- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-02-23
- Bylos Nr.
- e2-445-1194/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-00715-2023-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Silvija Bunkuvienė
- Ieškovas
- viešosios įstaigos Vilniaus kultūros
- Atsakovas
- A. K.
dalyvaujant ieškovės viešosios įstaigos Vilniaus kultūros ir dvasingumo centras atstovei advokatei J. M. (prisijungusi nuotoliniu būdu),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės viešosios įstaigos Vilniaus kultūros ir dvasingumo centras ieškinį atsakovui A. K. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Ieškovė viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Vilniaus kultūros ir dvasingumo centras padavė ieškinį, kuriame prašo priteisti iš atsakovo A. K. 2 240,53 Eur skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos, 2023 m. balandžio 6 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad šalys 2020 m. vasario 10 d. sudarė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis). Nurodytos Sutarties pagrindu ieškovė išnuomojo atsakovui patalpas, esančias pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), advokato kontoros veiklai vykdyti. Atsakovas įsipareigojo mokėti nuomos mokestį bei visus kitus mokėjimus numatytus Sutartyje. Sutarties šalys savo konkliudentiniais veiksmais Sutartį pratęsė 1-iems metams iki 2023 m. kovo 1 d.. Atsakovas 2022 m. lapkričio 15 d. pranešimu dėl nuomos sutarties nutraukimo informavo ieškovę, kad vienašališkai nutraukia Sutartį nuo 2022 m. gruodžio 1 d. Vienašališko sutarties nutraukimo motyvas – tariamai nepakankamas šildymas. Ieškovė, susipažinusi su pranešimu dėl vienašališko Sutarties nutraukimo, 2022 m. lapkričio 17 d. pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad atsakovo Sutarties nutraukimo motyvai yra deklaratyvūs, taip pat ieškovė priminė apie susidariusį pagal Sutartį 1 266,84 Eur įsiskolinimą iki pranešimo dėl Sutarties nutraukimo gavimo momento. Ieškovė atsakovui pasiūlė taikiai išspręsti esamą situaciją, pasirašant papildomą susitarimą dėl nuomos termino sutrumpinimo. Atsakovas 2022 m. gruodžio 15 d. pranešimu dėl vienašališko nuomos Sutarties nutraukimo nurodė, kad 2022 m. gruodžio mėn. pirmąją savaitę stebėjo numojamų patalpų temperatūrą ir užfiksavo, kad vidutinė patalpų temperatūra svyruodavo ties 14 laipsnių riba. Atsakovas nurodytu pranešimu iš dalies pripažino skolą, susidariusią pagal galiojančią Sutartį iki atsakovo pranešimo apie vienašališko nuomos sutarties nutraukimo. Atsakovas Sutartimi numatytu terminu, neinicijavo patalpų perdavimo ieškovei, nes patalpomis toliau naudojosi jų neatlaisvindamas, todėl vadovaujantis Sutarties nuostatomis toliau buvo skaičiuojami pagal galiojančią Sutartį nuomos ir kiti mokesčiai, pateikiamos atsakovui PVM sąskaitos-faktūros. Atsižvelgiant į atsakovo konkliudentinius veiksmus – neatlaisvinus ir neperdavus patalpų, ieškovė pagrįstai vertino, kad Sutartis nėra nutraukta. Atsakovas 2023 m. vasario 25 d. persiuntė dar kartą pranešimą apie Sutarties nutraukimą, tačiau atsakovas neišreiškė pozicijos dėl patalpų atlaisvinimo ir perdavimo ieškovei. Ieškovė 2023 m. vasario 15 d. elektroniniu laišku informavo atsakovą, kad iki šio momento atsakovas nėra sumokėjęs skolos ir nėra perdavęs patalpų, kaip tai numato Sutartis. Atsakovas 2023 m. vasario 20 d. elektroniniu laišku pripažino dalį skolos, taip pat nurodė, kad už gruodžio, sausio mėnesį neturėtų būti skaičiuojami mokesčiai, kadangi jis patalpomis nesinaudojo ir artėjančią savaitę užsuks patikrinti, ar yra patalpoje jo daiktų. Ieškovė atkreipia dėmesį, kad atsakovo pozicija dėl patalpų naudojimosi yra prieštaringa: atsakovas 2022 m. gruodžio 15 d. pranešime nurodė, kad pirmą gruodžio savaitę jis tikrino patalpų temperatūrą ir tariamai užfiksavo, kad temperatūra patalpose siekia tik 14 laipsnių. Taigi atsakovas pripažįsta, jog gruodžio mėnesį jis naudojosi patalpomis – fiziškai buvo patalpose ir jose galimai stebėjo patalpų temperatūrą, tačiau susirašinėjime nurodo, kad jis nuo gruodžio mėnesio patalpomis nesinaudojo. Ieškovė 2023 m. vasario 22 d. dar kartą priminė apie susidariusią skolą, taip pat apie faktą, kad atsakovas nevykdė Sutartyje numatytos pareigos perduoti (grąžinti) nuomojamas patalpas ieškovei. Atsakovas, nesuderinęs su ieškovės atstovu, 2023 m. vasario 24 d. atvyko į pastatą, kuriame yra patalpos ir reikalavo budėtojo įleisti į patalpas. Ieškovė pažymi, kad pastato budėtojas nėra įgaliotas asmuo spręsti tarp ieškovės ir