Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Almantas Padvelskis Civilinė byla Nr. 2A-142-538/2014

Teisėja Skaistė Valinskytė (Proceso Nr. 2-38-3-00169-2013-8)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2014 m. vasario 27 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Rimvidos Zubernienės, Erikos Misiūnienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovės UAB „Pusbroliai“ apeliacinį skundą dėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Judrės medis“ ieškinį atsakovei UAB „Pusbroliai“ dėl dalykinės reputacijos gynimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skuodo rajono apylinkės teismas ieškinį tenkino. Įpareigojo atsakovę UAB „Pusbroliai“ pašalinti internetiniame portale skusk.lt 2012-10-18 14:17:38 duomenis, patalpintus iš IP 82.135.140.203. Įpareigojo atsakovę UAB „Pusbroliai“ paneigti internetiniame portale skusk.lt patalpintus duomenis apie UAB „Judrės medis“, nurodant, kad 2012-10-18 14:17:38 patalpinti duomenys apie UAB „Judrės medis“ neatitinka tikrovės, po paneigimu pasirašant UAB „Pusbroliai“. Priteisė UAB „Judrės medis“ 100 Lt iš UAB „Pusbroliai“. Nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad internetiniame portale skusk.lt 2012-10-18 buvo patalpintas tekstas: „UAB „Judrės medis“ „UAB Judrės medis“ direktorius R. R. aferistas parašė: Buve klientai (Rietavas) 2012-10-18 Ši įmonė užsiima miško ruošos darbais, darbus vykdo itin nekokybiškai, padare puse darbo pabega palieka netvarka. Reikalauja daugiau nei sutarta.“ (Kalba netaisyta). Aplinkybę, jog atsakovės pateiktame tekste nurodyti duomenys yra būtent apie ieškovę, patvirtina pats teksto turinys, kuriame tiesiogiai įvardijama ieškovės bendrovė. Teismas taip pat sprendžia, jog šie duomenys buvo paskleisti, nes buvo patalpinti internetiniame portale, todėl su jais be jokių apribojimų turėjo galimybę susipažinti bet kokie asmenys. Atsakovė nepripažįsta, kad informaciją būtų paskleidęs kas nors iš įmonės darbuotojų, nurodo, kad IP adresas 82.135.140.203 yra prieigos prie AB TEO internetinio tinklo, prie šios prieigos yra prijungtas maršrutizatorius, per kurį atitinkamoje jo veikimo zonoje skleidžiamu bevieliu ryšiu WI-FI kompiuteriais galima virtualiai jungtis prie interneto, prieiga prie maršrutizatoriaus yra laisva ir per atstumą prie jo gali laisvai jungtis neribotas skaičius kompiuterių. Tačiau pažymėjo, kad iš viešai skelbiamos Duomenų perdavimo ir interneto sprendimų paslaugų teikimo sutarties (www.teo.lt) matyti, kad Klientas, naudodamasis paslauga, privalo nepažeisti trečiųjų asmenų teisių bei teisėtų interesų, geros moralės bei viešosios tvarkos principų, neleisti naudotis paslauga tretiesiems asmenims (13.4, 13.7 p.). Jungimosi prie interneto prieigos informacija yra konfidenciali, už jos išsaugojimą yra atsakingas jos turėtojas, tai yra atsakovė, byloje nėra duomenų, kad kitas asmuo būtų turėjęs prieigą prie interneto ar žinojęs konfidencialią informaciją, todėl atsakovė yra atsakinga už duomenų paskleidimą. Konstatavus faktą, kad atsakovė paskleidė duomenis apie ieškovę, pareiga paneigti prezumpciją, jog paskleistieji duomenys neatitinka tikrovės, tenka atsakovei (CK 2.24 str. 1 d.). Teismas sprendžia, jog atsakovės paskleisti tikrovės neatitinkantys duomenys žeidžia ieškovės, kaip juridinio asmens, dalykinę reputaciją.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad internetiniame portale skusk.lt 2012-10-18 buvo patalpintas tekstas: „UAB „Judrės medis“ „UAB Judrės medis“ direktorius R. R. aferistas parašė: Buve klientai (Rietavas) 2012-10-18 Ši įmonė užsiima miško ruošos darbais, darbus vykdo itin nekokybiškai, padare puse darbo pabega palieka netvarka. Reikalauja daugiau nei sutarta.“ (Kalba netaisyta). Šie duomenys buvo paskleisti, nes buvo patalpinti internetiniame portale, todėl su jais be jokių apribojimų turėjo galimybę susipažinti bet kokie asmenys. Dėl internetiniame portale skusk.lt patalpintos informacijos buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, jo metu nustatyta, kad informacija patalpinta 2012-10-18 14:17:38 iš kompiuterio, kurio IP 82.135.140.203, ir šis IP adresas nurodytu laiku priklausė UAB „Pusbroliai“. Atsakovas nepripažįsta, kad informaciją būtų paskleidęs kas nors iš įmonės darbuotojų, nurodo, kad IP adresas 82.135.140.203 yra prieigos prie AB TEO internetinio tinklo, prie šios prieigos yra prijungtas maršrutizatorius, per kurį atitinkamoje jo veikimo zonoje skleidžiamu bevieliu ryšiu WI-FI kompiuteriais galima virtualiai jungtis prie interneto, prieiga prie maršrutizatoriaus yra laisva ir per atstumą prie jo gali laisvai jungtis neribotas skaičius kompiuterių. Iš viešai skelbiamos Duomenų perdavimo ir interneto sprendimų paslaugų teikimo sutarties (www.teo.lt) matyti, kad Klientas, naudodamasis paslauga, privalo nepažeisti trečiųjų asmenų teisių bei teisėtų interesų, geros moralės bei viešosios tvarkos principų, neleisti naudotis paslauga tretiesiems asmenims (13.4, 13.7 p.).

Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino atsakovę kalta dėl informacijos paskleidimo, kadangi byloje nėra įrodymų. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės teiginiais.

Juridinio asmens teisės į dalykinę reputaciją gynimas nėra tapatus fizinio asmens teisės į garbę ir orumą gynimui, tačiau šios vertybės artimos savo prigimtimi ir jų apsaugai taikomais kriterijais. Juridinio asmens teisės į dalykinę reputaciją apsauga įtvirtinta CK 2.24 straipsnio 8 dalies normoje – pažeista juridinio asmens dalykinė reputacija ginama laikantis tų pačių taisyklių, kaip ir fizinio asmens garbė ir orumas. Juridinis asmuo turi įstatyme garantuotą teisę į dalykinės reputacijos apsaugą nuo ją žeminančių, neatitinkančių tikrovės duomenų paskleidimo ir į tokiu paskleidimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Tačiau juridinio asmens dalykinės reputacijos apsauga nėra absoliuti. Reputaciją bloginanti informacija gali būti skleidžiama, jeigu savo pobūdžiu tai nėra tikrovės neatitinkantys duomenys. Juridinis asmuo gali būti kritikuojamas, jeigu tai daroma sąžiningai, siekiant informuoti visuomenę apie jos interesus galinčią pažeisti juridinio asmens veiklą ir pan.

Kasacinio teismo praktikoje suformuluotos esminės nuostatos, kuriomis vadovaujantis turi būti sprendžiama, ar juridinio asmens teisė į dalykinės reputacijos apsaugą pažeista: civilinėje byloje dėl asmens pažeistos reputacijos gynimo ieškovas turi įrodyti, kad jo dalykinė reputacija realiai nukentėjo, sumenkinta, atsakovui paskleidus žinias, faktinius duomenis, kurie neatitinka tikrovės, arba jeigu asmens dalykinė reputacija pažeista nuomonės, kritikos ar kitokių subjektyvių įsitikinimų skleidimu, tai turi būti nustatyta, kad subjektyvaus pobūdžio teiginiai nepagrįsti ir neobjektyvūs; o asmuo, juos paskleidęs, yra nesąžiningas ir kaltas dėl jų skleidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Šilutės komunalininkas“ v. P. S. IĮ ,,(duomenys neskelbtini)“, bylos Nr. 3K-3-667/2006; 2009 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Birių krovinių terminalas“v. UAB „Ekstra“ žurnalas, bylos Nr. 3K-3-100/2009).

