- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-16
- Bylos Nr.
- 2A-803-153/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Galina Blaževič (pirm.), Virginija Gudynienė, Nijolia Indreikienė
- Ieškovas
- J. Š.
- Atsakovas
- S. Š.
procesinio dokumento kategorijos: 121.1, 121.15, 121.21, 121.22, 78.2.1.
2011 m. birželio 16 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Galinos Blaževič,
dalyvaujant ieškovei J. Š., jos atstovei advokatei L. S., atsakovui S. Š., jo atstovui advokatui D. V.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo S. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-16992-54/2010 pagal ieškovės J. Š. patikslintą ieškinį atsakovui S. Š. dėl priteisto išlaikymo vaikui dydžio pakeitimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė J. Š. patikslintu ieškiniu teismo prašė pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2006-03-09 sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalį dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo, kuria nustatyta, kad atsakovas S. Š. teiks išlaikymą nepilnamečiams vaikams D. Š. ir E. Š. kiekvienam po 150 Lt kiekvieną mėnesį, ir priteisti iš S. Š. išlaikymą sūnui D. Š. periodinėmis išmokomis po 600 Lt per mėnesį iki jo pilnametystės ir išlaikymą sūnui E. Š. periodinėmis išmokomis po 500 Lt kas mėnesį iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nepilnamečių vaikų D. Š. ir E. Š. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja paskirti vaikų motiną J. Š. ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodė, kad po teismo sutarties patvirtinimo iš esmės pasikeitė jos turtinė padėtis ir atsirado papildomų išlaidų sūnų išlaikymui, daugiau lėšų reikia vaikų maitinimui, mokymuisi, medicininėms reikmėms. 2009 m. sūnus D. patyrė galvos traumą, jam buvo atlikta operacija, iki šiol yra gydomas, planuojama kita operacija. Jam reikalingi masažai, baseinas, po traumos apribota fizinė veikla, dar yra potrauminių reiškinių. Šiuo metu dingusi klausa, yra problemų su akimis, kas du mėnesius reikia daryti kompiuteriogramą. Sūnui E. reikalinga psichiatro-psichologo pagalba. Priteistas išlaikymo dydis neatitinka vaikų poreikių, prieštarauja formuojamai teismų praktikai. Būtiniems D. poreikiams patenkinti kas mėnesį reikia 1 220 Lt. Ieškovės vidutinis atlyginimas šiuo metu yra 1700 Lt, automobilio ji neturi, turi butą, yra paėmusi paskolų iš banko buto remontui, apstatymui, kreditinės mokėjimo kortelės sutartis 2 000 Lt, vartojimo paskola 3 000 Lt buto remontui ir buitinei technikai. Jos žiniomis, atsakovas dirba, turi nuolatinių pajamų.
Atsakovas S. Š. su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad reikalaujamo išlaikymo negali teikti dėl savo turtinės padėties. Jis su sutuoktine yra bedarbiai, ji laukiasi vaiko, tėvai pensininkai.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, pakeitė Kauno miesto apylinkės teismo 2006-03-09 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-00869-422/2006 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2 punktą ir priteisė iš atsakovo S. Š. D. Š. ir E. Š. išlaikymą kiekvienam po 350 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2010-06-23 iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymą uzufrukto teise išimtinai vaikų interesams tenkinti paskyrė tvarkyti įstatyminę nepilnamečių vaikų atstovę J. Š.; priteisė iš atsakovo ieškovei 708 Lt advokato atstovavimo išlaidas, valstybei 19 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, ir 144 Lt žyminį mokestį; priteisė iš ieškovės valstybei 2 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