atsakovo santykių atsiradusios problemos ir priimti iš atsakovo patalpas bei pasirašyti perdavimo-priėmimo aktą, todėl visiškai pagrįstai netenkino atsakovo reikalavimų. Po šio įvykio, ieškovė, siekdama išvengti galimų ginčų dėl Patalpose esančių daiktų dingimo, 2023 m. vasario 24 d. paprašė atsakovo atvykti į patalpas, nurodė, jog 2023 m. vasario 27 d. 12 val. bus atrakinamos patalpos ir jų apžiūroje dalyvaus antstolis. Atsakovas 2023 m. vasario 25 d. elektroniniu laišku informavo ieškovę, kad nurodytu laiku negalės atvykti ir kėlė klausimą, kodėl reikalingas antstolis. Ieškovė pažymi, kad iki ieškinio pateikimo dienos atsakovas nėra atvykęs pasiimti jam priklausančių daiktų, nepaisant to, kad ieškovė ir jos atstovai kelis kartus siuntė rašytinius pranešimus dėl atsakovo paliktų daiktų ir dokumentų atsiėmimo, tvarkos. Iki ieškinio pateikimo dienos ieškovė dėl tokių atsakovo veiksmų patiria nuostolius. Nurodytos faktinės aplinkybės paneigia atsakovo dėstomą poziciją, kad jau nuo 2022 m. gruodžio 1 d. patalpos buvo ieškovės dispozicijoje ir ieškovė turėjo teisę disponuoti patalpomis, sudarant naują nuomos sutartį su trečiaisiais asmenimis. 2023 m. vasario 27 d. atsakovui neatvykus, antstolė I. B. užfiksavo faktinę patalpų situaciją ir surašė Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą. Taigi atsakovo nuomojamos patalpos buvo atlaisvintos tik 2023 m. vasario 27 d., todėl ieškovė pagrįstai skaičiavo mokesčius už nuomojamas patalpas iki faktinio patalpų atlaisvinimo, kaip tai numato Sutarties sąlygos. Atlaisvinus patalpas, 2023 m. kovo 29 d. elektroniniu paštu atsakovui buvo išsiųstas Tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktas, jame numatant, kad skolos dydis – 2 240,53 Eur. Ieškovės vertinimu, faktinė aplinkybė, kad atsakovas iki ieškinio pateikimo dienos neatsiėmė savo daiktų ir dokumentų, skolos ar bent jos dalies nesumokėjimas leidžia teigti, kad atsakovas nebendradarbiavo su ieškove, siekiant išspręsti Sutarties vykdymo klausimus. Ieškovės nuomone, reikalavimas sumokėti mokesčius, susijusius su patalpomis iki patalpos buvo atlaisvintos, pagrįstas.
Atsiliepimas
3. Atsakovas A. K. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad ieškovės į bylą pateiktas Tarpusavio suderinimo aktas, kurio nėra pasirašęs nei ieškovė, nei atsakovas, negali būti laikomas tinkamu ieškinio pagrindu, nes į bylą turi būti pateiktas visos sąskaitos, išrašytos per visą laikotarpį, kol tarp ginčo šalių vyko nuomos teisiniai santykiai. Tik esant byloje šiems dokumentams, atsakovas galės aiškiai išdėstyti savo poziciją, ar jis nesutinka su ieškiniu, ar jį pripažįsta iš dalies arba visiškai.
4. Ieškovė pateikė dubliką į atsakovo atsiliepimą, kuriame nurodė, kad kartu su ieškiniu pateikti susirašinėjimai tarp proceso šalių patvirtina, kad atsakovas niekada nekėlė klausimo dėl tariamai negautų sąskaitų ar jose numatytų mokėtinų sumų. Atsakovas 2023 m. vasario 20 d. elektroniniu laišku skolą iš dalies yra pripažinęs. Dėl likusios skolos dalies proceso šalių nuomonė išsiskiria: atsakovo vertinimu, negyvenamųjų patalpų sutartis buvo nutraukta nuo 2022 m. gruodžio 1 d., dėl ko, anot atsakovo, jam nekyla prievolė apmokėti sąskaitas-faktūras, pateiktas po 2022 m. gruodžio 1 d. iki atsakovo nuomotų patalpų atlaisvinimo. Sutarties šalys 2022 m. vasario 28 d. pasirašė priedą prie Sutarties, kurio pagrindu buvo pakeista nuomos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarka. Vėliau komunalinių mokesčių apmokėjimo tvarka ir apskaičiavimo principas nebuvo keičiami. Pažymėjo, kad vadovaujantis Sutartimi, jos papildomu priedu visą Sutarties vykdymo laikotarpį buvo teikiamos sąskaitos ir jų detalizacijos atsakovui, siunčiant atsakovo nuodytu el. paštu. Atsakovas sutartinius įsipareigojimus – mokėti nuomos mokestį ir kitus su patalpų naudojimu susijusius mokesčius mokėjo iki 2022 m. kovo 1 d., vėliau ieškovės pateiktos atsakovui sąskaitos nebuvo apmokamos. Po Sutarties nutraukimo atsakovas papildomai sukėlė daug rūpesčių, ir problemų bei papildomų išlaidų ieškovei, kadangi nutraukęs Sutartį savo daiktų, dokumentų ir kito turto iš nuomotų patalpų neatsiėmė, tai yra nuomotų patalpų neatlaisvino. Ieškovė privalėjo naudotis antstolio paslaugomis, kad konstatuotų faktines aplinkybes, savo jėgomis atlaisvintų atsakovo užimtas patalpas ir atsakovo turtą perkeltų panaudos pagrindais laikinam patalpinimui į kito ieškovės nuomininko nuomojamų patalpų dalį. Tik 2023 m. spalio 10 d. atsakovas dokumentus ir dalį savo daiktų atsiėmė.
