Šiaulių apygardos teismo nuosprendis, 1A-148-309/2020

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2020-12-17
Bylos Nr.: 1A-148-309/2020
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-09795-2018-4
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Zigmas Kavaliauskas, Boleslovas Kalainis, Nijolė Matuzevičienė
Nuteistasis: J. Č.
Nukentėjusysis: A. Č., J. Č.
Advokatai: Andrius Kazakevičius, Saulius Alysas, Saulius Alysas Šiaulius

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1A-148-309/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09795-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.1; 1.1.7.2.2; 1.1.7.2.3; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.10.1; 1.1.10.1; 1.2.4.4.2.1; 1.2.4.4.2.3; 1.2.4.4.2.5; 1.2.4.6.2.2; 1.2.9.8; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.4; 2.1.7.4.6; 2.1.14; 2.4.6.4.1; 2.4.6.5.1; 2.4.7; 2.4.9 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 17 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Zigmo Kavaliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės Matuzevičienės,

sekretoriaujant Dijanai Drizgienei,dalyvaujant prokurorei Eglei Veliulienei,nuteistajai J. Č.,jos gynėjui advokatui Andriui Kazakevičiui,nukentėjusiųjų A. Č. ir J. Č. įstatyminiam atstovui A. Č.,jų įgaliotam atstovui advokatui Sauliui Alysui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios J. Č. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 4 d. nuosprendžio, kuriuo:

J. Č. pripažinta kalta ir nuteista:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 1, 3, 5 punktus laisvės atėmimu 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

– pagal BK 163 straipsnį laisvės apribojimu 1 (vieniems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1–2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir J. Č. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 8 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas J. Č. atidėtas 1 (vieniems) metams, įpareigojant per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atsiprašyti nukentėjusiųjų A. Č. ir J. Č. ir per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžia J. Č. skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 2 dalimi, iš J. Č. priteista A. Č. 1 650 (vienas tūkstantis šeši šimtai penkiasdešimt eurų) eurų atlyginti išlaidoms, patirtoms advokato, atstovavusio teisme nepilnamečius nukentėjusiuosius A. Č. ir J. Č., pagalbai apmokėti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. J. Č. nuteista už tai, kad ji būdama atsakinga už savo mažamečių sūnų A. Č., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir J. Č., gim. (duomenys neskelbtini) m., auklėjimą ir vystymąsi, privalėdama rūpintis jų sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, privalėdama vaikams sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 2 dalis), privalėdama užtikrinti vaikų teises, numatytas 1996 m. kovo 14 d. priimtame Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme, t. y., sudaryti tinkamas sąlygas vaikams gyventi ir augti, sudaryti vaikams sveiką ir saugią aplinką, užtikrinti gyvenimo sąlygas, būtinas jų protiniam, dvasiniam gyvenimui, piktnaudžiavo motinos teisėmis ir pareigomis fiziškai ir psichiškai gniuždydama vaikus, t. y., laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) metų, tikslus laikas nenustatytas, iki (duomenys neskelbtini), gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), sistemingai, ne mažiau 10 (dešimt) kartų, tarpusavio konfliktų metu kilusio pykčio pasėkoje taikė mažamečiams nukentėjusiesiems A. Č. ir J. Č. fizines bausmes už netinkamą jų elgesį, naudodama fizinį smurtą, t. y., suduodama smūgius A. Č. ir J. Č. tiksliai nenustatytą skaičių kartų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sritis, (duomenys neskelbtini), mesdama (duomenys neskelbtini) į A. Č. ir pataikydama jam į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), apie 7.30 val., trenkdama (duomenys neskelbtini) sąsiuviniu vieną kartą nukentėjusiajam A. Č. per veidą, šiais veiksmais sukeldama A. Č. ir J. Č. fizinį skausmą, be to, naudodama psichologinį smurtą – dažnai šaukdama ant jų, smurtaudama prieš A. Č., matant J. Č., mesdama į sieną A. Č. (duomenys neskelbtini), dėl ko jis perlūžo, ir tokiu būdu dėl ilgą laiką naudoto fizinio ir psichinio smurto padarė mažamečiams nukentėjusiesiems A. Č. ir J. Č. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), t. y., nesunkius sveikatos sutrikdymus, nes jų sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 (dešimt) dienų.

II. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistoji J. Č. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 4 d. nuosprendį ir nuteistosios atžvilgiu priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį, nes nepadaryta nusikalstama veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Be to, prašo jos apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

2.1. Dėl nuteistosios J. Č. nuteisimo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 3, 5 punktus, 163 straipsnį ir įrodymų vertinimo. Nuteistosios vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas jos baudžiamąją bylą, nesilaikė nekaltumo prezumpcijos principo, neatliko išsamaus ir nešališko visų baudžiamosios bylos aplinkybių vertinimo, nepateikė motyvuotų išvadų dėl gynybos pateiktos pozicijos nepagrįstumo, nepasisakė dėl gynybos akcentuotų įrodymų tarpusavio prieštaringumo momentų, tame tarpe ir dėl teismo ekspertų išvadų dviprasmiškumo, neargumentavo, kodėl vienais įrodymais remiasi priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, o kitus atmeta (nesiremia), neaprašė priežastinio ryšio tarp smurto ir jo pasėkoje galimai nukentėjusiesiems atsiradusių sveikatos sutrikdymų bei priėmė nuosprendį, neatitinkantį galutiniam procesiniam dokumentui keliamų turinio reikalavimų.

2.2. Dėl nuteistosios prieš nukentėjusiuosius atliktų fizinių veiksmų – mušimo ir su tuo susijusių įrodymų vertinimo. Iš nukentėjusiojo J. Č. parodymų, duotų pas ikiteisminio tyrimo teisėją (2018 m. balandžio 12 d. apklausos protokolas) matyti, kad „[...] mama kartais juos pamuša, kai supyksta. Mama trenkė broliui iš (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). [...] Tuomet pataikė į veidą. [...] mama yra trenkusi broliui per (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini). Mama trenkė per (duomenys neskelbtini). Ir man yra mama trenkusi. [...] Kartais būna, kad trenkia (duomenys neskelbtini). Man yra trenkusi su koja. Tada man trenkė su koja į nugaros vietą. [...] Daugiausiai mama skriaudžia iš (duomenys neskelbtini). Neprisimena kaip mama skriaudžia (duomenys neskelbtini). Jį mušdavo namie, trenkdavo į (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini). Jį mama yra daug kartų mušasi. Kartais būdavo, kad jo visą dieną nemušdavo. [....] Mama namie turėdavo (duomenys neskelbtini), jis irgi turėjo (duomenys neskelbtini). [...] Yra mama trenkusi (duomenys neskelbtini) ir jam, ir A. Jam (J. Č.) daug kartų yra trenkusi (duomenys neskelbtini) per (duomenys neskelbtini) arba per (duomenys neskelbtini), per (duomenys neskelbtini). Mama susinervindavo, kai kažko nepadarydavo, tuomet trenkdavo jam (duomenys neskelbtini). [...] Žymės nuo mušimo diržu likdavo ant (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). A. trenkdavo (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Jam (nukentėjusiajam) yra trenkusi (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), skaudėdavo, bet neverkdavo. [...] Tėtis yra matęs A. žymes nuo (duomenys neskelbtini). Neprisimena, kur buvo žymes“. Tuo tarpu nukentėjusysis A. Č. apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją (2018 m. kovo 22 d. apklausos protokolas), anot nuteistosios, parodė kur kas mažiau galimo motinos smurtavimo atvejų, apie mamos smurtavimą (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) neužsiminė. Nukentėjusieji pasakojo ne apie psichologinį, bet apie fizinį smurtą, kuris net neabejotinai turėjo palikti jų kūnuose objektyvius pėdsakus, kas baudžiamojoje byloje nebuvo nustatyta.

2.3. Nukentėjusiojo A. Č. (duomenys neskelbtini) paaiškinime Vaiko teisių apsaugos tarnybai (1 t., b. l. 105) matyti, kad nukentėjusysis nurodė, kas jam nepatinka santykiuose su mama. Vaikas apie motinos daromą smurtą nieko nekalba, nors kitas pretenzijas dėsto labai aiškiai ir drąsiai. (duomenys neskelbtini) pokalbyje su A. Č. (3 t., b. l. 188) matyti, kad berniukas nurodė, kad „[...] mama fizinio smurto nenaudoja, tik kartais šaukia“. A. Č. paaiškinime Vaiko teisių apsaugos tarnybai (3 t., b. l. 198), matyti, kad vaikas apie smurtą nieko nesako, bet kaip problemą įvardina tėvo draudimą lankyti (duomenys neskelbtini) būrelius. (duomenys neskelbtini) pokalbyje su A. Č. (3 t., b. l. 180) matyti, kad vaikas apie motinos smurtą nieko neužsimena, o esminė jo problema yra geidžiamo būrelio lankymas. (duomenys neskelbtini) pokalbyje su A. Č. (3 t., b. l. 176) taip pat matyti, kad vaikas nieko neužsimena apie motinos smurtavimą. Nukentėjusysis pokalbyje akcentuoja kitas problemas. Analogiškas aptartajam pokalbiui (duomenys neskelbtini) pokalbis (3 t., b. l. 172), kuriame A. Č. nieko nekalba apie motinos smurtą, jam rūpi kitokio pobūdžio problemos. Be to, iš baudžiamojoje byloje esančio A. Č. (duomenys neskelbtini) klasės „(duomenys neskelbtini) sąsiuvinio“, matyti, kad vaikas parašė, jog pati saugiausia vieta pasaulyje – „namie su mama“.

2.4. Nuteistosios vertinimu abu vaikai (nukentėjusieji) apklausiami vieningai patvirtino, jog apie motinos mušimą pasakojo tėvui, rodė padarytus sužalojimus, tačiau vaikų tėvas (A. Č.) duodamas parodymus nepripažino kada nors ant vaikų kūnų matęs sužalojimus. Pažymi, jog nuo pat skyrybų proceso pradžios (duomenys neskelbtini) poros tarpusavio santykiai buvo labai įtemti, jie nuolat pykosi, barėsi, (duomenys neskelbtini). Apeliantės manymu, jeigu vaikų tėvas būtų iš vaikų išgirdęs pasakojimus apie motinos smurtą ir pamatęs smurto žymes, jis būtų tą pačią minutę informavęs vaikų teises ginančias institucijas (Vaiko teisių apsaugos tarnybą). Nurodo, kad vaikų tėvas su A. ir J. bendravo labai intensyviai. Jų vaikai būdavo su juo darbo dienomis, nuolat bendravo telefonu, nakvodavo pas jį namuose. Todėl, jis turėjo realias galimybes ne tik išgirsti vaikų pasakojimus apie motinos smurtavimą, pamatyti smurto žymes, ir savo paties iniciatyva pradėti domėtis jų kilme, t. y. kam nors pasakyti apie motinos naudojamą fizinį smurtą vaikų atžvilgiu. Teigia, kad nukentėjusiųjų įstatyminis atstovas A. Č. nuteistąją terorizavo (duomenys neskelbtini), kaip vaikų motiną, (duomenys neskelbtini), tačiau niekada niekam nėra minėjęs apie vaikų pasakojimus, kaltinant motiną smurtavimu. Todėl nuteistoji laikosi pozicijos, jog net ir vaikų paaiškinimai, jų elgesys, t. y. nesiskundimas dėl patiriamo smurto aplinkiniams, yra netiesioginis įrodymas fakto, jog ji jų atžvilgiu nesmurtavo jokia forma. Be to, byloje pateiktuose abiejų tėvų paaiškinimuose Vaiko teisių apsaugos tarnybai nebuvo užsimenama apie tai, jog mama muša A. ar abu vaikus ar smurtauja jų atžvilgiu. Įvertinusi tai kas išdėstyta, nuteistoji teigia, kad vaikų (nukentėjusiųjų) ir jų tėvo A. Č. duoti parodymai yra nepatikimi, prieštaraujantys kitiems baudžiamojoje byloje surinktiems įrodymams.

