- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-30
- Bylos Nr.
- e2S-849-777/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-00104-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Gailevičienė
- Atsakovas
- E. R., N. R.
- Ieškovas
- G. R.
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „SB lizingas“
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos rajono savivaldybėje
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
- 3.1.18.2.1Atsakovo nekilnojamojo daikto areštas
- 3.1.18.2.11Laikino materialinio išlaikymo priteisimas ar laikinų apribojimų nustatymas
- 3.1.18.3Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų E. R. ir N. R. atstovo advokato V. R. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. sausio 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės G. R. patikslintą ieškinį atsakovams N. R. ir E. R. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, santuokoje įgyto turto ir pareigų padalinimo, ir sandorių pripažinimo negaliojančiais, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „SB lizingas“, institucija teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos rajono savivaldybėje, ir atsakovo N. R. priešieškinį dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, santuokoje įgyto turto ir pareigų padalinimo, ir sandorio pripažinimo negaliojančiu, kuriuo be kitų reikalavimų prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo N. R. laikiną išlaikymą nepilnametėms dukroms E. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. R., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis kiekvienai po 215 Eur kas mėnesį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo, lėšų tvarkytoja paskiriant mamą G. R.; taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti automobilį „VW PASSAT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), jo saugotoju paskiriant ir saugomą turtą perduodant G. R., ir areštuoti motociklą „Kawasaki ZX 600, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), jo saugotoju paskiriant ir saugomą turtą perduodant N. R..
2. Prašymo pagrindu nurodė aplinkybes, kad:
2.1. Atsakovas N. R., be ieškovės sutikimo perleido automobilį VW Passat, todėl ieškovė yra priversta reikšti reikalavimą dėl sandorio nuginčijimo. Mano, jog yra grėsmė, jog atsakovai N. R. ir E. R. toliau slėps turtą.
2.2. Atsakovas N. R. netinkamai vykdo pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus, veikia priešingai jų interesams ir fiktyviai perrašė vaikų poreikiams užtikrinti reikalingą automobilį. Mano, jog išlaikymo įsiskolinimas gali didėti, todėl jo vėlesnis išieškojimas gali pasunkėti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai 2019 m. sausio 24 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – priteisė iš atsakovo N. R. laikiną išlaikymą nepilnametėms dukroms E. R. ir A. R. periodinėmis išmokomis kiekvienai po 200 kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos – 2019 m. sausio 21 d. iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo; laikino išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė ieškovę G. R.; ieškovės G. R. reikalavimų įvykdymo užtikrinimui areštavo atsakovo N. R. gyvenančio (duomenys neskelbtini), vardu registruotą motociklą „Kawasaki ZX 600, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), uždraudžiant atsakovui bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, paskiriant jį turto saugotoju; ieškovės G. R. reikalavimų įvykdymo užtikrinimui areštavo atsakovo E. R. vardu registruotą transporto priemonę „VW PASSAT“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), uždraudžiant atsakovui bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą;
4. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai:
4.1. Nustatė, kad ieškovė dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jos gaunamas darbo užmokestis svyruoja nuo 650 Eur iki 1 050 Eur. Sodros duomenimis atsakovas N. R. dirba UAB „(duomenys neskelbtini) „ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo gaunamas darbo užmokestis 2018 m. per mėnesį sudarė apie 846 Eur. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybes, jog nėra žinomi duomenys apie atsakovo galimai turimus įsipareigojimus, turtą, sveikatą, vadovaujantis vaiko interesais bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, bei siekiant užtikrinti šalių nepilnamečių vaikų interesus, darė išvadą, jog yra pagrindas ieškovės prašymą tenkinti iš dalies ir priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą mokamą periodinėmis išmokomis po 200 Eur kiekvienai dukrai.
4.2. Teismo vertinimu, kadangi ieškinio reikalavimai yra susiję su areštuoti prašomomis transporto priemonėmis bei siekiant užtikrinti galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą, yra pagrindas taikyti laikinąją apsaugos priemonę – areštuoti E. R. priklausančią transporto priemonę „VW PASSAT“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), uždraudžiant šį turtą perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti bei mažinti turto vertę.
