- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-10-20
- Bylos Nr.
- 3K-3-498/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aloyzas Marčiulionis, Sigitas Gurevičius, Gintaras Kryževičius
- Suinteresuotas asmuo
- A. J.
- Pareiškėjas
- A. K.
- Kategorijos
- 34.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.12pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Aloyzo Marčiulionio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Sigito Gurevičiaus ir Gintaro Kryževičiaus,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens A. J. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 14 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą dėl Plungės rajono 2-ojo notarų biuro notarės Ginos Drackienės veiksmų, suinteresuotas asmuo A. J.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ginčas byloje yra dėl įpėdinių teisės paveldėti palikimą sudarančią turtinę teisę į žemės nuosavybės teisių atkūrimą ir dėl įpėdiniams tenkančių atkurtos nuosavybės teise žemės dalių.
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. K. skunde teismui nurodė, kad A. J., mirusi 2003 m. birželio 21 d., testamentu jam paliko žemę ir pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), dalį. Pagal Plungės rajono apylinkės teismo 2003 m. birželio 5 d. sprendimą A. J. įgijo teisę atkurti nuosavybę į 50 ha žemės sklypą, valdytą (duomenys neskelbtini). Nuosavybė buvo atkurta keliais žemės sklypais, lygiaverčiais turėtajai žemei. A. J. sutuoktinis A. J., kaip privalomosios palikimo dalies pagal įstatymą paveldėtojas, įgyvendino šią teisę, paveldėdamas 15,34 ir 9,16 ha žemės sklypus, dėl kurių notarė išdavė paveldėjimo teisės liudijimus. Pareiškėjo teigimu, notarės atsisakymas jam išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į likusius sklypus yra nepagrįstas, nes kitas įpėdinis A. J. jau įgyvendino teisę paveldėti pusę palikimo.
Dėl to pareiškėjas skundu teismo prašė panaikinti Plungės rajono 2-ojo notarų biuro notarės Ginos Drackienės 2007 m. kovo 1 d. nutarimą atsisakyti išduoti jam paveldėjimo teisės liudijimą į 15,49 ha miško sklypą (duomenys neskelbtini), 4,1 ha, 15,2 ha ir 1,5 ha žemės sklypus (duomenys neskelbtini) ir įpareigoti notarę išduoti tokį paveldėjimo teisės liudijimą.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė
Plungės rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 31 d. nutartimi pareiškėjo A. K. skundas tenkintas iš dalies ir nutarta panaikinti notarės Ginos Drackienės 2007 m. kovo 1 d. nutarimo atsisakyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimo 2 dalį ir įpareigoti notarę išduoti A. K. paveldėjimo teisės liudijimą į 1/2 dalį 15,49 ha miško sklypo (duomenys neskelbtini).
Teismas nustatė, kad A. J. 2003 m. kovo 25 d. testamentu žemę ir mišką (duomenys neskelbtini) paliko A. K. A. J. vardu po jos mirties atkurtos nuosavybės teisės. Telšių apskrities viršininko administracijos 2005 m. liepos 5 d. sprendimu atkurta nuosavybė, perduodant lygiavertį turėtajam, į 15,49 ha miško sklypą (duomenys neskelbtini). Palikėja testamentu išreiškė valią palikti turtines teises į žemę pareiškėjui, ši turtinė teisė įgyvendinta atkūrus nuosavybes teises į lygiavertį sklypą. Dėl to lygiavertis sklypas laikytinas tuo pačiu turtu, į kurį turtinės teisės nurodytos testamente. Tuo remdamasis teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Pagal bylos įrodymus teismas taip pat nustatė, kad paveldėjimo teisės liudijimai yra išduoti A. J. į 24,5 ha žemės ir A. K. į 18,1 ha žemės. A. J. mirties dieną sutuoktiniui A. J. buvo reikalingas išlaikymas, jam priklauso privalomoji palikimo dalis, nepriklausomai nuo testamento turinio. A. J. notariškai patvirtintu pareiškimu (paveldėjimo byla, b. l. 25) patvirtino, kad paveldėjo 24,5 ha žemės ir atsisakė pretenzijų į kitą turtą. Tokio pareiškimo teismas nepripažino atsisakymu nuo likusio paveldimo turto dalies, nes pagal CK 5.60 straipsnio 1 dalį neleidžiama atsisakyti dalies palikimo. Dėl to pareiškėjui ir suinteresuotam asmeniui A. J. priklauso paveldėti po 1/2 dalį likusių žemės sklypų.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. gegužės 14 d. nutartimi pareiškėjo A. K. atskirąjį skundą tenkino ir panaikino Plungės rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 31 d. nutarties dalį, kuria atmesta pareiškėjo skundo dalis, bei įpareigojo notarę Giną Drackienę A. K. išduoti paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimą į Telšių apskrities viršininko sprendimais 2005 m. liepos 5 d. Nr. 68-19018 ir 2006 m. gruodžio 12 d. Nr. 68-19463 A. J. atkurtą nuosavybę – žemės sklypus.