2.5. Baudžiamojoje byloje apklausti liudytojai nepatvirtina, kad prieš nukentėjusiuosius buvo vartojamas fizinis smurtas.

2.6. Liudytoja apylinkės teisme apklausta R. A., kuri eilę metų bendravo su A. ir jo tėvais parodė, kad (duomenys neskelbtini) A. pirmą kartą jai papasakojo apie motinos smurtą. Ji taip pat nurodė, jog „A. visada labai atvirai su ja bendraudavo“, pagal A. žodžius „rėkimas yra ne smurtas bet ginčas“. „A. iki (duomenys neskelbtini) pas mamą jautėsi gerai“, Liudytoja bendravusi su A. pedagogais kaltinime nurodytu laiku mokykloje A. elgesyje jokių pakitimų nepastebėjo. Visa tai leidžia teigti, jog Vaiko teisių apsaugos tarnyba gana intensyviai stebėjo šeimą ir bendravo su pačiu nukentėjusiuoju A., tačiau jokių fizinio ir / ar psichologinio smurto apraiškų neužfiksavo ir nepastebėjo.

2.7. Liudytoja apylinkės teisme apklausta E. K. (J. Č. (duomenys neskelbtini)) parodė, jog turi specialių žinių kaip pastebėti smurtą patiriančius vaikus, jog lanko kursus, studijuoja metodikas, bet patiriamo smurto požymių J. Č. elgesyje – nepastebėjo. Liudytojo nurodė ir tai, kad (duomenys neskelbtini) rytais yra žaidžiamas (duomenys neskelbtini) žaidimas, kurio metu vaikai (duomenys neskelbtini). Pažymi, kad J. Č. niekada jai nesiskundė, kad kas nors jį skriaustų.

2.8. Liudytoja apylinkės teisme apklausta A. I. (J. Č. (duomenys neskelbtini)) parodė, jog J. Č. niekada jai nesipasakojo apie patiriamą smurtą ir, kad ji nepastebėjo smurto požymių. Liudytoja savo parodymus papildė tuo, kad nuteistoji tinkamai auklėdavo J., gavusi jos pastabas dėl vaiko netinkamo elgesio. Pasak liudytojos nuteistoji ramiai pakalbėdavo su vaiku, paaiškindavo klaidas, o vaikas ateidavo pas ją ir jos atsiprašydavo.

2.9. Liudytoja apylinkės teisme apklausta (duomenys neskelbtini) A. N. parodė, kad nuteistosios vaikus gydė kelis metus ir, kad iš vaikų elgesio gali suprasti jog niekas jų atžvilgiu nesmurtavo. Be to, ji apibūdino abu vaikus kaip labai noriai ir lengvai bendraujančius.

2.10. Baudžiamojoje byloje pateiktoje (duomenys neskelbtini) pažymoje ikiteisminio tyrimo pareigūnams, liudytojas E. V. („(duomenys neskelbtini) mokyklos“ (duomenys neskelbtini) ir A. Č. (duomenys neskelbtini)) nurodė, kad „[...] tėvai savo nepasitenkinimą vienas kitu išsakydavo ir girdint sūnui A. Tai atsiliepė A. elgsenai. Jis pradėjo manipuliuoti tėvais, sakydamas, kad jis pasiskųs, kad jo negina, kad jis padarė kažką jam blogo (iš pokalbių su tėvais). A. pradėjo ginčytis su klasės mokiniais, mokytojais, teigdamas, kad visi turi pripažinti tik jį esant teisiu, atsikalbinėti, pašiepti kitus mokinius“. „Pamokų metu dalyvauja pokalbiuose, išsako savo nuomonę. Nori dėmesio, negavęs – užsidaro savyje, pyksta“. „Nei klasės mokytoja, nei kiti mokyklos darbuotojai nėra pastebėję, kad A. būtų buvęs su smurto žymėmis. Mokinys nėra pasakojęs mokyklos darbuotojams, kad kuris nors iš tėvų naudojo fizinį, emocinį ar psichologinį smurtą“. Panašius paaiškinimus liudytojas pateikė ir apklausiamas apylinkės teisme. Papildė savo parodymus tuo, kad A. ir jo tėvus bei jų bendravimą stebėjo kelis metus, tačiau smurto prieš vaiką apraiškų – nepastebėjo. Liudytojas pakomentavo, jog būdamas (duomenys neskelbtini) būtų pastebėjęs vaiko kūno sužalojimus, jeigu jie būtų buvę.

2.11. Liudytoja apylinkės teisme apklausta A. V. (A. Č. (duomenys neskelbtini)) parodė, kad per (duomenys neskelbtini) darbo su A. metus jokių fizinio ar kitokio smurtavimo požymių ji nepastebėjo. Tokių įtarimų jai nekėlė ir vaiko elgesys, kuris paprastai atspindi patiriamą smurtą. Ji taip pat nurodė, jog A. buvo per daug drąsus pagal savo amžių, kad noriai pasakojo kas su juo vyksta. Liudytoja patvirtino, kad visa klasė žinojo apie tai, kad „A. (duomenys neskelbtini)“. A. jai sakė apie mamos baudimą, t. y. už jo nepaklusnumą ji (nuteistoji) jo neleidžia į treniruotes.

2.12. Liudytoja apylinkės teisme apklausta D. Š. (A. Č. „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini)) parodė, kad jai A. skundėsi, kad jo mama ant jo šaukė ir jį barė už blogus pažymius, tačiau apie nuteistosios ar kitų asmenų smurtavimą jai niekada nesakė. Liudytoja taip pat patvirtino, kad ant vaiko bei jo elgesyje jokių smurto požymių nematė ir nepajuto.

2.13. Liudytoja apylinkės teisme apklausta J. D. (A. Č. (duomenys neskelbtini)) parodė, kad bendraudama su A. jokių smurtavimo požymių nepastebėjo. A. jai apie patirtą smurtą nepasakojo. Liudytoja patvirtino, jog vaiko elgesys neleido spręsti, kad prieš A. šeimoje būtų smurtaujama. Liudytoja akcentavo, jog A. yra jai sakęs, kad tėvas jį užstos, taip toleruodamas jo blogą elgesį.

2.14. Liudytoja apylinkės teisme apklausta A. I. Š. (duomenys neskelbtini) parodė, kad su A. Č. ir jo tėvais bendravo. Liudytoja patvirtino, kad apie smurtą jokių duomenų neturėjo. Pažymėjo, kad konfliktai vyko tik tarp vaikų tėvų, pavyzdžiui, kokią mokyklą turėtų lankyti sūnus A.

2.15. Liudytoja apylinkės teisme apklausta N. B. parodė, kad nukentėjusysis A. Č. buvo nedrausmingas, turėjo (duomenys neskelbtini), kentėjo dėl tėvų tarpusavio konfliktų. Pažymėjo, kad vaikas yra lakios fantazijos, labai drąsus, tačiau neigė kada nors pastebėjusi smurto požymius, girdėjusi vaiko skundus dėl netinkamo tėvų elgesio ar mačiusi užguitą, išsigandusį A. Savo (duomenys neskelbtini) rašte (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 8) nurodė panašias aplinkybes.

2.16. Apibendrindama minėtų liudytojų parodymus, nuteistoji teigia, kad visi aukščiau aptarti liudytojai net dalinai nepatvirtino aplinkybių egzistavimo, kurios galėjo apylinkės teismui leisti spręsti apie smurtavimą ir / ar A. Č. gniuždymą. Nuteistosios manymu, visi liudytojai neigė smurtavimo prieš A. Č. galimybę.

2.17. Dėl nuteistosios veiksmų prieš nukentėjusiuosius naudojant psichologinį smurtą (ant jų šaukiant). Liudytoja apylinkės teisme apklausta L. P. (kaimynė) parodė, kad į (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) gyvenamosios patalpos, adresu: (duomenys neskelbtini), atsikraustė prieš (duomenys neskelbtini) metus. Liudytoja nurodė, jog (duomenys neskelbtini) garsų nėra girdėjusi. Ji akcentavo, kad girdėdavo tik šūkavimus, rėkavimus, grasinimus „būrelio uždraudimu“, kad „niekur neisi“, žodį „(duomenys neskelbtini)“, priekaištus dėl mokslų ir elgesio. Todėl nuteistoji laikosi pozicijos, jog minimus liudytojos parodymus reikia vertinti kaip ją išteisinančius dėl fizinio smurtavimo bei gniuždymo. Be to, tikint vaikų (nukentėjusiųjų) pasakojimais apie jų sistemingą mušimą rankomis, spardymą, mušimą diržais ir kitokiais daiktais, liudytoja L. P. šių garsų negalėjo negirdėti.

2.18. Nuteistoji apeliaciniu skundu neneigia, kad jai tekdavo sudrausminti vaikus, ypač A., dėl jo netinkamo elgesio. Ji pripažįsta jam sakiusi, kad neleis kur nors eiti, garsiai diktavusi vaiko rašomus žodžius su sunkia rašyba. Nuteistosios manymu, tokie jos veiksmai nereiškia, jog tai buvo šaukimas ant vaiko ar vaikų, ar vaikams buvo daroma žala, atitinkanti psichinio smurto sąvoką. Nuteistoji kategoriškai neigia agresyviai šaukusi ant vaikų, neturėjo tikslo jų išgąsdinti ar paveikti. Be to, liudytoja L. P. nepatvirtino girdėjusi šaukiamus grasinimus smurtu vaikams, pavyzdžiui „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ir pan. Todėl, anot nuteistosios, baudžiamojoje byloje nebuvo pakankamai aiškiai nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) buvo šaukiama su „smurtine potekste“, baudžiant ar grasinant.

2.19. Kiti baudžiamojoje byloje apklausti liudytojai taip pat nepatvirtino, kad nuteistosios (duomenys neskelbtini) būtų girdėję šauksmus ir pan.

2.20. Liudytoja apylinkės teisme apklausta K. L. (kaimynė) parodė, kad iš nuteistosios (duomenys neskelbtini) jokių problemų nebuvo, matė kaip nuteistoji nuolat, gražiai, bendrauja su vaikais, juos prižiūri, rūpinasi. Liudytoja papildė savo parodymus tuo, kad ji niekada nėra mačiusi ar girdėjusi, kad nuteistosios vaikai verktų, ar būtų nelaimingi.

2.21. Liudytoju baudžiamojoje byloje apklaustas V. V. nenurodė, jog nuteistoji (duomenys neskelbtini) „dažnai šaukė“. Liudytojas patikslino sakydamas, kad nuteistoji „kelia balsą, tačiau neįvardino „ant ko buvo šaukiama ar keliamas balsas“, „kas tiksliai buvo sakoma“.

2.22. Nuteistoji apibendrindama trijų aukščiau paminėtų liudytojų parodymus daro išvadą, kad šie liudytojų parodymai nepatvirtina jos smurtavimo prieš savo vaikus bei paneigia jai pareikšto kaltinimo pagrįstumą. Pažymi, kad liudytoja L. P. yra vienintelis baudžiamojoje byloje apklaustas asmuo liudijęs, neva vaikai atrodė sugniuždyti ir labai nedrąsūs. Tuo tarpu visų kitų liudytojų paaiškinimai, tame tarpe ir Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistų, psichologų, psichiatrų paaiškinimai dėl vaikų savijautos buvo kardinaliai priešingi.

