įskaitant ir sveikatos būklę, dėl kurių ieškovė negalėtų išreikšti savo tikrosios valios. Sutarties 5.2 punktu šalys susitarė, kad sutarties pakeitimai ar papildymai yra pasirašomi šalių, patvirtinami notaro ir sudaro neatskiriamą sutarties dalį. Sutarties 5.6. punktas patvirtina, kad sudaryti 4 sutarties, egzemplioriai, kurių vienas atiduotas ieškovei.

Ieškovės pateiktas VĮ Registrų centro 2005-07-11 pažymėjimas patvirtina, kad viešame registre 2005-07-05 buvo įregistruotos ne tik atsakovės nuosavybės teisės į ginčo butą, bet ir juridinis faktas, kad butas yra šeimos turtas. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2017-03-16 išrašo duomenimis ieškovės atsakovei padovanoto ginčo butui 2016-06-02 antstolis A. B., 2013-06-03, 2012-08-17 antstolė Brigita Palavinskienė, 2010-03-03 Vilniaus apygardos teismas yra pritaikę areštus. Turto arešto 2017-03-24 akto duomenimis atsakovės turtui pritaikyti turto areštai kreditorių UAB „SEB lizingas“, UAB „General Financing“, UAB „Vilniaus energija“ naudai.

Vilniaus apygardos teismo 2011-02-22 sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-2618-392/2011, patvirtina, kad AB „SEB lizingas“ naudai solidariai iš UAB „Transland“, atsakovės ir S. V. priteista 822229,33 Lt suma, 5 procentų dydžio metinės palūkanos bei bylinėjimosi išlaidos.

Kaip matyti iš aukščiau išdėstyto, ieškovė reikalavimą pripažinti dovanojimo sutartį negaliojančia grindžia šiais argumentais: ji suklydo dėl dovanojimo sandorio esmės, jos dalyko ir kitų esminių sutarties sąlygų, nes dirbo techninį darbą, dėl ribotų socialinių gebėjimų ji neprisitaikė prie naujų socialinių realijų, sutarties sudarymo dieną turėjo menką supratimą dėl sudaromo sandorio formos, turinio, pasekmių. Ieškovės sveikatos sutrikimai ėmė reikštis sutarties sudarymo metu, reikalavo pastovaus gydymo ir priežiūros, jos pajamos buvo mažos. Su dukra ji 2005 metais buvo sudariusi susitarimą, kad pastaroji ją prižiūrės, teiks materialinį išlaikymą, ką dukra ir darė nuo 2005 iki 2015 metų. Dėl neturimų teisinių žinių ji negalėjo žinoti, kad reikėjo sudaryti ne dovanojimo, o rentos sutartį. Ieškovė neskaitė sudaromos sutarties notarų biure. Dukters parinktame notarų biure jai buvo paaiškinta, kad sudaroma sutartis atitinka šalių susitarimą ir ji manė, kad sudaro daikto perleidimo su sąlyga išlaikyti sutartį, o ne dovanojimo sutartį. Ji 2015 metais iš dukters sužinojo, kad dėl verslo sunkumų dukra nebegali jos remti, tačiau situacijos pasikeitimo laukė iki 2016 metų vidurio, kada pasitarusi su advokatu, suprato, kad 2005 metais ji sudarė ne rentos sutartį ir atsakovė neturi jokios pareigos remti ieškovę.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas.

CK 1.91 straipsnyje reglamentuojamas sandorių, turinčių valios trūkumų, pripažinimas negaliojančiais. Pagal šią teisės normą apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį tokiomis sąlygomis, kokių jis siekia. Apgaule galima pripažinti tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio šalies laisvos valios išraiškos rezultatas, o kitos sandorio šalies nesąžiningų veiksmų rezultatas.

Ieškovės nurodyta aplinkybė, jog atsakovė ją nuvežė į atsakovės parinką notarų biurą, nesudaro pagrindo išvadai, kad tokiu veiksmu atsakovė pasielgė nesąžiningai, siekdama apgauti ieškovę. Kitas ieškovės nurodomas argumentas dėl atsakovės apgaulės grindžiamas iš esmės tuo, kad atsakovė nuo 2015 metų ieškovei nebeteikė paramos, nors tokią buvo įsipareigojusi teikti. Šią aplinkybę grįsdama ieškovė pateikė atsakovės rašytinio įsipareigojimo kopiją, kurioje sudarymo data nurodyta 2005-07-05, ir kuriuo atsakovė vienašališkai įsipareigojo rūpintis ir prižiūrėti, teikti materialinį išlaikymą savo motinai – ieškovei, už tai, „kad R. B. man dovanojo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini)“. Kaip matyti iš pateikto rašto kopijos turinio (nors jo sudarymo data yra ta pati kaip ir dovanojimo sutarties data) šis vienašalis įsipareigojimas buvo sudarytas po to, kai ginčo butas jau buvo padovanotas atsakovei, todėl nėra pagrindo išvadai, kad ieškovė sudarė dovanojimo sandorį apgauta atsakovės.