Nutartyje apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad suinteresuotas asmuo A. J. ir A. K. turi teisę paveldėti po 1/2 dalį A. J. testamentu palikto turto (CK 5.20 straipsnis). Pagal A. J. turto paveldėtojų prašymus atkurtos nuosavybės teisės:
natūra – į 13,50 ha žemės, valdytos dabartinio (duomenys neskelbtini) teritorijoje (paveldėjimo teisės liudijimas išduotas A. K.);
lygiaverte natūra – į 4,6 ha žemės, neatlygintinai perduodant 11,48 ha (duomenys neskelbtini) (paveldėjimo teisės liudijimas išduotas A. K.);
lygiaverte natūra – į 9,16 ha ir 15,34 ha žemės, valdytos dabartinio (duomenys neskelbtini) neatlygintinai perduodant atitinkamai 9,60 ha (duomenys neskelbtini) ir 19,06 ha (duomenys neskelbtini) (paveldėjimo teisės liudijimas išduotas A. J.);
lygiaverte natūra – į 3,44 ha ir 3,96 ha žemės, valdytos dabartinio (duomenys neskelbtini), neatlygintinai perduodant atitinkamai 15,49 ha (duomenys neskelbtini) ir 20,80 ha.
Pagal CK 5.70 straipsnį įpėdiniai gali pasidalyti palikimą bendru susitarimu. Iš A. J. pareiškimo notarui ir pakvitavimo (T. 1, b. l. 149,159, 160) teismas sprendė, kad įpėdiniai pasidalijo palikimą. Įpėdiniai susitarimą paveldėti turtą lygiomis dalimis patvirtino 2003 m. lapkričio 26 d. prašymuose Plungės rajono žemėtvarkos skyriui. Pasitvirtinus faktui dėl įpėdinių paveldimo turto tarpusavio pasidalijimo, yra pagrindas notarui išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pareiškėjui.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo A. J. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 14 d. nutartį ir palikti galioti Plungės rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 31 d. nutartį. Kasaciniame skunde išdėstyti tokie kasacijos pagrindai ir juos pagrindžiantys esminiai argumentai:
1. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje neteisingai įvertintos bylos aplinkybės, dėl to neteisingai taikytos materialinės teisės normos. Pagal CK 5.70 straipsnio 1 dalį paveldėtą turtą įpėdiniai gali pasidalyti, tai įformindami notaro patvirtinta sutartimi, tačiau tokios sutarties įpėdiniai nepasirašė. Teismas neteisingai įvertino aplinkybę, kad A. J. prašymas Plungės rajono žemėtvarkos skyriui turi tokią pat teisinę reikšmę, kaip ir notaro patvirtinta paveldėto turto pasidalijimo sutartis. Teismas netaikė CK 1.93 straipsnio 3 dalies, pagal kurią įstatymo reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas daro sandorį negaliojantį.