2.23. Nukentėjusysis J. Č. įdomiai apibūdino savo motinos smurtavimą jo ir jo brolio A. atžvilgiu. Jis minėjo smūgius rankomis per (duomenys neskelbtini) ir kitas kūno dalis, spardymą (duomenys neskelbtini), nuolatinį mušimą (duomenys neskelbtini), netgi per (duomenys neskelbtini), nurodė buvusias mušimo žymes ir, kad tokius sužalojimus A. kūne matė tėvas, abu ne kartą vaikų tėvui pasakojo apie tokio pobūdžio smurtą. Pažymėtina, kad nei brolis A. Č., nei jų tėvas A. Č., nei absoliučiai jokie kiti baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai nepatvirtino tokių faktinių bylos aplinkybių.

2.24. 2018 m. balandžio 12 d. mažamečio liudytojo J. Č. apklausos protokole pas ikiteisminio tyrimo teisėją matyti, jog apklausos metu jam buvo (duomenys neskelbtini) metai. Atsakinėdamas į proceso dalyvių užduodamus klausimus vaikas ne kartą pasakė, kad apie mamos smurtą jo atžvilgiu pasakojo tėvas, kad „kažką“ jis atsimena ir pats, bet tiksliai ką nurodyti negali. Vaikas taip pat nurodė, kad jam apie motinos smurtą pasakojo ir brolis, bet ką tiksliai, vaikas nepamena. Nuteistosios manymu, tokie nukentėjusiojo parodymai negali būti laikomi nei kaip patikimi smurto naudojimo įrodymai prieš jį patį, nei kaip patikimi smurtavimo įrodymai prieš jo brolį A. Č., t. y. jie yra paremti melu.

2.25. Atkreipia aukštesnės instancijos teismo dėmesį į tai, kad baudžiamojoje byloje nėra pagrindo nesutikti su teismo ekspertų nustatytu sveikatos sutrikdymu, tačiau, nėra nustatyta tiksli sveikatos sutrikdymo atsiradimo priežastis, t. y., nėra nustatyta, jog J. Č. psichinė sveikata buvo sutrikdyta būtent dėl kaltinamajame akte nurodytų nuteistosios atliktų veiksmų. 2019 m. gegužės 3 d. apylinkės teismo teisiamojo posėdžio metu atsakydami į prokuroro užduotą klausimą teismo ekspertai nurodė, jog objektyviai nustatyti dėl ko sutriko J. Č. psichinė sveikata, ar dėl netinkamo tėvų bendravimo, ar dėl motinos kaltės, jie negali.

2.26. Kalbėdama apie nukentėjusiojo A. Č. duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui parodymus nuteistoji nurodo, kad negalima tikėti nukentėjusiojo parodymais, kadangi vaikas yra linkęs į manipuliacijas ir meluoti, siekdamas sau naudos, be to, baudžiamojoje byloje nėra pateiktos teismo ekspertų išvados, patvirtinančios vaiko duotų parodymų patikimumą.

2.27. Liudytoja apklausta R. S.–N. parodė, kad dėl A. Č. sveikatos sutrikdymo priežasčių ji nurodė, kad jos yra kelios. Pirma ji išskyrė (duomenys neskelbtini), po to normalių santykių nebuvimą (duomenys neskelbtini). Liudytojos vertinimu, A. išgyvena (duomenys neskelbtini) konfliktą. A. elgesyje ji sunkumų, susijusių su smurtu, nenustatė. Vaiko patiriami sunkumai buvo susiję su normalaus šeimos gyvenimo nebuvimu.

2.28. Liudytoja apylinkės teisme apklausta B. V. (duomenys neskelbtini) parodė, kad ji bendravo su abiem tėvais ir dalyvavo vaikų – motinos susitikimuose, kai po (duomenys neskelbtini) mėnesių panaikinus kardomąsias priemones motina galėjo susitikti su savo vaikais (duomenys neskelbtini). Nuteistosios vertinimu ši liudytoja nurodė tris labai reikšmingas aplinkybes. Pirma, vaikai buvo labai pasiilgę mamos, susitikimai vyko gražiai, vaikai džiaugėsi mama. Antra, vėlesnis vaikų nenoras susitikti su mama yra nenatūralus – tėvo nuteikinėjimo pasekmė. Trečia, liudytoja iš vaikų ir motinos tarpusavio santykių matė, kad vaikai iš motinos jokio smurto nepatyrė. Be to, minėta liudytoja parašė (duomenys neskelbtini) sudaryto pagalbos plano Nr. (duomenys neskelbtini) pasisakymas apie vaikų tėvo A. Č. poveikį vaikams, kas leidžia manyti, kad vaikai jokio smurto iš savo motinos pusės nepatyrė, o yra paveikti sistemingai tėvo daromo psichologinio spaudimo.

2.29. Liudytoja apylinkės teisme apklausta I. M. parodė, kad paklausta apie tai, ar A. yra jai ką nors pasakojęs apie motinos smurtą (duomenys neskelbtini) atsakė, kad ne. Tik vieną kartą jai A. yra pasakęs, neva mama elgėsi netinkamai. Liudytoją paklausus apie (duomenys neskelbtini) įvykius, liudytoja nurodė, jog vaikas jai papasakojo tik apie jo tėvo – A. Č. smurtavimą. Minėta liudytoja pažymėjo, kad vaikas yra gudrus, drąsus, bendraujantis ir protingas, jog manipuliuoja savo tėvais, t. y. tuo naudojasi. Kaip manipuliacijų pavyzdį liudytoja pateikė paties A. paaiškinimą, jog „susipykau su tėvu, todėl vykstu į susitikimą su mama“.

2.30. Liudytoja apylinkės teisme apklausta R. J. – D. (duomenys neskelbtini) parodė, kad (duomenys neskelbtini) A. jai skundėsi dėl tėvo smurto, sakė kad jis bijo tėvo. Ji netgi detalizavo, jog tėvui A. Č. praėjus pro stiklines duris ir dėl to A. jį pamačius, vaikas natūraliai susigūžė, taip demonstruodamas baimę. Bendras A. Č. elgesys ją įtikino dėl tėvo smurtavimo fakto. Liudytojai A. Č. pamačius antrą kartą, vaikas jau kardinaliai elgėsi priešingai t. y. vaikas pyko ant mamos J. Č., nes ji (duomenys neskelbtini).

2.31. Liudytoja apylinkės teisme apklausta S. G. (duomenys neskelbtini) parodė, kad (duomenys neskelbtini) užpildė į bylą pateiktą medicinos dokumentų išrašą kuriame padarė šiuos įrašus: (duomenys neskelbtini) A. Č. ji nustatė diagnozes (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); Elgesys probleminis, galimai (duomenys neskelbtini) kartu su manipuliacijos ir isterijos požymiais. Liudytoja patvirtino, kad „A. yra (duomenys neskelbtini) vaikas. [...] vaikai, turintys (duomenys neskelbtini), jie yra linkę į fantazijas, mėgėjai pameluoti, jei meluoja siekdami sau naudos, jiems taip patogiau“. Atsakydama į prokuroro klausimą liudytoja pažymėjo, kad „vaikas pamelavo dėl tėvo, po to prisipažino, dėl ko jis taip melavo. [...] kiek pamena, jis nenorėjo kažkur eiti, dalyvauti. Jis nemėgsta taisyklių, bandai jį spausti, tada jis pradeda visaip manipuliuoti, išsisukinėti, išsisukinėjant apkaltinti tėvą“.

2.32. Apibendrindama aukščiau išdėstytą nuteistoji laikosi pozicijos, jog nei vienas iš trijų jai pareikštų kaltinimų baudžiamojoje byloje nebuvo įrodytas objektyviais ir įrodomąja prasme patikimais įrodymais. Ikiteisminio tyrimo metu gautas teismo ekspertizės akto bei baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu atliktų teismo ekspertų apklausų turinys leidžia teigti, jog nukentėjusiesiems nustatyti sveikatos sutrikdymai negalėjo atsirasti dėl kaltinamajame akte minimų priežasčių. Be to, nukentėjusiojo A. Č. elgesys patvirtino jos nuosekliai įrodinėtą versiją, jog vaikas yra linkęs manipuliuoti aplinkiniais asmenimis siekdamas sau naudingų tikslų. Todėl, baudžiamojoje byloje nebuvo patikimai įrodytas ne tik inkriminuojamų veikų „objektyviosios pusės“ ir „subjektyviosios pusės“ sudėčių elementai. Nuteistoji mano, kad visos dviprasmybės ir abejonės turėtų būti aiškinamos išimtinai nuteistojo asmens naudai bei jos atžvilgiu priimtas išteisinamasis nuosprendis.

2.33. Skundžiamame apylinkės teismo nuosprendyje nėra nurodyta nei vieno argumento apie tai, dėl kokių priežasčių nuteistajai skiriamas apribojimas – neišvykti iš savo gyvenamosios vietos be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimu į nuteistosios J. Č. apeliacinį skundą nukentėjusiųjų A. Č. ir J. Č. atstovas pagal įstatymą A. Č. ir nukentėjusiųjų įgaliotas atstovas advokatas Saulius Alysas prašo nuteistosios J. Č. apeliacinį skundą atmesti. Be to, prašo pripažinti nukentėjusiųjų įstatyminio atstovo A. Č. turėtas proceso išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei jas priteisti iš nuteistosios J. Č. A. Č. naudai.

1.1. Atsiliepime nukentėjusiųjų įstatyminis ir įgaliotas atstovai nurodo, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai visapusiškai išnagrinėjo nuteistosios J. Č. baudžiamąją bylą bei priėmė teisingą nuosprendį, todėl nuteistosios J. Č. apeliacinis skundas turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

1.2. Teigia, kad nuteistosios apeliaciniame skunde formaliai užsiminta, kad apylinkės teismas netinkamai vertino įrodymus, pažeidė nekaltumo prezumpciją, nepateikė pakankamai motyvų, tačiau šių pastabų detaliau apeliacinio skundo aprašomojoje dalyje apeliantė nepagrindė. Nuteistoji apeliaciniame skunde skiria nemažai dėmesio į įtikinėjimą, o ne į tiesos nustatymą, t. y. analizuoja nukentėjusiųjų, liudytojų, eksperčių parodymus paimdama iš procesinių dokumentų tik atskiras frazes, neatsižvelgdama nei į konkrečios apklausos, ekspertizės akto ar kito procesinio dokumento bendrą kontekstą, nei į įrodymų visumą. Apeliaciniame skunde pateikti nuteistosios samprotavimai neparemti baudžiamojoje byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis.

1.3. Priešingai nei nurodo apeliaciniame skunde, atstovų manymu, baudžiamąją bylą išnagrinėjo nešališkas apylinkės teismas. Nuteistajai J. Č. buvo užtikrinta teisė į gynybą, rungimosi principas – suteikta galimybė teikti prašymus.

