Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo užsienio draudimo įmonės „If P&C Insurance AS“, kuri veikia per filialą Lietuvoje, ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei, kuriai atstovauja biudžetinė įstaiga Vilniaus miesto savivaldybės administracija, dėl žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo, tretieji asmenys A. M. ir uždaroji akcinė bendrovė „Gatvių statyba“.

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 372,96 Eur žalos atlyginimo ir 5 procentų procesines palūkanas. Ieškovas nurodė, kad 2016 m. balandžio 29 d., apie 20 val. 30 min., trečiasis asmuo A. M., važiuodamas automobiliu gatve Vilniuje, nepastebėjo kelio važiuojamojoje dalyje buvusios duobės ir į ją įvažiavo. Dėl šio įvykio buvo apgadintas automobilis, kurio remonto sąnaudas (372,96 Eur) atlygino ieškovas, kaip automobilio draudikas. Išmokėjęs draudimo išmoką, ieškovas įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovą, kaip nurodytos gatvės, kurioje įvyko įvykis, valdytoją. Ieškovas pažymėjo, kad įvertinęs Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Gatvių statyba“ 2014 m. balandžio 7 d. rangos sutartį, Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 22 d. nutartyje nusprendė, kad kelio valdytojas yra vis dėlto savivaldybė, o ne UAB „Gatvių statyba“.

Atsakovas prašė ieškinį atmesti arba sumažinti priteistiną žalos dydį. Anot atsakovo, vykdydamas miesto gatvių savininkui tenkančią pareigą užtikrinti gatvių tinkamą būklę ir priežiūrą, jis 2014 m. balandžio 7 d. darbų atlikimo sutartimi pavedė gatvių priežiūrą ir remontą atlikinėti trečiajam asmeniui UAB „Gatvių statyba“, kartu perduodamas valdyti nurodytas gatves. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad nagrinėdami analogiško pobūdžio bylas, teismai formuoja praktiką, kad savivaldybė nėra atsakinga už žalą, padarytą tretiesiems asmenims. Sudaryta darbų atlikimo sutartis įrodo, kad atsakovas tinkamai rūpinosi miesto gatvėmis, perduodamas jas valdyti šios srities profesionalams, todėl nėra pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtų veiksmų ar neveikimo. Be to, atsakovo nuomone, ieškovas neįrodė ir kitokių atsakovo neteisėtų veiksmų, norminių aktų pažeidimų. taip pat ieškovas neįrodė ir žalos, automobilio apgadinimas nustatytas vadovaujantis tik vairuotojo paaiškinimais, kurie neparemti jokiais įrodymais. Anot atsakovo, automobilį galima apgadinti ir kitais būdais, ne tik įvažiavus į duobę. Be to, vertinant žalą nedalyvavo nepriklausomi ekspertai ar savivaldybės atstovai. Kadangi atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, tai nėra ir pagrindo konstatuoti priežastinį ryšį, kaip civilinės atsakomybės sąlygą. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad saugaus greičio nesilaikymas taip pat galėjo būti lemiamas veiksnys, nulėmęs žalos atsiradimą. Atsakovo nuomone, byloje nėra duomenų, kad automobilio vairuotojas, veikdamas rūpestingai ir apdairiai, negalėjo nepastebėti ir sustoti arba kitaip išvengti kliūties, todėl ir vairuotojas turi prisiimti atsakomybę dėl kilusios žalos. Atsakovas pažymėjo, kad byla nesudėtinga ir nereikalauja specialių žinių, todėl prašė netenkinti ieškovo prašymo dėl išlaidų už teisinę pagalbą priteisimo.

Trečiasis asmuo nurodė, kad gatvė, kurioje įvyko įvykis, jam buvo žinoma (ja važinėjo po keletą kartų per mėnesį), tačiau duobės atsiradimas jam buvo netikėtas. Anot trečiojo asmens, duobė buvo ne tiek didelė, kiek aštri. Vairuotas automobilis buvo praktiškai naujas su žemo profilio padangomis. Be to, automobilis buvo naudojamas pagal lizingo sutartį, apdraustas kasko draudimu, todėl nesuprantami atsakovo argumentai dėl automobilio prastos būklės ar iki įvykio buvusių apgadinimų.

