- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-12-01
- Bylos Nr.
- 2-14349-584/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-06816-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Jasaitienė
- Ieškovas
- Kauno miesto savivaldybės
- Atsakovas
- UAB „Apželdinimas“
- Kategorijos
- 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėja Diana Jasaitienė, sekretoriaujant Nomedai Skaburskienei, Eglei Pranckevičiūtei, dalyvaujant ieškovės Kauno miesto savivaldybės atstovei I. B., atsakovės UAB „Apželdinimas“ atstovui advokato padėjėjui A. D., teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Kauno miesto savivaldybės ieškinį atsakovei UAB „Apželdinimas“ dėl skolos, delspinigių, palūkanų priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė pateiktu teismui ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 40938,47 Lt skolą, kurią sudaro: valstybinės žemės nuomos mokestis už 2013 m. sausio-rugpjūčio mėn. - 30441,26 Lt, už 2013 m. rugsėjo-gruodžio mėn. - 8922,66 Lt ir 1574,55 Lt delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (b. l. 34-36).
Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovę mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį įpareigoja Vyriausybės nutarimai. Mokestis skaičiuojamas nuo žemės sklypo vertės. Mokestis buvo paskaičiuotas nuo žemės sklypų vertės, kurie yra suformuoti nekilnojamojo turto registre, atsižvelgiant į tai, koks žemės sklypo plotas reikalingas statiniams naudoti. Nutraukus nuomos sutartį mokestis buvo skaičiuojamas už faktinį žemės sklypo naudojimą kaip ir už nuomos laikotarpiu naudotą žemės sklypą. Atsakovei laiku nesumokėjus žemės nuomos mokesčio ieškovė skaičiavo 0,02 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą mokėti dieną iš viso už 200 dienų.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad negali įvertinti ieškinio pagrįstumo, nes ši byla yra susijusi su kita nagrinėjama civiline byla dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančia. Atsakovei turi būti paskaičiuotas mažesnis sklypas, bet kita vertus, logiškai žemės sklypo plotas turi būti toks koks buvo išnuomoto žemės sklypo. Žemės sklypo nuomos sutartis buvo sudaryta visam žemės sklypui, tačiau tokio dydžio žemės sklypu atsakovei nereikia faktiškai naudotis. Tuo atveju, jeigu civilinė byla dėl nuomos sutarties nutraukimo bus išspręsta ne atsakovės naudai, tai tuomet atsakovė mano, jog gali būti suformuotas mažesnis žemės sklypas, toks, kokį nurodo Nacionalinė žemės tarnyba. Atsakovė siekia žemės nuomos sutarties tęstinumo, todėl kito skaičiavimo dėl žemės mokesčio neturi, nes tai prieštarautų pozicijai byloje dėl nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančia.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklauso 10,1201 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ant kurio stovi atsakovei UAB „Apželdinimas“ nuosavybės teise priklausantys 24 pastatai (b. l. 45-56). 2006-06-30 tarp atsakovės UAB „Apželdinimas“ ir Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities viršininko administracijos buvo sudaryta Valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N19/2006-218 pagal kurią atsakovei buvo išnuomotas 10,1201 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 8-9). Šios sutarties sudarymo metu atsakovė buvo nurodyto žemės sklypo nuomininkė pagal Kauno miesto valdybos 1994-10-18 Potvarkį Nr. 1383-V „Dėl žemės sklypų nuomos prie turimų pastatų valstybinei įmonei „Apželdinimas“; 1996-02-15 Valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį Nr. N19/96-0461, N19/96-0462, N19/96-0463, N19/96-0464 (b. l. 18-22). Nacionalinė žemės tarnyba prie LR Žemės ūkio ministerijos 2013-06-21 pranešimu Nr. 8SD-(14.8.7.)-3085 informavo atsakovę UAB „Apželdinimas“ apie tai, kad po 2 mėnesių valstybinės žemės nuomos sutartis bus nutraukta, nes atsakovė žemę naudoja ne pagal sutartyje numatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, būdą ir pobūdį (b. l. 23-24). Nacionalinės žemės tarnybos prie LR Žemės ūkio ministerijos Kauno m. skyriaus vedėjo 2013-08-26 įsakymu Nr. Nr. 8VĮ-(14.8.2.)-696 buvo nutraukta 2006-06-30 valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N19/2006-218 sudaryta su atsakove UAB „Apželdinimas“ (b. l. 25). Atsakovė UAB „Apželdinimas“ Kauno miesto savivaldybės administracijai pateikė žemės nuomos mokesčio deklaraciją už laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31, kurioje apskaičiavo nuomininko mokėtiną 45661,89 Lt valstybinės žemės mokestį (b. l. 38). Kauno m. savivaldybės administracijos finansų skyrius 2014-09-17 rašte Nr. 09-5-213 įvertinęs, kad valstybinės žemės nuomos sutartis su atsakove buvo nutraukta, patikslino žemės mokesčio skolą nurodydamas, kad už 2013 m. sausio-rugpjūčio mėn. ji sudaro 30441,26 Lt, rugsėjo-gruodžio mėn. - 8922,66 Lt bei priskaičiavo 1574,55 Lt delspinigių (b. l. 37, 39).
