- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-27
- Bylos Nr.
- 2A-160-104/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-06234-2012-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jūratė Varanauskaitė, Antanas Rudzinskas, Natalja Cikoto
- Atsakovas
- AB „Krašto projektai“
- Ieškovas
- Palangos miesto savivaldybės administracijos
- Kategorijos
- 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 36.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 35.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 50.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nataljos Cikoto (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Antano Rudzinsko ir Jūratės Varanauskaitės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo AB „Krašto projektai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-341-541/2013 pagal ieškovo Palangos miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovui AB „Krašto projektai“ dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio, delspinigių ir palūkanų priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė Palangos miesto savivaldybės administracija patikslintu ieškiniu (b.l. 66) prašė priteisti iš atsakovo 42 811,37 Lt valstybinės žemės nuomos mokesčio nepriemoką už 2007, 2008, 2009, 2010, 2011 metus, 349,70 Lt delspinigių už laikotarpį nuo 2011-11-15 iki 2012-05-13 ir 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad ieškovas yra Palangos miesto savivaldybės žemės nuomos mokesčių administratorius. Pagal 1979-03-22 Palangos miesto liaudies deputatų tarybos vykdomojo dokumento sprendimą Nr. 58 „Dėl pastatų teisinės registracijos patvirtinimo“, pastatas, esantis Topolių g. 11, Palangoje, buvo registruotas Kolūkių statybos projektavimo instituto nuosavybe, o prie pastato priskirtas 5064 m² valstybinės žemės sklypas. 1991-03-29 Kolūkių statybos projektavimo institutas buvo perregistruotas į valstybinę firmą KSPĮ, o 1993-10-07 minėta valstybinė firma perregistruota į AB „Krašto projektai“. Atsakovui nuosavybės teise priklausantis pastatas, esantis Topolių g. 11, Palangoje, stovi ant valstybinės žemės sklypo, todėl atsakovas laikytinas valstybinės žemės sklypo naudotoju. Nors su atsakovu valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis sudaryta nebuvo, tačiau sklypas atsakovui nebuvo perduotas ir panaudos pagrindais, todėl kaip faktinis valstybinės žemės sklypo naudotojas atsakovas privalo mokėti žemės nuomos mokestį. Pagal bendrąją taisyklę juridiniai asmenys patys apskaičiuoja nuomos mokestį ir užpildytas mokesčio deklaracijas pateikia mokesčio administratoriui, o tuo atveju kai nustatytu terminu deklaracija nepateikiama, mokestį pagal turimus duomenis apskaičiuoja biudžeto skyrius. Ieškovas paaiškina, kad pirminiai duomenys apie atsakovo naudojamą 5064 m² valstybinės žemės sklypo plotą 2003 m. buvo gauti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos, o 2010-12-10 raštu Nr. 45 atsakydamas į ieškovo paklausimą tai patvirtino pats atsakovas bei pridėjo minėtą aplinkybę patvirtinančią namų valdos techninės apskaitos kortelę ir žemės sklypo planą. Ginčo teritorija yra suplanuota ir Šventosios gyvenvietės detaliuoju planu, pagal kurį sklypo plotas preliminariais skaičiavimais sudaro 0,5000 ha. Vadovaujantis minėtais duomenimis buvo konstatuota, kad atsakovas naudojasi 5064 m² dydžio valstybinės žemės sklypu ir pagal tai paskaičiuotas žemės mokestis. Atsakovas pagal 2012-06-06 mokesčių mokėtojo kortelę žemės nuomos mokesčio nemokėjo ir tokiu būdu liko skolingas ieškiniu reikalaujamas sumas. Ieškovas taip pat papildomai nurodė, kad žemės nuomos mokestis atsakovui paskaičiuotas už tokio dydžio žemės sklypą, kokį deklaravo pats atsakovas ir, kuris suplanuotas teritorijų planavimo dokumentais. Tuo atveju jei būtų nustatomos žemės sklypo ribos ir pasirašoma valstybinės žemės nuomos sutartis, žemės mokestis būtų skaičiuojamas pagal nuomos sutartį, tačiau nuomos mokestis už praėjusius penkerius metus nebūtų perskaičiuojamas. Ieškovas taip pat pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, atsakovui priklauso ne ginčo teritorijoje esantis pastatas, bet ir kiti kiemo statiniai (kiemo aikštelė), todėl neabejotina, kad jų eksploatacijai atsakovas naudojasi žemės sklypu. Be to, aplink atsakovo pastatą yra žalioji zona, patekimui į pastatą įrengti kiemo takeliai, todėl atsakovas nepagrįstai teigia, jog jis faktiškai naudojasi tik ta valstybinės žemės sklypo dalimi, kurią užima pastatas.