5. Atsakovas pateikė tripliką į ieškovės dubliką, kuriame nurodė, kad ieškinį pripažįsta iš dalies. 2022 m. lapkričio 15 d. pateikė ieškovei pranešimą apie nuomos sutarties nutraukimą nuo 2022 m. gruodžio 1 d., t. y. nustatydamas pakankamą informacinį laiką apie nutraukiamus nuomos teisinius santykius. Pranešime nurodė ir nutraukimo priežastį – šaltojo sezono metu nuomojamose patalpose nėra užtikrintas pakankamas šildymas, kad galima būtų tinkamai užsiimti veikla. Tai reiškia, kad nors nuomos teisiniai santykiai buvo pradėti 2020 m. vasario 10 d., bet tuo metu kai buvo šaltieji periodai, jam tai nebuvo visai aktualu, nes tose patalpose nesilankė itin dažnai ir tik pagal asmeninį poreikį. Tuo tarpu 2022 m. patalpose pradėjo būti vis dažniau, todėl atėjus šaltajam metų laikui, ir pastebėjo, kad jose nėra užtikrintas minimalus šildymas. Į savo 2022 m. lapkričio 15 d. pranešimą netrukus (2022 m. lapkričio 17 d.) gavo pakankamai agresyvų ieškovės reikalavimą, nuomos santykių nenutraukti, kurį traktavo kaip primygtinį reikalavimą. Reaguodamas į tai, 2022 m. gruodžio 15 d. ieškovei pateikė papildomą pranešimą apie nuomos sutarties nutraukimą su išsamesniu paaiškinimu, kuriame nurodė, kad Nuomos sutarties 11.6 punkte sulygta, kad nuomininkas turi teisę nutraukti nuomos sutartį prieš terminą esant vienai iš tokių sąlygų – patalpos ne dėl nuomininko kaltės pasidaro netinkamos naudoti pagal patalpų paskirtį. Būtent tokią priežastį buvo nurodęs. Savo 2022 m. lapkričio 15 d. ir 2022 m. gruodžio 15 d. pranešimuose akcentavo, kad sutinka sumokėti susidariusį įsiskolinimą dėl nuomos santykių už bet kurį nuomos mėnesį, už kurį nebuvo atsiskaitęs už laikotarpį nuo 2022 m. vasario 10 d., t. y. kada buvo sudaryta Nuomos sutartis, iki 2022 m. gruodžio 1 d., t. y. iki to laikotarpio, kurį nurodė savo 2022 m. lapkričio 15 d. pranešime. Ieškovė toliau laikėsi priešingos pozicijos ir po atsakovo pranešimo įteikimo net neleido jam atvykti į patalpas ir atsiimti savo likusių daiktų. Taigi, po 2022 m. lapkričio 15 d. pranešimo, atvykus į patalpas, tuo metu budėjęs ieškovės samdomas darbuotojas jam pareiškė, kad rakto nuo patalpų įsakyta atsakovui neduoti. Po šio epizodo ieškovė pradėjo reikalauti iš atsakovo skolos padengimo ne tik už laikotarpius iki 2022 m. gruodžio 1 d., bet ir už šiuos atskirus laikotarpius: 2022 m. gruodžio mėn., 2023 m. sausio mėn. ir 2023 m. vasario mėn. Ieškinyje ir dublike nėra dėstoma, kokiu teisiniu pagrindu ieškovė reikalauja papildomai mokėti ir už kitus tris nuomos mėnesius, už kuriuos faktiškai atsakovas patalpomis nesinaudojo ir jam nebuvo leista pasiimti savo daiktų. Sutinka su įsiskolinimu už nuomos paslaugas už laikotarpius iki 2022 m. gruodžio 1 d., bet nesutinka papildomai mokėti už papildomus ieškovės reikalaujamus mėnesius. Bendra suma būtų tokia: už 2022 m. gruodį – 177,74 Eur nuoma bei 172,18 Eur komunaliniai ir bendrieji mokesčiai; už 2023 m. sausį – 177,74 Eur nuoma bei 154,58 Eur komunaliniai ir bendrieji mokesčiai; už 2023 m. vasarį – 177,74 Eur nuoma bei 147,40 Eur komunaliniai ir bendrieji mokesčiai. Iš viso atsakovo ginčijama suma: 1 007,32 Eur iš 2 240,53 Eur pareikštos ieškinio sumos. Atsakovas nurodo, kad pastebėjo, jog į komunalines ir bendrąsias paslaugas yra įtrauktas ir mokestis už „budėtojų paslaugas“ ir šio mokesčio dydis priklausomai nuo mėnesio gali svyruoti nuo 30 iki 40 Eur. Nors ne kartą mėgino aiškintis, kokiu pagrindu patalpų nuomininkas turi mokėti ir už budėtojų paslaugas, bet niekada nebuvo gavęs jokio racionalaus atsakymo.
6. 2024 m. sausio 30 d. gauti atsakovo rašytiniai paaiškinimai. Nurodo, kad sutartis buvo nutraukta nuo 2022 m. gruodžio 1 d. vienašališku atsakovo pranešimu, kas visiškai atitinka laisvam sutarčių principui. Dėl to atsakovas remiasi Sutarties 10.2 punktu, kuriuo visiškai nepasinaudojo ieškovė. Atsakovas tvirtina, kad jeigu ieškovė į bylą nepateikė įrodymų, kokio dydžio išlaidas pagal faktą už patarnavimus atsakovas privalo sumokėti, tuomet ši ieškinio dalis (dėl patarnavimų) negali būti tenkinama.
7. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė paaiškino, kad nuomojamos patalpos yra senos statybos namuose, aukštomis lubomis, nestandartiniais langais. Temperatūra lėtai sušyla ir atšąla. Nuomos sutartis sudaryta 2020 m. Dvejus metus atsakovui ir apskaičiavimas, ir tvarka tiko. Nuomos sutartyje nurodyta, kad prie komunalinių išlaidų pridedamos budėtojų ir apsaugos išlaidos. Atsakovas su šiomis sąlygomis sutiko. Šalys taip pat susitarė, kad nuomininkas mokės sutartą nuomos mokestį ir mokestį už bendrąsias paslaugas iki kol patalpos bus grąžintos nuomotojui. Jei nuomos sutartis būtų nutraukta nuo 2022 m. gruodžio 1 d., atsakovas turėjo atlaisvinti patalpas ir pasirašyti priėmimo-perdavimo aktą. Tačiau atsakovas nurodė, kad dar 2022 m. gruodžio mėn. atsakovas matavo patalpų temperatūrą. Jokių įrodymų apie temperatūros matavimą byloje nėra. Atsakovas patalpų neatlaisvino, nuomotojui negrąžino, todėl uždelstam terminui turi mokėti nuomos mokestį ir kitus mokėjimus, atsižvelgiant į tai buvo išrašomos sąskaitos iki 2023 m. vasario 28 d. Patalpos buvo atlaisvintos dalyvaujant antstolei. Tik 2023 m. spalio mėn. atvyko pasiimti daiktų. Atsakovo į patalpas budėtojas neatsisakė įleisti, bet informavo apie vadovės prašymą dėl patalpų perdavimo akto pasirašymo. Atsakovas patalpomis naudojosi iki 2023 m. vasario 28 d., nes dar gruodį buvo atėjęs matuoti temperatūros, jo daiktai buvo patalpose. Sutartis ieškovės nuomone, nutraukta nuo 2023 m. vasario 28 d. Ieškovė nelaikė, kad sutartis nutraukta 2022 m. gruodžio 1 d., todėl 10.2 Sutarties punkte numatyta teise ieškovė nesinaudojo. Ieškovė už teikiamas komunalines paslaugas yra atsiskaitęs su trečiaisiais asmenimis. Sutartyje nėra numatyta, kad ieškovė turi pateikti visas sąskaitas faktūras ir apmokėjimo dokumentus. Klausimas dėl ieškovės faktiškai patirtų išlaidų nebuvo keliamas. Ieškovas anksčiau nesinaudojo teise nutraukti Sutartį, nes atsakovas už paslaugas, nors ir ne laiku, bet mokėjo. Nuomotojas tokia teise dar nematė būtinybės naudotis. Duomenų, kad atsakovas būtų fiksavęs sutarties nutraukimą byloje nėra. Atsakovas savo konkliudentiniais veiksmais, t. y. neatsiimdamas daiktų, sudarė pagrindą ieškovei laikyti, kad sutartis nėra nutraukta.
8. Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad su ieškiniu sutinka iš dalies. Nesutinka su skola, kuri susidarė 2022 m. gruodžio 1 d. Atsakovas pasinaudojo sutarčių laisvės principu ir sutartį nutraukė nuo 2022 m. gruodžio 1 d. Temperatūra patalpose buvo per žema. Ieškovė neginčija, kad patalpose atsakovas nesilankė. Ieškovė turėjo pasinaudoti Sutarties 10.2 punktu. Ieškovė turėjo teisę į patalpą patekti ir daiktus utilizuoti. Budėtojų paslaugos kaina labai svyravo. Svarbu, ar budėtojai teikė paslaugas pagal paslaugų sutartį, ar pagal darbo sutartį. 2022 m. buvo dažniau patalpose, todėl matavo temperatūrą. Atsakovas gruodį buvo atvykęs pasiimti daiktų, bet budėtojas nedavė rato. Atsakovas mano, kad 10.1 punktas kalba apie sutarties nutraukimą abipusiu susitarimu arba pasibaigus sutarties terminui, o 10.2 punktas kalba apie sutarties pabaigą vienašališku sutarties nutraukimo aktu. Atsakovas tikėjosi, kad ieškovė naudosis 10.2 punkto nuostata.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Dėl nuomos sutarties nutraukimo
9. Byloje nustatyta, kad atsakovas 2022 m. lapkričio 15 d. pranešimu informavo ieškovę apie sutarties nutraukimą atsakovo iniciatyva nuo 2022 m. gruodžio 1 d. Kaip sutarties nutraukimo priežastį nurodė, kad šaltojo sezono metu nuomojamose patalpose nėra užtikrintas pakankamas šildymas. Ieškovė 2022 m. lapkričio 17 d. atsakyme siūlė atsakovei atsisakyti savo 2022 m. lapkričio 15 d. pranešimo dėl nuomos sutarties nutraukimo nuo 2022 m. gruodžio 1 d., padengti įsiskolinimą ir sudaryti papildomą susitarimą dėl nuomos termino sutrumpinimo. 2022 m. gruodžio 15 d. atsakovas pateikė pranešimą dėl vienašališko nuomos sutarties nutraukimo, kuriame nurodė, kad 2022 m. gruodžio mėnesio pirmąją savaitę matavo temperatūrą nuomojamoje patalpoje ir bendrajame koridoriuje, temperatūra svyravo ties 14 laipsnių riba, bendrajame koridoriuje – apie 10 laipsnių. Atsakovas nurodė, kad pagal nuomos sutarties 11.6 punktą nuomininkas turi teisę nutraukti nuomos sutartį prieš terminą esant vienai iš tokių sąlygų – patalpos ne dėl nuomininko kaltės pasidaro netinkamos naudoti pagal patalpų paskirtį. Atsakovas konstatavo, kad šaltuoju metų laiku patalpos nėra tinkamos eksploatuoti dėl to praneša apie vienašališką sutarties nutraukimą, jeigu nuomotojas nemato galimybės išspręsti šią situaciją kitokiu būdu. Teismo posėdžio metu atsakovas teigė, kad sutartį nutraukė pasinaudodamas sutarčių laisvės principu.