Dėl skolos už valstybinės žemės nuomą pagal nuomos sutartį ir delspinigių.
Pagal žemės nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja perduoti už užmokestį kitai šaliai (nuomininkui) sutartyje nurodytą žemės sklypą laikinai valdyti ir naudotis pagal sutartyje numatytą paskirtį ir naudojimo sąlygas, o nuomininkas įsipareigoja mokėti sutartyje nustatytą žemės nuomos mokestį (CK 6.545 str.). Atsakovė sudarytos valstybinės žemės nuomos sutarties pagrindu įsipareigojo sumokėti nuomos mokestį ieškovei, tačiau įsipareigojimų nustatytu terminu nevykdė (CK 6.552 str.). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus ir draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę (CK 6.38 str., 6.59 str.). Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 str. 1 d.). Atsakovei neįvykdžius savo sutartinių įsipareigojimų, ieškovės reikalavimas priteisti 30441,26 Lt skolą už valstybinės žemės nuomą 2013 m. sausio-rugpjūčio mėn. yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.63 str. 1 d. 1 p., 4 p., 6.487 str. 1 d., 6.545 str., 6.552 str.). Valstybinės žemės nuomos sutarties 14 punktu atsakovė už kiekvieną uždelstą atsikaityti dieną įsipareigojo mokėti delspinigius, kurių dydis nustatomas Kauno savivaldybės tarybos sprendimu. Kauno m. savivaldybės tarybos 2009-09-24 sprendimu Nr. T-491 patvirtintų valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo taisyklių 35 punkte nustatytas delspinigių dydis 0,02 proc. už kiekvieną pavėluotą mokėti dieną nuo nesumokėtos nuomos mokesčio sumos. Atsakovei sutartyje nustatytais terminais nesumokėjus valstybinės žemės nuomos mokesčio, iš atsakovės priteistina ieškovei 1574,55 Lt delspinigių (CPK 6.71 str., 6.72 str.).
Dėl skolos už faktinį naudojimąsi valstybine žeme.
