- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-12-09
- Bylos Nr.
- e2-8652-1117/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-29684-2025-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aida Stulpinienė
- Ieškovas
- Valstybinio studijų fondo
- Atsakovas
- D. N.
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėja Aida Stulpinienė, veikdama Vilniaus miesto apylinkės teismo vardu,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio studijų fondo ieškinį atsakovui D. N. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 563,60 Eur valstybės biudžeto lėšas, skirtas studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, 20,29 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad atsakovas D. N. su aukštąja mokykla ((duomenys neskelbtini)) 2011 m. rugsėjo 5 d. sudarė studijų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovas buvo priimtas į valstybės finansuojamą studijų vietą, tačiau nuo (duomenys neskelbtini) buvo pašalintas iš aukštosios mokyklos už nepažangumą. Šią aplinkybę patvirtina aukštosios mokyklos 2012-2013 m. studijų metų pavasario semestro metu valstybės finansuojamas studijas nutraukusių ar pašalintų iš aukštosios mokyklos asmenų sąrašas. Vadovaujantis iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusios Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo redakcijos 70 straipsnio 12 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1228 „Dėl Valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, arba jų dalies grąžinimo į valstybės biudžetą tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, arba jų dalies grąžinimo į valstybės biudžetą tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 4.2 punktu ir Sutarties 19 punktu atsakovui atsirado prievolė grąžinti lėšas į valstybės biudžetą. Aprašo 5 punkte įtvirtintas grąžintinų lėšų dydis, t. y. į valstybės biudžetą turi grąžinti sumą, lygią 50 procentų einamųjų studijų metų studijų programos metinės kainos, ne didesnės už švietimo ir mokslo ministro patvirtintą norminę studijų kainą. Šiuo atveju, einamųjų studijų metų studijų programos metinė kaina sudaro 1127,20 Eur (3892 Lt), todėl grąžintina lėšų suma sudaro 563,60 Eur. Ieškovas informavo atsakovą apie atsiradusią prievolę grąžinti lėšas išsiųsdamas jam įspėjimą, kuriame nurodė, kad lėšos privalo būti grąžintos iki 2016 m. lapkričio 19 d. Ieškinyje nurodė, kad vadovaujantis Aprašo 10 punktu, už laiku negrąžintas lėšas atsakovui paskaičiavo 0,02 procento dydžio delspinigius nuo negrąžintos lėšų sumos už kiekvieną pavėluotą dieną, iš viso 20,29 Eur delspinigių.
Atsiliepimas
Atsakovas D. N. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo atmesti ieškinį dėl senaties. Ieškovas į teismą kreipėsi 2025 m. spalio 24 d., t. y. praėjus daugiau nei 11 metų nuo prievolės atsiradimo. Per šį laikotarpį iš ieškovo negavo jokių pranešimų ar reikalavimų. Ieškovo kartu su ieškiniu pateikto 2018 m. siųsto pakartotinio priminimo negavo, nes tuo metu gyveno kitu adresu. Teigia, jog ieškovas per visą 10 metų laikotarpį neatliko jokių veiksmų, galinčių nutraukti senaties eigą, todėl praleido įstatymų nustatytą terminą savo teisei ginti.
Šalies argumentai
Ieškovas pateikė rašytinius paaiškinimus, teismo prašė jo ieškinį tenkinti pilna apimtimi. Dėl ieškinio senaties nurodė, jog prievolė, dėl kurios kilo ginčas civilinėje byloje, yra terminuota, o ieškinio senaties taikymui terminuotų prievolių atveju taikoma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.127 straipsnio 2 dalis. Atsakovui 2013 m. lapkričio 19 d. buvo išsiųstas įspėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodytas prievolės vykdymo terminas – 3 metai nuo įspėjimo išsiuntimo. Akcinės bendrovės Lietuvos pašto duomenimis, įspėjimas atsakovui buvo įteiktas asmeniškai. Paskutinė diena grąžinti lėšas, skirtas studijų kainai valstybės finansuojamojoje studijų vietoje apmokėti, buvo 2016 m. lapkričio 19 d., kaip nurodyta įspėjime. Kadangi prievolei įvykdyti buvo nustatytas terminas (2016 m. lapkričio 19 d.) ir atsakovas per šį terminą prievolės neįvykdė, nuo 2016 m. lapkričio 20 d. pradedamas skaičiuoti ieškinio senaties terminas fondui kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo. Kadangi šiam reikalavimui taikomas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas, ieškinio senaties termino pabaiga reikalavimui pareikšti – 2026 m. lapkričio 20 d. Ieškovas kreipėsi į teismą, 2025 m. spalio 24 d., t. y. nepraleisdamas ieškinio senaties termino. Atsakovo sudarytos Sutarties 19 punkte buvo nurodyta, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka valstybės finansuojamas studentas, pašalintas iš universiteto ar nutraukęs studijas, privalo į valstybės biudžetą grąžinti studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti skirtas lėšas arba jų dalį. Taigi, jau sudarydamas Sutartį ir susipažinęs su jos sąlygomis, atsakovas turėjo ir galėjo žinoti, kad jų nebaigus (nutraukus studijas ar esant pašalintam iš aukštosios mokyklos) atsiras prievolė grąžinti lėšas. Informacija apie lėšų grąžinimo sąlygas ir tvarką yra vieša, skelbiama fondo interneto svetainėje, fondo darbuotojai konsultuoja asmenis lėšų grąžinimo klausimais. Taigi, negavęs įspėjimo, bet žinodamas, kad buvo pašalintas iš aukštosios mokyklos, atsakovas, kaip atidus ir rūpestingas asmuo, turėjo galimybę kreiptis į fondą ir lėšų grąžinimo sąlygas išsiaiškinti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Ieškinio suma neviršija penkių tūkstančių eurų, šalys bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka neprašė, todėl byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka ir sprendimo motyvai išdėstomi trumpai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 straipsnio 2, 3 dalys).