Teismas nustatė, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2006-03-09 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-00869-422/2006 buvo nutraukta šalių santuoka ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje šalys numatė, kad atsakovas teiks vaikų išlaikymui po 150 Lt iki jų pilnametystės. Atsakovas išlaikymą teikia, išlaikymo įsiskolinimo nėra. Per trejus metus pasikeitė vaikų poreikiai, jie išaugo. Iš ieškovės pateiktų skaičiuočių matyti, kad sūnaus D. Š. poreikiams ieškovė išleidžia kas mėnesį apie 1 220 Lt, o E. Š. išlaikymui 1 000 Lt. Ieškovė dirbo UAB „Senukų prekybos centre“, jos gaunamos pajamos buvo nuo 1 549 Lt iki 1 709 Lt, šiuo metu bandomajam laikotarpiui ji priimta UAB „Ipsum“, kur jos gaunamos pajamos 1 700 Lt. D. Š. po patirtos mokykloje traumos gydomas, stebimas dėl galvos smegenų sutrenkimo, sūnus E. taip pat turi sveikatos problemų, yra gydomas. Ieškovė automobilio neturi, turi būstą, įgytą dovanojimo sutartimi. Ieškovė su „Swedbank“, AB, yra sudariusi kreditinės mokėjimo kortelės sutartį 2 000 Lt ir 3 000 Lt. Atsakovo vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra. Pagal VĮ „Regitra“ 2010-06-09 duomenis atsakovas turi automobilį „Chrysler Town“, v. Nr. (duomenys neskelbtini) įgytą 2008-11-14 (b. l. 12, 13), tačiau 2010-11-13 pažymoje nuodyta, kad atsakovas transporto priemonės neturi, todėl, teismo nuomone, automobilis parduotas arba perrašytas kito asmens vardu, siekiant parodyti pablogėjusią turtinę padėtį. Atsakovo pajamos 2008 m. siekė apie 2 000 Lt, atsakovo personalinei S. Š. įmonei suteiktas teisinis statusas „likviduojama“. SODRA duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas neturi. Teismas sprendė, kad atsakovas užsiima kambarių nuoma, nes iš pateiktų skelbimų tinklalapyje „www.Skelbiu.lt“ matyti, kad skelbimuose nurodyti atsakovo kontaktai dėl kambarių nuomos. Ir nors atsakovas pateikė verslo liudijimą, išduotą jo tėvo J. Š. vardu, tačiau įrodymų, kad kambarių nuomą vykdo jo tėvai ir kad atsakovas dirba kartu bei gaunamos šeimos pajamos yra bendros, atsakovas teismui nepateikė. Šiuo metu atsakovo sutuoktinė R. Š. laukiasi kūdikio. Atsakovas santaupų bankuose neturi.
Teismas nurodė, kad po teismo sprendimo dėl išlaikymo priteisimo, kai iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali padidinti išlaikymo dydį, atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (CK 3.201 str.), tačiau išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 1, 2 d.).
Teismas padarė išvadą, kad nepilnamečių D. ir E. poreikiai per keturis metus išaugę ir jiems reikalinga didesnė piniginių lėšų suma išlaikymui. Teismas, vertindamas tėvų galimybes teikti didesnį išlaikymą vaikams, nurodė, kad ieškovės turtinė padėtis po 2006 m. sprendimo nėra labai pakitusi, ieškovė turėjo finansinių sunkumų, atsakovo turtinė padėtis taip pat nėra pakitusi. Atsakovas sutinka, kad būtų padidintas išlaikymo dydis atitinkamai iki 200 Lt ir iki 250 Lt. Teismas atmetė pagrindinį atsakovo nesutikimo motyvą, kad jis nedirba, registruotas darbo biržoje, kadangi tiek atsakovas, tiek jo sutuoktinė darbo biržoje užsiregistravo tik iškėlus bylą teisme. Atsakovo motyvą, kad jo sutuoktinė laukiasi, teismas laikė nepagrįstu, kadangi atsakovas yra jaunas, darbingo amžiaus, sveikatos problemų neturi, pragyvenimo šaltinį turi, tačiau darbo neieško. Teismas nurodė, kad ieškovės nurodytas išlaidų dydis vaikams yra padidintas, kadangi jos pajamos yra mažesnės, nei ji išleidžia vaikų išlaikymui. Ieškovė nepateikė įrodymų apie gautą pagalbą iš jos tėvų.