4.3. Nurodė, jog tai, kad atsakovas N. R. perleido automobilį E. R. nesudaro pagrindo daryti išvadą dėl turto perleidimo ateityje, esant pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms. Teigia, jog net ir perleidus areštuotą turtą, pats turto arešto išviešinimo faktas pripažintinas turinčiu teisinę reikšmę, sprendžiant dėl kilnojamąjį turtą įgijusio trečiojo asmens sąžiningumo, kas turi tiesioginę reikšmę, sprendžiant dėl tokio daikto išreikalavimo galimybės.
4.4. Nurodė, kad ieškiniu pareikštu reikalavimu keliamas siekis nuginčyti sandorį dėl automobilio pardavimo ir grąžinimo buvusiems savininkams. Darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo laikinosiomis apsaugos priemonėmis ieškovės tariamai pažeistoms materialiosioms teisėms suteikti teisinę apsaugą, iki bylos išnagrinėjimo perduodant ieškovei valdymo ir naudojimosi ginčo turtu teisę, tuo pačiu apribojant to turto savininko nuosavybės teises. Teigia, jog tai neatitiktų laikinųjų apsaugos priemonių paskirties – užtikrinti galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo pagal byloje pareikštus reikalavimus įvykdymą bei proporcingumo ir ekonomiškumo principų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Atskiruoju skundu atsakovų E. R. ir N. R. atstovas advokatas V. R. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. sausio 24 d. nutartį dalyje dėl motociklo Kawasaki ZX 600 arešto panaikinti; dalyje dėl laikino išlaikymo priteisimo E. ir A. R. pakeisti ir jos iš N. R. priteisto laikino išlaikymo dydį sumažinti iki 168,59 Eur per mėnesį kiekvienai.
Žemesnės instancijos teismas
6. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
6.1. Nurodė, kad ginčo motociklas nepriklauso atsakovui N. R., nes 2019 m. sausio 16 d. t. y. dar iki priimant ginčijamą nutartį, buvo parduotas E. R., kas matyti iš pridedamo registracijos liudijimo. Teigia, jog reikalavimo dėl motociklo pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia nėra pareikštas, šis motociklas neįeina į dalijamo turto balansą, todėl nebuvo pagrindų ir jo areštuoti. Mano, jog ginčijama nutartis, dalyje dėl motociklo arešto, naikintina.
6.2. Nurodė, kad pagal LAT praktiką orientacinis kriterijus apie vaiko išlaikymui reikalingą sumą yra MMA, kuris imamas ne „popierinis“, o išmokamas „į rankas“. Teigia, jog šiai dienai 1 MMA atskaičius visus mokesčius, t. y. „į rankas“ yra 394 Eur. Pažymėjo, jog ieškovė teismui pateikė duomenis apie abiejų šalių turtą, kuris yra vienodas, tačiau pateikė duomenis tik apie savo gaunamas pajamas, o apie atsakovo gaunamas pajamas ne tik kad nepateikė tai patvirtinančių rašytinių įrodymų, bet net nesiteikė nurodyti, kokios yra jo gaunamos pajamos. Mano, kad ji sąmoningai nuslėpė tokius duomenis, siekdama nepagrįstai padidinti N. R. išlaikymo naštą, nes atsakovo gaunamos pajamos yra mažesnės nei ieškovės, kas matyti iš pridedamos pažymos apie atsakovo gaunamą darbo užmokestį. Nurodė, kad ieškovės vidutinis darbo užmokestis yra 963,88 Eur per mėnesį, o atsakovo - 720,91 Eur per mėnesį. Teigia, jog ieškovė privalo dengti 57,21 procentus vaikams reikalingo išlaikymo (963,88 x 100 : (963,88 + 720,91), o N. R. - 42,79 procentus nuo 1 MMA pinigine išraiška tai reiškia, kad ieškovė privalo dengti 225,41 Eur (57,21 x 394 : 100), o N. R. - 168,59 Eur. Todėl ginčijama nutartis dalyje dėl laikino išlaikymo priteisimo keistina, sumažinant priteistą laikino išlaikymo dydį iki 168,59 Eur per mėnesį kiekvienai.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. sausio 24 d. atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
8. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:
8.1. Nurodė, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai 2019 m. vasario 18 d. nutartimi pakeitė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. sausio 24 d. teismo nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtą areštuoto turto – motociklo „Kawasaki ZX 600”, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), saugotoją – juo paskiriant dabartinį motociklo savininką E. R.. Mano, jog klausimas dėl motociklo Kawasaki ZX 600 yra išspręstas, šis motociklas yra santuokos nutraukimo bylos dalykas, nes G. R. prašo jį dalinti, todėl teismas pagrįstai pakeitė tik motociklo saugotoją, nenaikindamas jo arešto.
