Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-128-252/2018

Rima Šimbelytė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-07607/2017-3 Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.2.1.

2018 m. sausio 24 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo S. K. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2017 m. spalio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-8713-400/2017 pagal pareiškėjos ieškovės J. G. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo - išieškojimo vykdymo procese sustabdymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja J. G. yra pateikusi teismui ieškinį dėl nuostolių atlyginimo ir sandorio pripažinimo negaliojančiu atsakovui S. K. 2017-10-16 pateikė prašymą (b.l. 47) taikyti laikinąsias apsaugos priemones - sustabdyti išieškojimą vykdymo procese (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad padavus ar kitaip realizavus iš varžytinių ginčo objektą – automobilį (duomenys neskelbtini), valst Nr. (duomenys neskelbtini), bus prarasta galimybė skirti ekspertizę dėl šio turto nuvertėjimo ir ginti savo teises bei atgauti brangų turtą. Teigia, kad tokiu atveju taps neįmanoma atstatyti teisingumą ir netaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys nebeįmanomas. Vykdymo veiksmų sustabdymas suteiktų ieškovei procesinę galimybę siekti pažeistų teisių gynybos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017-10-18 nutartimi pareiškėjos J. G. prašymą tenkino ir sustabdė išieškojimą vykdymo procese vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-8713-400/2017 dėl nuostolių atlyginimo ir sandorio pripažinimo negaliojančiu (b.l. 50-51). Apylinkės teismas, įvertinęs pareiškėjos prašymo dalyką konstatavo, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo gali būti pažeisti teisėti ieškovės interesai, kadangi po ieškovei priklausančio turto realizavimo, ieškovė galimai patirtų materialinę žalą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai.