Atsiliepimas
Atsakovas su patikslinto ieškinio reikalavimais nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad nors prie atsakovui nuosavybės teise priklausančio pastato, esančio Topolių g. 11, Palangoje, ir buvo priskirtas 5064 m ² valstybinės žemės sklypas, tačiau atsakovas naudojasi tik ta žemės sklypo dalimi, kurią faktiškai užima pastatas - 2423 m² ploto žemės sklypo dalimi, todėl nuomos mokestis sudarytų 20 361, 47 Lt. Atsakovas taip pat pateikė teismui UAB „ Domo projektai“ atliktą 2013-02-21 žemės sklypo planą, kuriame nurodytas 4940 kv. m. sklypo plotas. Atsakovas teigia, kad ieškovas, skaičiuodamas valstybinės žemės nuomos mokestį, vadovaujasi atsakovo 2010-12-10 raštu, kuriame pastarasis nurodė, jog 1979-03-22 Palangos miesto vykdomojo komiteto sprendimu Kolūkių statybos projektavimo institutui buvo skirtas 5064 m² valstybinės žemės sklypas, tačiau tai nepatvirtina, kad atsakovas naudojasi visu žemės sklypu. Pagal 1978 m. namų valdos techninės apskaitos kortelę matyti, jog 5064 m² valstybinės žemės sklype esantis atsakovo valdomas pastatas yra tik 1027 m² ploto. Atsakovas paaiškino, kad nuo 1978 m. faktinė situacija yra pasikeitusi – aplink valstybinės žemės sklypą esančių kaimyninių sklypų savininkai atsikūrė nuosavybės teises į žemę, susiformavo žemės sklypus, į kuriuos pateko ir dalis valstybinės žemės sklypo, esančio Topolių g. 11, Palangoje, be to, kaimyninių sklypų savininkai yra apsitvėrę tvoromis, užsodinę žemę medžiais ir krūmais, todėl valstybinės žemės sklypo plotas faktiškai nesudaro 5064 m². Atsakovas šiuo metu nežino, koks žemės sklypo plotas bus priskirtas jam nuosavybės teise priklausančiam pastatui, tai galima nustatyti tik atlikus kadastrinius matavimus, todėl žemės mokestis jam gali būti skaičiuojamas tik už tą žemės sklypo dalį, kurią užima atsakovo pastatas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. birželio 21 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovui Palangos miesto savivaldybės administracijai iš atsakovo AB „Krašto projektai” 42 811, 37 Lt valstybinės žemės nuomos mokesčio nepriemoką, 349, 70 Lt delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 43 161, 07 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2012-05-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitą ieškinio dalį atmetė; priteisė atsakovui AB „Krašto projektai“ iš ieškovo Palangos miesto savivaldybės administracijos 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų, o ieškovui iš atsakovo 776, 90 Lt žyminio mokesčio ir 25, 28 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės biudžetą.