2. Pagal CK 5.60 straipsnio 1 dalį įpėdiniui neleidžiama atsisakyti palikimo dalies arba priimti palikimą su sąlygomis ar išlygomis. Kasatorius pareiškė prašymą priimti palikimą ir vėliau nebegalėjo atsisakyti jo dalies.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į suinteresuoto asmens A. J. kasacinį skundą pareiškėjas A. K. prašo Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 14 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodyti tokie nesutikimo su kasaciniu skundu esminiai argumentai:
1. Kasaciniu skundu skundžiama Klaipėdos apygardos teismo nutartis priimta vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 28 d. nutarties byloje Nr. 3K-3-122/2008 išaiškinimais (CPK 362 straipsnio 2 dalis). Šioje Aukščiausiojo Teismo nutartyje išaiškinta, kad CK 5.70 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas įforminti notarine tvarka sutartį dėl paveldėto turto pasidalijimo, taikomas tik dalijantis nekilnojamuosius daiktus, tuo tarpu šalys pasidalijo reikalavimo teisę atkurti nuosavybės teises. Be to, pagal CK 1.93 straipsnio 4 dalį, jeigu nors viena šalis įvykdė sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, teismas šios šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu.
2. Įpėdiniai gali palikimą pasidalyti bendru susitarimu (CK 5.50 straipsnis). Byloje kasatorius ir pareiškėjas, būdami A. J., turto ir turtinių teisių paveldėtojais, įgyvendino teisę atkurti nuosavybės teises į turėtą 50 ha žemės sklypą, dėl to kiekvienam priklauso po 1/2 dalį nuosavybės teisėmis atkurtos žemės.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Ginčas byloje kilo dėl įpėdinių teisės paveldėti palikimą sudarančią turtinę teisę įgyvendinimo. Pagal CK 5.1 straipsnio 2 dalį paveldėjimo dalykas yra ne tik paliekamas turtas, bet ir palikėjo vardu įgytos turtinės teisės. Viena iš tokių turtinių teisių - palikėjo įgyta teisė atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį daiktą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. birželio 21 d. nutartyje K. K. v. T. J., bylos Nr. 3K-3-30/1999, 2000 m. gegužės 22 d. nutartyje P. Č. v. Panevėžio apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-583/2000, 2004 m. lapkričio 15 d. nutartyje I. L. v. I. T., bylos Nr. 3K-3-588/2004, pažymėta, kad teisė atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą yra turtinė teisė, todėl mirus šios teisės turėtojui ji tampa palikimo dalimi ir paveldima bendra tvarka. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu piliečiai, nustatytu laiku padavę prašymus atkurti nuosavybės teises, yra mirę, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui, jeigu šis yra Lietuvos Respublikos pilietis. Palikėjui po mirties atkūrus nuosavybės teises, palikimo masę jo atsiradimo metu sudaro turtinė teisė į nuosavybės atkūrimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 29 d. nutartis S. M. v. J. M. ir kt. byloje 3K-3-455/2007).
Byloje priimtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 28 d. nutartyje konstatuota, kad tuo atveju, kai palikimą priima keli įpėdiniai, jie proporcingai paveldėto turto daliai įgyja mirusio pretendento į nuosavybės teisių atkūrimą turėtą ir paduodant prašymą atkurti nuosavybės teises jau pradėtą įgyvendinti teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, t. y. reikalavimo teisę, kurios ypatumas yra tas, kad šią teisę įgyvendinus subjektinės nuosavybės teisės į materialų turtą turėtoju tampa ne šią teisę turėjęs ir įgyvendinęs, o miręs asmuo, ir kiekvienam įpėdiniui perduodamas nuosavybėn tas materialus turtas, kuris buvo gautas jam įgyvendinus reikalavimo teisę į nuosavybės teisių atkūrimą. Šis išaiškinimas nagrinėjamoje byloje reiškia ir tai, kad abudu įpėdiniai dalijasi po 1/2 dalį palikimo, lygiomis dalimis pasidalydami palikimo turinį sudarančią turtinę teisę į nuosavybės teisių į žemę atkūrimą, šią teisę įgyvendinus, visiškai įmanoma ir teisėta situacija, kai įpėdiniams atitenka nevienodo ploto žemės sklypai.
Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad už žemę, priskirtą valstybės išperkamai žemei, taip pat už žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje piliečiai nepageidauja, valstybė jiems atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį, pagal kurio 2 dalį, kai valstybė atlygina piliečiams už nekilnojamąjį turtą, kuris pagal šį įstatymą negrąžinamas natūra, laikomasi negrąžinamo turto ir vietoj jo perduodamo kito turto, kuriuo atlyginama už valstybės išperkamą turtą, lygiavertiškumo principo. Šio principo esmė – suteikti asmeniui turėto nekilnojamojo turto, į kurį negalima atkurti nuosavybės teisių natūra, ekvivalentą, kurio viena iš rūšių yra lygiaverčio turėtajam žemės sklypo, kurio plotas nebūtinai atitinka turėtojo žemės sklypo plotą, perdavimas. Esamas didesnis sklypas už turėto sklypo plotą suteikiamas, kai esamo sklypo vertė pagal jo kokybinius parametrus (pvz. žemės našumo balą) yra menkesnė už turėto, ir priešingai, suteikiamas didesnės vertės, tačiau mažesnio ploto sklypas už turėtą. Tam tikrais faktiniais atvejais, kurie nustatyti ir nagrinėjamoje byloje, nuosavybės teisė į turėtą žemę atkuriama skiriant keletą skirtingos vertės žemės sklypų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad abiem įpėdiniams įgijus po 1/2 dalį palikimo, sudarančio reikalavimo teisės į nuosavybės atkūrimą, ir atkūrus nuosavybės teisę, suteikiant keletą skirtingo dydžio ir vertės sklypų, kiekvienas iš įpėdinių įgyja sklypus, atitinkančius 1/2 dalį paveldėto palikimo. Taigi palikimą sudaranti turtinė teisė į žemės nuosavybės atkūrimą, ją įgyvendinus, reiškia įpėdinių teisę į įgyto turto išraišką, atitinkančią 1/2 dalį turtinės teisės į žemės nuosavybės atkūrimą.
Byloje nustatyta, kad palikėjai A. J. nuosavybės teisės į iki nacionalizacijos buvusio savininko K. B. turėtą 50 ha sklypą (duomenys neskelbtini) atkurtos po jos mirties. Byloje įpėdiniams turint teisę į 1/2 dalį palikimo, kiekvienam iš jų priklauso nuosavybės teise atkurti žemės sklypai, atitinkantys 25 ha buvusio savininko turėto sklypo. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. gegužės 14 d. nutartyje pagrįstai įvertino tai, kad suinteresuotam asmeniui A. J. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į žemės sklypus, kurie atitinka buvusio savininko turėtą 24,50 ha plotą pagal nuosavybės teisių atkūrimą patvirtinusius Telšių apskrities viršininko administracijos 2005 m. gegužės 16 d. ir 2006 m. spalio 25 d. sprendimus. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje taip pat nurodė, kad suinteresuotas asmuo A. J. atsisakė nuo palikimo dalies, apimančios 0,5 ha žemės, pareiškėjo A. K. naudai, o šis sumokėjo suinteresuotam asmeniui kompensaciją (T. 1, b. l. 160). Kasaciniame skunde teisiškai nepagrįstai teigiama, kad kasatorius negalėjo priimti kompensacijos, nes pagal CK 5.60 straipsnio 1 dalį atsisakyti nuo palikimo dalies draudžiama. Teisėjų kolegija pažymi, kad vieno įpėdinio kitam išmokėta kompensacija už didesnę paveldėto turto dalį negali būti laikoma palikimo dalies atsisakymu, toks įpėdinių paveldėto turto tarpusavio pasidalijimo būdas yra įtvirtintas CK 5.70 straipsnio 2 dalyje, kurioje nenustatyta reikalavimo įpėdinių susitarimą dėl kompensacijos įforminti notarine tvarka.
Išdėstytų argumentų pagrindu kasacinio teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 14 d. nutartimi byloje pateikti įrodymai įvertinti laikantis CPK 185 straipsnyje nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių ir tinkamai pritaikius ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialinės teisės normas. Dėl to ši nutartis yra teisėta ir paliktina nepakeista (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.