- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-09-18
- Bylos Nr.
- 2A-1818-657/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-01871-2011-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Leonas Jachimavičius (pirm.), Žibutė Budžienė (pran.), Dalė Burdulienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Rimansta“
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
- Trečiasis asmuo
- E. B., UAB DK „PZU Lietuva“, UAD brokerių bendrovei „Draukeda“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (pranešėja), Dalės Burdulienės, Leono Jachimavičiaus (kolegijos pirmininkas) rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Rimansta“ apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-24-559/2012 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Rimansta“ tretiesiems asmenims E. B., UAB DK „PZU Lietuva“, UAD brokerių bendrovei „Draukeda“ dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės UAB „Rimansta“ 59436,40 Lt nuostolių atlyginimo regreso tvarka, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (T.1, b.l. 1-3). Nurodė, kad Didžiojoje Britanijoje 2005-08-29 dėl transporto priemonės Mercedes Benz 1846, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo E. B., einančio darbines pareigas pas atsakovą, kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta kita transporto priemonė. Didžiosios Britanijos nacionalinis draudikų biuras (Motor Insurers' Bureau - UK), vadovaudamasis Biurų tarybos Vidaus nuostatais (3 ir 5 str.), sureguliavęs žalą ir išmokėjęs eismo įvykio metu patirtų nuostolių atlyginimą, pateikė transporto priemonės registracijos valstybės - Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui, t.y. ieškovui, reikalavimą 13633,14 svarų (59436,40 Lt) sumai. Atsižvelgiant į tai, kad eismo įvykis įvyko Didžiojoje Britanijoje (kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, kurios nacionalinis draudikų biuras pasirašė Vidaus tvarkos taisykles) ir kad jo metu atsakovas naudojosi Lietuvos Respublikoje registruota, bet transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu nedrausta transporto priemone, ieškovas sumokėjo Didžiosios Britanijos nacionalinio draudikų biurui prašomą sumą, nes tokia ieškovo pareiga yra įtvirtinta ieškovui privalomuose vykdyti teisės aktuose: TPVCAPD įstatyme (17 str. 4 d.) ir Biurų tarybos Vidaus nuostatuose (5 str.), o kartu įgijo teisę reikalauti išmokėtos sumos iš atsakovo įstatymo numatytais pagrindais regreso tvarka.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2005-05-10 UABDK „PZU Lietuva“, Kauno skyrius, (draudikas), atstovaujamas draudimo brokerių bendrovės UADBB „Draukeda“, apdraudė automobilio Mercedes Benz 1846, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytoją UAB „Rimasta“ transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (sutarties AYAS01 Nr. (duomenys neskelbtini)). Tarp šalių sudaryta terminuota draudimo sutartis įsigaliojo nuo joje nurodytos datos 2005-05-11 12 mėnesių terminui. Tai, kad ši sutartis sudaryta, patvirtina draudimo sutartį pasirašiusio asmens parašai ir draudimo bendrovės privalomi rekvizitai, todėl sudarydamas šią sutartį, draudėjas UAB „Rimansta“ pagrįstai perkėlė nuostolių atlyginimo riziką draudikui, kuris leidžia draudikui prognozuoti savo sutartinių įsipareigojimų mastą, o draudėjui užsitikrinti nuostolių atlyginimo rizikos perkėlimą, todėl sumokėtą 59436,40 Lt sumą ieškovui turėtų grąžinti UABDK “PZU Lietuva“, Kauno skyrius. Atsakovas, nepraleisdamas įstatyme nurodytų terminų, 2005-08-30 informavo draudimą pranešimu Nr.2005-08-30-1, apie įvykusį draudiminį įvykį, kuris pasirašytinai įteiktas draudikui. Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras tik 2008-11-17 raštu Nr.04-4108-10360 pateikė pretenziją UAB „Rimansta“ dėl eismo įvykio, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė, žalos atlyginimo, todėl prašė taikyti vienerių metų ieškinio senatį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Jonavos rajono apylinkės teismas 2012 m. gegužės 16 d. sprendimu ieškinį tenkino pilnai ir priteisė iš UAB „Rimansta“ ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui 59436,40 Lt žalos atlyginimo regreso tvarka, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (59436,40 Lt) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme 2011-08-16 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1857,20 Lt (vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiasdešimt septynis litus 20 centų) bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš atsakovės trečiajam asmeniui UAB DK „PZU Lietuva“ 56,48 Lt bei 97,11 Lt valstybei išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (T.2, b.l. 158-165). Teismas nustatė, kad 2005 m. rugpjūčio 29 d. Didžiojoje Britanijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu E. B. vairuojama transporto priemonė Mercedes Benz 1846, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios naudotojas ir valdytojas yra atsakovas UAB „Rimansta”, o savininkas – UAB “SEB VB Lizingas”, apgadino kitą transporto priemonę (T.1, b.l. 8-11). Jungtinės Karalystės (JK) transporto priemonių draudikų biuras (Motor Insurers‘ Bureau – UK), vadovaudamasis Biurų tarybos vidaus nuostatais, sureguliavęs padarytų nuostolių dydį ir išmokėjęs eismo įvykio metu patirtų nuostolių atlyginimą kartu su administravimo išlaidomis – 13633,14 svarų (T.1, b.l. 13, 19), kurias pagal pareikalavimą atlygino ieškovas 2008 m. spalio 7 d tarptautiniu pavedimu Nr. (duomenys neskelbtini) (T.1, b.l. 35). Teismas konstatavo, jog pagal 2005 m. gegužės 10 d. sudarytą draudimo sutartyje AYAS 01/Nr. (duomenys neskelbtini) šalys susitarė, kad draudimo įmoka 1500,00 Lt turi būti sumokėta iš karto (ne dalimis) iki 2005-05-11, tačiau atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad draudimo įmoka buvo sumokėta, todėl padarė išvadą, kad atsakovas UAB „Rimansta“ įstatyme ir sutartyje nustatyta tvarka privalomos draudimo įmokos pagal draudimo sutartį AYAS 01/Nr. (duomenys neskelbtini) iki 2005-05-11 nesumokėjo, todėl minėta draudimo sutartis neįsigaliojo ir eismo įvykio, įvykusio 2005-08-29, metu atsakovo naudojama transporto priemonė Mercedes Benz 1846, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo drausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Teismas pažymėjo, jog draudimas yra taikomas visiems draudiminiams įvykiams, įvykusiems po draudimo sutarties įsigaliojimo (CK 6.996 str. 3 d.), todėl atsižvelgiant į tai, kad atsakovo sudaryta draudimo sutartis neįsigaliojo, draudimo apsauga pagal minėtą sutartį AYAS 01/Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovo atžvilgiu negalioja ir negali būti taikoma ir priteisė ieškovui 59436,40 Lt žalos atlyginimui regreso tvarka bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2011-08-16 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6. 37 str. ir 6.210 str.). Teismas nurodė, jog sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikytinas reikalavimams, kylantiems iš draudimo teisinių santykių (CK1.125 str. 7 d.), tačiau bylos duomenimis nustačius, kad eismo įvykio metu šalių nesiejo draudiminiai teisniai santykiai, nes atsakovo darbuotojo vairuojama transporto priemonė eismo įvykio metu nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, konstatavo kad ieškovo pareiga išmokėti išmoką kilo ne iš draudimo sutarties, o įstatymo pagrindu. Teismas konstatavo, kad šiuo atveju yra taikytinas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo (CK 1.125 str. 8 d.). Ieškinys teisme buvo pareikštas 2011 m. rugpjūčio 10 d. (T.1, b.l. 1), todėl teismas padarė išvadą, kad šis terminas praleistas nebuvo, o atstovo išmokėta žalos atlyginimo suma, tiesiogiai sukūrė teises bei pareigas ieškovui.