1.4. Dėl baudžiamojoje byloje atlikto įrodymų vertinimo nurodo, kad nuteistosios J. Č. parodymus paneigia ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo teisėjo apklausti nukentėjusiųjų A. Č. ir J. Č. duoti parodymai, kuriuos patvirtina (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) rašyti A. Č. paaiškinimai, nukentėjusiųjų paaiškinimai ekspertėms atliekant teismo psichologijos–psichiatrijos ekspertizes, atstovo pagal įstatymą A. Č. parodymai, jo darytų telefoninių pokalbių su vaikais įrašai, liudytojų R. S.–N., L. P., R. A. parodymai. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad liudytojų J. D., A. N., D. Š., E. V., A. V., E. K., A. I., A. Š., N. B. parodymai nepaneigia nukentėjusiųjų parodymų, nes minėti liudytojai apibūdino nukentėjusiuosius kaip nelinkusius meluoti ar fantazuoti (šias aplinkybes patvirtina ekspertizės aktai, kuriuose taip pat nurodyta, kad atliekant ekspertizes nebuvo nustatyta, kad nukentėjusiųjų parodymai būtų buvę įtakoti kitų asmenų bei eksperčių, gydytojų duoti parodymai). Pagrįstai nesiremta liudytojų S. G., R. J.–D., E. Š., I. M., Ž. B. parodymais, nes jie davė paaiškinimus apie vėliau vykusius įvykius, kurie su kaltinamuoju akte nurodytu įvykiu yra nesusiję.

1.5. Atkreipia dėmesį į tai, kad sąsiuvinis, iš kurio trenkta nukentėjusiajam A. Č. per (duomenys neskelbtini), buvo storas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) viršeliu. Daiktų apžiūros protokole (1 t., b. 1. 4-7, 8-16) nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) yra priklijuotų įvairių popierinių iškarpų, dėl kurių sąsiuvinis yra (duomenys neskelbtini) nei įprastas. Taigi neabejotina, kad uždavus tokiu sąsiuviniu nepilnametis A. Č. tikrai galėjo jausti fizinį skausmą. Be to, (duomenys neskelbtini) miesto Pedagoginės psichologinės tarnybos (duomenys neskelbtini) rašte (1 t., b. 1. 196-198) paminėta, kad vienos psichologinės konsultacijos metu A. yra paminėjęs, kad mama jį yra užgavusi net (duomenys neskelbtini).

1.6. Apeliantės apeliacinio skundo „samprotavimus“ dėl smurto nebuvimo motyvuoja tuo, kad abu vaikai apie tai nepasakojo savo pedagogams, gydytojams ir kitiems suaugusiems asmenims. Šie teiginiai, anot atstovų, paneigiami A. Č. (duomenys neskelbtini) paaiškinimu Vaiko teisių apsaugos skyriui, Pedagoginės psichologinės tarnybos (duomenys neskelbtini) raštu, liudytojų R. S.–N., L. P., R. A. parodymais, bet ir eksperčių paaiškinimais apylinkės teisme.

1.7. Nurodo, kad nuteistosios apeliacinio skundo teiginius, kad jų vaikų sveikata galėjo būti sutrikdyta dėl tėvų skyrybų proceso bei netinkamo auklėjimo, paneigia ekspertizės aktai bei eksperčių paaiškinimai. Pastebėtina, kad nukentėjusiojo J. Č. sveikatos sutrikimui įtakos be nuteistosios J. Č. smurto galėjo turėti tėvų konfliktai, tačiau apeliantės smurto veiksmai ir toliau išlieka priežastiniame ryšyje su vaiko sveikatos pablogėjimu.

1.8. Dėl nuteistosios (duomenys neskelbtini) girdėto triukšmo patvirtina liudytojos L. P. parodymai. Apylinkės teisme apklausta liudytoja L. P. parodė, kad gyvendama (duomenys neskelbtini) nuteistosios J. Č. (duomenys neskelbtini), pastoviai girdėdavo kaip ji klykia, kad vaikas neparuošia namų darbų, kaip šaukdavo, kad vaikas nemoka žodžio „(duomenys neskelbtini)“, girdėdavo ir keiksmažodžių. Liudytoja girdėjo vyresniojo vaiko verksmą, taip pat kaip mažasis vaikas „isteriškai klykiančios“ mamos prašė baigti. Ji (liudytoja) rytais pabusdavo ne nuo žadintuvo, o nuo kaimynės klyksmo ant vaikų. Šaukdavo, kol užkimdavo. Pažymėjo, kad kaimynės J. Č. balsą atpažįsta.

1.9. Dėl nuteistosios parodymų vertinimo atstovai teigia, kad apylinkės teismas pagrįstai atmetė nuteistosios J. Č. parodymus ir juos vertino kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės. Apeliantės parodymai nėra nuoseklūs, prieštarauja jos dviejų vaikų, buvusio vyro, liudytojų parodymams, ekspertizės aktams, eksperčių paaiškinimams. Nuteistąją apklausiant ikiteisminiame tyrime pateikė skirtingas versijas apie tai, kodėl ją apkalba vaikai. Taip pat skirtingai aiškino (duomenys neskelbtini) įvykių seką, o sąsiuvinio apibūdinimas neatitiko tikrovės.

1.10. Iš (duomenys neskelbtini) Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus pažymos „Dėl J. Č. skundo tyrimo“ matyti, kad minėtam pareigūnui J. Č. remiasi sūnaus A. Č. paaiškinimais dėl tėčio A. Č. nepasitvirtinusio smurto prieš jį, laikė A. Č. smurtaujančiu tėvu, nors sūnus A. jau buvo pakeitęs parodymus (2019 m. balandžio 12 d.). Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2019 m. birželio 12 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje nutraukė bylą, nes nepadarytas administracinis nusižengimas, numatytas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 73 straipsnio 1 dalyje. 2019 m. liepos 18 d. prokurorės nutarimu atstovo atžvilgiu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, nenustačius, kad padaryta nusikalstama veika.

1.11. Pažymi, kad (duomenys neskelbtini) apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketose nurodyta, kad vaikai A. bei J. Č. išreiškė nenorą bendrauti su savo mama J. Č., nes ji pikta. Tėtis skatina susitikimus su mama bei leidžia vaikams patiems apsispręsti dėl susitikimų su mama. Tokį vaikų apsisprendimą lemia ne tik J. Č. šaltas, formalus bendravimas su jais, bet ir ankstesni jos neteisėti veiksmai.

4. Apygardos teismo posėdyje nuteistoji J. Č. ir jos gynėjas advokatas Andrius Kazakevičius, prašė apeliacinį skundą tenkinti ir nuteistąją išteisinti, prokurorė, nukentėjusiųjų įstatyminis atstovas, įgaliotas atstovas prašė nuteistosios apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš nuteistosios nukentėjusiųjų įstatyminiam atstovui turėtas proceso išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

5. Nuteistosios J. Č. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl nuteistosios kaltės, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 163 straipsnyje.

6. Pažymėtina, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. (BPK 20 straipsnio 1–5 dalys) Taigi bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją nuspręsti dėl įrodymų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visumą, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir padaryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės ir kategoriškos. Teismo proceso dalyviai turi teisę teikti pasiūlymus ir reikšti nuomones visais byloje sprendžiamais klausimais, tačiau jie teismui nėra privalomi. Proceso dalyvių teismui pateiktų siūlymų dėl įrodymų vertinimo atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-5-628/2019, 6 punktas). Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija išnagrinėjusi nuteistosios apeliacinio skundo argumentus bei skundžiamą apylinkės teismo nuosprendį konstatuoja, kad nuteistoji nepagrįstai nuteista pagal BK 163 straipsnį, todėl šioje dalyje skundžiamas nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas, išteisinamasis nuosprendis (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas, 329 straipsnio 1 punktas).

7. Pagal BK 163 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas piktnaudžiavo tėvo, motinos, globėjo ar rūpintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis ar pareigomis fiziškai ar psichiškai gniuždydamas vaiką, palikdamas jį ilgą laiką be priežiūros ar panašiai žiauriai elgdamasis su vaiku. Fizinis ar psichinis vaiko gniuždymas suprantamas kaip ilgalaikė fizinė ar psichinė prievarta, naudojama sistemingai, t. y. jai būdingas kartotinumas ir periodiškumas. Kitoks žiaurus elgesys su vaiku gali turėti įvairių formų, tokių kaip tyčiojimasis iš vaiko, įžeidinėjimai, žiaurios, žeminančios ar alinančios bausmės, vertimas dirbti sunkius darbus, nesirūpinimas vaiku ir pan. Nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl asmuo pripažįstamas kaltu padaręs nusikaltimą, jeigu jis šią veiką padarė tiesiogine tyčia, t. y. jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-553-942/2015). Teisės doktrinoje pripažįstama, kad fizinis vaiko gniuždymas apima tokius padarinius kaip fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas, o nustačius didesnį sveikatos sutrikdymo mastą vaikui sukelti neigiami padariniai atskirai kvalifikuojami pagal kitus BK straipsnius taikant nusikalstamų veikų sutapties taisykles (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-277-788/2016).

Žemesnės instancijos teismas

8. (duomenys neskelbtini) Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad A. Č. ir J. Č. nustatytas nesunkus psichikos sveikatos sutrikdymas – (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), tiesioginiu priežastiniu ryšiu yra atsiradę dėl įtariamosios (dabar – nuteistosios) J. Č. veiksmų (fizinio ir emocinio smurto), trikdantys jų kasdienį funkcionavimą bei adaptaciją, ir vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Abiem broliams teismo ekspertai konstatavo, jog nėra galimybės nustatyti galimai patirtos prievartos požymių. Ekspertiniame vertinime atsiskleidę psichologiniai A. Č. ir J. Č. ypatumai (baimė suklysti, jautrus reagavimas į nesėkmę, nepasitikėjimas savimi, emocinis jautrumas, dirglumas ir sunkumas pačiam nusiraminti stresinėse situacijose) gali būti susiję su skirtingomis trauminėmis patirtimis (ilgą laiką trunkančia konfliktine tėvų tarpusavio situacija, emociniu smurtu ir taikomomis fizinėmis bausmėmis už netinkamą elgesį) (2 t., b. l. 14-22).

9. Nuteistoji J. Č. tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu nepripažino, kad sistemingai psichiškai ir fiziškai gniuždė nukentėjusiuosius A. ir J. Č., nurodo, kad jokio smurto prieš nukentėjusiuosius ji nenaudojo, naudojo tik jos darbe taikomas metodikas susitarimą, (duomenys neskelbtini) rašymą, skatinimo sistemą. Vaikams neklausant, apribodavo būrelių lankymą, televizoriaus žiūrėjimą ar susitikimus su tėčiu. Nepripažino, kad A. Č. (duomenys neskelbtini), ryte būtų trenkusi su (duomenys neskelbtini) sąsiuviniu per veidą, tik pasakė jam nusipirkti sąsiuvinio aplankalą, kuris buvo susidėvėjęs. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistoji davė išsamius parodymus dėl jai pareikštų kaltinimų, detaliai papasakojo apie santykius šeimoje bei jos pačios, nukentėjusiųjų elgesį. Ikiteisminio tyrimo teisėjo apklaustas mažametis nukentėjusysis A. Č. parodė, kad tą rytą jis atsikėlė ir ruošėsi į mokyklą, bet mama pastebėjo, jog gavo pastabą. Neprisimena, už ką buvo ta pastaba. Tuomet mama jam liepė parašyti pasiaiškinimą. Jis parašė, kad pamiršo. Paskui ji pamatė, kad (duomenys neskelbtini) aplankalas yra suplyšęs, tai pasakė nusipirkti kitą. Jis mamai negražiai atsakė, kad neturi pinigų. Tuomet mama už tuos žodžius trenkė jam per veidą su (duomenys neskelbtini), kuris yra storesnis už sąsiuvinį, nekietas, bet tvirtas. Tuo metu namuose buvo broliukas J., tačiau jis įvykio nematė, nes miegojo. Pažymėjo, kad kai tik jis ką nors sumeluoja ir dėl to gauna. Jis dažnai atsikalbinėja. Ikiteisminio tyrimo teisėjui apklausus nukentėjusįjį J. Č. šis nurodė, kad su tėčiu sutaria gerai, pas tėtį jam žymiai geriau, nes tėtis geresnis, daugiau ko jiems leidžia, turi žymiai daugiau pinigų. Tėtis leidžia beveik viską daryti. Kai brolis pamokų nepadarydavo, pastabų gaudavo, tada mama supykdavo. Supykusi mama rėkdavo ant jo ir ant brolio. Nurodė, kad jis buvo mušamas kaip ir jo brolis, tačiau kada tai buvo tiksliai negalėjo nurodyti, paneigė, kad į brolį būtų matęs mestą (duomenys neskelbtini). Jis nematė, kaip jo broliui A. mama trenkė per veidą su (duomenys neskelbtini) sąsiuviniu (1 t., b. l. 100-102, 124-126).