Šalies argumentai
Atsakovas AB „Krašto projektai“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti. Nurodo, kad teismas nevisapusiškai įvertino byloje esančius įrodymus, t.y. Palangos miesto liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimą, prie pastatų naudojamo žemės sklypo planą, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog prievolę mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį atsakovas privalo už 5064 kv.m. žemės sklypo plotą. Kaip matyti iš žemės sklypo plano, šiuo metu apeliantui priklausantis pastatas yra valstybinės žemės sklype, kurio plotas sudaro 4940 kv.m. tai, kad šiai dienai žemės sklypo plotas mažesnis, įrodo tiek Resgitrų pastabose esanti žyma, jog kadastrinių matavimų duomenys neatitinka kadastrinių registro duomenų ir turto kadastrinių matavimų, tiek apelianto pateiktas žemės sklypo planas, tiek paties ieškovo pozicija, jog ginčo sklypo plotas pagal suplanavimą preliminariais skaičiavimais sudaro 0,5000 ha. Atsakovo užsakymu kvalifikuoti matininkai UAB „Domo projektas“ atliko tiksliuosius kadastrinius matavimus, tačiau teismas šio plano nevertino. Jei planas nėra suderintas su atitinkamomis institucijomis, nereiškia, kad juose pateiktus duomenis galima ignoruoti. Apeliantas taip pat teigia, kad teismas pažeidė materialinės teisės normas. Kadangi teisės aktai pareigą mokėti žemės nuomos mokestį nustato asmenims už tą žemės sklypą, kuris jam suteiktas naudotis teisės aktų nustatyta tvarka, o tokių duomenų nesant, teismas ginčo santykiams taikė teisės normas, kurios šioje situacijoje negalėjo būti taikomos. Žemės sklypas, esantis Topolių g. 11, Palangoje, nėra įstatymų nustatyta tvarka suformuotas ir priskirtas pastato, esančio tuo pačiu adresu, eksploatacijai. Vykdomojo komiteto 1979-03-22 sprendimu Nr. 58 buvo patvirtintos atitinkamų subjektų nuosavybės teisės į pastatus ir leista juos užregistruoti valstybinės nuosavybės teise. Iš to paties sprendimo priedėlio Nr. 1 matyti, jog Kolūkių statybos projektavimo institutui buvo leista registruoti nuosavybės teises į pastatą, tačiau šiuo sprendimu žemės sklypas atsakovui nebuvo suteiktas. Teismas taip pat neteisingai vertino atsakovo 2010-12-10 raštą Nr. 45. šiuo raštu atsakovas tik informavo ieškovą, kokiu sprendimu leista įregistruoti nuosavybės teises į turimą pastatą. Atsakovas niekada neteigė ir nenurodė, jog jis naudojasi 5064 kv.m. ploto žemės sklypu. Kadangi atsakovas faktiškai naudojasi tik 2423 kv.m. ploto sklypo dalimi, valstybinės žemės sklypo nuomos mokestis jam turi būti skaičiuojamas tik už šią dalį.
Atsiliepimas
Ieškovas Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad tinkamai pastato ir kitų statinių eksploatacijai yra būtinas ne tik pastatu ir kitais statiniais užstatytas sklypo plotas, bet ir žemės plotas aplink juos. Detaliuoju planu suplanuota teritorija yra būtent tokia, kokios reikia tinkamai statinių eksploatacijai. Atsižvelgiant į tai, visiškai nepagrįstas atsakovo teiginys, jog jis naudojasi tik 2423 kv.m. žemės sklypu, esančiu po pastatu. Pasisakydamas dėl pareigos žemės naudotojui mokėti valstybinės žemės nuomos sutartį, nurodo, jog ta aplinkybė, kad valstybei priklausantis žemės sklypas yra užimtas atsakovui nuosavybės teise priklausančiais pastatais, patvirtina faktinę aplinkybę, kad atsakovas faktiškai naudojasi žemės sklypu ir privalo mokėti jo nuomos mokestį. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodyti absoliutūs teismo sprendimo negaliojimo pagrindai nenustatyti, todėl analizuotinas apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas.