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu apeliantė uždaroji akcinė bendrovė „Rimansta“ prašo Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą (T.2, b.l. 173-177). Apeliantė nurodo, kad su teismo sprendimu nesutinka, nes teismas neteisingai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą, nesivadovavo teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais. Apelianto nuomone, teismas netinkamai vertino įrodymus dėl draudimo sutarties galiojimo, įrodinėjimo naštą perkeldamas atsakovei ir remdamasis tik trečiųjų asmenų, turinčių priešingą interesą bylos baigtimi, UAB DK „PZU Lietuva“ ir UADBB „Draukeda“ paaiškinimais. Tuo tarpu prieštaravimų tarp trečiųjų asmenų paaiškinimų ir liudytojo E. B., jau seniai nebedirbančio įmonėje ir kurio parodymais nėra pagrindo abejoti, teismas nepašalino. Priešingai byloje esantys įrodymai – draudimo sutartis AYAS01 Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 61) ir joje esantys šalių parašai patvirtina, kad tokia civilinės atsakomybės sutartis buvo sudaryta 12 mėnesių nuo 2005-05-11. Draudimo įmokos buvo sumokėtos dalimis, ką patvirtina pateikti mokėjimo nurodymai, tačiau teismas rėmėsi trečiojo asmens UADBB „Draukeda“ parodymais, nors šiai įmonei yra teisė verstis brokerio veikla. Byloje nėra jokių įrodymų, jog UADBB „Draukeda“ laiku perdavė UAB DK „PZU Lietuva“ sugadintus draudimo polisus, sugadintų sutarčių, kurios yra griežtos atskaitomybės dokumentai. Be to, teismas nevertino tų aplinkybių, jog draudėjui UAB „Rimansta“ nebuvo pranešta, jog sutartys yra negaliojančios, kas sudaro prielaidą prisiimti tenkančią riziką.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą (T.2, b.l. 188). Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas įvertinęs visus byloje pateiktus įrodymus, nenukrypdamas nuo suformuotos teismų praktikos, pagrįstai konstatavo jog MERCEDES BENZ 1846, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) civilinė atsakomybė 2005-08-29 eismo įvykio metu nebuvo apdrausta privalomuoju draudimu, nes atsakovas į bylą nepateikė sutarties ir draudimo liudijimų originalų bei informacijos, kad buvo sumokėtos draudimo įmokos.
Trečiasis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą (T.2, b.l. 192-199). Nurodo, jog atsakovo nurodyta draudimo sutartis AYAS 01 Nr. (duomenys neskelbtini) įvykio dieną 2005-08-29 duomenų sistemoje nebuvo įvesta ir buvo nurodyta kaip sugadinta. Jokių priešingų įrodymų, kad ši sutartis galiojo atsakovas nepateikė, todėl teismas pagrįstai konstatavo, jog MERCEDES BENZ 1846, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) civilinė atsakomybė 2005-08-29 eismo įvykio metu nebuvo apdrausta privalomuoju draudimu, nes atsakovas nebuvo sumokėjęs nustatyto dydžio įmokos, ir buvo grąžinti sutarties originalai. Vien tik sutartyje esantys parašai, nepatvirtina sutarties sudarymo. Atsiliepime nurodoma, jog atsakovas draudimo bendrovę informavo pagal Transporto priemonių (savanoriškojo) draudimo sutartį AC Nr. (duomenys neskelbtini), todėl trečiasis asmuo neprivalėjo informuoti UAB „Rimansta“ apie ginčo sutarties negaliojimą. Trečiojo asmens nuomone, apeliantas nepagrįstai siekia suabsoliutinti draudimo bendrovės vaidmenį dėl UADBB „Draukeda“ veiklos, taip siekdamas perkelti draudimo bendrovei rizikos prisiėmimą. Be to, pažymi, jog apelianto nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys šiuo atveju nėra taikomos, nes nesutampa bylų faktinės aplinkybės.
Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą įstatymų nustatyta tvarka negauta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovo UAB „Rimansta“ apeliacinio skundo ribose.