10. Liudytojų R. A., J. D., D. Š., E. V., A. V., E. K., A. I., N. B., A. U., A. Š., J. Ž., B. V. parodymai patvirtina, kad nuteistoji nepiktnaudžiavo motinos teisėmis ir pareigomis nukentėjusiųjų (ypatingai A. Č.) atžvilgiu. R. A. parodė, kad Č. šeima Vaiko teisių skyriaus specialistams yra žinoma. Beveik (duomenys neskelbtini) būdavo organizuojami susitikimai, dėl kiekvieno vaiko netinkamo poelgio jie (tėvai) kaltindavo vienas kitą, o ne ieškodavo bendro sprendimo. Tiek vaiko tėvas, tiek mama yra vienodai išsakę baimę dėl nepakankamo vaikų auklėjimo. Bendravo su pedagogais, su darželio auklėtojomis, klausė, ar prižiūrimi vaikai, kokia jų nuomonė, ir nebuvo pasakyta neigiamų dalykų, tiek mokykla, tiek darželis jautė konfliktą tarp tėvų, kad tėvų konfliktas įtakoja vaikus, bet apie smurtą nei darželis, nei mokykla nesakė. J. D. parodė, kad vaiko (A. Č.) elgesyje pamokos metu iškildavo nepaklusnumas, tačiau kalbėdavosi ir sutardavo. Dienynuose buvo rašomos pastabos ir mama, ir tėtis reaguodavo į tas pastabas, iš abiejų tėvų gaudavo atsakymus, po tų pastabų A. elgesys kuriam laikui pasikeisdavo į gerąją pusę. Vaikas nėra sakęs, kad jam būtų taikomos kažkokios bausmės, nesakė, kad tėvai už tas pastabas būtų mušę. Nematė jokių fizinių žymių. D. Š. parodė, kad A. gali būti skriaudžiamas namuose, tokių įtarimų jai nekilo. A. yra sakęs, kad mama šaukia ar barasi, tuomet jam pasakydavo, kad tikriausiai yra už ką, o jis sakydavo neparuošęs pamokų ar dar kažką. E. V. parodė, kad A. Č. tėvai dažnai ateidavo pas jį į kabinetą ir vienas kitą apkalbėdavo. Kad tėvai smurtautų prieš vaiką, nepastebėjo. A. nevengia nė vieno iš tėvų, yra pasakojęs, kad kai tėvelis jį pasiimdavo, gerai praleisdavo laiką, bet taip pat nesakydavo, kad ir su mama buvo blogai. A. V. apklausiama parodė, kad iš A. yra tik girdėjusi, kad už labai prastą mokymąsi jam buvo neleista eiti į treniruotes, apie kitokias drausmines nuobaudas neteko girdėti. Pastabas jam (A.) rašydavo dažnai. Netiki, kad mama galėjo skriausti savo vaiką. E. K. parodė, kad J. nesisakė, kad prieš jį smurtaujama. Nepastebėjo, kad vaikas turėtų elgesio, emocijų sutrikimų. A. I. parodė, kad J. laukdavo ir džiaugdavosi ir tėčiu, ir mama. Kad mama bartų vaiką, tikrai nepastebėjo. N. B. parodė, kad A. labai stipriai išgyvena dėl tėvų skyrybų ir tai išreiškia savo elgesiu. Vaikas nereaguodavo į prašymus elgtis geriau. Vaikas tai būdavo pas mamą, tai pas tėtį, dėl tėvų tarpusavio prieštaravimų nuolat turėdavo mokykloje problemų, ateidavo nepasiruošęs pamokoms. Vaiku rūpinosi tiek tėtis, tiek mama, bet problema buvo abiejų tėvų nesusikalbėjimas, nesutarimai, o tarp jų buvo vaikas ir čia kilo visos problemos. Informacijos nei iš vaiko, nei iš pedagogų, nei iš vaiko tėvo, kad galimai prieš vaiką yra smurtaujama, nebuvo. A. U. patvirtino, kad negirdėjo, jog J. Č. jai būtų sakiusi, kad netinkamai elgėsi su vaikais. A. Š. parodė, kad konfliktas buvo kilęs, nes tėvai nesutarė dėl mokyklos, vienas tėvas norėjo, kad vaikas lankytų (duomenys neskelbtini) mokyklą, o kitas iš tėvų norėjo, kad lankytų (duomenys neskelbtini) mokyklą. Bendraujant su vaikais jie atrodė sveiki, kad prieš vaikus būtų smurtaujama, įtarimų nekilo. J. Ž. parodė, kad vaikų susitikimų su mama metu jokio psichologinio smurto iš mamos pusės nebuvo. Vaikų susitikimai vyko pakankamai šiltai, mama buvo pasiruošusi, vaikai buvo mamos pasiilgę, dalinosi prisiminimais. B. V. parodė, kad kiek matė susitikimų, matė gražų vaikų bendravimą su mama, vaikai net susigraudindavo iš džiaugsmo.

11. (duomenys neskelbtini) Pedagoginės psichologinės tarnybos rašte nurodyta, kad A. Č. psichologinė pagalba tarnyboje buvo teikta nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) dėl berniuko emocinės būsenos (duomenys neskelbtini); nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini); nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini). A. konsultacijų metu noriai pasakoja apie mokyklą, draugus, (duomenys neskelbtini) būrelį, pasiektus laimėjimus, tačiau mažai atvirauja apie šeimą, santykius su tėvais. Berniukas pripažįsta, kad pasiilgo mamos, geba aptarti ir analizuoti situacijas, kai susipyksta su broliu. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pradinės mokyklos rašte „Dėl A. Č. charakteristikos“, pasirašytame direktoriaus E. V., nurodyta, kad abu tėvai domėjosi sūnaus mokymusi bei pamokų lankomumu. Atskirai dalyvavo tėvų susirinkimuose, individualiuose pokalbiuose su klasės mokytoja, dalykų mokytojais, mokyklos administracija, klasės ir mokyklos šventėse. Tėvai savo nepasitenkinimą vienas kitu išsakydavo ir girdint sūnui A. Tai atsiliepė A. elgsenai. A. pradėjo ginčytis su klasės mokiniais, mokytojais, teigdamas, kad visi turi pripažinti tik jį esant teisiu, atsikalbinėti, pašiepti kitus mokinius. Nei klasės mokytoja, nei kiti mokyklos darbuotojai nėra pastebėję, kad A. būtų buvęs su smurto žymėmis. Mokinys nėra pasakojęs mokyklos darbuotojams, kad kuris nors iš tėvų naudojo fizinį, emocinį ar psichologinį smurtą prieš jį. Tokios aplinkybės rodo, kad nuteistoji rūpinosi nukentėjusiaisiais, dėjo pastangas juos tinkamai auklėti, skiepyti juose atsakingumą ir pareigingumą, užtikrinti vaikų tinkamą gerbūvį.

12. Nuteistoji J. Č. apklausiama apylinkės teismo posėdyje parodė, kad dėl vaiko (A.) nervų sistemos nuolat konsultuodavosi, nuo kūdikystės jam (duomenys neskelbtini), jo (duomenys neskelbtini) sutrikimai buvo kasdienybė, J. to nėra. Apie (duomenys neskelbtini) m. pirmą kartą kreipėsi į pedagoginę psichologinę tarnybą dėl psichologo pagalbos, nes A. elgesys buvo (duomenys neskelbtini). Su J. Č. problemų nebuvo. Papildomai pažymėjo, kad vaiko (duomenys neskelbtini) A. V. sakė nebegalinti dirbti, nėra buvę tokio vaiko, kuris nurodinėtų, kokią pamoką vesti ar nevesti, kad grasintų Vaikų teisių apsaugos skyriumi, trukdytų visai klasei, o A. skųsdavosi, kad mokytoja savavališkai sukeičia pamokas. Vaikas į pastabas iš viso nereagavo. Nurodė, kad su savo vaikais naudodavo tokias pat metodikas kaip ir su savo pacientais, t. y., tokias kaip raštiškas susitarimas, skatinimo sistema. Fizinių bausmių vaikams netaikė, nei ranka, nei koja, nei kokiais nors daiktais vaikams nėra sudavusi, vaikų daiktų nėra sugadinusi.

13. Pažymėtina, kad fizinis ar psichinis vaiko gniuždymas suprantamas kaip ilgalaikė fizinė ar psichinė prievarta, naudojama sistemingai, t. y. jai būdingas kartotinumas ir periodiškumas. Iš baudžiamojoje byloje esančių liudytojų parodymų, rašytinės bylos medžiagos nenustatyta, kad nuteistoji J. Č. sistemingai piktnaudžiavo motinos teisėmis ir pareigomis, fiziškai ar psichiškai gniuždydama savo vaikus. Kaip jau minėta, iš bylos medžiagos matyti, kad laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) nustatytas tik vienas fizinio smurto atvejis (nuteistosios J. Č. trenkimas (duomenys neskelbtini) sąsiuviniu vieną kartą nukentėjusiajam A. Č. per veidą, šiais veiksmais sukeliant A. Č. ir J. Č. fizinį skausmą), kiti nukentėjusiųjų A. Č. ir J. Č. ikiteisminio tyrime nurodyti veiksmai, t. y. tiksliai nenustatytą skaičių kartų trenkimas vaikams (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sritis, (duomenys neskelbtini), metant (duomenys neskelbtini), metant į sieną A. Č. (duomenys neskelbtini), nėra nustatyti – jų nepatvirtina kiti baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai, apart nukentėjusiųjų parodymų. Be to, minėti prieš nukentėjusiuosius atlikti veiksmai yra buvę gana seniai (duomenys neskelbtini). Todėl, toks netinkamas vaikų auklėjimo būdas, kuris negali būti laikomas sistemingu ar periodišku negali užtraukti baudžiamąją atsakomybę pagal BK 163 straipsnį. Be to, svarbu pažymėti ir tai, kad baudžiamojoje byloje ištirti įrodymai patvirtina, kad A. Č. elgesys tiek, namuose, tiek mokykloje buvo sudėtingas, problemiškas (vaikas dažnai atsikalbinėdavo, neruošdavo namų darbų, norėdavo daugiau pramogauti, neklausydavo mokytojų ir tuo trukdydavo pamokas, stengdavosi nuteikti visą klasę, kad jo reikia klausyti ir t.t.), kas leidžia manyti, jog auklėdami vaikus abu tėvai, ne vien nuteistoji, susidūrė su sunkumais, iššūkiais. Mokykla nukentėjusįjį A. Č. apibūdino kaip nedrausmingą, iš mokytojų gaunantį daug pastabų vaiką. Baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad nukentėjusysis A. Č. dėl savo elgesio buvo vedamas pas psichologus, jam teikta psichologinė pagalba. Todėl yra pagrindas manyti, kad nukentėjusiajam A. Č. galėjo būti reikalingas griežtesnis auklėjimas ar drausminimas, nors šios aplinkybės jokiais atvejais nepateisina suaugusiojo nusikalstamų veiksmų nepilnamečio asmens atžvilgiu. Byloje esantis įrodymai taip pat patvirtina, kad nuteistoji su abiem savo vaikais elgėsi iš dalies vienodai, jų neišskyrė, tarp nukentėjusiųjų yra (duomenys neskelbtini) metų skirtumas, tuo tarpu kito nukentėjusiojo J. Č. atžvilgiu psichinio ar fizinio smurto atvejų (išskyrus tai, kad jis galėjo matyti, kaip jo brolis buvo mamos sudrausmintas (duomenys neskelbtini) sąsiuviniu ir tuo jam sukeliant fizinį skausmą, taip pat negalėjo tiksliai patvirtinti ar prieš jį buvo naudotas fizinis smurtas, kadangi nukentėjusysis A. Č. nurodė, kad J. buvo mažiau „mušamas“ mamos, nei jis).