Žemės įstatymo 2 straipsnio 11 punkte nustatyta, kad žemės naudotojas yra žemės savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, kuris naudoja žemę įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimo, sandorių ar kitu įstatymo nustatytu pagrindu. Žemės naudojimo teisė, kaip savarankiška teisė, reiškia, kad privačios ar valstybinės žemės naudotojas, kuriam suteikta teisė naudotis žeme, gali naudoti ją ūkinei ar kitokiai veiklai, gauti iš jos pajamas įstatyme, sutartyje ar kitame akte, kuriuo nustatyta naudojimo teisė, nustatyta tvarka. Žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinės žemės sklypų naudotojai, kuriems žemės sklypai suteikti teisės aktų nustatyta tvarka arba kuriems žemė administruojančių institucijų sprendimais leista žeme naudotis reformos metu, Vyriausybės nustatyta tvarka už naudojimąsi žeme iki nuomos ar pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo moka žemės nuomos mokestį, išskyrus už žemę, perduotą naudotis panaudai. Analogiška nuostata yra įtvirtinta ir Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ 1 punkte. Taigi, aiškiai įtvirtinta nuostata, kad už naudojimąsi valstybei priklausančia žeme turi būti mokamas žemės nuomos mokestis, išskyrus neatlygintinį suteikimą naudotis – panaudą, kuri reglamentuota Žemės įstatymo 8 straipsnyje, konkrečiai apibrėžiant atvejus, kada sudaroma valstybinės žemės panaudos sutartis ir su kokiais subjektais. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad tais atvejais, kai išnuomotas žemės sklypas yra užimtas nuomininkui priklausančių pastatų, yra pripažįstama, kad nuomininkas faktiškai naudojasi žemės sklypu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. UAB „Saunų rojus“, bylos Nr. 3K-3-437/2009). Faktinis žemės naudotojas negali įgyti daugiau privilegijų negu asmuo, su kuriuo yra sudaryta žemės sklypo nuomos sutartis. Tokiu atveju būtų paneigta valstybės, kaip žemės savininkės, teisė disponuoti žeme taip, kad ji būtų naudojama racionaliai ir tenkintų viešuosius interesus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009-10-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-437/2009, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-160-104/2014).
Atsakovė valstybinės žemės sklypu naudojosi 2006-06-30 nuomos sutarties, kuri 2013-08-26 buvo nutraukta, pagrindu. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad žemės sklype stovi atsakovei nuosavybės teise priklausantys 24 pastatai, todėl darytina išvada, kad atsakovė yra faktinė viso valstybinės žemės sklypo naudotoja, ji turi realią galimybę be jokių apribojimų įgyvendinti visas žemės sklypo naudojimosi teises pagal sklypo tiesioginę paskirtį. Byloje duomenų, kad atsakovei žemė buvo suteikta panaudai nėra, todėl atsakovė turi mokėti mokesčius už naudojimąsi valstybine žeme. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, iš atsakovės priteistina ieškovei 8922,66 Lt skola už naudojimąsi valstybinės žemės sklypu 2013 m. rugsėjo-gruodžio mėn. (CK 6.2 str., 6.38 str., 6.59 str., )
Atsakovei praleidus terminą tinkamai įvykdyti piniginę prievolę, ieškovės prašymu iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 1 d., 2 d., 6.210 str. 1 d.).
Ieškinį patenkinus, valstybei iš atsakovės priteistinas 1228,00 Lt žyminis mokestis nuo kurio mokėjimo ieškovė yra atleista pagal įstatymą ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidos – 13,52 Lt (CPK 83 str. 1 d. 10 p., 93 str., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 430 str., 146 str., 293 str. 4 p., 88 str. 1 d. 3 p., 177 str.,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovės UAB „Apželdinimas“, į. k. 132443396, buveinė Antakalnio g. 40, Kaunas, ieškovės Kauno miesto savivaldybės, į. k. 111106319, buveinė Kaune, Laisvės al. 96, a.s. Nr. LT44 4010 0425 0001 0078, AB DNB bankas, b.k. 40100, naudai 39363,92 Lt (trisdešimt devynių tūkstančių trijų šimtų šešiasdešimt trijų litų ir 92 ct) (11400,58 EUR) skolą, 1574,55 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus septyniasdešimt keturis Lt 55 ct) (456,02 EUR) delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (40938,47 Lt) (11856,60 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme 2014-05-30 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovės UAB „Apželdinimas“, į. k. 132443396, buveinė Antakalnio g. 40, Kaunas, 1228,00 Lt (vieną tūkstantį du šimtus dvidešimt aštuonis litus 00 ct) (355,65 EUR) žyminio mokesčio ir 13,52 Lt (trylika litų 52 ct) (3,92 EUR) procesinių dokumentų siuntimo išlaidos. Šios sumos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank“, banko kodas
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.