Pagrindinis atsakovo apeliacinio skundo argumentas, kuriuo skundžiamas teismo sprendimas, yra tai, kad apeliantas nesutinka su ieškovo ieškinyje ir teismo sprendime išvada dėl draudimo sutarčių galiojimo, t.y. apeliantas teigia, jog 2005-05-10 sudaryta civilinės atsakomybės sutartis AYAS 01 Br. (duomenys neskelbtini)galiojo, nes joje yra šalių parašai, be to, atsakovas buvo sumokėjęs nustatyto dydžio 1500,00 Lt draudimo įmoką. Ieškovas ir tretieji asmenys prieštarauja tokiems atsakovo argumentams ir nurodo, kad sutartis negaliojo, kadangi nebuvo jos įsigaliojimo sąlygos – draudimo įmokos sumokėjimo, UAB DK „PZU Lietuva“ draudimo paslaugų neteikė, todėl ir neturi jokių pareigų draudėjui, nes CK 9.996 straipsnio 1 ir 2 dalys bei 1.66 straipsnio 1 dalis ir Kelių transporto priemonių savanoriško visų rizikų draudimo taisyklės numato tokią draudimo sutarties įsigaliojimo sąlygą, jog ji įsigalioja kitą dieną po visos draudimo įmokos ar jos pirmos dalies sumokėjimo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantas UAB „Rimansta“ su AB DK „PZU Lietuva“, atstovaujama UADBB „Draukeda“ 2005-04-10 sudarė Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį AYAS 01/Nr. (duomenys neskelbtini), kuria apdraudė krovininį automobilį Mercedes Benz 1846, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (T.1, 61-63). Sutarties pagrindu buvo išduotas draudimo liudijimas LT/AYA Nr. (duomenys neskelbtini) (T.1, b.l. 117), kuria AB DK „PZU Lietuva“ (draudikas) įsipareigojo suteikti draudimo apsaugą, o atsakovas (draudėjas) įsipareigojo sumokėti draudimo įmoką. Sutartis buvo terminuota – sutartyje numatytas jos galiojimo terminas nuo 2005 m. gegužės 11 d. 00:00 val. iki 2006 m. gegužės 10 d. 24:00 val. Pagal sutarties 1.5.1. p. atsakovas numatytą draudimo įmoką 1500,00 Lt įsipareigojo sumokėti 2005 m. gegužės 11 d. (sutarties 1.5.2. p.). 2005 m. rugpjūčio 29 d. autoįvykio, įvykusio Didžiojoje Britanijoje, metu krovininis automobilis – vilkikas Mercedes Benz 1846, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadino kitą transporto priemonę. Apie autoįvykį draudimo kompanijai buvo pranešta 2005-08-30 raštu Nr. 05/08/30-1 (T.1, b.l. 64). Jungtinės Karalystės transporto priemonių draudikų biuras, sureguliavo padarytų nuostolių dydį ir atlygino eismo įvykio metu patirtus nuostolius kartu su administravimo išlaidomis – 13633,14 svarų (T.1, b.l. 13, 19),
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad draudimo sutartis paprastai yra sudaroma prisijungimo būdu, t.y. pagal vienos šalies (draudiko) parengtas standartines sąlygas (tam tikros draudimo rūšies taisykles). CK 6.992 straipsnyje, reglamentuojančiame draudimo sutarties sudarymą pagal standartines sąlygas, nustatyta, kad jeigu draudimo sutartis sudaroma pagal draudimo rūšies taisykles, parengtas įstatymų nustatyta tvarka, tai draudimo sutarčiai atitinkamai taikomi CK 6.185–6.187 straipsniai. Vertinant konkrečią draudimo sutartį, kurią sudaro tiek standartinės sąlygos, parengtos draudiko (draudimo rūšies taisyklės), tiek individualios sąlygos (draudimo liudijimas (polisas), privalu vadovautis CK 6.992, 6.185–6.187 straipsniais, taip pat 6.193 straipsnyje įtvirtintomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis ir būtent jų kontekste spręsti dėl šių draudimo sutarčių galiojimo. Pagal CK 6.185 straipsnio 1 dalį standartinėmis laikomos sąlygos, kurias bendram nevienkartiniam naudojimui iš anksto parengia viena šalis, nederindama jų su kita šalimi, ir kurios be derybų su kita šalimi taikomos sudaromose sutartyse. CK 6.187 straipsnyje nustatyta, kad jeigu sutarties standartinės sąlygos prieštarauja nestandartinėms, pirmenybė teikiama nestandartinėms, t.y. individualiai šalių aptartoms, sąlygoms. CK 6.193 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos yra aiškinamos sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2006). Draudimo įstatymo 2 straipsnio 17 punkte nustatyta, kad draudimo laikotarpis – tai laiko tarpas nuo draudimo apsaugos pradžios iki pabaigos, kuris nebūtinai sutampa su draudimo sutarties terminu.
