- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-09
- Bylos Nr.
- ATP-11-185/2015
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Pranas Šimkus
- Suinteresuotas asmuo
- A. Č.
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs suinteresuoto asmens – A. Č. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-11-03 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiamu Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-11-03 nutarimu O. R. pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 130² str. numatytą pažeidimą ir jam paskirta administracinė nuobauda – 4200 Lt (1216 Eur) bauda su automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu, paskirta bauda pakeista į 210 valandų nemokamų viešųjų darbų, juos įpareigojant atlikti per septynis mėnesius nuo nutarimo priėmimo dienos. O. R. nubaustas už tai, kad 2014-10-21 apie 23.43 val. Panevėžio r., (duomenys neskelbtini) vs., neturėdamas teisės vairuoti (nėra įgijęs), vairavo automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, nustatytas vidutinis girtumas (1,88 promilės, galima paklaida 1,7 proc.), pažeidimą padarė pakartotinai, kai 2011-10-14 jau buvo baustas pagal ATPK 129 str. ir turėdamas galiojančią administracinę nuobaudą. Tokiais savo veiksmais O. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 p. reikalavimą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo A. Č. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-11-03 nutarimo dalį dėl automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo. Nurodo, kad nutarimo dalies dėl automobilio konfiskavimo motyvavimas kelia nesupratimą ir leidžia manyti, jog šis klausimas išspręstas visiškai neteisingai. Pirmosios instancijos teismo aiškinimas, kad padarius pažeidimą, numatytą ATPK 130² str., visuomet privalo būti konfiskuota transporto priemonė, kelia pagrįstas abejones tokio aiškinimo teisingumu. Kad taip nėra matyti iš Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012-09-25 nutarimo, kuriuo pirmosios instancijos teismas remiasi šioje byloje. Būtent remiantis minėtu Konstitucinio Teismo nutarimu, įstatymų leidėjas iš ATPK 30¹ str. pašalino nuostatą, kad „asmenims, kurie padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130² str., negali būti paskirta mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda“, todėl pirmosios instancijos teismo aiškinimas apie privalomumą formaliai vykdyti teisingumą (skirti, o faktiškai perrašyti sankciją į nutarimą) yra teisinis nesusipratimas ir aiškiausias šios normos pažeidimas. Pirmosios instancijos teismas, vykdydamas teisingumą, ne tik gali neskirti transporto priemonės konfiskacijos, bet šioje byloje iš viso nenustatė aplinkybių, kurios leistų taikyti konfiskavimą, todėl savaime suprantama, kad nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo tokiai sankcijai taikyti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktinę aplinkybę, jog automobiliu pažeidėjas naudojosi ne civilinės sutarties (panaudos, nuomos ir t. t.) pagrindu, bet jį pasiėmė savavališkai, todėl naudojimasis daiktu be savininko sutikimo, visuomet turėtų būti pripažintas neteisėtu. Pirmosios instancijos teismas, teisingai išaiškinęs, kad sprendžiant bylą būtina vadovautis ne tik ATPK, bet ir Konstitucinio Teismo jurisprudencija, kažkodėl priimdamas nutarimą, to nedarė, bet sukūrė išvadą, neparemtą nei įstatymu, nei teismų praktika, kad jei automobilyje buvo palikti rakteliai ir dokumentai ir jeigu jis stovėjo sode, kur pažeidėjas girtuokliavo, tuomet pažeidėjo savavališkas automobilio pasiėmimas prilyginamas teisėtam automobilio naudojimuisi, o savininkui už jo padarytus pažeidimus tenka net didesnė atsakomybė negu pačiam pažeidėjui. Taip pat aiškinimas, kad automobilio konfiskacija negalima tik jei pažeidėjas automobilį užvaldė esant išimtinėms aplinkybėms yra ne rėmimasis teismų praktika, bet teismų praktikos ignoravimas. Tokiu būdu ne pažeidėjo, bet kito asmens nuosavybei priklausantis automobilis gali būti konfiskuotas už minėtą administracinės teisės pažeidimą tik tuo atveju, jei automobilį pažeidėjui civilinio sandorio pagrindu perdavė pats savininkas. Visais kitais atvejais, kai automobilis pas pažeidėją atsidūrė prieš savininko valią, jo konfiskacija negalima. Tai išplaukia iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str., garantuojančio nuosavybės neliečiamumą, bei Konstitucinio Teismo jurisprudencijos. Būtent šio, o ne pirmosios instancijos teismo diskrecija aiškinti Lietuvos Respublikos Konstituciją. Jis pažeidėjui savo automobilio neperdavė, pažeidėjas yra veiksnus, todėl visa atsakomybė tenka jam vienam.