8.2. Nurodė, kad teismų praktikoje orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, imama viena minimali mėnesio alga (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25912004 ir kt.). Teigia, jog pagal Vyriausybės 2018 m. spalio 16 d. nutarimą Nr. 1025 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2019 m. sausio 1 d. minimalioji mėnesinė alga (MMA) lygi 555 Eur (neperskaičiuota būtų 430 Eur). Mano, jog N. R. vaikų išlaikymui turėtų teikti po 215 Eur kas mėnesį vienam vaikui. Nurodė, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. sausio 24 d. nutartimi nustatė tik 200 Eur laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams t. y. sumą mažesnę nei orientacinis kriterijus ½ MMA. Teigia, jog atsakovo motyvas, kad šią sumą reikėtų mažinti mokesčių suma yra nepagrįstas, nes teismų praktikoje ši suma imama įtraukiant darbuotojo mokesčius, bet atmetant darbdavio mokesčius.
8.3. Teigia, jog pagal CK 3.156 straipsnio 1 dalį tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Nurodė, kad nukrypti nuo šio principo galima tik esant esminei tėvų turtinei nelygybei. Pažymėjo, kad G. R. ir N. R. darbo užmokesčio disproporcija nėra esminė, kad sudarytų pagrindą nukrypti nuo lygių pareigų vaikams principo. Teigia, jog yra priešingai šiuo metu G. R. turtinė padėtis yra net blogesnė, nes G. R. su vaikais gyvena nuomojamame bute, kai N. R. gyvena bendros jungtinės nuosavybės teise priklausančiame bute, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), taigi patiria mažesnes išlaidas būstui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas netenkintinas
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
10. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovės prašymas taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos
11. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).
12. Atsakovas N. R., kartu su atskiruoju skundu į bylą pateikė naujus įrodymus – pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei automobilio VW Passat ir motociklo Kawasaki registracijos liudijimų kopijas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aplinkybes, jog laikinosios apsaugos priemonės buvo priimtos iš anksto apie tai nepranešus atsakovui, daro išvadą, jog atsakovas neturėjo galimybės minėtų įrodymų pateikti pirmosios instancijos teisme, todėl įvertinus visas aplinkybes, apeliacinės instancijos konstatuoja, jog yra pagrindas prie bylos pridėti naujai pateiktus įrodymus.
Dėl laikino nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžio pakeitimo
13. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). CK 3.65 straipsnyje įtvirtinta teismo diskrecija, atsižvelgus į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Teismas gali imtis CK 3.65 straipsnyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių remdamasis suinteresuotų asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva, kai būtina apsaugoti vaiko (vaikų) interesus, inter alia, ir bylose, kuriose sprendžiamas vaiko globos klausimas. Viena iš minėtų laikinųjų apsaugos priemonių – laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas iš vieno iš sutuoktinių (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
14. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nesprendžia šalių ginčo, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-15 Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2, publikuota „Teismų praktikoje“ Nr. 34, 2011). Dėl šios priežasties, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, teismas tik preliminariai vertina vaiko poreikius ir jam teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus. Tačiau tarp šalių kilęs ginčas iš esmės nesprendžiamas. Šias faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės.
