Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Dalės Burdulienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Mindaugo Šimonio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. O. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.e2-1031-894/2018 pagal ieškovės A. O. R. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Angaras“, tretieji asmenys – notarė R. V., R. Č., uždaroji akcinė bendrovė „Forto siena“, dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Šioje byloje ginčas kilo dėl žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandorio pripažinimo negaliojančiu dėl ieškovės (pardavėjos) valios trūkumo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

22. Teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, jų nenurodė ir apeliantė, todėl apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas paduoto apeliacinio skundo ribose (CPK 320 str. 2 d.).

Dėl naujų įrodymų priėmimo ir ieškovės prašymų

23. Ieškovė prašo priimti į bylą naujus įrodymus – VšĮ Kauno centro poliklinikos išduotą 2005-11-22 pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris patvirtintų kokiu pagrindu ieškovei nustatytas nedarbingumas. Anksčiau šių įrodymų ieškovė į bylą nepateikė, nes jų negalėjo rasti, manė, kad juos yra praradusi. Taip pat prašė priimti 2018-03-19 Medicinos dokumentų išrašą/siuntimą, kuris patvirtina, kad ieškovei rekomenduota klausos reabilitacija VLK skiriamu klausos aparatu.

25. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės argumentus, kuriais ji grindžia rašytinių įrodymų pateikimą, konstatuoja, kad šiuos įrodymus ieškovė galėjo pateikti pirmosios instancijos teisme. Pažymėtina, kad ieškinį ieškovė grindė savo senyvu amžiumi ir prasta sveikatos būkle. Ieškovei manant, kad teikiami nauji įrodymai buvo prarasti, ji galėjo pasirūpinti jų dublikatais, ar teikti į bylą kitus įrodymus, kurie pagrįstų jai reikšmingas aplinkybes. Todėl nenustačius jokių išimtinių aplinkybių, teisėjų kolegija atsisako priimti ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus, nes juos ieškovė galėjo pateikti pirmosios instancijos teisme.

26. Pagal bendrąją taisyklę, įtvirtintą CPK 322 straipsnyje, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Žodinis bylos nagrinėjimas skiriamas teisėjų kolegijai pripažinus, kad tas yra būtina. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovės prašymas apklausti liudytoju H. V. galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, nes teismas aiškinosi ir tyrė aplinkybes dėl piniginių lėšų sumokėjimo ieškovei iki ginčo sandorio sudarymo. Ieškovė dalyvavo bylą nagrinėjant iš esmės 2018 m. kovo 28 d. teismo posėdyje, turėjo jos interesus atstovaujantį kvalifikuotą teisininką, prašymų apklausti liudytoju H. V. nei ieškovė, nei jos atstovas nepareiškė. Todėl vien ieškovės manymas, kad šio liudytojo parodymai galėtų sukelti teismui abejones dėl byloje dalyvavusių asmenų paaiškinimų teisingumo, nesudaro pagrindo tenkinti jos prašymą ir skirti bylos žodinį nagrinėjimą (CPK 322 straipsnis).

Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu

29. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad tikroji jos valia buvo parduoti šį žemės sklypą ne už sutartyje nurodytą 40 000 Eur kainą, o už 60 000 Eur, o kartu su parduodamu gretimu sklypu, už bendrą 90 000 Eur kainą. Tokią jos valią žinojo nekilnojamojo turto agentas R. Č., kuriuo ji pasitikėjo. Tačiau, susitaręs su atsakovės direktoriumi, jis ieškovę skubino, vertė sudaryti sandorį ir ją apgavo, pasinaudodami ieškovės amžiumi ir sveikatos būkle, nes sandorio kaina labai nukrypusi nuo įprastinės, mokamos už tokį turtą.

32. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog suklydimas (CK 1.90 straipsnis) ir apgaulė (CK 1.91 straipsnis) kaip sandorio negaliojimo teisiniai pagrindai nėra suderinami. Suklydimas yra ir vieno, ir kito teisinio sandorio negaliojimo pagrindo elementas, tačiau apgaule laikomas tyčinis asmens elgesys, kuriuo siekiama suklaidinti sandorio šalį ir taip ją palenkti sudaryti sandorį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2011). Todėl sprendžiant dėl sandorio negaliojimo dėl apgaulės nagrinėjamoje byloje turėjo būti nustatyti tyčiniai R. Č. ir atsakovės atstovo, jos direktoriaus V. G. veiksmai (neveikimas).

34. Teismas teisingai nurodė, kad atsakovė į bylą pateikė skelbimą, iš kurio matyti, kad 2016 m. liepos 25 d. į nekilnojamojo turto internetinį tinklalapį www.aruodas.lt buvo įdėtas skelbimas (redaguotas 2017 m. sausio 2 d.) apie parduodamus komercinės paskirties du žemės sklypus po 20 arų (duomenys neskelbtini), už 75 000,00 Eur (1 t., b. l. 71-74). Taigi, be byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimo, byloje yra ir šis rašytinis įrodymas, kuris paneigia ieškovės paaiškinimus, kad jos valia buvo žemės sklypus parduoti už 90 000 Eur.