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro viršininkas Virginijus Mačėnas nurodo, kad su A. Č. apeliaciniame skunde išdėstytu reikalavimu dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-11-03 nutarimo pakeitimo ar panaikinimo nesutinka. Mano, kad skundžiamas teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus ir įvertinus visas reikšmingas byloje aplinkybes, skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, todėl nutarimo keisti ar naikinti nėra pagrindo. Atkreipia dėmesį į ATPK 291 str., kuriame nustatyta, kad teisę skųsti nutarimus administracinio teisės pažeidimo byloje turi asmuo, dėl kurio atitinkamas nutarimas priimtas, institucija, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat nukentėjusysis (jo atstovas). Pažymi, kad šiuo atveju A. Č., kaip suinteresuotas asmuo byloje, nėra tas subjektas, kuris įtvirtintas ATPK 291 str. dispozicijoje, todėl, jų nuomone, neturėjo teisės paduoti skundą O. R. administracinio teisės pažeidimo byloje. Atsižvelgiant į tai, prieš priimant galutinį sprendimą byloje, prašo išspręsti, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai priėmė suinteresuoto asmens skundą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Ginčo dėl O. R. kaltės padarius ATPK 130² str. numatytą pažeidimą nėra ir aukštesnysis teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą. Tačiau apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl O. R. nepagrįstai taikytos papildomos administracinės nuobaudos, t. y. daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis (automobilio) ir kuris nuosavybės teise priklauso ne pačiam pažeidėjui, o kitam asmeniui - A. Č., konfiskavimo, todėl aukštesnysis teismas patikrina skundžiamo apylinkės teismo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ATPK 302¹¹ str. 1 d.).
ATPK 26 str. 1 d. inter alia nurodyta, kad konfiskuotas gali būti tik daiktas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus daiktus, kurie buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis tam tikrų administracinių teisės pažeidimų bylose. Aptariamoje normoje paminėtos ir bylos dėl ATPK 130² str. numatytų administracinių teisės pažeidimų.
ATPK 130² str. nustatyta, jog transporto priemonių vairavimas neblaivių vairuotojų, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 129 str. numatytus pažeidimus, teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims užtraukia baudą nuo 1158 iki 1448 Eur su transporto priemonės konfiskavimu arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu. Taigi iš šios teisės normos seka, tai pagrįstai skundžiamame nutarime nurodė ir apylinkės teismas, kad transporto priemonės konfiskavimas, padarius šį administracinį teisės pažeidimą, sankcijoje yra numatytas kaip privaloma, o ne alternatyvi, papildoma administracinė nuobauda, kuri taikoma nepriklausomai nuo to, ar transporto priemonė, kuri buvo pažeidimo padarymo įrankis, nuosavybės teise priklauso pažeidimą padariusiam ar trečiajam asmeniui.
Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.).
Pagal ATPK 30 str. 1 d. nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. ATPK leidžia nukrypti nuo šios bendros taisyklės, tiksliau, pagal teismų praktiką transporto priemonės konfiskavimas už ATPK 130² str. numatyto pažeidimo padarymą gali būti ir netaikomas, tačiau tai gali būti daroma esant įstatymo numatytiems pagrindams ir tokį sprendimą tinkamai motyvuojant, t. y. vadovaujantis ATPK 30¹ str. ATPK 30¹ str. nuostatų taikymas yra galimas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2005 m. lapkričio 3 d. nutarime taip pat yra pažymėjęs, kad „įstatymuose nustatytos nuobaudos ir jų sistema turi būti tokios, kad teismas, skirdamas nuobaudas, galėtų įvykdyti teisingumą“ ir kad pagal Konstituciją įstatymų leidėjas negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad teismas, pagal įstatymą priimantis sprendimą dėl nuobaudos už teisės pažeidimą skyrimo, apskritai negalėtų, atsižvelgdamas į pažeidimo pobūdį, pavojingumą (sunkumą), mastą, kitus požymius, atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, individualizuoti įstatyme įtvirtintos nuobaudos, dydžio ir skirti švelnesnės nuobaudos nei įstatyme įtvirtinta sankcijos žemutinė riba, o jeigu toks teisinis reguliavimas būtų nustatytas, „būtų suvaržytos teismo galios – apriboti Konstitucijos 109 str. 1 d. įtvirtinti teismo išimtiniai įgaliojimai vykdyti teisingumą, taip pat sudarytos prielaidos pažeisti subjektų konstitucines teises, inter alia asmens konstitucinę teisę į teisingą teismą“.
