- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-07-17
- Bylos Nr.
- e2YT-12959-877/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-06881-2017-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Liukaitytė
- Pareiškėjas
- D. N.
- Suinteresuotas asmuo
- G. S.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. N. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo G. S..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja 2017 m. kovo 30 d. pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikimą, atsiradusį po motinos E. R., gimusios 1927 m. gruodžio 22 d., mirties 2016 m. liepos 4 d., faktiškai pradėdama jį valdyti.
Pareiškėja nurodo, kad 1998 m. lapkričio 24 d. testamentu motina E. R. visą savo turtą paliko pareiškėjai. Po motinos mirties pareiškėja į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau kaip įstatyminė įpėdinė jos palikimą priėmė, rūpinosi juo kaip savo – remontavo bei prižiūrėjo mirusiajai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą esantį (duomenys neskelbtini), pakeitė kiliminę dangą, išklijavo tapetus, sudėjo plintusus, mokėjo ir šiuo metu moka mokesčius už šį butą. Pareiškėja nurodo, kad E. R. turėjo dvi dukteris – pareiškėją D. N. ir G. S., kuri į palikimą nepretenduoja.
Suinteresuotam asmeniui G. S. procesiniai dokumentai įteikti 2017 m. gegužės 5 d. per suinteresuoto asmens darbovietę. Suinteresuotas asmuo G. S. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškėjos pareiškimą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2016 m. liepos 4 d. mirė E. R. (įrašo Nr. 2253), kuri buvo pareiškėjos D. N. motina (įrašo Nr. 3). Kaip matyti iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, E. R. vardu yra registruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Teismui pateikti mokėjimo kvitai patvirtina, kad pareiškėja mokėjo už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), tiektą vandenį, tiektą šilumą, elektros energiją, dujas, mokesčius 135-ajai daugiabučių namų savininkų bendrijai, teikė prašymą UAB „Cgates“ dėl paslaugų, teiktų E. R., nutraukimo. 2016 m. gruodžio 29 d. Kauno miesto 12-ojo notaro biuro pažyma Nr. 214. patvirtina, jog po E. R. mirties paveldėjimo byla neužvesta. Nors palikėja ir buvo palikusi 1998 m. lapkričio 24 d. testamentą, kuriuo visą savo turtą, kuris mirties dieną jai priklausys, kur jis bebūtų, iš ko besusidėtų, kada beatsirastų, paliko dukrai D. N., tačiau pareiškėja per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo pagal testamentą.
Įstatymas numato, jog paveldėtojai atsiradusį palikimą gali priimti jį faktiškai pradėję valdyti arba padavę palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalis).
Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpinasi kaip savo turtu (Civilinio kodekso 5.51 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 1 dalimi, neleidžiama palikimo priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmęs jį visą. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis siekia sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo teises ir pareigas. Tai yra aktyvūs įpėdinio veiksmai, nukreipti įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi vieningos praktikos, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2010 ir kt.).
Teismas iš byloje esančių rašytinių įrodymų, nustatė, kad D. N. faktiškai pradėjo valdyti E. R. turėtą turtą, ir toliau prižiūri nekilnojamąjį turtą. Suinteresuotas asmuo prašomo juridinio fakto nustatymui neprieštarauja, kitų įpėdinių nėra. Byloje nesant kitokių įrodymų teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinio fakto pagrįstumo. Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, suinteresuotam asmeniui neprieštaraujant bei vadovaujantis nurodytomis teisės normomis teismas sprendžia, kad pareiškėja D. N. po motinos E. R. mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukels teisines pasekmes, todėl pareiškėjos reikalavimas laikytinas pagrįstu ir tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio kodekso 5.50, 5.51 straipsniais, Civilinio proceso kodekso 259 – 270, 442 – 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties 2016 m. liepos 4 d., faktiškai pradėdama turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.