Šioje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovo prievolės mokėti valstybinės žemės sklypo, esančio adresu Topolių g. 11, Palangoje nuomos mokestį tinkamo vykdymo. Ieškovė skaičiuoja nuomos mokestį atsakovui už visą priskirtą jo valdai 0,5064 ha valstybinės žemės sklypą (b.l. 4, 31), o atsakovas neginčija fakto, kad prie atsakovui nuosavybės teise priklausančio pastato, esančio Topolių g. 11, Palangoje priskirtas 5064 m ² valstybinės žemės sklypas, tačiau teigia, kad naudojasi tik 2423 m² ploto žemės sklypo dalimi, kurią faktiškai užima pastatas, todėl nuomos mokestis sudarytų 20 361, 47 Lt. Atsakovas taip pat pateikė teismui UAB „ Domo projektai“ atliktą 2013-02-21 žemės sklypo planą, kuriame nurodytas 4940 kv. m. sklypo plotas (b.l.l. 114, 117)
Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovo nurodytus teiginius ir tenkindamas patikslintą ieškinį pilnai, vadovavosi byloje esančiais įrodymais - išrašu iš inventorinės bylos, ginčo žemės sklypo planu, atsakovo UAB „Krašto projektai“ 2010-12-10 rašto Nr.45, adresuoto Palangos m. savivaldybės administracijai (b.l. 26-28) ir visiškai pagrįstai konstatavo, kad būtent 5064 kv.m. ploto valstybinės žemės sklypas buvo skirtas prie atsakovo nuosavybės teise valdomo poilsio pastato, esančio Topolių 11, Palangoje (b.l. 24-28).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija mano, kad teismo nustatyta aplinkybė, kad prie atsakovo nuosavybės teise valdomo poilsio pastato buvo skirtas būtent 5064 kv.m. ploto valstybinės žemės sklypas, atitinka bylos faktines aplinkybes, todėl yra teisėta ir pagrįsta. Pažymėtina, kad teismo minėti įrodymai - namų valdos techninė apskaitos kortelė, ginčo žemės sklypo planas buvo pateikti atsakovo UAB „Krašto projektai“ kartu su 2010-12-10 raštu Nr.45, kuriame atsakovas aiškiai nurodė, kad Kolūkių statybos projektavimo institutui skirtas 5064 kv. m. ploto valstybinės žemės sklypas. Kadangi Kolūkių statybos projektavimo institutas 1991-03-29 buvo perregistruotas į Valstybinę firmą KSPI, o 1993-10-07 į AB „Krašto projektai“, tai nesant jokių kitų sprendimų dėl ginčo sklypo perskirstymo, atsakovas laikomas vieninteliu ginčo sklypo naudotoju (b.l. 26). Ginčo sklypo plotą patvirtina ir Šventosios gyvenvietės detalusis planas, patvirtintas Palangos miesto savivaldybės tarybos 2000-03-21 sprendimu Nr.38, iš kurio matyti, kad pagal suplanavimą preliminariais skaičiavimais sudaro 0,5000 ha (b.l.83-84). Dėl išdėstyto, laikomi nepagrįsti apelianto teiginiai, kad žemės sklypas, esantis Topolių g. 11, Palangoje, nėra įstatymų nustatyta tvarka suformuotas ir priskirtas pastato, esančio tuo pačiu adresu, eksploatacijai. Kaip teisingai nurodė ieškovė, tinkamai pastato ir kitų statinių eksploatacijai yra būtinas ne tik pastatu ir kitais statiniais užstatytas sklypo plotas, bet ir žemės plotas aplink juos. Detaliuoju planu suplanuota teritorija yra būtent tokia, kokios reikia tinkamai statinių eksploatacijai.
Žemės įstatymo 2 straipsnio 11 punkte nustatyta, kad žemės naudotojas yra žemės savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, kuris naudoja žemę įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimo, sandorių ar kitu įstatymo pagrindu. Žemės naudojimo teisė, kaip savarankiška teisė, reiškia, kad privačios ar valstybinės žemės naudotojas, kuriam suteikta teisė naudotis žeme, gali naudoti ją ūkinei ar kitokiai veiklai, gauti iš jos pajamas įstatyme, sutartyje ar kitame akte, kuriuo nustatyta naudojimo teisė, nustatyta tvarka. Žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad valstybinės žemės sklypų naudotojai, kuriems žemės sklypai suteikti teisės aktų nustatyta tvarka arba kuriems žemė administruojančių institucijų sprendimais leista žeme naudotis reformos metu, Vyriausybės nustatyta tvarka už naudojimąsi žeme iki nuomos ar pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo moka žemės nuomos mokestį, išskyrus už žemę, perduotą naudoti panaudai. Taigi ši įstatymo nuostata leidžia daryti išvadą, kad valstybinės žemės nuomos mokestis gali būti mokamas ne tik už išnuomotą, bei ir kitais teisiniais pagrindais suteiktą žemę. CK 6.551 straipsnio 2 dalis ir Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas numato, kad valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais.