Draudimo sutarties sudarymą patvirtina draudimo liudijimas (polisas) (LR Draudimo įstatymo 2 str. 18 p.). Draudimo polise nurodomos pagrindinės draudimo sutarties sąlygos. Jos gali būti detalizuojamos, taip pat papildomos atitinkamos rūšies draudimo taisyklėse, kurios yra sudėtinė draudimo sutarties dalis. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad draudimo taisyklės yra standartinės, bendros sąlygos, paprastai taikomos visiems draudėjams, sudarantiems atitinkamos draudimo rūšies sutartį su tuo pačiu draudiku, o draudimo polise nurodomi ne bendri, bet konkrečią sutartį individualizuojantys duomenys: sutarties šalys, naudos gavėjas, draudžiamas objektas, draudimo sutarties įsigaliojimas, draudimo įmokos (premijos) dydis, draudimo suma. Šios, sutartį individualizuojančios, sąlygos priklauso nuo draudėjo pasirinkimo neišeinant už tam tikrų įstatymo ir draudiko nustatytų ribų. Draudimo sutartis, jeigu joje nenustatyta ko kita, įsigalioja nuo to momento, kai draudėjas sumoka draudimo įmoką (CK 6.996 str. 1 d., 2 d.). Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 049 Draudimo sutarties galiojimo, Draudimo apsaugos pradžios sąlygų 3.2.1 punkte numatyta, jog draudimo sutartis ir draudimo apsauga neįsigalioja sumokėjus tik dalį draudimo įmokos nebent kitaip yra sutarta ir nustatyta draudimo sutartyje. Nagrinėjamu atveju su atsakovu sudarytos draudimo sutarties individuali šalių aptarta sąlyga (1.2 p.) nustatė konkretų draudimo sutarties įsigaliojimo terminas – 2005 m. gegužės 11 d. 00:00 val. (T.1, b.l. 61), o šios sutarties standartinėje sąlygoje (5.2 p.) buvo numatyta, kad draudimo sutartis įsigalioja draudėjui sumokėjus draudimo įmoką (arba jei dėl to susitarta, jos dalį), jei draudimo sutartyje nėra numatyta kita įmokų mokėjimo tvarka. Taigi šiuo atveju draudimo sutarties įsigaliojimo terminą apsprendė ne draudimo įmokų sumokėjimas, kaip teigia ieškovas ir trečiasis asmuo, o draudimo liudijimuose nurodyta draudimo sutarčių įsigaliojimo data, kurią nustatė šalys bendru sutarimu. Taigi draudimo sutartis įsigaliojo joje nustatytais terminais, todėl šalims kilo pareiga jas vykdyti – draudikui (ieškovui) teikti draudimo apsaugą, o draudėjui (atsakovui) sumokėti draudimo įmoką.