10. Atsakovas teigia, kad nuomos sutartis vienašaliu jo sprendimu buvo nutraukta nuo 2022 m. gruodžio 1 d., todėl negalėjo būti išrašytos sąskaitos už patalpų nuomą ir komunalines paslaugas 2022 m. gruodžio, 2023 m. sausio ir vasario mėnesiais.
11. Sutartis gali būti vienašališkai (nesikreipiant į teismą) nutraukta esant šiems pagrindams: 1) dėl esminio sutarties pažeidimo (CK 6.217 straipsnio 1, 2 dalys, specialiosios normos, kuriose įvardyti esminiai atskirų sutarčių rūšių pažeidimai (pvz., CK 6.497, 6.498 straipsniai); 2) neįvykdžius sutarties per papildomai nustatytą protingą terminą (CK 6.209 straipsnis, 6.217 straipsnio 3 dalis); 3) šalių sutartyje nustatytais pagrindais (CK 6.217 straipsnio 5 dalis), kurie gali būti nesiejami su esminiais sutarties pažeidimais. Taigi sutartis gali būti nutraukta vienašališkai, t. y. nesikreipiant į teismą, tik įstatymuose ar sutartyje nustatytais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-102/2011).
12. Nutraukiant sutartį vienašališkai, svarbu laikytis sutarties nutraukimo pagrindų ir tvarkos, antraip toks (neteisėtas) nutraukimas nesukurs pageidaujamų teisinių padarinių. CK 6.218 straipsnyje nustatyta vienašališko sutarties nutraukimo tvarka, t. y. nesikreipiant į teismą. Sprendžiant, ar toks sutarties nutraukimas yra teisėtas, be sutarties nutraukimo pagrindų buvimo, svarbu taip pat nustatyti, ar sutartis nutraukta nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-695/2019, 18 punktas).
13. Nuomos sutarties 11.6 punkte numatyta, kad nuomininkas prieš 10 dienų raštu įspėjęs nuomotoją, nesikreipdamas į teismą dėl sutarties nutraukimo, turi teisę nutraukti sutartį prieš terminą esant bent vienai iš žemiau išvardintų aplinkybių, kurios laikomos esminiais šios sutarties pažeidimais iš nuomotojo pusės. Vienas iš numatytų punktų yra patalpos ne dėl nuomininko kaltės pasidaro netinkamos naudoti pagal paskirtį. Atsakovas 2022 m. lapkričio 15 d. pranešime dėl nuomos sutarties nutraukimo nurodė, kad dėl nepakankamo šildymo jis negali tinkamai užsiimti veikla, 2022 m. gruodžio 15 d. pranešime taip pat nurodo, kad šaltuoju metų laiku patalpos nėra tinkamos eksploatuoti dėl to praneša apie vienašališką sutarties nutraukimą. Taigi atsakovas sutartį nutraukė remdamasis 11.6 punkto nuostata, kad patalpos ne dėl nuomininko kaltės pasidarė netinkamos naudoti pagal paskirtį.
14. Nagrinėjamu atveju atsakovas ieškovei siųstuose pranešimuose nurodyto Sutarties nutraukimo pagrindo – patalpos ne dėl nuomininko kaltės pasidaro netinkamos naudoti pagal patalpų paskirtį, neįrodė. Atsakovo nurodytas nepakankamas šildymas nuomojamose patalpose nėra pagrįstas jokiais įrodymais, nors atsakovas tiek siųstuose pranešimuose, tiek ir teismo posėdžio metu nurodė, kad fiksavo temperatūrą patalpose (CPK 178 straipsnis). Be to, atsakovas, net ir pranešęs apie sutarties vienašališką nutraukimą, jokių veiksmų atlaisvinti patalpas nesiėmė. Sutarties 10.1 punkte numatyta nuomininko pareiga, nutraukus sutartį, sutartą dieną, tačiau ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo Sutarties pasibaigimo dienos, grąžinti nuomotojui patalpas, pasirašant Patalpų perdavimo-priėmimo aktą. Ta pačiame Sutarties punkte numatytos teisinės pasekmės, jeigu nuomininkas neįvykdo prievolės ir negrąžina patalpų: „Jei Nuomininkas negrąžina patalpų per 10 dienų nuo Sutarties pasibaigimo dienos, jis atlygina visus su tuo susijusius Nuomotojo nuostolius, proporcingai uždelstam terminui moka visus mokėjimus (taip pat ir Nuomos mokestį) pagal Sutartį, ir baudą, lygią vieno mėnesio Nuomos mokesčiui už kiekvieną uždelstą mėnesį“. Taigi nuomos sutartyje yra numatyta nuomininko pareiga grąžinti patalpas nuomotojui. Atsakovas teigia, kad gruodį buvo atvykęs pasiimti daiktų, bet budėtojas jo neįleido ir nedavė rato. Teismas atkreipia dėmesį, kad esant situacijai, kai atsakovas ketina pasiimti savo daiktus, esančius nuomojamose patalpose, bet jam trukdoma, jis turėtų tokias aplinkybes fiksuoti, tačiau tokių įrodymų byloje nėra. Taip pat pastebėtina, kad atsakovas 2022 m. gruodžio 15 d. pranešime ieškovei nurodė, kad gruodžio pirmąją savaitę stebėjo temperatūrą nuomojamose patalpose. Taigi, atsakovas gruodžio mėnesį buvo įleistas į patalpas.