14. Šios bylos kontekste svarbu paminėti ir tai, kad nusikalstamos veikos neteisėtumo suvokimas yra labai svarbi asmens baudžiamosios atsakomybės prielaida. Baudžiamoji atsakomybė pagrindžiama ne tik kaltininkui (nuteistajam) suvokiant, bet ir nesuvokiant daromos nusikalstamos veikos pavojingumą (neteisėtumą), jei jis galėjo tai suvokti. Vadinasi, kaltininkas turėjo suvokti, kad savo veiksmais jis elgiasi pavojingai ir šis pavojingumas yra uždraustas baudžiamųjų įstatymų. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės nepatvirtina, kad nuteistoji suprato, jog auklėdama savo vaikus elgiasi pavojingai, kad tokiu savo elgesiu kėsinasi į BK 163 straipsnio saugomas vertybes. Toks aiškinimas šiuo atveju tinkamas vertinant ir nuteistosios gebėjimą suvokti inkriminuojamą sveikatos sutrikdymo mastą. Žmogaus gebėjimas nustatyti galimas sveikatos sutrikdymo pasekmės ateina tiek iš gyvenimiškos patirties, tiek iš jį supančios aplinkos, kitos jam aiškiai prieinamos informacijos. Nors nuteistoji dirba (duomenys neskelbtini), turi profesinių žinių sprendžiant konfliktus (kas sąlygotų, jog ji vaikų auklėjime gali pasirinkti ir derinti kitus, ne fizinėmis bausmėmis ar malonumų apribojimu, grįstus metodus), tačiau, ne kiekvienas netinkamas auklėjimas yra vertinamas ultima ratio kaip paskutinė teisinių gėrių apsaugos priemonė. Kaip nuteistoji paminėjo apklausiama apylinkės teisme, tiek ir akcentuodama apeliaciniame skunde, ji negalėjo suvokti, kad savo veiksmais galėjo savo vaikams padaryti ekspertizės aktuose nustatytus sveikatos sutrikdymus.

15. Taip pat svarbu įvertinti ir aplinkybę, kad nukentėjusiųjų tėvai yra išsiskyrę, abu turi skirtingą požiūrį į vaikų auklėjimą, t. y. mama nori, kad vaikai darytų namų darbus, už jų nepadarymą riboja vaikams teikiamas pramogas (būrelius, televizoriaus žiūrėjimą ir pan.), o tėvas leidžia vaikams daryti viską, ką jie nori. Todėl natūralu, kad vaikai matydami savo tėvus, kurie yra jiems autoritetas bei augdami aplinkoje, kur abu tėvai tarpusavyje negeba gražiai sutarti, pastoviai konfliktuoja, yra traumuojami, nes iš tėvų nemato gero pavyzdžio, todėl siekia kitomis priemonėmis atkreipti į save jų dėmesį, t. y. neklausyti bei kartu gali manipuliuoti tėvų geranoriškumu ir pan. Klaidinga teigti, kad būtent nuo nuteistosios atliktų veiksmų vaikams galėjo atsirasti ekspertizės aktuose nustatyti sveikatos sutrikdymai. Tikėtina, kad minėti sutrikimai galėjo atsirasti dėl abiejų tėvų kaltės netinkamai auklėjant savo vaikus.

16. Konkrečiu nagrinėjamu atveju nuteistosios J. Č. parodymus įvertinus kartu su nukentėjusiųjų, jų įstatyminio atstovo, liudytojų parodymais, rašytine baudžiamosios bylos medžiaga, nenustatyta nuteistosios J. Č. tiesioginė tyčia pagal BK 163 straipsnį – kad ji galėjo suvokti, jog piktnaudžiavo motinos teisėmis ir pareigomis fiziškai ir psichiškai gniuždydama vaikus, t. y., laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) metų, tikslus laikas nenustatytas, iki (duomenys neskelbtini), gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), sistemingai, ne mažiau 10 (dešimt) kartų, tarpusavio konfliktų metu kilusio pykčio pasėkoje taikė mažamečiams nukentėjusiesiems A. Č. ir J. Č. fizines bausmes už netinkamą jų elgesį, naudodama fizinį smurtą ir norėjo taip veikti. Priešingai, ištirta medžiaga rodo, kad J. Č. būdama vaikų motina rūpinosi nukentėjusiaisiais, savo vaikais, t. y. A. Č. ir J. Č., siekė, kad jie augtų dorai, rūpinosi, kad jie padarytų mokykloje jiems skirtas užduotis, leisdavo susitikti su nukentėjusiųjų įstatyminiu atstovu. Byloje nėra nustatytas nei valinis, nei intelektinis nuteistajai inkriminuojamos veikos suvokimas ir norėjimas taip veikti. Esant šioms aplinkybėms nuteistoji J. Č. pagal BK 163 išteisintina, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Dėl nuteistosios kaltės, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 3, 5 punktuose.

17. J. Č. kalta dėl jai pareikšto kaltinimo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 3, 5 punktus, neprisipažino ir nurodė, kad prieš savo vaikus niekada jokio smurto nenaudojo. Su savo vaikais naudodavo tokias pat metodikas kaip ir su savo pacientais, t. y., tokias kaip raštiškas susitarimas, skatinimo sistema. Ji su vaikais kalbėdavosi, aiškindavo, kad yra gerai, o kas blogai, norėdama sudrausminti, apribodavo kokius nors malonumus, televizoriaus žiūrėjimą, būrelių lankymą. Dėl kitų nukentėjusiųjų nurodytų sumušimų (metimo (duomenys neskelbtini), sudavimo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) į įvairias vietas, (duomenys neskelbtini) sudaužymą jį metant į sieną) parodė, kad fizinių bausmių vaikams netaikė, nei ranka, nei koja, nei kokiais nors daiktais vaikams nėra sudavusi, vaikų daiktų nėra sugadinusi. Dėl įvykio, įvykusio (duomenys neskelbtini) parodė, kad pakvietusi A. pusryčiauti, gavo į telefoną žinutę iš elektroninio dienyno apie tai, kad A. vėl neparuošė anglų kalbos namų darbų. Paklausė sūnaus, kodėl jis neatliko namų darbų, vaikas atsakė, kad dėl to, jog mokytoja „(duomenys neskelbtini)“. Vaikui pasakė, kad taip kalbėti negalima, prašė pasakyti, kad atliks namų darbus, vaikas dar išsisukinėjo, tada paprašė, kad atsineštų mokyklos (duomenys neskelbtini), kuris yra plonas, tikriausiai (duomenys neskelbtini) lapų, sąsiuvinis, į kurį mokytoja rašo pastabas. (duomenys neskelbtini) buvo dar keletas pastabų dėl A. elgesio ir ji pasakė A., kad turi pasikalbėti apie jo elgesį. Ji liepė A. (duomenys neskelbtini) parašyti, kada jis planuoja atlikti namų darbus. Sūnus į (duomenys neskelbtini) parašė, kad namų darbus padaryti pamiršo. A. parašė, kada jis atliks namų darbus. Ji pasakiusi, kad išjungs televizorių, ištraukė laidą. A. labai supyko, susinervino. Tuomet ji pamatė, kad sąsiuvinio aplankas suplėšytas. Tada pasakė, kad eidamas iš mokyklos nusipirktų aplankalą pats. Vaikas, vartodamas vulgarius žodžius, atšovė, kad neturi pinigų. Ji vaikui pasakė pasiimti pinigų iš taupyklės. A. sąsiuviniu nesudavė.

18. Nukentėjusysis A. Č. apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo dėl įvykio, įvykusio (duomenys neskelbtini) nurodė, kad mama pastebėjo, jog jis gavo pastabą. Neprisimena, už ką jis gavo pastabą. Tuomet mama jam liepė parašyti pasiaiškinimą. Jis parašė, kad pamiršo. Paskui ji pamatė, kad jo (duomenys neskelbtini) aplankalas yra suplyšęs, tai pasakė nusipirkti kitą. Jis mamai negražiai atsakė, kad neturi pinigų. Tuomet mama už tuos žodžius jam su (duomenys neskelbtini) trenkė per veidą. Iš (duomenys neskelbtini) jam kliuvo į tą vietą, kuri yra nuo kaktos iki nosies. Sudavė vieną kartą. Sutrenkta vieta jautėsi kaip suspausta ir suplota. Pagal skausmo skalę jautė skausmą virš penkių balų – apie (duomenys neskelbtini) balus. Skausmas truko apie minutę. Kai mama sutrenkė, tai nieko nesakė, o tik nusisuko ir nuėjo. Nuo suduoto smūgio jam skaudėjo. Tuo metu namuose buvo broliukas J., tačiau jis įvykio nematė, nes miegojo. Dėl kitų mamos smurtinių veiksmų, jos naudoto psichinio smurto parodė, kad nuo mamos yra gavęs per (duomenys neskelbtini), per (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini) pataikė į (duomenys neskelbtini). Nežino tiksliai, kiek iš viso kartų mama jam yra trenkusi ir dėl kokios priežasties. Per veidą ji jam trenkė praėjusiais metais, kada trenkė su (duomenys neskelbtini) – neprisimena, bet gal tada jam buvo (duomenys neskelbtini) m., o prieš (duomenys neskelbtini) mėn. jam trenkė su (duomenys neskelbtini). Taip pat ji (nuteistoji) jam buvo trenkusi per (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) metais. Mama sakė, kad jam trenkė už tai, jog atsikalbinėjo, bet jis galvoja, kad trenkė dėl to, jog (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) į jį mama metė iš kito kambario ir pataikė į (duomenys neskelbtini) tą vietą, kuri yra nuo tos vietos, kur (duomenys neskelbtini), iki vietos (duomenys neskelbtini). Kai gauna pastabas už pamokų nepadarymą, tai mama apie tai paklausia, o paskui pradeda rėkti, kartais nusikeikia, kartais užtvoja. Apie tuos smurto atvejus tėtis žino. Apie tai, kas vyksta namuose, mokykloje niekam nesakė, nes tiesiog nenorėjo to pasakoti.