Teismas sprendė, kad vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, atsakovas gali teikti išlaikymą sūnums kiekvienam po 350 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, tai iš dalies atitinka teismų praktiką, ir tokiu būdu galima patenkinti protingus vaikų poreikius.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas S. Š. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010-12-20 sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, prašė prijungti prie bylos pridedamus dokumentus, kadangi šių dokumentų pateikimo būtinybė atsirado vėliau. Apeliantas nurodė šiuos motyvus:
1) teismo posėdžiuose nedalyvavo Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba, o tai pažeidžia Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatas, kurios įpareigoja vaikų interesus ginančias institucijas atstovauti vaikų interesams ir pareikšti savo nuomonę;
2) priteista išlaikymo suma aiškiai per didelė esant sunkiai atsakovo šeimos finansinei padėčiai;
3) teismas vadovavosi Klaipėdos apskrities VMI 2008-12-17 pažyma Nr. (20.23.)-M2-2339 ir nustatė, kad atsakovo pajamos 2008 m. siekė apie 2 000 Lt. Šioje pažymoje sudarytos lentelės antroje grafoje yra parašyta užpraeito ketvirčio šalies vidutinis mėnesinis darbo užmokestis, o ne atsakovo darbo užmokestis. Minėtos pažymos antrame lape nurodyta, kad ieškovas turi sumokėti PSD įmokų už 2007 m. – 419,10 Lt; 2006 m. – 347,34 Lt; 2005 m. – 310,38 Lt; 2004 m. – 285,06 Lt; 2003 m. – 273,72 Lt, tačiau teismas į tai neatsižvelgė. Dėl įsiskolinimo nebuvo galimybės sumokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokų, todėl nebuvo galima iš karto likviduoti savo personalinės įmonės, nors veikla buvo sustabdyta, todėl SODRA neturėjo žinių apie gaunamas pajamas;
4) būstą turi ir nuomoja atsakovo tėvai J. Š. ir Z. Š.. Atsakovas patalpų nuoma neužsiima, nes nuosavybės teise neturi būsto, kurį galėtų išnuomoti. Teismui pateikiamas atsakovo tėvo verslo liudijimas, kuris nebuvo pateiktas pirmosios instancijos teismui, nes byla dėl lėšų stygiaus buvo vedama be advokato;
5) atsakovo sutuoktinė R. Š. laukiasi kūdikio ir nedirba, užsiregistravusi darbo biržoje kaip ieškanti darbo, be to, ji neprivalo išlaikyti atsakovo su ieškove sugyventų vaikų. Sutuoktinė užsiregistravusi darbo biržoje kaip ieškanti darbo. Atsakovas nuo 2010-11-29 įregistruotas bedarbiu Klaipėdos teritorinės darbo biržos Palangos skyriuje. Atsakovas nurodė, kad sutinka vaikams mokėti po 200 Lt kas mėnesį, tačiau kas mėnesį kiekvienam vaikui mokėti po 350 Lt išlaikymą šiuo laikotarpiu jam yra aiškiai per didelė suma;
6) teismas pažeidė CK 3.192 str. ir 3.198 str. 1 d. nuostatas;
7) ieškovė nepateikė būsto išlaikymo dokumentų.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė J. Š. prašė apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas; prijungti prie bylos duomenis apie atsakovo transporto priemonės perleidimą tretiesiems asmenims po šios bylos iškėlimo, duomenis apie nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos būsto išlaikymą. Ieškovė nurodė, kad apelianto nurodytos aplinkybės apie jo tariamai blogą turtinę padėtį yra neteisingos, jos prieštarauja bylos nagrinėjimo metu nustatytoms aplinkybėms, pateiktiems įrodymams, bei paties atsakovo paaiškinimams, duotiems bylos nagrinėjimo metu. Iš pridedamų įrodymų matyti, kad atsakovas po bylos iškėlimo siekė dirbtinai pabloginti savo turtinę padėtį ir sudarė tariamą sandorį. 2010-07-21 pirkimo-pardavimo sutartimi automobilį už 3 000 Lt pardavė savo motinai Z. Š.. Šio automobilio rinkos vertė yra apie 16 000 Lt. Po minėto sandorio automobilį ir toliau valdo ir juo naudojasi atsakovas. Ieškovės nuomone, Vaiko teisių tarnybos dalyvavimas šiame procese nėra privalomas, nes vaikų teisę į išlaikymą įgyvendina jų tėvai.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
CPK 320 str. nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti priimto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus tam tikras išimtis, nurodytas CPK 320 str. 2 d. ir 329 str.