Teisėjų kolegija taip pat mano, kad teismas neturėjo teisinio pagrindo vadovautis atsakovo pateiktų žemės sklypo planu, nes plane užfiksuota padėtis 2013-02-21, o ieškinys pareikštas už 2007-2011 metų laikotarpį. Be to, žemės sklypo kadastriniai matavimai (planas) įgyja teisinę statusą po jo suderinimo ir patvirtinimo žemės nuomotoju ir registracijos Nekilnojamo turto registre. Esant tokioms aplinkybėms, neturi teisinės reikšmės atsakovo nurodytos aplinkybės, jog šiai dienai atsakovui priklausantis pastatas yra 4940 kv. m. ploto laisvos valstybinės žemės sklype. Taigi, atsakovo kaip žemės naudotojo pareiga mokėti valstybei nuomos mokestį už faktiškai naudojamą žemę iki tol, kol teisės aktų nustatyta tvarka nebus padaryti pakeitimai (pav. bus patvirtintas naujas žemės sklypo planas, sudaryta žemės sklypo nuomos sutartis, ir kt.). Įvertinus nustatytas aplinkybes, nėra pagrindo valstybinės žemės nuomos mokestį skaičiuoti kitaip, nei pagal turimus duomenis ir pagal esamą situaciją, t.y. už atsakovo naudojamą 5064 kv.m. žemės sklypą.
Teisėjų kolegija taip pat sutinka su teismo argumentais, kad atsakovo pareigą mokėti nuomos mokestį už faktiškai naudojamą žemės sklypą įrodo tai, jog atsakovas yra valstybinio žemės sklypo, kurio dalis yra užstatyta atsakovui nuosavybės teise priklausančiu poilsio pastatu ir statiniais, faktinis naudotojas, jis turi realią galimybę be jokių apribojimų įgyvendinti visas žemės sklypo naudojimosi teises pagal sklypo tiesioginę paskirtį, o faktinis žemės naudotojas negali įgyti daugiau privilegijų dėl to, kad su juo nėra sudaryta žemės sklypo nuomos sutartis, nes tokiu atveju būtų paneigta valstybės, kaip žemės savininkės, teisė disponuoti žeme taip, kad ji būtų naudojama racionaliai ir tenkintų viešuosius interesus. Šiam teiginiui patvirtinti teismas nurodė ir kasacinio teismo išaiškinimą, kad valstybinės žemės naudojimo, valdymo bei disponavimo teisiniams santykiams yra taikomas specialus teisinis reglamentavimas, kurį lemia ir su viešu interesu susijęs santykių objektas - valstybinė žemė. Šiam teisiniam reglamentavimui yra būdingas imperatyvusis pobūdis. Taip užtikrinama valstybinės žemės socialinė paskirtis - teikti visuomenei naudą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009-10-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-437/2009). Todėl priešingai, negu teigia apeliantas, teismas materialinės teisės normų nepažeidė.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai nustatė, kad iš žemės sklypo plano matyti, kad žemės sklypo, kuriame yra atsakovo pastatas, teritorijoje suformuoti žolynai, sodas, žaidimų aikštelė, betono plytelės (b.l.28), todėl atsakovo argumentas, jog pastarasis naudojasi tik ta žemės sklypo dalimi, kurią užima tik pastatas, nepagrįstas. Pagal nekilnojamojo turto registro duomenis, atsakovui priklausančio pastato, esančio Topolių g. 11, Vilniuje, paskirtis – poilsio pastatas, todėl akivaizdu, kad atsakovas naudojasi ne tik pastatu, bet ir prie jo esančiu žemės sklypo plane pažymėtu žemės sklypu, kuriame yra įrengta žalia zona, yra kiemo aikštelė bei atraminė sienelė, o patekimui į pastatą įrengti kiemo takeliai (b.l.28). Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovas valstybinės žemės nuomos mokesčio nemokėjo net nuo 2004 metų, kitokių duomenų apie jo faktiškai naudojamą žemės sklypą nei Valstybinei mokečių inspekcijai nei Palangos miesto savivaldybei neteikė, Žemės nuomos mokesčių deklaracijose nurodytų mokečio apskaičiavimo duomenų neginčijo (b.l.4, 30-36), todėl ieškovas pagrįstai ir teisėtai apskaičiavo valstybinės žemės nuomos mokestį už atsakovo naudojamą 5064 kv.m. žemės sklypą.
Dėl išdėstyto, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apelianto teiginiai neįtakuoja pirmosios instancijos teismo teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 263 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.