15. Kaip minėta, atsakovui, nutraukusiam sutartį vienašališkai, kilo pareiga per 10 kalendorinių dienų patalpas grąžinti nuomotojui pasirašant patalpų perdavimo-priėmimo aktą, tačiau atsakovas tokių veiksmų neatliko. Atsakovas nurodė, kad sutarties 10.1 punkte numatytos pareigos taikomas sutartį nutraukiant abipusiu susitarimu arba pasibaigus sutarties terminui, tačiau minėtame punkte numatytas patalpų grąžinimas nutraukus sutartį ar pasibaigus nuomos terminui. Minėtame punkte nėra nurodyta, kokiais konkrečiai sutarties nutraukimo atvejais jis taikomas, todėl spręstina, kad šis punktas galioja visais sutarties nutraukimo atvejais, tiek vienašališkai nutraukiant sutartį, tiek abipusiu šalių sutarimu, tiek kitais sutarčių pasibaigimo atvejais. Sutarties 10.2 punkte taip pat nenumatyta, kad šis punktas būtų taikomas tik sutarčiai pasibaigus vienašališku jos nutraukimo atveju, todėl atsakovas turėjo pareigą per 10 kalendorinių dienų atlaisvinti patalpas, o ne tikėtis, kad ieškovė naudosis 10.2 punkte numatyta teise, nuomininkui ilgiau nei 15 kalendorinių dienų nuo sutarties pabaigos vėluojant perduoti patalpas, patekti į patalpas ir pašalinti jose esančius daiktus. Teismas pažymi, kad minėtoje normoje numatyta ieškovės teisė, bet ne pareiga įeiti į patalpas ir pašalinti atsakovo daiktus. Be to, ieškovės atstovė paaiškino, kad ieškovė nelaikė, jog nuomos sutartis nutraukta 2022 m. gruodžio 1 d., todėl 10.2 Sutarties punkte numatyta teise nesinaudojo. Teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovas žinojo, jog jo nuomojamose patalpose yra likę jo daiktų, to neneigė ir pats atsakovas teismo posėdžio metu, tačiau aktyvių veiksmų patalpoms atlaisvinti atsakovas nesiėmė.
16. CK 6.499 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuomininko pareiga, nuomos sutarčiai pasibaigus, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės. Pagal šio straipsnio 2 dalį, jeigu nuomininkas daiktą grąžina pavėluotai, tai nuomotojas turi teisę reikalauti, kad nuomininkas sumokėtų nuomos mokestį už visą laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą, bei atlygintų nuostolius. Nuomos sutarties 7.7 punkte numatyta, kad nuomininkas moka nuomotojui mokestį už komunalines paslaugas ir mokestį už bendras paslaugas iki dienos, kai patalpos grąžinamos nuomotojui pagal patalpų priėmimo-perdavimo aktą.
17. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų įvykdęs pareigą po jo pareiškimo dėl nuomos sutarties vienašališko nutraukimo atlaisvinti nuomojamas patalpas, t. y. įvykdė tiek CK 6.499 straipsnyje tiek ir nuomos sutarties 10.1 punkte įtvirtintą nuomininko pareigą, nuomos sutarčiai pasibaigus, grąžinti daiktą nuomotojui. Priešingai, bylos duomenų analizė leidžia teigti, kad nuomininkas daiktų laiku nepasiėmė ir patalpų neatlaisvino, todėl patalpos buvo atlaisvintos tik 2023 m. vasario 28 d. (2023 m. vasario 28 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas). Kadangi atsakovas patalpų neatlaisvino, vienašališko sutarties nutraukimo pagrindo neįrodė, ieškovė pagrįstai manė nuomos sutarčiai esant nenutrauktai, todėl už laikotarpį iki patalpų atlaisvinimo, t. y. iki 2023 m. vasario 28 d., nuomotoja turėjo teisėtą pagrindą apskaičiuoti nuomos mokestį, taip pat komunalinių paslaugų išlaidas ir reikalauti, jog nuomininkas šiuos mokesčius sumokėtų.
18. Kita vertus, nurodytina ir tai, kad net tuo atveju, jeigu šalių nuomos sutartis būtų nutraukta nuo 2022 m. gruodžio 1 d., tai, nuomininkui negrąžinus nuomotų patalpų nuomotojai, už visą laiką, kol patalpos nėra atlaisvintos ir perduotos nuomotojai, ši, vadovaudamasi CK 6.499 straipsnio 2 dalimi ir nuomos sutarties 7.7 punktu, turi teisę reikalauti, kad nuomininkas sumokėtų nuomos mokestį ir komunalinius mokesčius už visą laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą, bei atlygintų nuostolius. Kaip minėta, bylos duomenimis, nuomininkas po 2022 m. gruodžio 1 d. nuomos sutarties nutraukimo patalpų neatlaisvino, jos buvo atlaisvintos 2023 m. vasario 28 d.