Ieškovo ir trečiojo asmens paaiškinimai, taip pat pateikti rašytiniai įrodymai bei nuotraukos patvirtina, kad 2016 m. balandžio 29 d. apie 20 val. 30 min. trečiojo asmens A. M. vairuotas automobilis įvažiavo į Vilniuje, Rygos gatvėje, buvusią duobę ir šio įvykio metu buvo apgadinti automobilio abu dešinės pusės ratai (p. 10-17). Nors atsakovas ir kėlė abejones, kad automobilis galėjo būti apgadintas kitokiomis aplinkybėmis (anksčiau, t. y. iki nurodomo įvykio), tačiau nepateikė jokių įrodymų šiems savo teiginiams-prielaidoms pagrįsti ir juolab paneigti ieškovo pateiktiems rašytiniams įrodymams bei trečiojo asmens paaiškinimams (CPK 12, 178 straipsniai). Taip pat atsakovas tik kėlė abejones-prielaidas, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų atsakovo teiginius dėl netinkamai nustatyto-apskaičiuoto žalos dydžio, juolab nepateikė įrodymų, kurie paneigtų ieškovo pateiktus įrodymus dėl konkretaus žalos dydžio – apgadinimams pašalinti reikalingų remonto darbų bei detalių-dalių kainos, kuriuos patvirtina pateiktos nuotraukos ir remonto sąmata. Nors atsakovas ir teigė, kad ieškovas žalos dydį nustatė ir apskaičiavo be nepriklausomų ekspertų ir nepakvietęs dalyvauti atsakovo, tačiau atsakovas taip ir nenurodė, kokius konkrečius teisės aktų reikalavimus taip elgdamasis ieškovas pažeidė. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas atmeta kaip deklaratyvius-neįrodytus (grindžiamus vien tik prielaidomis bei subjektyviais samprotavimais) atsakovo atsikirtimus, kuriais keliamos abejonės dėl eismo įvykio aplinkybių-mechanizmo (įskaitant ir vairuotojo kaltę) bei žalos ir jos dydžio (apgadinimų masto).

Žalos atsiradimas dėl netinkamai prižiūrimos gatvės, akivaizdžiai patvirtina žalą, kelio savininko (valdytojo) neteisėtus veiksmus (neveikimą), kaip civilinės atsakomybės sąlygas. Ieškovo argumentai taip pat pakankamai patvirtina, kad žala atsirado būtent dėl atsiradusios duobės ir netinkamai vykdytos gatvės priežiūros. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad ieškovas pakankamai įrodė ir priežastinį ryšį tarp kilusios žalos ir netinkamai vykdytos gatvės priežiūros. Pažymėtina, kad būtent atsakovui teko įrodinėjimo našta įrodyti, kad žala atsirado ne (vien tik) dėl duobės buvimo, kaip tokio, tačiau, jau minėta, atsakovas taip ir neįrodė, kad eismo įvykis atsitiko (ir) dėl vairuotojo neteisėtų veiksmų ar neveikimo.

Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad dėl nurodyto įvykio ieškovas atitinkamiems asmenims išmokėjo iš viso 372,96 Eur sumą (p. 23, 24). Spręsdamas dėl atsakingo už kilusią žalą asmens, teismas iš esmės sutinka su ieškovo argumentais, kad šioje byloje taikytinos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir trečiojo asmens UAB „Gatvių statyba“ 2014 m. balandžio 7 d. darbų atlikimo sutarties Nr. A62-11/14 (3.10.21-UK) (p. 52-57) nuostatas ir jų sukeliamus teisinius padarinius jau išnagrinėjo ir įvertino Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-1263-262/2017. Nurodytoje nutartyje teismas nustatė, kad „šalių sudaryta sutartimi gatvės valdymas rangovui UAB „Gatvių statyba“ nebuvo perduotas. Sutartimi buvo numatyta, kad darbai turi būti atliekami pagal užsakovo (savivaldybės) nurodymus (sutarties dalykas, 1.1 p.). Taigi, ištyrus sutarties pobūdį darytina išvada, kad šalių sudaryta sutartis yra rangos, o ne valdymo perleidimo sutartis. T. y. rangos sutartims nėra būdingas daikto, kurio atžvilgiu yra atliekami darbai, valdymo teisės perdavimas. Be to, rangovas (UAB „Gatvių statyba“), remiantis darbų atlikimo sutartimi, turėjo veikti pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės nurodymus bei laikydamasis jo nustatytų taisyklių, t. y. neveikė savarankiškai kaip prižiūrimo turto valdytojas, savo nuožiūra. Sutartinės nuostatos, jog rangovas įsipareigoja nuolat vesti jam perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną iš esmės nekeičia sutarties dalyko, o tik nustato papildomus įsipareigojimus rangovo atžvilgiu (sutarties 4.3.5 p.). Tai patvirtina ir šio susitarimo nuostata, kad tuo atveju, jei teismas iš užsakovo (savivaldybės) priteistų nuostolius, užsakovas turi teisę savo nuožiūra mažinti mokėjimus rangovui arba reikalauti iš rangovo kompensacijos“. Šios apygardos teismo nutartyje nustatytos faktinės aplinkybės dėl gatvių valdytojo, teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje turi prejudicinę galią (CPK 182 straipsnio 2 dalis), todėl iš naujo neįrodinėtinos. Pažymėtina, kad atsakovo nurodomi teismų procesiniai sprendimai priimti anksčiau, negu nurodyta 2017 m. rugsėjo 22 d. nutartis. Remdamasis šiais motyvais, teismas vertina kaip pakankamai įrodytus ieškovo argumentus, kad pagal pareikštus ieškinio reikalavimus atsakomybė tenka būtent atsakovui, o ne trečiajam asmeniui UAB „Gatvių statyba“. Taigi ieškinys pagrįstas ir tenkintinas, įskaitant ir išvestinį ieškinio reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo. Kitus dalyvaujančių byloje asmenų argumentus ir nurodomas aplinkybes teismas vertina kaip mažareikšmius ir (arba) neturinčius teisinės reikšmės priimamo sprendimo esmei (bylos baigčiai), todėl išsamiau jų nenagrinėja-neaptaria (CPK 265 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Priimant sprendimą ieškinį tenkinti, ieškovui iš atsakovo priteisiama 15 Eur žyminio mokesčio (p. 5) ir 300 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (p. 29-30) (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nurodytų išlaidų dydžio, atsižvelgdamas į ieškovo atstovės pateiktų procesinių dokumentų gausą (ieškinys ir dublikas), taip pat dalyvavimą teismo posėdyje, teismas neturi pagrindo vertinti kaip neadekvačiai per didelių, todėl jų nemažina. Valstybei iš atsakovo priteisiama 15,40 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui užsienio draudimo įmonei „If P&C Insurance AS“, j. a. k. 10100168, kuri veikia per filialą Lietuvoje, filialo kodas 302279548, iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės, kuriai atstovauja biudžetinė įstaiga Vilniaus miesto savivaldybės administracija, j. a. k. 188710061, 372,96 Eur (tris šimtus septyniasdešimt du eurus 96 ct) žalos atlyginimo ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 372,96 Eur (trijų šimtų septyniasdešimt dviejų eurų 96 ct) sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2018 m. spalio 9 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovui užsienio draudimo įmonei „If P&C Insurance AS“, j. a. k. 10100168, kuri veikia per filialą Lietuvoje, filialo kodas 302279548, iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės, kuriai atstovauja biudžetinė įstaiga Vilniaus miesto savivaldybės administracija, j. a. k. 188710061, 315 (tris šimtus penkiolika) Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės, kuriai atstovauja biudžetinė įstaiga Vilniaus miesto savivaldybės administracija, j. a. k. 188710061, 15,40 Eur (penkiolika eurų 40 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.