Teisėjų kolegija pažymi, jog sutarties 2005-05-10 Sutarties AYAS 01/ Nr. (duomenys neskelbtini)3.1.2. punkte nustatyta, jog draudikas išduoda atitinkamo laikotarpio draudimo liudijimą (liudijimus) sumokėjus draudimo įmoką ar jos dalį (T.1, b.l. 62). Sutarties 5.6 punkte buvo nustatyta, kad sutartis gali būti nutraukta, jei šalis nevyko ar netinkamai vykdo nustatytas sąlygas. Byloje nėra neginčijamų įrodymų, kad atsakovas 2005 m. gegužės 11 d. sumokėjo draudimo sutartyje nustatyto dydžio (1500,00 Lt) draudimo įmoką, o jo pateiktas 2005 m. gegužės 12 d. mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini)pervesti UADBB „Draukeda“ 160,00 Lt nesudaro pagrindo teigti, kad tai buvo nustatyto dydžio įmoka pagal anksčiau minėtą draudimo sutartį (T.2, b.l. 126). Tačiau aplinkybė, kad draudikas atsakovui išdavė draudimo liudijimą, neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, jog atsakovas nebuvo sumokėjęs nustatyto dydžio draudimo įmokos. Teisėjų kolegija pažymi, kad tuo atveju, jei atsakovas nesumokėjo nustatyto dydžio draudimo įmokos ar jos dalies, net ir įsigaliojus draudimo sutarčiai, UAB DK „PZU Lietuva“ įgijo teisę įstatymų nustatyta tvarka nutraukti draudimo sutartį vienos šalies iniciatyva. 2005-05-10 Sutarties AYAS 01/ Nr(duomenys neskelbtini)6.4 punkte nustatyta, kad sutartis gali būti keičiama ir/ar papildoma tik atskiru raštišku šalių susitarimu. Su šia sutartimi susiję draudimo sutarties šalių pareiškimai ir pranešimai turi būti pateikiami raštu. O šios sutarties 6.1. punkte nustatyta, jog nutraukus sutartį, draudėjas privalo grąžinti draudikui paskutinį galiojantį draudimo liudijimą. Byloje nėra pateikta įrodymų, jog tretieji asmenys UAB DK „PZU Lietuva“ ar UADBB „Draukeda“ ragino atsakovą pagal sudarytą draudimo sutartį sumokėti draudimo įmokas, ar pranešė atsakovui apie sutarties nutraukimą, ar jos neįsigaliojimą. Pažymėtina, kad vienas sutarties egzempliorius ir draudimo liudijimas buvo pas ieškovą, nes nutraukus sutartį (jei neįsigaliojus), draudėjas privalėtų grąžinti draudikui paskutinį galiojantį draudimo liudijimą (6.1 p.). Kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad nagrinėjamu atveju ir trečiojo asmens veiksmai leido atsakovui daryti išvadą, kad sutartis yra galiojanti ir trečiasis asmuo taikys draudimo apsaugą transporto priemonėms bei išmokės draudimo išmoką.
Teisėjų kolegija pabrėžia, kad taip pat svarbu atsižvelgti į dar vieną bendrą prievolių vykdymo principą – šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) principą, pagal kurį šalys privalo padėti įgyvendinti viena kitai savo teises bei vykdyti pareigas ir kuris privalo būti taikomas kartu su kitais bendraisiais prievolių vykdymo principais. Ypač svarbu užtikrinti šio principo tinkamą realizavimą draudimo sutartyse. Draudimo sutartis, palyginus su kitomis sutartimis, yra specifinė: ji yra fiduciarinė sutartis, t.y. tokia, kurios šalis sieja tarpusavio pasitikėjimu grindžiami santykiai; be to, draudimo sutartis yra rizikos sutartis, todėl jos šalys privalo būti absoliučiai atviros viena kitai ir abipusiai atskleisti visą sutarčiai reikšmingą informaciją. Šios draudimo sutarties ypatybės reikalauja, kad draudimo sutarties šalys bendradarbiautų ypač glaudžiai (CK 6.38 str.). Bendradarbiavimo principas svarbus ir tarpusavio atsiskaitymų srityje. Draudikas privalo paaiškinti draudėjui draudimo įmokos sumokėjimo terminus. Kaip minėta, šiuo atveju svarbu atsižvelgti į faktinį tarp šalių sudarytą susitarimą dėl sutarties įsigaliojimo laiko. Draudimo įstatymo 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog draudėjui nesumokėjus draudimo įmokos ar jos dalies draudimo sutartyje nustatytu laiku (išskyrus atvejį, kai draudimo sutarties įsigaliojimas