Dėl skolos dydžio
19. Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies, nurodė, kad nesutinka su 1 007,32 Eur (už 2022 m. gruodį – 177,74 Eur nuoma bei 172,18 Eur komunaliniai ir bendrieji mokesčiai; už 2023 m. sausį – 177,74 Eur nuoma bei 154,58 Eur komunaliniai ir bendrieji mokesčiai; už 2023 m. vasarį – 177,74 Eur nuoma bei 147,40 Eur komunaliniai ir bendrieji mokesčiai) suma iš 2 240,53 Eur pareikštos ieškinio sumos. Taip pat teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kad realiai patyrė išlaidas už komunalinius mokesčius ir bendras paslaugas.
20. Teismas konstatavo, kad nuomotoja iki 2023 m. vasario 28 d. turėjo teisėtą pagrindą apskaičiuoti nuomos mokestį, taip pat komunalinių paslaugų išlaidas ir reikalauti, jog nuomininkas šiuos mokesčius sumokėtų.
21. Nors atsakovas teigia, kad ieškovė neįrodė faktiškai patirtų komunalinių ir bendro naudojimo išlaidų, tačiau teismas pažymi, kad šiuos argumentus atsakovas pateikė tik teismo posėdžio metu. Minėtos aplinkybės procesiniuose dokumentuose nebuvo kvestionuojamos, todėl teismas dėl jų nepasisako. Taip pat atsakovas triplike paminėjo, kad pastebėjo, jog į komunalines ir bendrąsias paslaugas yra įtrauktas ir mokestis už budėtojų paslaugas ir šio mokesčio dydis svyruoja nuo 30 iki 40 Eur. Atsakovas nurodė, kad nesutinka mokėti už budėtojų paslaugas.
22. Nuomos sutarties 7.1 punkte numatyta, kad nuomininkas moka nuomotojui už patalpoms suteiktas komunalines paslaugas: už elektros energiją, už šilumą, vandenį, už kitas paslaugas. Mokama proporcingai patalpų ploto daliai visam pastato realiai nuomojamų patalpų plotui. Nuomos sutarties 7.4 punkte numatyta, kad mokestis už bendras paslaugas skaičiuojamas už tokias nuomotojo išlaidas: šildymą, bendrojo naudojimo vietų ir prietaisų bei įrenginių elektros energiją, elektroninių komunikacijų priežiūrą, inžinerinių tinklų priežiūrą, išlaidas, susijusias su žemės sklypo ir/ar jame esančių automobilių stovėjimo aikštelių ir kito turto naudojimu, nuoma, priežiūra, eksploatacija, atitinkamų rinkliavų ir/ar mokesčių mokėjimu ir pan., pastato oro ventiliaciją, vandenį bendro naudojimo objektuose bei nuotekų šalinimą, viešo naudojimo patalpų valymą ir higienines priemones, pastato administracines išlaidas (administracijos darbuotojų atlyginimų išlaidas), budėtojų paslaugas, pastatui priklausančios teritorijos valymą, šiukšlių išvežimą, dezinfekciją, pastato langų valymą, sniego šalinimą, apsaugą, bendrojo naudojimo objektų einamąjį remontą, bendrų vandentiekio kanalizacijos ir kitų bendrų sistemų aptarnavimą ir einamąjį remontą, priešgaisrinę sistemą, gaisro gesinimo priemonių eksploataciją, draudimą ir kitas išlaidas. Taigi nuomos sutartyje buvo detaliai aptartos tiek komunalinės, tiek ir bendrų paslaugų išlaidos, tai, ar budėtojai pas ieškovę dirba paslaugų sutarties ar darbo sutarties pagrindu, nagrinėjamu atveju reikšmės neturi, nes atsakovui buvo žinoma, kad į bendrųjų paslaugų išlaidas įeina ir budėtojų paslaugos.
23. Ieškovė į bylą pateikė PVM sąskaitas faktūras nuo 2022 m. liepos iki 2023 m. kovo mėnesio, kurios buvo išrašomos atskirai nuomos mokesčiui, komunalinėms ir bendroms paslaugoms bei pastato draudimui apmokėti. Ieškovės išrašytos 2022 m. liepos 1 d. sąskaita faktūra Nr. 2022434 dėl 177,72 Eur sumos už patalpų nuomą, 2022 m. liepos 14 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 2022499 už komunalines ir bendras paslaugas, 2022 m. rugpjūčio 1 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 2022533 dėl 177,72 Eur sumos už patalpų nuomą, 2022 m. rugpjūčio 17 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 2022566 už komunalines paslaugas ir pastato draudimą, 2022 m. rugsėjo 1 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 2022821 už patalpų nuomą, 2022 m. rugsėjo 15 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 2022861 už komunalines ir bendras paslaugas, 2022 m. spalio 3 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 2022895 dėl 177,72 Eur sumos už patalpų nuomą, 2022 m. spalio 13 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 2022932 už komunalines paslaugas ir pastato draudimą, 2022 m. lapkričio 3 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 2022964 dėl 177,72 Eur sumos už patalpų nuomą, 2022 m. lapkričio 16 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 20221002 už komunalines ir bendras paslaugas, 2022 m. gruodžio 1 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 20221036 dėl 177,72 Eur sumos už patalpų nuomą, 2022 m. gruodžio 22 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 20221100 už komunalines ir bendras paslaugas, 2023 m. sausio 1 d. sąskaita faktūra Nr. 2023018 dėl 177,72 Eur sumos už patalpų nuomą, 2023 m. sausio 18 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 2023049 už komunalines ir bendras paslaugas bei pastato draudimą, 2023 m. vasario 1 d. sąskaita faktūra Nr. 2022093 dėl 177,72 Eur sumos už patalpų nuomą, 2023 m. vasario 22 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 2023158 už komunalines ir bendras paslaugas, 2023 m. kovo 15 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 2023231 už komunalines ir bendras paslaugas yra pagrįstos, o jų apmokėjimo sąlygos buvo aptartos nuomos sutartyje.