Apeliaciniame skunde nurodyta, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, dėl to priėmė nepagrįstą sprendimą, tačiau su šiais motyvais sutikti negalima, nes šioms aplinkybėms pagrįsti apeliantas nepateikė jokių objektyvių įrodymų.
CK 3.201 str. 1 d. numato, kad teismas gali pagal vaiko tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal šį įstatymą pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-09-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009; 2009-11-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2010-02-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010; ir kt.). Spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.). Nagrinėjant klausimą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo atsižvelgiama į nepilnamečio vaiko poreikius ir į tėvų turtinę padėtį, taikomas CK 3.192 str. CK 3.192 str. 2 d., kur nurodyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, t. y. nustato kriterijus, į kuriuos atsižvelgiant nustatomas nepilnamečiam vaikui priteisiamo išlaikymo dydis. Ši įstatymo norma nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Priteisiant išlaikymą iš vieno iš tėvų, atsižvelgiama į tai, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.). Vaikų išlaikymo tiesioginis tikslas – maksimaliai patenkinti vaiko poreikius ir interesus. Vaikų poreikiai ir interesai yra pagrindiniai kriterijai, nulemiantys išlaikymo dydį. CK 3.192 str. 2 d. numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Teismų praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2004-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-259/2004). Šiuo metu minimali mėnesio alga yra 800 Lt, tačiau įvertinus ieškovės šioje byloje nurodytus vaikų poreikius, aplinkybes apie tai, kad už vaikams papildomai taikomus gydymo kursus reikia mokėti, darytina išvada, kad šalių vaikams reikia didesnio išlaikymo. Pažymėtina, kad vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį (Vaiko teisių konvencijos 31 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 16 str.). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. Sprendžiant išlaikymo dydžio ir formos nustatymo ar jų pakeitimo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 str. 1 d., – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Atsižvelgiant į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-12-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; 2010-01-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010-01-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; ir kt.). Atsakovas byloje neteikė jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad jo vaikų poreikiams užtikrinti reikia mažiau nei 700 Lt, nepateikė įrodymų, kurie paneigtų ieškovės nurodytus vaikų poreikius ir jiems tenkinti reikalingas lėšas. Atsakovas apeliacinės instancijos teismui nurodė, kad vaikų poreikiams patenkinti reikėtų apie 400 Lt, tad protinga suma, kurią galėtų teikti ieškovas vaiko išlaikymui, būtų po 200 Lt kiekvienam vaikui. Taip pat atsakovas pripažino, jog gimusiam kitoje santuokoje sūnui Dovydui išleidžia daugiau lėšų, negu sutinka mokėti dviems vaikams iš pirmos santuokos, tačiau taip yra tik dėl to, kad kūdikiui reikia brangių mišinukų ir sauskelnių, be to, kūdikis taip pat turi sveikatos problemų.
Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad apeliantas yra trijų vaikų tėvas: D. Š., gim. 1997-01-27, E. Š., gim. 1999-11-23, ir D. Š., gim. 2011-01-23 (b. l. 6, 7 ir teismo posėdyje pateiktas gimimo liudijimas AA Nr. 735637). Teismo sprendimu iš apelianto 2006-03-09 sūnui D. ir E. priteistas išlaikymas po 150 Lt į mėnesį kiekvienam iki jų pilnametystės. Atsakovas yra sveikas, darbingas, byloje nepateikė įrodymų, kad dėl svarbių priežasčių negali įsidarbinti ir gauti pajamų, užtikrinančių jo ir nepilnamečių vaikų poreikius. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-01-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010-02-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Todėl apelianto motyvai, jog yra nepajėgus užtikrinti teismo sprendimu priteistą išlaikymą vaikams iš pirmos santuokos, nes nedirba ir turi išlaikyti trečią vaiką, nesudaro pagrindo sumažinti vaikams iš atsakovo priteisto išlaikymo sumą, nes byloje nėra jokių įrodymų, kad apeliantas nepajėgus uždirbti lėšas, reikalingas vaikų išlaikymui. Tas faktas, jog atsakovo individuali įmonė yra likviduojama, o jis pats turi skolų valstybei, taip pat nesudaro pagrindo sumažinti priteistas vaikų išlaikymui išlaidas, nes atsakovas turi įsipareigojimų skirtingiems subjektams, o šiuo atveju vaikų teisės yra prioritetinės, taigi dėl atsakovo įsiskolinimo valstybės biudžetui negali nukentėti vaikų interesai. Pažymėtina, kad atsakovo skolos (b. l. 43-44) valstybės biudžetui susidarė 2003–2007 m., o ieškovė į teismą dėl išlaikymo vaikams dydžio pakeitimo kreipėsi tik 2010 m., todėl atsakovo motyvai, kad jo turtinė padėtis pablogėjo vien dėl to, kad jis nuo 2003 m. nemoka mokesčių valstybei, teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo sumažinti vaikų išlaikymui priteistas išmokas.
Byloje pateikti duomenys, kad 2010-02-09 ieškovo vardu buvo registruota 1 transporto priemonė, kurią atsakovas perleido savo motinai, gim. 1936 m. (b. l. 130-131), tad remiantis bylos medžiaga, gavo pajamas už parduotą automobilį (3 000 Lt). Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kodėl jis negali susirasti darbo, kad turėtų galimybę tinkamai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Be to, byloje pateikti interneto svetainės skelbimai patvirtina, kad atsakovas skelbia savo kontaktus, teikdamas paslaugas dėl butų nuomos Palangoje, bei prekiauja kioske žuvimi (b. l. 69-76). Tas faktas, jog verslo liudijimas prekybai ir atsakovo tėvams nuosavybės teise priklausančių patalpų nuomai (b. l. 116-118) išduoti kitų asmenų (b. l. 113-115), o ne atsakovo vardu, patvirtina, jog atsakovas galėtų teikti įvairias paslaugas ir gauti už tai atlygį, tačiau savo vardu verslo liudijimo neįformino. Taip pat byloje nenustatyta, kad atsakovas šiuo metu dėl sveikatos ar kitų objektyvių priežasčių būtų riboto darbingumo. Todėl teisėjų kolegija atsakovo motyvą, kad jis yra bedarbis (b. l. 119) ir dėl to negali teikti tinkamo išlaikymo vaikams, vertina tik kaip atsakovo siekį išvengti išlaikymo mokėjimo (CPK 185 str., CK 1.5 str.), nes visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaikų interesų naudai (CK 3.3 str.). Taip pat atmestinas apelianto motyvas, kad turi būti atsižvelgta į tai, jog atsakovo antra sutuoktinė nedirba (b. l. 120), todėl jam tenka didesnė pareiga pasirūpinti antroje santuokoje gimusiu kūdikiu, kadangi atsakovas privalo vienodai užtikrinti visų jo turimų vaikų tinkamą pragyvenimo lygį. Pažymėtina, kad pareiga rūpintis antroje santuokoje gimusiu kūdikiui tenka ne tik atsakovui, bet ir antros santuokos sutuoktinei, 2011 m. gimusio sūnaus D. motinai.
Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tam tėvui, su kuriuo vaikas lieka gyventi, tenka didžiausioji išlaidų našta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-04-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011). Atsižvelgiant į nuo 2006-03-09 (b. l. 5) dėl amžiaus pasikeitusius šalių vaikų poreikius, darytina išvada, kad iš atsakovo priteista po 350 Lt kiekvienam iš pirmos santuokos vaikų kas mėnesį išlaikymo suma nėra per didelė, todėl mažinti šią sumą didėjant vaikų poreikiams nėra teisinga ir protinga. Be to, įvertinus tai, kad atsakovas kas mėnesį sutinka teikti tik 200 Lt išlaikymą kiekvienam vaikui, ieškovė turės teikti didesnę išlaikymo dalį tam, kad būtų užtikrinti visi vaikų poreikiai. Šiuo metu ieškovė dirba (b. l. 86), jos atlyginimas yra apie 1 600 Lt į mėnesį. Ieškovei nuosavybes teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 26, 58). Sūnų poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui užtikrina ieškovė. Atsakovas su vaikais praktiškai nebendrauja, sūnaus D. ligos metu, ieškovės paaiškinimu, materialiai padėjo atsakovo sesuo. Atsakovas teismo posėdyje pripažino, kad jokios informacijos apie vaikų sveikatą ir mokslus neturi. Ieškovės apskaičiavimu, vaikų poreikiams tenkinti būtinos išlaidos sudaro ne mažiau kaip 1 000 Lt kiekvienam vaikui. Ieškovės pateiktų byloje duomenų apie sūnaus D. poreikius dėl patirtos traumos (operacijos, reabilitacija, tyrimų išlaidos) ir sūnaus E. poreikius dėl specialistų konsultacijų ir su tuo susijusių išlaidų atsakovas jokiais objektyviais įrodymais nenuginčijo. Todėl teisėjų kolegija vadovaujasi šiuo ieškovės paaiškinimu byloje ir laiko įrodyta, kad šalių sūnų mėnesio poreikiai atitinka ieškovės nurodytas išlaidas (CPK 185 str.), dėl to teigti, kad ieškovė gali išlaikyti sūnus mažesnėmis sąnaudomis, nėra pagrindo. Taip pat apeliantas nepateikė byloje jokių įrodymų, kad prašomas priteisti vaikų išlaikymas neatitinka atsakovo turtinės padėties ir yra didesnis negu minimalūs vaikų poreikiai, tad ir šis apelianto motyvas yra atmestinas kaip neįrodytas.
CPK 328 str. pasakyta: iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas ar nutartis negali būti panaikinami vien formaliais pagrindais. Todėl apelianto motyvas, kad teismo sprendimas turi būti panaikintas dėl to, jog byloje nedalyvavo VTAT atstovas, laikomas nepagrįstu, nes apeliantas nenurodė nei vieno motyvo, kuris sudarytų pagrindą pripažinti, jog vien dėl to, jog byloje nedalyvavo VTAT atstovas, byla buvo išnagrinėta neteisingai.
Kiti apeliacinio skundo motyvai sprendžiant skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą teisiškai nėra reikšmingi.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai pritaikė įstatymus, todėl skundžiamas teismo sprendimas nekeistinas, apeliacinis skundas netenkintinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovės interesams atstovavo advokatė L. S., ieškovė sumokėjo advokatei už teisinių paslaugų suteikimą (pinigų priėmimo kvitas Nr. 545263) 500 Lt. Advokatė ieškovės vardu surašė atsiliepimą į apeliacinį skundą, su šio atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais teisėjų kolegija sutiko, taip pat advokatė atstovavo ieškovės interesams apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Atmetus apeliacinį skundą, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos ieškovei (CPK 88 str. 1 d. 6 p. 98 str.), kurios yra protingo dydžio ir atitinka advokato darbo sąnaudas byloje, tai yra 500 Lt.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 20 d. sprendimo nekeisti.
Priteisti iš atsakovo S. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 500 (penki šimtai) Lt bylinėjimosi išlaidas ieškovei J. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)).