Taigi nagrinėjamu atveju tam, kad būtų galima taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir O. R. neskirti papildomos nuobaudos – A. Č. priklausančios transporto priemonės konfiskavimo, turi būti nustatytas teisiškai reikšmingas faktas, kad transporto priemonė, kuria O. R. padarė ATPK 130² str. numatytą teisės pažeidimą, buvo paimta ir naudota prieš automobilio savininko A. Č. valią. Iš skundžiamo apylinkės teismo nutarimo matyti, kad teismas tokio fakto nenustatė. Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamo nutarimo argumentus bei pats įvertinęs ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta jokia išskirtinė situacija, kuri leistų daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu. Priešingai, byloje nustatytos aplinkybės kaip tik leidžia teigti, jog automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas A. Č. taip pat yra atsakingas už teisines pasekmes, kilusias O. R. vairuojant minimą automobilį neblaiviam ir neturint teisės jo vairuoti. Pagrindo taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir pažeidėjui O. R. neskirti papildomos nuobaudos – transporto priemonės konfiskavimo, nėra. Apygardos teismo nuomone, pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė ATPK 26 str. 1 d. ir 130² str. nuostatas. O. R. paskirta administracinė nuobauda, t. y. pagrindinė ATPK 130² str. sankcijoje numatyta nuobauda – bauda ir papildoma nuobauda – daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis, konfiskavimas (ATPK 21 str. 1 d. 3, 5 punktai, 22 str.), yra teisinga, jos keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais pagrindo nėra.
Bylos medžiaga nustatyta, kad iki vairavimo O. R. alkoholį vartojo sode, kuriame, pasak pažeidėjo, jis dažnai lankosi, nes ten gyvena jo sesuo, taip pat sode gyvena ir automobilio savininkas A. Č., su kuriuo jie yra pažįstami jau daug metų, su juo bendravo ir įvykio dieną. Tačiau O. R. teigimu, A. Č. priklausantį automobilį, su kuriuo norėjo nuvažiuoti iki miesto, jis pasiėmė be jo žinios. Automobilio rakteliai buvo palikti automobilyje, jame buvo ir automobilio dokumentai. Automobilio savininkas A. Č. įvykio aplinkybes aiškina analogiškai, kad O. R. jis savo automobilio nedavė, jis jam priklausantį automobilį pasiėmė be jo žinios, todėl mano, kad jam priklausanti transporto priemonė negalėjo būti konfiskuota. Tačiau aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo su šiuo teiginiu sutikti ir pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės, kaip pagrįstai skundžiamame nutarime nurodė apylinkės teismas, rodo, jog automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas A. Č. su jam priklausančiu daiktu nesielgė taip rūpestingai ir neužtikrino automobilio saugumo, kad jam priklausančiu automobiliu nepasinaudotų kiti asmenys. Netgi priešingai, A. Č., palikdamas jam priklausančio automobilio raktelius ir dokumentus visiems prieinamoje vietoje (pačiame automobilyje), elgėsi itin rizikingai ir sudarė sąlygas bet kam jo automobiliu pasinaudoti, kaip buvo nagrinėjamu atveju - jo automobiliu pasinaudojo neturintis teisės vairuoti ir neblaivus O. R.. Pažymėtina, kad už daikto panaudojimą visuomet atsako jo savininkas. Perduodamas savo turtą valdyti ir naudoti kitiems asmenims, savininkas prisiima ir su tuo susijusią riziką, todėl turi imtis priemonių apsaugoti savo turtą nuo neteisėto panaudojimo. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad transporto priemonės savininkas neturi būti pasyvus saugodamas transporto priemonę nuo neteisėto panaudojimo (pvz. Kauno apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-745-290/2012, 2013 m. birželio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-640-397/2013 ir t. t.). Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 str. 1 d. yra nurodyta, kad transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. Taigi iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad A. Č., palikdamas automobilio raktelius ir dokumentus visiems prieinamoje vietoje, nesiėmė visų įmanomų priemonių ir neužtikrino automobilio saugumo, kad jam priklausančiu turtu nepasinaudotų kiti, įskaitant ir teisės vairuoti neturintys bei neblaivūs, asmenys, ir kartu sudarė sąlygas šiurkščiam visuomenės saugumui didelį pavojų keliančiam administracinės teisės pažeidimui daryti, todėl jis taip pat yra atsakingas už teisines pasekmes, kilusiais O. R. vairuojant jam priklausantį automobilį neblaiviam ir neturint teisės jo vairuoti. Taip pat, kaip pagrįstai skundžiame nutarime nurodė apylinkės teismas, daryti išvadą, kad O. R. automobilį pasiėmė prieš daikto savininko valią, neleidžia ir ta aplinkybė, kad A. Č. nesikreipė į policiją dėl O. R. pasinaudojimo jo automobiliu, nors pats tiek teismo posėdyje, tiek ir apeliaciniame skunde tvirtina, kad O. R. automobilį užvaldė be jo, kaip savininko, sutikimo, savavališkai, neteisėtai. Kaip minėta, savininko teisės ginamos, kai teisės pažeidėjas pažeidimą padarė panaudodamas daiktą (automobilį ar kt.), kuris buvo neteisėtai jo valdomas ar naudojamas, tačiau šiuo atveju tokios išvados daryti negalima.
Kadangi byloje esančiais duomenimis nenustatyta, kad A. Č. priklausantis automobilis „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būtų buvęs užvaldytas išimtinėmis aplinkybėmis, prieš savininko valią, todėl negalima išvada, kad A. Č. nėra atsakingas už savo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu. Taigi nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo taikyti ATPK 30¹ str. nuostatų ir O. R. neskirti papildomos nuobaudos - A. Č. priklausančio automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis, konfiskavimo. Kaip minėta, pažeidimo padarymo įrankio (transporto priemonės) konfiskavimas pripažintinas proporcinga administracine nuobauda esant padarytiems tam tikriems ATPK numatytiems pažeidimams, įskaitant ir aptariamą pažeidimą, toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti (LVAT Nr. N575-1742/2008).
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. balandžio 8 d. nutarime „Dėl ATPK 26 str. 1 d. atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad atsižvelgiant į saugomų visuomeninių santykių reikšmę administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankio ar tiesioginio objekto konfiskavimas administracinių teisės pažeidimų bylose neprieštarauja Konstitucijai. Konstitucinis Teismas taip pat konstatavo, kad nuosavybės teisė yra prigimtinė žmogaus teisė, ginama įstatymo, tačiau ji nėra absoliuti. Vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žalos. Šis draudimas išlieka nepaisant to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims. Savininkas, kitiems asmenims perduodamas turtą laikinai valdyti ar juo naudotis, lieka šio turto savininku, todėl jam tenka daikto atsitiktinio žuvimo rizika. ATPK 26 str. 1 d. numatytas tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo įrankis, konfiskavimas prilyginamas jo faktiniam žuvimui, dėl to savininkas praranda galimybę jį susigrąžinti natūra. Nepaisant to, jis gali reikalauti iš tokį teisės pažeidimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą. Toks teisinių santykių sureguliavimas įstatymo yra skirtas teisės pažeidėjo atsakomybės už savo veiksmus sugriežtinimui ir, priešingai apelianto tvirtinimui, negali būti vertinamas kaip trečiųjų asmenų nubaudimas. Kadangi automobilis prarastas dėl neteisėtų O. R. veiksmų, automobilio savininkas A. Č. savo teises gali apginti civilinio proceso tvarka, reikalaudamas iš kalto asmens atlyginti padarytą žalą.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, konfiskuodamas automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ATPK nuostatas pritaikė tinkamai, toks teismo sprendimas atitinka ir teismų praktiką (LVAT nutartis Nr. N261-4264/2011). Todėl pagal byloje nustatytas aplinkybes nėra teisinio pagrindo panaikinti apylinkės teismo priimto nutarimo dalies dėl automobilio konfiskavimo. Atsižvelgiant į tai, ginčijamas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-11-03 nutarimas paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Suinteresuoto asmens – A. Č. apeliacinį skundą atmesti ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-11-03 nutarimą palikti galioti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.