15. Nagrinėjamu atveju atsakovas nurodo, jog atsakovo gaunamos pajamos yra mažesnės nei ieškovės, t. y. ieškovės vidutinis darbo užmokestis yra 963,88 Eur per mėnesį, o atsakovo – 720,91 Eur per mėnesį, todėl mano, jog ieškovė turi dengti didesnę dalį vaikams reikalingo išlaikymo. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atskirojo skundo argumentais. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose yra siekiama laikinai, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo, užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai, sureguliuoti ginčo situaciją, o ginčas tarp šalių šioje proceso stadijoje nėra sprendžiamas. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios šalių pajamos, tikroji šalių turtinė padėtis, kokie realūs būtinieji vaikų poreikiai ir kokia reikalinga optimali kiekvienam vaikui išlaikyti suma. Laikino išlaikymo priteisimas neatima galimybės, išnagrinėjus bylą iš esmės, priimti kitokį teismo sprendimą, nes laikinosios apsaugos priemonės nėra civilinių teisių gynybos būdas (pareikštų reikalavimų tenkinimas ar jų atmetimas), o tik priemonė, užtikrinanti materialiųjų teisių gynybą. Šios aplinkybės rodo tai, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, teismas preliminariai įvertinęs pateiktus duomenis laikinai užtikrina nepilnamečių vaikų interesus, todėl atsižvelgiant į tai kas nustatyta bei į tai, kad atskiruoju skundu vaikams reikalingo išlaikymo dydis nėra ginčijamas, o ginčijamas tik išlaikymo dydžio padalinimas tarp šalių, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog šioje bylos stadijoje atsakovo nurodyti argumentai, jog jo pajamos yra mažesnės nei ieškovės, atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl motociklo turto arešto
16. Civilinio proceso kodeksas numato galimybę teismui dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu imtis laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą – laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei yra pagrindas manyti, jog nesiėmus šių priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis suponuoja išvadą, kad teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-475/2010).
17. Nors pirmosios instancijos teismas dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo ir nepasisakė, tačiau apeliacinės instancijos teismas preliminariai įvertinęs pareikšto ieškinio reikalavimų pagrįstumo klausimą, t. y. faktinį bei teisinį ieškinio pagrindą, pateiktus įrodymus, kuriais ieškovai įrodinės ieškinyje nurodytas teisiškai reikšmingas aplinkybes ir kurių įrodomoji vertė gali būti nustatyta tik nagrinėjant civilinę bylą iš esmės, o ne pradinėje civilinės bylos nagrinėjimo stadijoje, vertina, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje teismas neturi teisinio pagrindo manyti, kad ieškovai pasirinko akivaizdžiai neleistiną ar objektyviai neįmanomą jų galbūt pažeistų teisių gynybos būdą. Pažymėtina, kad ieškovai kartu su ieškiniu teismui pateikė rašytinius įrodymus, kurie galimai patvirtina pareiškimo reikalavimus, nurodė faktines bylos aplinkybes, todėl atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismo vertinimu, ieškovė pakankamai aiškiai suformulavo ieškinio faktinį ir teisinį pagrindą, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad ieškinys yra prima facie pagrįstas.
18. Atskiruoju skundu nurodoma, jog ginčo motociklas nepriklauso atsakovui N. R., nes 2019 m. sausio 16 d. t. y. dar iki priimant ginčijamą nutartį, buvo parduotas E. R.. Teigia, jog reikalavimo dėl motociklo pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia nėra pareikštas, šis motociklas neįeina į dalijamo turto balansą, todėl nebuvo pagrindų ir jo areštuoti. Apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo sutikti su šiais atskirojo skundo argumentais. Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovas N. R. 2019 m. sausio 16 d. pardavė E. R. motociklą „Kawasaki ZX 600, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, jog 2019 m. balandžio 2 d. ieškovė pateikė pareiškimą dėl atsiliepimo pateikimo ir ieškinio papildymo, kurio 5 punktu prašė: „pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2019 m. sausio 16 d. N. R. ir E. R. sandorį dėl automobilio VW Passat, VIN (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) perleidimo ir 2019 m. sausio 16 d. N. R. ir E. R. sandorį dėl motociklo Kawasaki ZX 600, VIN (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) perleidimo ir taikyti restituciją – grąžinti N. R. ir G. R. automobilį VW Passat, VIN (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir motociklą Kawasaki ZX 600, VIN (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės rodo, jog motociklas Kawasaki ZX 600 yra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl laikinosios apsaugos priemonės jam gali būti taikomos. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, kad šiomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama užtikrinti padėties esančios bylos nagrinėjimo metu stabilumą, (status quo) išsaugojimą laiko, jog atsakovo E. R. teisės nebus pažeistos. Apeliacinės instancijos teismas vadovaudamasis teisingumo proporcingumo ir operatyvumo principais konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį.
19. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs kitus atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad šie argumentai teisingam skundo išnagrinėjimui teisinės reikšmės neturi, todėl, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo nutarties motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais, jų nekartodamas mano, kad nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindų ją keisti ar naikinti.
20. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334 – 339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. sausio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.