Atsakovas S. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti 2017-10-18 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - ieškovės J. G. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.Nurodo, kad ieškovė neįrodė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, tikėtinai nepagrindė ieškinio reikalavimų, nenurodė kokios aplinkybės leidžia spręsti, kad pasunkės būsimas teismo sprendimo įvykdymas, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų taikomos. Apelianto įsitikinimu, ieškinys atsakovo atžvilgiu nėra tikėtinai pagrįstas. Ieškovė siekia iš esmės atnaujinti tarp šalių jau teismo sprendimais išspręstą ginčą. Apeliantas atskirajame skunde cituoja šalių bylinėjimosi eigą bei pažymi, kad teismai įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais jau yra pasisakę dėl ginčo automobilio pirkimo – pardavimo sandorio galiojimo ir jo sudarymo aplinkybių ir dėl aplinkybių, kad už automobilį buvo sumokėta tik mažesnioji dalis jo kainos. Ieškovė civilinėje byloje pagal S. K. ieškinį (bylos Nr. 2-663-488/2016) buvo pateikusi priešieškinį, aktyviai naudojosi savo procesinėmis teisėmis, todėl naujai pareikštas ieškinys atsakovo nuomone negali būti vertinamas kitaip, kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio vertinimas jau yra padarytas atlikus autoekspertizę ir jo vertė nustatyta. Ieškovės prašymas dėl 8 297 Eur patirtų nuostolių nei teisiškai, nei faktiškai nėra pagrįstas. Vykdymo veiksmų teismas realizuojant minimą automobilį neturėtų įtakos ieškovės interesų pažeidimui, kadangi automobilis jai buvo perduotas 2016 -03-16 ir ji pati šiuo metu juo naudojasi. Pabrėžia, kad klausimo dėl areštuoto turto saugotojo paskyrimo ar pakeitimo teismas nesprendžia, 2017-10-06 patvarkymu antstolis automobilio saugojimą yra palikęs pačiai ieškovei. Todėl ji yra suinteresuota vykdymo veiksmų vilkinimu. Sustabdžius išieškojimą, pačiai ieškovei toliau naudojantis automobiliu, automobilio vertė dar labiau kris, o ieškovė kito – neapsunkinto turto į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą neturi. Teigia, kad jokia grėsmė teismo sprendimo įvykdymui neegzistuoja. Ieškovė nėra suformulavusi reikalavimo atlyginti žalą dėl automobilio nuvertėjimo. Teigia, kad teismas savo procesinio sprendimo iš esmės nemotyvavo, argumentai, kad nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių ieškovė galimai patirs materialinę žalą yra aiškiai nepagrįsti, todėl skundžiama nutartis naikintina. Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėja ieškovė J. G. prašo atsakovo S. K. atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad apylinkės teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra teisėta ir pagrįsta. S. K. nėra ir nebuvo teisėtas jai priklausančio automobilio (duomenys neskelbtini), valst Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas nuo pat to momento, kai su juo buvo pilnai atsiskaityta pagal automobilio pirkimo – pardavimo sutartį. Pabrėžia, kad nepaisant ankstesnio bylinėjimosi su atsakovu ji turi teisę reikšti atskirą reikalavimą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir nuostolių atlyginimo (restitucijos taikymo). Teigia, kad iki bus išspręstas ieškinys tolimesni vykdymo veiksmai turi būti sustabdyti, kadangi nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo gali būti pažeisti ieškovės teisėti interesai. Dėl ieškovei priklausančio turto realizavimo ji patirtų žalą, be to, būtų prarasta galimybė paskirti ekspertizę dėl turto nuvertėjimo ir atgauti prarastas lėšas, dėl kurių pareikštas ieškinys. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė cituoja tarp tų pačių šalių ginčus sprendusių teismų procesinius sprendimus, nesutikimo su juose konstatuotomis išvadomis motyvus, šių sprendimų vykdymo eigą ir šalių naudojimąsi procesinėmis teisėmis bei jos vertinimu, galimai teismų, sprendusių šalių ginčą padarytus materialinės teisės ir procesinius pažeidimus. Teigia, kad S. K. netinkamai naudojasi procesinėmis priemonėmis ir tik bando išvengti atsakomybės dėl nuostolių atlyginimo ir restitucijos taikymo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo 2017-10-18 nutarties, kuria tenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei nustatytos abi CPK144 straipsnio1dalyje įtvirtintos sąlygos.Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi argumentuodamas ieškinio preliminariu nepagrįstumu ir ieškovės piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, siekiant vilkinti vykdymo veiksmus ir ginčijant aplinkybes, kurios išspręstos įsiteisėjusiais teismo procesiniais sprendimais. Teismo atliekamas pirminis ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl tikėtino ieškinio nepagrįstumo tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo. Tačiau preliminarus ieškinio reikalavimų įvertinimas negali būti suprantamas kaip teismo pareiga jau šioje bylos proceso stadijoje, nuodugniai įvertinti kiekvieną ieškinio argumentą bei įrodymą ir pasisakyti dėl jų pakankamumo ieškiniui patenkinti.Nagrinėjamu atveju ieškinys yra pareikštas dėl nuostolių atlyginimo ir sandorio, o konkrečiau –šalių 2013-01-05 sudarytos automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutarties, pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo. Ieškovė reikalauja grąžinti sumokėtus pinigus už perkamą automobilį, kadangi atsakovas kaip kita sandorio šalis nevykdė savo įsipareigojimų ir nurodo, kad dėl sandorio objekto – automobilio savalaikio neperdavimo jai, kaip pirkėjai, ieškovė patyrė nuostolių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad procesas pradėtas akivaizdžiai neteisėtai ir atsakovu patrauktas asmuo, remiantis materialiosios teisės normomis, negalėtų būti atsakingas pagal jam pareikštus reikalavimus. Kaip nurodyta nutarties 20 punkte preliminariai vertinant ieškinio pagrįstumą, pirmosios instancijos teismas neturi pareigos išsamiai pasisakyti dėl ginčo esmės, nes faktinės bylos aplinkybės ir šalių pozicija ginčo klausimu bus įvertintos bylą nagrinėjant iš esmės, todėl nėra pagrindo išvadai, kad skundžiama nutartis nėra motyvuota. Apeliantas nurodo, kad ieškovė iš esmės siekia atnaujinti procesą įsiteisėjusiais teismo sprendimais (Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-07-07 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-663-488/2016 ir jį pakeitusia 2016-11-10 Panevėžio apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-967-212/2016) išspręstame šalių ginče. Apeliacinis teismas su tokiais atskirojo skundo argumentais sutikti negali. Kaip matyti iš byloje ir informacinės teismų sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis), minėtose bylose ieškiniuose išdėstytas nevienodas faktinis pagrindas ir dalykas. Nagrinėjamu atveju ieškinys pareikštas dėl nuostolių atlyginimo ir sandorio pripažinimo negaliojančiu, o įsiteisėjusiais sprendimais tarp tų pačių šalių tik skirtingu statusu procese buvo spręstas ginčas dėl skolos iš J. G. priteisimo S. K. ir sulaikymo teisės nustatymo. Minėtoje byloje priešieškinį J. G. buvo pareiškusi dėl daikto – automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išreikalavimo iš neteisėto valdymo, todėl ir šiuo aspektu nėra pagrindo konstatuoti, kad tai yra tapatus reikalavimas.Ieškinio tapatumo klausimas preliminariai sprendžiamas jo priėmimo metu (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į nutarties 23 punkte aptartus skirtumus, pirmosios instancijos teismas ieškinio priėmimo (ir prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjimo) procesinėje stadijoje neturėjo pagrindo nustatyti pareikšto ieškinio tapatumo įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais jau išspręstam ginčui. Įvertinus, jog dabartinėje bylos procesinėje stadijoje nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovės ieškinio reikalavimai tapatūs reikalavimams, kurie buvo pareikšti civilinėje byloje Nr. 2-663-488/2016, atmetami atskirojo skundo argumentai, jog ieškovė tikėtinai nepagrindė ieškinio reikalavimų.Apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, kad ieškovė, paduodama ieškinį ir prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, procesinėmis teisėmis naudojosi ne pagal jų paskirtį. Kadangi ieškinio reikalavimai tiesiogiai susiję su ginčijamo sandorio objektu – automobiliu (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl spręstina, kad iki bylos išnagrinėjimo išieškojimo nukreipimas į šį turtą gali pasunkinti teismo sprendimo įvykdymą. Atsižvelgiant į tai sutiktina su apylinkės teismo vertinimu, kad vykdymo veiksmai šio turto atžvilgiu ginčo nagrinėjimo teisme laikotarpiui turi būti sustabdyti. Šiuo konkrečiu atveju ieškovės suvokimas apie galimą jos teisių pažeidimą ir jų gynimas teisinėmis priemonėmis, skirtingai nei interpretuoja apeliantas negali būti vertinimas, kaip sąmoningas naudojimasis procesinėmis teisėmis ne pagal jų paskirtį ar kaip piktnaudžiavimas.Esant minėtoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą tinkamai įvertino laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį ir skundžiamoje nutartyje pateikta lakoniška argumentacija, nors ir apeliacinės instancijos teismo vertinimu galėtų būti detalesnė, tačiau vien tai skundžiamos nutarties vertinti kaip neteisėtos ar nepagrįstos pagrindo nesudaro. Šioje byloje laikinosios apsaugos priemonės taikytos pagrįstai, todėl skundžiama nutartis yra teisėta, pagrįsta ir jos naikinti nėra pagrindo.Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2017 m. spalio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.