19. Ikiteisminio tyrimo teisėjo apklaustas nukentėjusysis J. Č. dėl įvykusio įvykio (duomenys neskelbtini) nedavė parodymų, t. y. nematė, kad jo brolis A. Č. su (duomenys neskelbtini) sąsiuviniu būtų nuo mamos gavęs į veidą ar jam būtų sukeltas fizinis skausmas. Dėl kitų mamos smurtinių veiksmų nukentėjusysis gana detaliai parodė, jog kai brolis pamokų nepadarydavo, pastabų gaudavo, tada mama supykdavo. Supykusi mama rėkdavo ant jo ir ant brolio. Ant jo (J. Č.) rėkdavo, kai ko nors nepadarydavo. Mama kartais juos pamuša, kai supyksta. Mama trenkė broliui (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Neprisimena, kodėl mama trenkė broliui. Mama trenkė broliui (duomenys neskelbtini), nes buvo supykusi. Dar yra trenkusi su (duomenys neskelbtini). Irgi trenkė per (duomenys neskelbtini). Nežino kodėl jo mama broliui trenkė (duomenys neskelbtini). Jam (J. Č.) yra trenkusi su (duomenys neskelbtini). Tada jam trenkė su (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Neprisimena, kodėl mama jam trenkė iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Tada jam buvo (duomenys neskelbtini) metai. Brolis matė, kaip mama jam trenkė. Daugiausiai mama skriaudžia (duomenys neskelbtini). Jį mušdavo namie, trenkdavo į (duomenys neskelbtini) ar į (duomenys neskelbtini). Jį mama yra daug kartų mušusi. Būdavo, kad mama jį, kai būdavo mažas, pastumdavo į (duomenys neskelbtini). Jis pats truputį atsimena, truputį jam tėtis pasakojo. Jam buvo (duomenys neskelbtini) metai, truputį prisimena, kaip mama jį stūmė į (duomenys neskelbtini). Brolis irgi buvo pastumtas į (duomenys neskelbtini), kai broliui buvo gal (duomenys neskelbtini) metai, jam tėtis taip pasakojo. Nėra matęs, kad mama mestų (duomenys neskelbtini) į ką nors. Mama namie turėdavo (duomenys neskelbtini). Yra mama trenkusi (duomenys neskelbtini) ir jam, ir A. Jam daug kartų yra trenkusi (duomenys neskelbtini) per (duomenys neskelbtini) arba per (duomenys neskelbtini), per (duomenys neskelbtini).

20. Vertinant nukentėjusiųjų A. Č. ir J. Č. parodymų patikimumą, aukštesnės instancijos teismas privalo įvertinti neatsiejamai su kitais byloje surinktais objektyviais bei išvestiniais įrodymais. Vertinimas su objektyviais įrodymais siejamas su ekspertizių išvadomis, o vertinimas su išvestiniais įrodymais siejamas su tiesioginių liudytojų ar liudytojų, kuriems nukentėjusieji yra pasakoję apie įvykio aplinkybes, parodymais. (duomenys neskelbtini) Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad tiek A. Č., tiek J. Č. nenustatytas padidintas polinkis į įtaigumą ar padidintas polinkis fantazuoti (2 t., b. l. 14-22). Visgi, byloje nėra neginčijamų įrodymų, patvirtinančių nukentėjusiųjų A. Č. ir J. Č. nurodytas aplinkybes dėl nuteistosios J. Č. veiksmų nuo (duomenys neskelbtini) m. iki (duomenys neskelbtini), tuo tarpu apkaltinamasis nuosprendis negali būti grįstas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias aplinkybes. Kaip jau minėta anksčiau, nuteistoji J. Č. kaltės dėl nuo (duomenys neskelbtini) m. iki (duomenys neskelbtini) nurodytų įvykių aplinkybių nepripažino, tiesioginių šių įvykių liudytojų (apart nukentėjusiųjų ir jų įstatyminio atstovo A. Č., kuriems vaikai yra pasakoję apie mamos netinkamą elgesį) nėra.

21. Baudžiamojoje byloje apklausti liudytojai – R. A., J. D., D. Š., E. V., A. V., E. K., A. I., N. B., A. U., A. Š., J. Ž., B. V. patvirtino, kad vaikai jiems nėra pasakoję apie šeimoje patiriamą smurtą iš kurio nors tėvų, kalbėdami apie A. Č. nurodė, kad ant jo kūno nėra pastebėję jokių sumušimų. Kiti baudžiamojoje byloje apklausti liudytojai – R. S.–N. parodė, kad vienintelį smurto atvejį A. jai buvo nurodęs kaip jo mama jį užgavo su (duomenys neskelbtini), tačiau apie tai smulkiau jai nepasakojo. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mokykloje skriausdavo savo draugus, mokytoja per pamokas su juo nesusitvarkydavo. A. pas ją ateidavo drąsesnis, nebuvo sugniuždytas. L. P. parodė, kad būdama J. Č. kaimyne (gyvena priešais nuteistąją, gretimame (duomenys neskelbtini)) parodė, kad yra susipykusi su J. Č. Teigia, kad gyvendama už sienos, pastoviai girdėdavo kaip J. Č. klykia, kad vaikas neparuošia namų darbų, girdėjo kaip šaukė, kad vaikas nemoka žodžio „(duomenys neskelbtini)“, girdėdavo ir keiksmažodžių. Girdėjo vaikų balsus, vyresniojo verksmą, girdėjo kaip mažasis vaikas sakė: „mama, baik“, kai kaimynė isteriškai klykė ant sūnaus. Rytais jai reikėdavo eiti į paskaitas, tai pabusdavo ne nuo žadintuvo, o nuo kaimynės klyksmo ant vaikų. J. Č. pastoviai šaukdavo ant vaikų dėl neparuoštų namų darbų, dėl pratybų nesusidėjimo, dėl pavėlavimo grįžti iš mokyklos, sakydavo, kad uždraudžiami būreliai, kad niekur nebeis. K. L. parodė, kad triukšmo J. Č. (duomenys neskelbtini) negirdėjo. Jeigu J. Č. (duomenys neskelbtini) būtų buvę garsiai šaukiama, rėkiama, būtų girdėjusi. Vaikų apsiverkusių nėra mačiusi. A. N. parodė, kad vaikai nesiskųsdavo, kad prieš juos smurtaujama. Su vaikais bendraudavo. Jai neteko pastebėti, kad būtų pasikeitusi vaikų psichologinė būsena. S. G. (duomenys neskelbtini) taip pat nenurodė, kad būtų pastebėjusi, kad prieš vaikus būtų smurtaujama. Ž. B. parodė, kad A. Č. Vaikų teisių skyriuje neverkė, smurto žymių ant vaiko nematė, vaikas bendravo normaliai, neatrodė įsibaiminęs. R. J.–Domeikienė, E. Š. ir I. M. taip pat patvirtino, kad vaikas (A. Č.) joms nėra sakęs apie patirtą smurtą iš mamos. Daugiau yra kalbėjęs apie tėčio netinkamą elgesį.

22. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad liudytoja apklausta L. P. bei jos draugas V. V. (nurodė, kad yra girdėjęs iš nuteistosios (duomenys neskelbtini) triukšmą) nurodė, kad dažnai girdėdavo iš nuteistosios (duomenys neskelbtini) triukšmą, t. y. kad ji rėkdavo ant savo vaikų, o ryte ji atsibusdavo nuo triukšmo J. Č. (duomenys neskelbtini). Tačiau minėtų liudytojų parodymus paneigia kita baudžiamojoje byloje apklausta liudytoja K. L., kuri nurodė, kad jokio triukšmo iš J. Č. (duomenys neskelbtini) ji nėra girdėjusi. Pažymėtina ir tai, kad liudytoja L. P. bei liudytojas V. V. yra susipykę su savo kaimyne J. Č., todėl gali būti suinteresuoti sprendimu baudžiamojoje byloje, siekiant apkalbėti nuteistąją, todėl jų parodymais aukštesnės instancijos teismas nesivadovauja.

23. Nukentėjusiųjų A. Č. ir J. Č. nurodytas aplinkybes dėl nuo (duomenys neskelbtini) m. iki (duomenys neskelbtini) nuteistosios J. Č. veiksmų iš dalies patvirtina liudytojo nukentėjusiųjų įstatyminio atstovo A. Č. duoti parodymai, jog (duomenys neskelbtini) rytą, apie 7.30 val., vaikas verkdamas jam paskambino, pasakė, kad mama trenkė jam į veidą, nutirpo veidas. A. jam sakė, kad susibarė su mama, ji pasiuto, kai rado dienyne pastabą, pradėjo jį mušti, buvo pakeltas balsas, pamačiusi suplyšusį aplankalą liepė pasikeisti. A. sakė, kad mamai pasakė, jog neturi pinigų. Po to jam tvojo į veidą su (duomenys neskelbtini). Verkdamas išėjo ir eidamas keliu pasiskambino jam. J. Č. pastoviai šaukdavo, tiesiog „staugdavo“. Kai vaikai gyveno su mama, vaikai jam pasakodavo, kaip mama rėkia dėl nepadarytų namų darbų, kaip A. verkdavo prie stalo, o J. būdavo nuvaromas į kampą, verčiamas miegoti, dėl nepadarytų namų darbų vaikas buvo keliamas vidury nakties, susitikimų metu vaikai skųsdavosi jam dėl mamos elgesio. A. yra sakęs, kad (duomenys neskelbtini), mama jam sudavė (duomenys neskelbtini), yra sudavusi (duomenys neskelbtini), sakė, kad mama „kalė iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini)“, eidama pro A. yra jam trenkusi (duomenys neskelbtini). Vaikai sportuodami buvo užsidirbę pinigų (duomenys neskelbtini), tai tą (duomenys neskelbtini) mama apgaule iš jų paėmė ir sudaužė. Mama pastoviai rėkdavo ant vaikų, sugalvodavo jiems visokias užduotis, kad neišleistų sportuoti. Susitikimų su mama metu, mama psichologiškai smurtauja, vaikai patiria neigiamus įspūdžius, stresą, po susitikimų vaikų emocinė būklė prastėja (1 t., b. l. 109-113, 125-127). Tačiau atkreiptinas dėmesys į tą aplinkybę, kad A. Č. yra nuteistosios J. Č. buvęs sutuoktinis, todėl gali būti suinteresuotas duoti nukentėjusiesiems palankius parodymus, be to, nurodytų įvykio aplinkybių jis betarpiškai nematė, nurodė tik tai, ką jam pasakojo vaikai. Todėl nukentėjusiųjų įstatyminio atstovo A. Č. parodymai nepagrįsti baudžiamojoje byloje esančia medžiaga ir aukštesnės instancijos teismas jais nesivadovauja.

24. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, 2014 m. birželio 30 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimu nutraukta J. Č. ir A. Č. santuoka bendru sutuoktinių sutarimu, patvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (susitariant dėl vaikų gyvenamosios vietos, vaikų bendravimo su tėvais tvarkos ir kt.). Teismuose pastoviai sprendžiami klausymai, susiję su vaikų bendravimo tvarka, siekiama pakeisti vaikų gyvenamąją vietą su tėčiu. Tokios aplinkybės rodo, kad tarp nuteistosios ir nukentėjusiųjų įstatyminio atstovo A. Č. buvo įtempti ir priešiški santykiai. Kad nuteistosios santykiai su vaikais buvo artimi, tačiau vaikai jos kartais neklausydavo, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. Be to, kad nuteistajai, kaip mamai, sunkiai sekėsi su vaikais susitarti ir vykdyti pareigą auklėti mažamečius vaikus, ypač A. Č., nuteistoji taip pat neneigia. Baudžiamojoje byloje nėra paneigta ir nuteistosios versija, kad pastaroji siekė suvaldyti vaiko netinkamą elgesį, skatinti jį būti atsakingu ir pareigingu, prieš A. Č. ar J. Č. nenaudojant fizinio ar psichinio smurto, skatinti teigiamą vaikų elgesį. Taip pat apklaustos apylinkės teisme ekspertės pavirtino ir tokią aplinkybę, jog nukentėjusieji siekė gyventi visiškai nekontroliuojamai, neturėti jokių pareigų šeimoje, namuose, tai akivaizdžiai matosi ir nukentėjusiųjų parodymuose. Todėl tokia tarp mamos ir jos vaikų susiklosčiusi konfliktinė situacija leidžia manyti, kad nukentėjusieji galėjo būti įtakoti tėvo bei duodami parodymus galėjo meluoti (patvirtina iš dalies ir ekspertizių aktai). Pagrindo besąlygiškai tikėti mažamečiais nukentėjusiaisiais A. Č. ir J. Č. nėra. Visos baudžiamojoje byloje iškilusios abejonės traktuotinos nuteistosios naudai. Todėl darytina išvada, kad nėra pakankamų neginčijamų įrodymų, kurių pagrindu galima būtų daryti neabejotiną išvadą, kad nuteistoji J. Č. laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) m. iki (duomenys neskelbtini) kaltinime nurodytais būdais vaikų atžvilgiu panaudodama fizinę ir psichinę prievartą (smurtą) smurtavo nukentėjusiųjų atžvilgiu. Pažymėtina ir tai, kad minėti nukentėjusiųjų veiksmai buvo atlikti prieš (duomenys neskelbtini) metus, o paskutinis veiksmas galimai prieš (duomenys neskelbtini) mėnesius, dėl kurių baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad dėl nuteistosios smurto (duomenys neskelbtini) m. laikotarpiu būtų kreiptasi į Vaiko teisių apsaugos tarnybą. Priešingai, baudžiamosios bylos duomenys rodo, kad (duomenys neskelbtini) J. Č. pareiškimo Vaiko teisių apsaugos skyriui matyti, kad vaikų tėvas A. Č. grasino susidoroti su vaikais ((duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) nuovados nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini)). Todėl laikytina, kad ši kaltinimo dalis nepasitvirtino ir yra neįrodyta.

25. Nuteistoji J. Č. viso baudžiamojo proceso metu nuosekliai neprisipažino, kad (duomenys neskelbtini) ji nukentėjusiajam A. Č. (duomenys neskelbtini) sąsiuviniu trenkė per veidą ir tuo jam sukėlė fizinį skausmą. A. Č. parodymai patvirtino, kad įvykio laiku A. Č. jam skambino, bei nurodė, kad mama jam sudavė per veidą su (duomenys neskelbtini) sąsiuviniu. Nukentėjusiojo A. Č. nurodytas (duomenys neskelbtini) įvykio aplinkybes patvirtina A. Č. (duomenys neskelbtini) protokolai – pareiškimai, (duomenys neskelbtini) A. Č. paaiškinimas Vaiko teisių apsaugos skyriui, A. Č. baudžiamojoje byloje pateikti telefoninio pokalbio įrašai, kuriuose A. Č. skundžiasi A. Č., kad mama jam su (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) sąsiuviniu) sudavė per veidą. Nukentėjusysis A. Č. patvirtino, kad juto fizinį skausmą, o nukentėjusiojo įstatyminis atstovas A. Č. taip pat, patvirtino, kad vaikus jautė fizinį skausmą. Išanalizavus byloje esančius įrodymus, nėra pagrindo abejoti, kad J. Č. (duomenys neskelbtini), apie 7.30 val., trenkdama (duomenys neskelbtini) sąsiuviniu vieną kartą nukentėjusiajam A. Č. per veidą tokiais savo vaikams nukentėjusiajam A. Č. sukėlė fizinį skausmą.

26. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju aukštesnės instancijos teismas privalo įvertinti, ar šie nuteistosios veiksmai galėjo būti priežastiniu ryšiu susiję padariniais – ekspertizės akte nurodytu nesunkiu psichikos sveikatos sutrikdymu nukentėjusiesiems taip pat nustatyti nuteistosios tyčią, t. y. kad J. Č. suprato, jog jos veiksmai gali sukelti nesunkų psichikos sveikatos sutrikdymą savo vaikams ir to norėti arba, nors jų nenorėti, bet sąmoningai leisti jiems kilti. Iš baudžiamosios bylos aplinkybių nustatytas nuteistosios pavienis smurto atvejis nukentėjusiojo A. Č. atžvilgiu, J. Č. nuteistoji nesukėlė fizinio skausmo, juolab, kad nukentėjusysis J. Č. nematė šio įvykio, kada jo mama su (duomenys neskelbtini) sąsiuviniu sudavė per veidą jo broliukui A. Č. Tuo tarpu nesunkus psichikos sveikatos sutrikdymai vaikams, ekspertų teigimu, siejami su ilgalaikiu fiziniu bei psichiniu traumavimu. Esant šioms aplinkybėms, priežastinio ryšio tarp nuteistosios J. Č. elgesio su nukentėjusiuoju A. Č. ir J. Č. ir jiems nustatyto nesunkaus psichikos sveikatos sutrikdymo nėra. Taip pat nenustatyta, kad J. Č. galėjo suprasti, kad jos netinkamas elgesys su abiem vaikais, ypač su A. Č. gali sukelti jiems nesunkų sveikatos sutrikdymą ir norėti tokių padarinių arba, nors jų nenorėti, tačiau sąmoningai leisti jiems kilti.

27. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad bet kokie fizinio smurto veiksmai, sukeliantys vaikui fizinį skausmą ar kitokias fizines kančias, visada laikytini nusikalstamais. Kadangi J. Č. smurtaudama sukėlė fizinį skausmą savo mažamečiui vaikui, o būtent: (duomenys neskelbtini) apie 7.30 val., trenkdama (duomenys neskelbtini) sąsiuviniu vieną kartą nukentėjusiajam A. Č. per veidą, šiais veiksmais sukeldama A. Č. fizinį skausmą, todėl jos veika iš BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 3, 5 punktų perkvalifikuotina į BK 140 straipsnio 3 dalį (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 1 punktas).

28. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad neįspėjus gynybos veikos perkvalifikavimas į lengvesnį nusikaltimą iš esmės nepažeidžia gynybos teisių, jei perkvalifikuojant veiką tik pašalinami nusikaltimo sudėties požymiai, griežtinantys kaltininko baudžiamąją atsakomybę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-175-1073/2019, 28 punktas ir jame nurodyta teismų praktika), be to, teismų praktikoje pripažįstama, kad nepranešimas apie nusikalstamos veikos perkvalifikavimo galimybę ne visada suvaržo kaltinamojo teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas, jo galimybę veiksmingai gintis nuo kaltinimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-162-303/2019, 10 punktas ir jame nurodyta teismų praktika). Nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje nėra duomenų apie nuteistosios sistemingą piktnaudžiavimą motinos teisėmis ir pareigomis, nes įrodytas tik vienas fizinio smurto panaudojimo atvejis, kad vienkartinis smurto atvejis negalėjo sukelti ekspertizės akte nurodomų padarinių, todėl įvertinęs nuteistosios atliktų veiksmų intensyvumą, nukentėjusiojo amžių, sveikatos būklę daroma išvadą, kad J. Č. smurtaudama sukėlė fizinį skausmą savo mažamečiui vaikui. Teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad perkvalifikuojant veiką būtų suvaržyta J. Č. teisė į gynybą, kad informavus apie galimą veikos perkvalifikavimą jos gynyba nebūtų buvusi kitokia.

Dėl bausmės skyrimo pagal BK 140 straipsnio 3 dalį.

29. Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Nuteistoji J. Č. yra neteista, teisiama pirmą kartą (4 t., b. l. 104-105), nebausta administracine tvarka (2 t., b. l. 61; 4 t., b. l. 33, 106), dirbanti VšĮ (duomenys neskelbtini) ir VšĮ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 107). J. Č. padarė nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje. Parenkant bausmės dydį atsižvelgtina ir į tai, kad byloje nėra nustatyta jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Įvertinęs visas šias bausmei parinkti reikšmingas aplinkybes, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad BK 41 straipsnio nurodyti bausmės tikslai nuteistosios J. Č. atžvilgiu bus pasiekti ir įgyvendintas teisingumo principas už padarytą nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, paskyrus jai sankcijoje numatytą bausmę – minimalią baudą, t. y. 50 (penkiasdešimt) MGL (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Kiti nuteistosios apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, susiję su jai paskirta bausme – laisvės apribojimu, jos nemotyvavimu skundžiamame apylinkės teismo nuosprendyje, paliekami nenagrinėti, kadangi nuteistajai skiriama nauja bausmė.

Dėl proceso išlaidų priteisimo.

1. Teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose, bet šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas.

2. Nagrinėjamu atveju, nukentėjusiųjų A. Č. ir J. Č. įstatyminis atstovas A. Č. ir jų įgaliotas atstovas advokatas Saulius Alysas Šiaulių apygardos teismui, atsiliepime į nuteistosios J. Č. apeliacinį skundą pateikė prašymą dėl proceso išlaidų priteisimo nukentėjusiųjų įstatyminio atstovo A. Č. naudai, kurios susidarė dėl nukentėjusiųjų A. Č. ir J. Č. atstovavimo apeliacinės instancijos teisme įgaliotam advokatui apmokėti (7 t., b. l. 122-126). Kartu su atsiliepimu į nuteistosios apeliacinį skundą nukentėjusiųjų įstatyminis atstovas ir jų įgaliotas atstovas pateikė (duomenys neskelbtini) teisinių paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria Sauliui Alysui leista Šiaulių apygardos teisme atstovauti nukentėjusiųjų įstatyminį atstovą A. Č., nukentėjusiuosius A. ir J. Č. (7 t., b. l. 127). Sutartyje nurodyta, kad honoraras – pagal išrašytas sąskaitas. Sąskaitų, kurių pagrindų būtų galima įdentifikuoti nukentėjusiųjų įstatyminio atstovo A. Č. patirtas proceso išlaidas apeliacinės instancijos teisme, baudžiamojoje byloje nėra pateikta. A. Č. apeliacinės instancijos teisme patirtų procesinių išlaidų dydžio nei atsiliepime, nei teisinių paslaugų sutartyje negalima nustatyti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nukentėjusiųjų įstatyminio atstovo ir įgalioto atstovo atsiliepime pateiktas prašymas dėl proceso išlaidų priteisimo nėra pagrįstas jokiais įrodymais, todėl yra atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 328 straipsnio 1 punktu, 329 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 4 d. nuosprendį, kuriuo J. Č. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 163 straipsnį, panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

J. Č. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 163 straipsnį išteisinti, kaip nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Perkvalifikuoti J. Č. padarytą nusikalstamą veiką iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 1, 3, 5 punktų į 140 straipsnio 3 dalį:

J. Č. pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje (nusikalstama veika (duomenys neskelbtini)) ir už šią nusikalstamą veiką paskirti – 50 (penkiasdešimties) MGL (2 500 – dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų) baudą.

Įpareigoti J. Č. – 50 (penkiasdešimties) MGL (2 500 – dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų) dydžio baudą sumokėti per 2 (du) metus nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti J. Č., jog jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis šio kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistosios sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu.

Atmesti nukentėjusiųjų A. ir J. Č. įstatyminio atstovo A. Č. ir jų įgalioto atstovo advokato Sauliaus Alyso prašymą priteisti iš nuteistosios J. Č. nukentėjusiųjų A. Č. ir J. Č. įstatyminiam atstovui A. Č. proceso išlaidas, susidariusias dėl įgalioto atstovo dalyvavimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.

Teisėjai Boleslovas KalainisZigmas KavaliauskasNijolė Matuzevičienė