Kaip matyti iš teismui pateikto ieškinio kiti esminiai ieškovės argumentai, jog dovanojimo sandoris turi būti pripažintas negaliojančiu – jos suklydimas CK 1.90 straipsnyje nustatytu pagrindu. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad suklydimas turi esminės reikšmės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis. Suklydimas taip pat laikomas esminiu, jeigu klydo abi šalys arba vieną šalį suklaidino kita šalis, neturėdama tikslo apgauti, taip pat kai viena šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad kita šalis suklydo, o reikalavimas, kad suklydusi šalis įvykdytų sutartį, prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ar protingumo principams. Suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti (1.90 straipsnio 5 dalis).

Dovanojimo sutartis buvo patvirtinta notarės, kuri šalims turėjo pareigą išaiškinti sudaromos sutarties esmę bei įsitikinti asmens gebėjimu suprasti sudaromo sandorio esmę ir jo pasekmes. Kadangi sutartis buvo tvirtinama notaro, ieškovei buvo sudarytos visos sąlygos išsiaiškinti sudaromo sandorio esmę bei pasekmes. Ieškovė nurodė, kad sudarytos sutarties ji neperskaitė. Apdairus ir atidus žmogaus, sudarydamas sutartį, rūpindamasis savo teisėmis ir pareigomis, prieš ją pasirašydamas turi perskaityti, todėl ieškovės argumentas, kad ji prieš pasirašydama nesusipažino su sutarties turiniu, vertintinas kaip didelis neatsargumas ir nesudaro pagrindo išvadai, jog ji sutartį sudarė suklydusi.

Kaip matyti iš byloje esančių ieškovės asmens duomenų, ji sutartį sudarė būdama 56 metų amžiaus, tokio amžiaus žmogaus gyvenimiška patirtis leidžia jam suprasti dovanojimo sutarties esmę ir pasekmes. Ieškovė nepateikė įrodymų, kurie leistų įvertinti jos įgytą išsilavinimą, dirbto darbo pobūdį sutarties sudarymo metu, todėl vien tik ieškovės nuomonė, jog jos suklydimui įtakos turėjo dirbtas techninis darbas nesudaro pagrindo išvadai, jog dėl šios priežasties jis galėjo suklysti dėl sudaromos sutarties.

Ieškovė nepateikė įrodymų, kurie leistų įvertinti jos sveikatos būklę dovanojimo sutarties sudarymo metu, kadangi ieškovės pateiktoje VšĮ „Karoliniškių poliklinika“ 2016-10-10 medicinos dokumentų išrašo/siuntimo kopijoje nurodyti ieškovės sveikatos sutrikimai 2016 metais, o tai taip pat nesudaro pagrindo išvadai, kad dėl sveikatos būklės ieškovė galėjo klysti dėl sudaromos sutarties esmės ir jos pasekmių.

Ieškovė nurodo, kad jos pateiktame medicinos dokumentų išrašo/siuntimo kopijoje nurodyti sutrikimai ėmė reikštis 2005 metais, tačiau šiame dokumente pateikta informacija to nepatvirtina, kitų įrodymų, jog ieškovė 2005 metais galėjo turėti sveikatos sutrikimų dėl kurių ji negalėjo dirbti ir gauti pajamų, ar jai buvo reikalinga slauga ieškovė nepateikė. Ieškovės pateikta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2016-09-16 pažymos kopija apie asmeniui išmokėtas išmokas Nr. KA_PZI-22606, patvirtina, kad ieškovei 2016 metais buvo mokamos senatvės ir našlių pensijos, tačiau šis dokumentas neleidžia įvertinti to, kokias pajamas ieškovė gavo 2005 metais. Atsižvelgiant į išdėstytą, atmestini kaip neįrodyti ieškovės argumentai, kad 2005 metais jai buvo būtina dukters parama.

Kadangi ieškovė neįrodė, jog jai buvo reikalinga dukters parama 2005 metais, nėra pagrindo išvadai, kad ji siekė sudaryti rentos, o ne dovanojimo sutartį. Aukščiau minėta, kad ieškovės pateiktas dukters vienašalis rašytinis pasižadėjimas, už tai, kad ieškovė „dovanojo“ jai butą rūpintis atsakove, nepatvirtina, kad šalys būtų siekusios sudaryti kitą nei dovanojimo sutartį ar pakeisti sudarytą dovanojimo sutartį, nes šiame rašte naudojamas laikas, leidžia daryti išvadą, kad raštelis parašytas po to, kai butas atsakovei jau buvo padovanotas. Kita vertus, negalima laikyti, kad šiuo vienašaliu atsakovės pasižadėjimu buvo siekiama pakeisti jau sudarytą sutartį, nes, kaip matyti iš šalių sudarytos 2005-07-05 dovanojimo sutarties 5.2. punkto, šalys sutartį galėjo keisti tik abiejų šalių sudarytu notariškai patvirtintu susitarimu ir tai šalims buvo žinoma.