24. Ieškovė prie ieškinio pridėjo 2023 m. kovo 29 d. Tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktą, tačiau minėtas aktas nėra pasirašytas nei ieškovės atstovo, nei atsakovo. Iš šio akto matyti, kad atsakovas yra neatsiskaitęs su ieškove ir ankstesniais laikotarpiais (tiek iki 2022 m. sausio 1 d., tiek ir iki 2022 m. birželio), tačiau į bylą nėra pateikti šiuos ankstesnius įsiskolinimus pagrindžiantys buhalteriniai dokumentai – PVM sąskaitos faktūros, kuriose būtų detalizuota visa atsakovo skola, ir kurios priešingai nei skolų suderinimo aktas, yra buhalterinės apskaitos dokumentas. Pažymėtina, kad atsakovas atsiliepime į ieškinį prašė ieškovės pateikti visus sąskaitas, kurios pagrindžia susidariusią skolą, tačiau ieškovė pateikė tik dalį PVM sąskaitų faktūrų. Šiuo atveju teismas dėl atsakovo įsiskolinimo už ankstesnius laikotarpius nei į bylą pateiktos PVM sąskaitos faktūros remtis vien nepasirašytu Tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktu neturi pagrindo. Ieškovė, įrodinėdama skolos dydį į bylą turėjo pateikti visas sąskaitas, išrašytas per visą laikotarpį, kol tarp ginčo šalių vyko nuomos teisiniai santykiai ir susidarė atsakovo įsiskolinimas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas pagrįsta iš atsakovo ieškovei priteistina suma laiko 1 412,95 Eur sumą (97,34-80,45+177,72+89,14+177,72+121,88+177,72+172,18+177,72+154,58+147,40) (PVM sąskai-tos faktūros Nr. 2023231, 2023158, 2022093, 2023049, 2023018, 20221100, 20221036, 20221002, 2022964, 2022861 (iš dalies apmokėta)). Nors teismas nesivadovauja Tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktu ankstesnės nei 2022 m. birželio mėnesio skolos skaičiavimui, nes nepateikti pirminiai buhalteriniai dokumentai, tačiau teismas, priteisdamas nurodytą skolą, įvertina minėtame akte ieškovės nurodytas atsakovo apmokėtas ir neapmokėtas teismui pateiktas PVM sąskaitas faktūras. Atsakovas įrodymų, kad teismui pateiktos PVM sąskaitos faktūros būtų apmokėtos nepateikė, be to, atsakovas su ieškiniu nesutiko būtent dėl sąskaitų nuo 2022 m. gruodžio mėnesio, kurių pagrindu ieškovei priteista didžioji dalis teismo nustatytos skolos dalis.
25. Atsižvelgiant į nurodytą, ieškovės ieškinys tenkinamas iš dalies ir ieškovei iš atsakovo priteisiama 1 412,95 Eur skola.
Dėl palūkanų priteisimo
26. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta skolininko pareiga mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas pripažįsta, kad ieškovės reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo pagrįstas, todėl tenkinamas. Procesinės palūkanos skaičiuotinos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2023 m. balandžio 6 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
27. Bylinėjimosi išlaidų priteisimo byloje prašė tiek ieškovė, tiek ir atsakovas. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Bylos duomenimis, kreipdamasi į teismą ieškovė sumokėjo 50 Eur (12 Eur ir 38 Eur) žyminį mokestį, taip pat patyrė tokias išlaidas: 96,80 Eur už pareiškimo dėl teismo įsakymo parengimą, 665,50 Eur už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą, 665,50 Eur už ieškinio parengimą, iš viso – 1 477,80 Eur. Ieškovė pateikė įrodymus, pagrindžiančius minėtas išlaidas (PVM sąskaitas faktūras ir mokėjimo nurodymo kopijas). Atsakovas patyrė 67 Eur žyminio mokesčio už prašymo dėl proceso atnaujinimo pateikimą ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymą išlaidas.
28. Taigi, ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (63 proc.) iš atsakovo priteistina iš viso 931,01 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovui atitinkamai proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (37 proc.) iš ieškovės priteistina 24,79 Eur. Po įskaitymo galutinė ieškovei iš atsakovo priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 906,22 Eur.
29. Teismas išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas) nepatyrė.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais teismas
nusprendžia:
Ieškovės viešosios įstaigos „Vilniaus kultūros ir dvasingumo centras“ ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei viešajai įstaigai „Vilniaus kultūros ir dvasingumo centras“, juridinio asmens kodas 304497652, iš atsakovo A. K.“, asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 412,95 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus dvylika eurų ir 95 centus) dydžio skolą ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 412,95 Eur (vieno tūkstantį keturių šimtų dvylikos eurų ir 95 centų) sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos, 2023 m. balandžio 6 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 906,22 Eur (devynis šimtus šešis eurus ir 22 centus) bylinėjimosi išlaidų.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.