Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Dainius Ročys išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Kristinos Mockienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje R. K., gimęs (duomenys neskelbtini)d., Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, registruotas darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2011 m. kovo 7 d. Kauno miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 290 straipsnį - 2 MGL dydžio bauda (bauda sumokėta); 2) 2012 m. birželio 8 d. Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 227 straipsnio 2 dalį - 6 mėnesiams laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams; 3) 2015 m. spalio 7 d. Kauno apylinkės teismo pagal BK 286 straipsnį - 2 MGL dydžio bauda (bauda sumokėta), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. K. 2018 m. spalio 13 d., apie 4.36 val. Kaune, Partizanų g. prie pastato Nr. 72, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta 2,43 ‰ (promilės) etilo alkoholio.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę taip pat patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai:

-2018 m. spalio 13 d. transporto priemonės perdavimo-priėmimo aktas, kuriame nurodyta, kad automobilis „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) perduotas saugoti į Kauno apskrities VPK aikštelę, Kaunas, Technikos g. 18A (b. l. 15–17);

Baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų visuma įrodo, jog R. K. 2018 m. spalio 13 d., apie 4.36 val. Kaune, Partizanų g. prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta 2,43 ‰ (promilės) etilo alkoholio.

Konstatuotina, kad ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų visuma nustatyta, kad R. K. sąmoningai sėdo už vairo ir vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir tai kvalifikuotina kaip Kelių eismo taisyklių 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, reikalavimų pažeidimas, tokiu būdu sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, kitų asmenų sveikatai, ar jų turto saugumui ir aplinkai. R. K. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.

Kaltinamojo R. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. Paskelbus įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu R. K. pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siūloma bausmės rūšimi – bauda sutinka, prašo leisti sumokėti baudą dalimis (b. l. 62).

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Teismas sprendžia, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, kuri atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus bei manytina, kad tuo bus pasiekti bausmės tikslai. Šiuo atveju prokuroro siūloma bausmės rūšis – bauda, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį, tikslus, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, yra adekvati, todėl kaltinamajam skirtina prokuroro siūloma bausmė. Baudos dydis nustatytinas artimas minimaliam. Atsižvelgiant į kaltinamojo prašymą ir jo turtinę padėtį, nustatytinas ilgesnis terminas baudai sumokėti (BVK 22 straipsnio 2 dalis).

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

BPK 140 straipsnio pagrindais ir tvarka kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo.

Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį, vadinasi, svarstydami uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą, teismai turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

Nustatyta, jog R. K. nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles – būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis (2,43 ‰ promilės etilo alkoholio), vairavo transporto priemonę. Nagrinėjamojoje situacijoje uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kažkuriam tai laikui turi savarankišką teisinę reikšmę, nes tokiu atveju pažeidėjui siekiant įgyti teisę vairuoti automobilius, jis tai galės padaryti tik pasibaigus šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminui. Teismo vertinimu, minėtų teisinių padarinių užtikrinimas, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, yra būtinas. Atsižvelgus į aukščiau aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad R. K. tikslinga uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, nustatant 2 metų terminą (BK 68 straipsnio 2 dalis).

BK 72 straipsnyje numatyta kita baudžiamojo poveikio priemonė - turto konfiskavimas. Pagal šio straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad R. K. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį kaltinamojo močiutei B. L. (b. l. 17).

Teismas pažymi, jog pagal BK 72 straipsnio 4 dalį kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims asmuo žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad B. L. žinojo, jog jai priklausantis automobilis bus naudojamas nusikalstamai veikai daryti. Ikiteisminio tyrimo metu automobilis „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintas jo savininkei B. L. (b. l. 22, 24). Atsižvelgiant į tai, automobilis „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nekonfiskuojamas, kadangi, teismo vertinimu, tai reikštų visiškai nepagrįstą ir nepateisinamą B. L. nuosavybės teisių pažeidimą. Tačiau, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo išieškotina šio automobilio vertę atitinkanti pinigų suma. Į bylą pateikta informacija iš VšĮ „Emprekis“ duomenų bazės apie kelių transporto priemonių vidutinių transporto priemonių kainas Lietuvoje, iš kurios matyti, kad vidutinė transporto priemonės - automobilio „VW Golf“, 1,6 TDI Trendline, hečbeko, 2015 m. gamybos rinkos vertė yra 11030 Eur (b. l. 18).

Teismų praktikoje atkreiptas dėmesys į tai, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Todėl taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, turėtų būti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas. Tai reiškia, kad už teisės pažeidimą skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi būti individualizuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017).

Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgdamas į byloje pateiktus duomenis apie automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertę, t. y. 11030, taip pat į tai, kad kaltinamasis teisme pripažino kaltę ir nurodė, jog gailisi, į skirtinos baudos dydį, į tai, kad kaltinamasis nedirba, sprendžia, kad transporto priemonės vertę atitinkančios visos pinigų sumos išieškojimas iš kaltinamojo būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje užtikrintų 3000 eurų sumos konfiskavimas. Ši suma nėra neproporcingai per didelė vertinant jo asmenybę ar padarytą veiką.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

Proceso išlaidų nėra. Civilinis ieškinys nepareikštas. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Automobilis „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintas jo savininkei B. L. (b. l. 22, 24).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

R. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir paskirti jam 60 MGL (3000 eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 40 MGL (2000 eurų) baudą.

Įpareigoti R. K. per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą, banko kvitą privaloma pateikti teismo raštinės (kabinetas Nr. 120) tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt (BVK 22 straipsnis, 23 straipsnis).

Skirti R. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams ir apie tai informuoti VĮ „Regitra“.

Automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), palikti B. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Išieškoti iš kaltinamojo R. K. dalį automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertės atitinkančią sumą - 3000 Eur (tris tūkstančius eurų), nustatant šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminą – per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

„Lėšos, atitinkančios konfiskuoto automobilio vertę, turi būti pervedamos į bet kurią žemiau nurodytą jo pasirinktą biudžeto surenkamąją sąskaitą įmokos kodu 6610, t. y.:

Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Swedbank, AB, banko kodas 73000;

Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius) banko kodas 21400;

Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000;

Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių banke, banko kodas 71800;

Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB Medicinos banke, banko kodas 72300;

Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke Luminor Bank (buvęs AB DNB bankas) banko kodas 40100;

Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, banko kodas 70440;

Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Citadele“ banke, banko kodas 72900“.

Kaltinamajam R. K. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 425 straipsnio 4 dalis).

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.