Aplinkybė, kad ieškovė ieškinį teismui pateikė 2017-01-16, ieškovės nurodytos aplinkybės, kad nuo 2015 metų vidurio jai tapo žinoma, jog dukra turi verslo sunkumų, jog ji iki 2016 metų vidurio laukė dukters elgesio pasikeitimo ir tik po 2016 metų vidurio kreipėsi į advokatą konsultacijos, leidžia daryti išvadą, kad ieškovės apsisprendimą ginčyti sutartį lėmė jau gerokai po sandorio atsiradusios aplinkybės. Įvertinus antstolės Brigitos Palavinskienės atsiliepime nurodytas aplinkybes kartu su teismų informacinėje sistemoje Liteko esančiais duomenis, patvirtinančiais, kad atsakovę vykdymo procese atstovavo advokatas Dalius Povilius, kuris pagal 2016-10-10 sutartį, (kuri buvo nutraukta 2017-04-05, t.y., 2017-03-24 nutartimi į bylą buvo įtraukti tretieji asmenys) atstovavo ieškovę šioje byloje prieš atsakovę, bei ieškovės teismo posėdyje išsakytus argumentus, kad bankas nori atimti butą, sutiktina su antstolės argumentais, kad ieškinys pareikštas tam, kad išvengti priverstinio išieškojimo į butą, esantį Apkasų g. 55-15, Vilniuje, nukreipimo. Kadangi valios pasikeitimas jau po sandorio sudarymo, nelaikytinas suklydimu dėl esminių sandorio elementų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2013), nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimo.

CK 1.124 straipsnyje nustatyta, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. CK 125 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendrasis 10 metų terminas, taikomas reikalavimams sutarčių nuginčijimui. Pagal CK 127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ieškovei dovanojimo sutartis buvo įteikta jos sudarymo dieną, t.y. 2005-07-05, todėl ieškinio senaties terminas baigėsi 2015-07-05. Ieškovės nurodytos aplinkybės, jog atsakovė nutraukė paramos teikimą 2015 metais, o ji teisinės pagalbos kreipėsi 2016 metų viduryje, o ieškovės pateiktas vienintelis aukščiau nurodytas VšĮ Karoliniškių poliklinikos sudarytas dokumentas nesudaro pagrindo išvadai, kad ieškinio senaties terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, darytina išvada, kad ieškovė ieškinį pateikė pasibaigus ieškinio senaties terminui.

Trečiaisis asmuo antstolė Brigita Palavinskienė, turinti šalies teises (CPK 47 straipsnio 2 dalis), prašo taikyti ieškinio senatį. Padarius išvadą, kad ieškovė ieškinį teismui pareiškė, siekdama išvengti išieškojimo, kuris gali būti nukreiptas į ginčo butą, priverstinai išieškant iš atsakovės skolas vykdymo procese, darytina išvada, kad ieškovės ir į šią bylą atsakove įtrauktos ieškovės dukters interesas šioje byloje yra vieningas – grąžinti butą ankstesnei jo savininkei tam, kad į jį nebūtų nukreiptas išieškojimas. Iš esmės ieškovė reiškiamu ieškiniu siekė to, kad nebūtų patenkinti į bylą teismo įtrauktų trečiųjų asmenų teisėti interesai. Nagrinėjamu atveju vienam iš trečiųjų asmenų, kurio interesas bylos baigtimi priešingas nei šalių interesas, pareiškus prašymą taikyti ieškinio senatį, senaties terminui esant praleistam, ieškinio senaties terminas taikomas ir tai sudaro pagrindą ieškinį atmesti. (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė neįrodė, jog buvo apgauta, neįrodė, jog iš esmės klydo sudarydama dovanojimo sandorį, į tai, kad ieškovės valia pasikeitė praėjus daugiau nei vienuolikai metų po dovanojimo sutarties sudarymo, o valios pasikeitimą įtakojo į atsakovei padovanotą turtą nukreiktas išieškojimas, į tai, kad kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis, prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo padarinius, į tai, kad teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, nerūpestingumo, neatidumo, į tai, kad ieškinys praleistas pasibaigus ieškinio senaties terminui, ieškinys atmestinas (CPK 178 straipsnis, CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

Kadangi ieškinys atmestinas iš ieškovės valstybei priteistina 19,77 EUR bylinėjimosi išlaidų suma, kurią sudarė procesinių dokumentų įteikimo išlaidos ( CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 19,77 EUR (devyniolika eurų ir 77 centus) bylinėjimosi išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728721) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Swedbank”, banko kodas 73000, SWIFT kodas HABALT22 arba Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400, SWIFT kodas NDEALT2X, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.