siejamas su draudimo įmokos ar jos dalies sumokėjimu), draudikas apie tai privalo pranešti draudėjui raštu, nurodydamas, kad per 15 dienų nuo pranešimo gavimo draudėjui nesumokėjus draudimo įmokos ar jos dalies draudimo apsauga bus sustabdyta ir atnaujinta tik draudėjui sumokėjus draudimo įmoką ar jos dalį. Nagrinėjamu atveju abejų su atsakovu sudarytų draudimo sutarčių polisuose, kaip jau buvo minėta, buvo numatytas konkretus draudimo sutarčių galiojimo terminas. Taigi šiuo atveju draudimo sutarčių įsigaliojimo terminą apsprendė ne draudimo įmokų sumokėjimas, kaip teigia apeliantas, o draudimo liudijimuose nurodyta draudimo sutarčių įsigaliojimo data, kurią nustatė šalys bendru sutarimu. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad draudikas nesiėmė jokių veiksmų dėl pažeistų draudimo įmokų mokėjimo terminų, nesikreipė į draudėją dėl šių įmokų sumokėjimo ir nenurodė jam dėl šių prievolių nevykdymo teisinių pasekmių, nevykdė teisės aktuose nustatytos bendradarbiavimo pareigos, nepasinaudojo Draudimo įstatymo 94 straipsnyje nurodyta sustabdymo teise. Tačiau 2005-05-12 darbo dienos pabaigoje, neapmokėtas draudimo polisas nebuvo anuliuotas. Šios aplinkybės nepatvirtina ir trečiojo asmens pateiktas išrašas (T.1, b.l. 125), nes 2012-02-08 rašte nurodoma, kad blankas kaip sugadintas gautas tik 2005-08-02 (T.2, b.l. 88-89).
Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymai yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 str. 1 d.).
Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie atspindi įmonei priklausančių piniginių lėšų panaudojimą įmonės reikmėms, turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Tai atitinka įrodinėjimo civiliniame procese taisyklę, jog bylos aplinkybės, kurios pagal įstatymus turi būti patvirtintos tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis, negali būti patvirtinamos jokiomis kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 str. str. 3 d.).
Atsakovas pateikė Jonavos policijos komisariato kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimų skyriaus 2006-03-10 raštą Nr. 61-06-S-2291 ir 2012-03-05 raštą Nr. 20-61-S-2773 apie vagystes iš UAB „Rimansta“, kas iš dalies patvirtina atsakovo teiginius, jog buhalterinės apskaitos dokumentai yra dingę (T.1, b.l. 65; T.2, b.l. 128), o mokėjimo nurodymai pervesti pinigus UAB „Draukeda“ 2005 m. sausio – gegužės mėnesiais (T.2, b.l. 124-127), leidžia teigti, jog atsakovas pastoviai mokėjo įmokas. Tuo tarpu draudikas, kuriam draudimo veikla yra profesinė, privalo paaiškinti draudėjui ne tik dėl draudimo įmokos mokėjimo terminų, mokėjimo tvarkos, tačiau taip pat ir dėl šios įmokos nesumokėjimo nustatytais terminais teisinių pasekmių. Atsižvelgiant į draudiko veiklos specifiką ir draudimo sutarties, kaip rizikos sutarties, pobūdį, draudimo kompanija prisiimtos rizikos gali atsisakyti tik tuo atveju, jeigu neginčijamai įrodo, jog maksimaliai tinkamai vykdė savo veiklą. Trečiojo asmens argumentai, kad jis negavo pinigų iš įmonės, nėra pagrįsti jokiais įrodymais, ir grindžiami tik prielaidomis, nes byloje esantis išrašas iš duomenų bazės apie sugadintą draudimo sutarties blanką ir anuliuotą draudimo polisą (T.1, b.l. 125), neįrodo, jog 2005 m. gegužės 12 d. vakare, atsakovui nesumokėjus draudimo įmokos, draudimo liudijimas (polisas) buvo anuliuotas ir sutartis nutraukta. Be to, kolegija pažymi, jog pagal trečiųjų asmenų UAB DK „PZU Lietuva“ ir UADBB „Draukeda“ 2005-04-15 sudarytos bendradarbiavimo sutarties (duomenys neskelbtini) 7.1 punktą apie parduotus draudimo polisus informacija draudimo kompanijai turėjo būti perduota pateikiant ataskaitą iki sutarties įsigaliojimo dienos, įmokas sumokant pagal 7.2 punktą. Šiame punkte nustatyta, jog už