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovas su aukštąja mokykla ((duomenys neskelbtini)) 2011 m. rugsėjo 5 d. sudarė Sutartį, pagal kurią atsakovas buvo priimtas į valstybės finansuojamą studijų vietą. Aukštoji mokykla ((duomenys neskelbtini)) 2013 m. rugsėjo 30 d. raštu Nr. 3A(11.21-301)-180 ieškovui pateikė 2012-2013 m. studijų metų pavasario semestro metu valstybės finansuojamas studijas nutraukusių ar pašalintų iš aukštosios mokyklos asmenų sąrašą, kuriame nurodyta, kad atsakovas nuo (duomenys neskelbtini) yra pašalintas iš mokslo įstaigos remiantis (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nepažangumo. Ieškovas pateikė atsakovui 2013 m. lapkričio 19 d. įspėjimą dėl lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, arba jų dalies grąžinimo į valstybės biudžetą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo įpareigojo atsakovą grąžinti 563,60 Eur (1946 Lt) sumą į ieškovo sąskaitą iki 2016 m. lapkričio 19 d. Minėtas įspėjimas atsakovui buvo įteiktas 2013 m. lapkričio 21 d. asmeniškai. 2018 m. rugpjūčio 10 d. ieškovas išsiuntė atsakovui pakartotinį įspėjimą dėl lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, arba jų dalies grąžinimo į valstybės biudžetą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo įpareigojo atsakovą per 30 darbo dienų į ieškovo sąskaitą grąžinti 563,60 Eur sumą ir 70,90 Eur delspinigius, paskaičiuotus vadovaujantis Aprašo 10 punktu, iš viso 634,50 Eur sumą. Duomenų, jog atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškovu, byloje nėra (CPK 178, 185 straipsniai).
Dėl ieškinio senaties termino
Atsakovas nurodė, kad ieškovas praleido dešimties metų ieškinio senaties terminą (CK 1.125 straipsnio 1 dalis), t. y. kreipėsi į teismą praėjus daugiau nei 11 metų nuo prievolės atsiradimo. Ieškovas per visą 10 metų laikotarpį neatliko jokių veiksmų, galinčių nutraukti senaties eigą, todėl praleido įstatymų nustatytą terminą savo teisei ginti.
Ieškovas su tokia atsakovo pozicija nesutiko, nurodė, jog prievolė, dėl kurios kilo ginčas, yra terminuota, todėl nagrinėjamu atveju taikoma CK 1.127 straipsnio 2 dalis. Kadangi prievolei įvykdyti atsakovui buvo nustatytas terminas - 2016 m. lapkričio 19 d., atsakovas per šį terminą prievolės neįvykdė, ieškinio senaties terminas ieškovui kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo pradedamas skaičiuoti nuo 2016 m. lapkričio 20 d. Šiam reikalavimui taikomas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas. Taigi, ieškinio senaties termino pabaiga reikalavimui pareikšti – 2026 m. lapkričio 20 d. ir ieškovas šio termino nepraleido.
Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalies nuostatas ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusią šalį imtis priemonių savo pažeistoms teisėms operatyviai ir tinkamai ginti. Taigi, ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo neigiamą poveikį civilinei apyvartai, ieškinio senaties terminų nustatymas sudaro objektyvias prielaidas materialiajai tiesai byloje nustatyti. Praėjus tam tikram laikui, faktinių aplinkybių išaiškinimas tampa sudėtingesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018).
Ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas atmesti ieškinį (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis). Tai, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus, reiškia, jog tuo atveju, kai ieškovas praleidžia įstatymo nustatytą terminą, per kurį jis gali apginti pažeistas teises teismine tvarka, ir teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių bei jo neatnaujina (CK 1.131 straipsnio 2 dalis), ieškinys atmetamas nepaisant ieškinio reikalavimų pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2009).
Nagrinėjamu atveju byloje iš esmės ginčas kilo dėl to, ar ieškovo reikalavimams taikytinas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 1 dalis), kurį, anot atsakovo, ieškovas šiuo atveju praleido, tačiau teismas neturi pagrindo sutikti su tokia atsakovo pozicija.
Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad ieškovas, vadovaudamasis Aprašo 9 punktu, apie kiekvieną atsiradusią prievolę grąžinti lėšas informuoja asmenis išsiųsdamas jiems įspėjimą, kuriame nurodomas prievolės vykdymo terminas, skaičiuojamas nuo įspėjimo išsiuntimo dienos. Vadovaujantis Aprašo 9 punktu (redakcija, galiojusi nuo 2011 m. spalio 30 d.), atsakovas privalėjo ieškovui lėšas grąžinti per 3 metus nuo įspėjimo išsiuntimo dienos. Nustatyta, kad ieškovas 2013 m. lapkričio 19 d. išsiuntė atsakovui įspėjimą, kuriame nurodė, kad lėšos privalo būti grąžintos iki 2016 m. lapkričio 19 d., taigi, šiuo atveju nurodytas dešimties metų ieškinio senaties terminas prasidėjo 2016 m. lapkričio 19 d., kai suėjo nurodytų lėšų sumokėjimo terminas (CK 1.127 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovas su ieškiniu į teismą kreipėsi 2025 m. spalio 24 d., t. y. nepraleisdamas minėto ieškinio senaties termino, todėl atsakovo atsikirtimai šioje dalyje atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl ieškinio reikalavimų
Byloje ginčas kilo dėl valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, grąžinimo. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad atsakovas su aukštąja mokykla (duomenys neskelbtini) sudarė Sutartį, pagal kurią atsakovas buvo priimtas į valstybės finansuojamą studijų vietą, tačiau nuo (duomenys neskelbtini) buvo pašalintas iš mokslo įstaigos dėl nepažangumo. Nustatyta, kad ieškovas 2013 m. lapkričio 19 d. įspėjimu, išsiųstu registruotąja pašto siunta, pranešė atsakovui apie jam atsiradusią prievolę sumokėti į ieškovo sąskaitą 563,60 Eur (1946 Lt) valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamoje vietoje apmokėti. Byloje duomenų apie tai, kad atsakovas būtų sumokėjęs ieškovui susidariusį įsiskolinimą, nėra (CPK 178 straipsnis).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 70 straipsnio 12 dalies (redakcija, galiojusi iki 2016 m. gruodžio 31 d.) nuostata, Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka valstybės finansuojamose studijų vietose studijavę asmenys, pašalinti iš aukštosios mokyklos arba nutraukę studijas, privalo į valstybės biudžetą grąžinti studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti skirtas lėšas arba jų dalį. Detalią valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, arba jų dalies grąžinimo į valstybės biudžetą tvarką nustatė Aprašas. Aprašo nuostatos taikomos asmenims, priimtiems į aukštąsias mokyklas iki 2016 m. gruodžio 31 d. Vadovaujantis Aprašo 4 punktu, lėšas į valstybės biudžetą grąžina valstybės finansuojamose vietose studijavę asmenys, kurie savo noru nutraukia studijas arba yra pašalinami iš aukštosios mokyklos jos nustatyta tvarka.
CK 6.38 straipsnio 1 dalis numato, kad prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir laiku nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos (CK 6.63 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 straipsnis). Atsakovas studijavo valstybės finansuojamoje studijų vietoje ir buvo pašalintas iš aukštosios mokyklos, todėl vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, jam kyla prievolė grąžinti lėšas į valstybės biudžetą. Atsakovas įspėjime nurodytu terminu dalies lėšų į valstybės biudžetą negrąžino, todėl iš atsakovo ieškovui priteistinos 563,60 Eur valstybės biudžeto lėšos, skirtos studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti.
Vadovaujantis CK 6.71 straipsnio 1 dalimi, netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Kadangi atsakovas pareigos grąžinti lėšas įspėjime nurodytu terminu neįvykdė ir dalies lėšų negrąžino, vadovaujantis Aprašo 10 punktu už laiku negrąžintą lėšų dalį jam skaičiuojami 0,02 procento dydžio delspinigiai nuo negrąžintos lėšų sumos (563,60 Eur) už kiekvieną pavėluotą dieną, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 20,29 Eur delspinigių už 180 dienų laikotarpį.
Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
CPK 96 straipsnio 1 dalis numato, jog bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovas nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleistas, todėl iš atsakovo priteistinas valstybei 23 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).
Teismas šioje byloje patyrė 7,93 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Kadangi į valstybės biudžetą išieškotina suma yra mažesnė už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (8 Eur), šios išlaidos valstybei nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-386/1K-411 (aktuali redakcija nuo 2024 m. sausio 1 d.)).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62² straipsnio 2 dalimi, 259 - 260, 263 - 268, 270, straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Iš D. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisti Valstybiniam studijų fondui, kodas 191722967, skolą 563,60 Eur (penkis šimtus šešiasdešimt tris Eur 60 ct), delspinigius 20,29 Eur (dvidešimt Eur 29 ct) ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2025 m. spalio 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Iš D. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisti valstybei 23 Eur (dvidešimt trijų Eur) žyminį mokestį. Žyminis mokestis mokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos pavadinimas: žyminis mokestis, įmokos kodas – 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.