Pagrindinė konkuruojanti vertybė nagrinėjamu atveju yra asmens saviraiškos laisvė. Žmogaus teisė turėti įsitikinimus, juos laisvai reikšti, gauti ir skleisti informaciją įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje. Pagal Konstituciją ši asmens teisė negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai. Kasacinio teismo praktikoje taip pat akcentuojama būtinybė ginti asmens laisvę reikšti savo mintis ir įsitikinimus kaip vieną iš svarbiausių demokratinės visuomenės principų, kartu pripažįstant, kad ši laisvė nėra absoliuti ir visaapimanti. Teisės skleisti informaciją apribojimus lemia jos santykis su kitomis teisinėmis vertybėmis – asmens garbe ir orumu, privatumu, gera reputacija. Įstatymuose, reglamentuojančiuose santykius, atsirandančius dėl teisės skleisti informaciją, yra įtvirtintos ir šios teisės įgyvendinimo prielaidos – kiekvienas, kuris naudojasi informacijos teise, privalo laikytis įstatymų nustatytų apribojimų, nepiktnaudžiauti informacijos laisve. Pagrįsta ir objektyvi kritika yra ginama, jeigu yra reiškiama tinkamai – neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ar menkinti, o turint pozityvių tikslų – norint išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ S. L. International Transport“ v. UAB „ Dinaka“, bylos Nr. 3K-3-169/2006; 2006 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Šilutės komunalininkas“ v. P. S. IĮ ,,Uola“, bylos Nr. 3K-3-667/2006).

Iš esmės praktikoje juridinio asmens reputacija ginama ne tik nuo ją žeminančių tikrovės neatitinkančių žinių skleidimo, bet ir nuo nesąžiningos, neturinčios objektyvaus faktinio pagrindo kritikos, nuomonės ar vertinimo. Nuomonei, kaip saviraiškos būdui, asmens dalykinės reputacijos pažeidimo požiūriu taikomi mažesni apribojimai negu žinių skleidimui, todėl tampa aktualus jų atskyrimo klausimas. Tai, ar publikacijoje yra paskleisti duomenys ar paskelbta nuomonė, kritika ar kitoks subjektyvus požiūris, turi būti vertinama konkrečioje byloje ir yra fakto klausimas. Reikia įvertinti, ar tai žinia ar nuomonė, kritika ar kitoks subjektyvaus požiūrio išreiškimas, kuriam tiesos ir tikrumo kriterijus netaikomas. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors yra tvirtinama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. Gali turėti reikšmės pasisakymo aplinkybės ir tikslai. Teismas įvertina, ar teiginiai kategoriški, ar jais tik iškeliami klausimai ir siekiama atkreipti dėmesį į aktualią problemą, pareiškiamas autoriaus susirūpinimas svarbiu klausimu. Apie tai galima spręsti iš to, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas ar kaip pasiūlymas, dvejonė, klausimas ar dar kitokia forma. Jeigu teiginiai išdėstomi su abejonėmis, su nuorodomis, kad tai autoriaus manymas ar nuomonė, arba klausiamąja forma, tai gali būti daroma išvada, jog yra pateiktas asmens subjektyvus požiūris į faktus, žinias ar informaciją, o ne žinia. Vertinant, ar pareikšti su pagrindiniu faktu susiję duomenys yra nauja informacija, ar pagrindinį faktą apibūdinanti nuomonė, išreiškianti požiūrį į faktą, turi būti atkreipiamas dėmesys į tai, ar pagrindinis faktas yra vienareikšmiškai aiškus. Jeigu faktas yra pakankamai aiškus, kad nesąžininga būtų jį traktuoti kitaip, tai pateikti duomenys dėl jo vertinimo kitokia prasme galėtų būti pripažinti nauju faktu. Jeigu pradinis faktas nėra visiškai aiškus, o gali būti įvairiai interpretuojamas, tai teigiamo ar neigiamo turinio interpretacija gali būti vertinama kaip asmeniui palanki ar nepalanki nuomonė ar subjektyvus įspūdis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Č. v. UAB "Žeimenos krantai", bylos Nr. 3K-3-1349/2002; 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. T. v. UAB „Klaipėdos“ laikraščio redakcija, bylos Nr. 3K-3-411/2007; 2009 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Birių krovinių terminalas“ v. UAB „Ekstra“ žurnalas, bylos Nr. 3K-3-100/2009). Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad juridinio asmens dalykinė reputacija ginama teismo, kai konstatuojamas realus faktinis jos sumenkėjimas kaip paskleistų duomenų padarinys, todėl teismas, vertindamas poreikio riboti saviraiškos laisvę juridinio asmens dalykinės reputacijos naudai pagrįstumą, taip pat turi atsižvelgti į realius faktinius padarinius: į tai, koks yra paskleistos informacijos paplitimo mastas, poveikis ir realiai patirta žala. Šiuo aspektu būtina įvertinti juridinio asmens, kuris gina reputaciją, individualias savybes ir jo veiklos pobūdį; jeigu asmeniui, kurio veikla ,,normali“ (niekuo neišsiskirianti poveikio viešajam interesui požiūriu), pakanka įrodyti, kad dėl paskleistos informacijos pasikeitė jo savybių, veiklos, rezultatų vertinimas ar požiūris į jį, kad teigiamas vertinimas sumažėjo ar tapo neigiamas, tai tuo atveju, kai dalykinę reputaciją gina asmuo, kurio veikla visuomenėje yra vertinama prieštaringai, jis turi įrodyti, jog paskleistų žinių padariniai yra rimti neigiami asmens vertinimo poslinkiai: finansiniai nuostoliai, neigiamas poveikis savininkams ir darbuotojams, kiti neigiami padariniai ar panašaus pobūdžio aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Naujasis aitvaras“ v. UAB „Ekstra“ žurnalo „Ekstra“ leidėjas V. S., bylos Nr. 3K-3-630/2004; 2009 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Birių krovinių terminalas“ v. UAB „Ekstra“ žurnalas, bylos Nr. 3K-3-100/2009; 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,NEO GROUP“ v. S. G., bylos Nr. 3K-3-441/2010).

Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė nenustatęs konkretaus asmens, kuris paskelbė internete teismo nurodomą kaip UAB „Judrės medis" dalykinę reputaciją bei atsakovė pateikė įrodymus (faktinių aplinkybių protokolą, policijos atlikto ikiteisminio tyrimo dokumentus), kuriais pagrindė ir įrodė, kad UAB „Pusbroliai“ darbuotojai neskleidė duomenų apie UAB „Judrės medis“ internetinėje svetainėje. Byloje nustatyta, kad ginčo duomenys buvo paskelbti iš konkrečiam juridiniam asmeniui UAB „Pusbroliai“ priklausančios interneto prieigos. Byloje nustatyta, kad IP adresas 82.135.140.203 yra prieigos prie AB TEO internetinio tinklo, prie šios prieigos yra prijungtas maršrutizatorius, per kurį atitinkamoje jo veikimo zonoje skleidžiamu bevieliu ryšiu WI-FI kompiuteriais galima virtualiai jungtis prie interneto, prieiga prie maršrutizatoriaus yra laisva ir per atstumą prie jo gali laisvai jungtis neribotas skaičius kompiuterių. Iš viešai skelbiamos Duomenų perdavimo ir interneto sprendimų paslaugų teikimo sutarties (www.teo.lt) matyti, kad Klientas, naudodamasis paslauga, privalo nepažeisti trečiųjų asmenų teisių bei teisėtų interesų, geros moralės bei viešosios tvarkos principų, neleisti naudotis paslauga tretiesiems asmenims (13.4, 13.7 p.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad jungimosi prie interneto prieigos informacija yra konfidenciali, už jos išsaugojimą yra atsakinga jos turėtoja atsakovė bei byloje nėra duomenų, kad kitas asmuo būtų turėjęs prieigą prie interneto ar žinojęs konfidencialią informaciją, todėl atsakovė yra atsakingas už duomenų paskleidimą (CPK 178 str., 185 str.).

Apeliantė teigia, kad ieškovė nepateikė faktinių duomenų dėl jos dalykinės reputacijos sumenkėjimo ir iš to kilusių pasekmių, neįrodė, kad pablogėjo ieškovės kaip juridinio asmens dalykinė reputacija. Byloje teismas nenustatė realaus faktinio ieškovės dalykinės reputacijos sumenkėjimo. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliante, kadangi pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl viešoje erdvėje paskleisto teksto turinio ir prasmės, jos paplitimo mastas yra akivaizdžiai didelis, ieškovė teismui pateikė pavyzdžių apie pablogėjusį požiūrį ir teigiamo vertinimo sumažėjimą. Pirmosios instancijos teismas aiškinosi, ar atsakovė paskleidė apie ieškovę būtent žinias – duomenis, kurie neatitinka tikrovės, ir ar toks paskleidimas pažeidė ieškovės dalykinę reputaciją. Pirmosios instancijos teismas kompleksiškai išanalizavo visą teksto turinį, vertino ne tik konkrečius teiginius, bet ir visą atsakovės teksto kontekstą, laikėsi kasacinio teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos bei nepažeidė CK 2.24 straipsnio nuostatų, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo padaryti kitokią nei nurodyta išvadą (CPK 178 str., 185 str., CK 2.24 str. 1 d.).

Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino materialinės bei procesinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. sprendimą apeliacinio skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 336–339 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Skuodo rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.