išrašytus polisus draudėjai atsikaityti galėjo pervesdami pinigus į draudimo kompanijos sąskaitą arba sumokėdami pinigus į „brokerio“ kasą, kuris kas savaitę šiuos perveda į draudimo kompanijos sąskaitą, privalomai surašydamas ataskaitą pagal 7.4. punktą, t.y. raštu pranešdamas apie sudarytas, nutrauktas, bei anuliuotas draudimo sutartis, sugadintus draudimo polisus, iki einamojo mėnesio paskutinės dienos grąžinant užpildytas polisų šakneles (T.2, b.l. 33-36). Nei ieškovas, nei tretieji asmenys nei pirmosios nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė tarpusavio atsiskaitymų suvestinės už 2005 m., todėl teisėjų kolegija minėtus trečiojo asmens argumentus, kad pinigų iš atsakovo negavo, o draudimo polisas buvo anuliuotas, atsakovui 2005 m. gegužės 12 d., nesumokėjus draudimo įmokos ir sutartis neįsigaliojo, atmeta kaip neįrodytus (CPK 178 str., 185 str.).
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias draudimo teisinius santykius, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikintinas (CPK 329 str. 1 d., 330 str.). Kadangi byloje yra surinkta pakankamai įrodymų ieškiniui išnagrinėti, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, neperduodama bylos nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, priima naują sprendimą, vadovaudamasi aukščiau aptartais motyvais. Atžvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį tenkino visiškai, o apeliacinės instancijos teismui konstatavus, jog pirmosios instancijos teismo išvada, jog draudimo sutartis nebuvo įsigaliojusi, todėl neturėjo būti taikoma draudiminė apsauga, neatitinka faktinių aplinkybių ir prieštarauja CK 6.193 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies nuostatoms, darytina išvada, jog nėra įstatyme numatyto pagrindo ieškovės ieškiniui tenkinti, dėl ko pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas pilna apimtimi ir priimtinas naujas sprendimas - ieškovės ieškinys atmetamas (CK 1.5 str., CPK 185 str., 326 str. 1 d. 2 p.), kadangi jo pagrįstumas yra paneigtas byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis.
Kiti ieškovės apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl teisėjų kolegija jų neanalizuoja ir plačiau nepasisako.
Kadangi apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, priima naują sprendimą, iš ieškovo atsakovės UAB „Rimansta“ naudai priteisia turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 79 str., 88 str., 93 str., 98 str.) – 1783,00 Lt žyminio mokesčio, sumokėto paduodant apeliacinį skundą (T.2, b.l. 172). Patenkinus atsakovės apeliacinį skundą, teismo turėtos bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose priteistinos valstybei iš ieškovės, nes jos reikalavimai atmesti. Todėl iš ieškovės priteisiamos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, pirmosios instancijos teisme – 97,11 Lt (T.2, b.l. 157).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., 331 str.,
nusprendžia:
Panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, įmonės kodas 125709291, buveinės adresas Algirdo g. 37, Vilnius, a.s. Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB banke, atsakovei UAB „Rimansta“, įmonės kodas 135253352, buveinės adresas Šešuvos k., Užusalių sen., Jonavos r., a.s. Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB banke, 1783,00 Lt (vieną tūkstantį septynis šimtus aštuoniasdešimt tris litus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, įmonės kodas 125709291, buveinės adresas Algirdo g. 37, Vilnius, a.s. Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB banke, valstybei 97,11 Lt (devyniasdešimt septynis litus vienuolika centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (VMI prie LR finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).