35. Teisėjų kolegija išklausiusi 2018 m. kovo 28 d. teismo posėdžio garso įrašą (garso įrašas nuo 2 val. 12 min. 35 s. iki 2 val. 30 min. 40 sek.) nurodo, kad trečiasis asmuo R. Č. teisme paaiškino, jog minėtą skelbimą jis patalpino su ieškovės žinia, sąlygas tiek dėl abiejų žemės sklypų pardavimo, tiek ir dėl jų kainos aptaręs su ieškove jos namuose. Nurodė, kad ieškovė norėjo gauti „į rankas“ 65 000,00 Eur, o didesnė suma skelbime buvo nurodyta dėl galimų derybų. Ieškovė žinojo, kad skelbimas bus paskelbtas, o tai, kad R. Č. paaiškino, jog negali pasakyti, ar ieškovė šį skelbimą matė (garso įrašas nuo 2 val. 14 min. 30 sek iki 2 val. 14 min. 40 sek.), nereiškia, kad šį faktą jis nuo ieškovės tyčia slėpė. Šis asmuo taip pat nurodė, kad jo santykiai su ieškove buvo geri, jis lankėsi jos sodyboje (garso įrašas nuo 2 val. 27 min. 30 sek iki 2 val. 27 min. 45 sek.), todėl jam buvo labai netikėti maždaug po dviejų savaičių ieškovės reikalavimai, kad jis už ginčo žemės sklypą primokėtų 10 000 Eur, o vėliau ieškovė pareikalavo 20 000 Eur. Tuomet jis pasakė ieškovei, kad dėl tokių reikalavimų kreipsis į policiją ir daugiau ieškovė pinigų nereikalavo.

36. R. Č. taip pat paaiškino, kad po skelbimo paskelbimo pirkėjas atsirado prieš Šv. Kalėdas. Ieškovė su pirkėju susitiko trečiojo asmens biure ir pati derėjosi dėl kainos (garso įrašas nuo 2 val. 16 min. iki 2 val. 17 min. 14 sek.). Dėl sandorio sudarymo dienos aplinkybių šis asmuo nurodė, kad ieškovę paėmė savo mašina iš ryto iš jos namų ir kartu vyko į notaro biurą. Automobilių stovėjimo aikštelėje susitiko su pirkėju ir visi kartu nuėjo pas notarę. Į banką visi trys vyko jau V. G. automobiliu. Šiam pervedus pinigus ieškovei, jai buvo perduoti mokėjimo pavedimai ir visi trys grįžo pas notarę (garso įrašas nuo 2 val. 23 min. 09 sek. iki 2 val. 24 min. 50 sek.). Atsakydamas į ieškovės klausimą trečiasis asmuo kategoriškai tvirtino, kad pas notarą ieškovė iš ryto atvyko jo automobiliu, o į banką vyko pirkėjo automobiliu „M.", todėl ieškovė nebuvo palikta prie notaro biuro lauke sėdėti R. Č. automobilyje (garso įrašas nuo 2 val. 28 min. 5 min. iki 2 val. 28 min. 40 sek.).

38. 2018 m. kovo 28 d. teismo posėdžio metu V. G. paaiškino (garso įrašas nuo 1 val. 51 min. 47 sek. iki 2 val. 10 min. 42 sek.), kad apie parduodamus du žemės sklypus po 20 a. sužinojo iš skelbimo internete. Vienas sklypas buvo prastas, jame stovėjo elektros stulpai, todėl jokios veiklos jame negalima buvo vykdyti, todėl 75 000 Eur už abu žemės sklypus atsakovei pasirodė per brangi kaina, norėjo pirkti tik vieną žemės sklypą, tačiau atskirai jų nepardavė. Su pardavėja jis susitiko R. Č. biure, ar prieš Šv. Kalėdas, ar po jų, tačiau tikrai ne 2017-01-05, kaip nurodo ieškovė. Su ieškove iki šio susitikimo nebuvo pažįstami. Į R. Č. biurą ieškovė atvyko savo transportu, buvo geranoriška, šalys susitarė dėl 64 000 Eur kainos už abu žemės sklypus ir dėl grynųjų pinigų mokėjimo papildomai nebuvo jokios kalbos. Jis vieną žemės sklypą pirko asmeniškai, o kitą bendrovės vardu. Apie notarę, pas kurią reikės vykti, ieškovę jis informavo SMS žinute prieš Naujus Metus. Atvykus pas notarę, buvo perskaitytas sutarties projektas, po to visi vyko į bankus, ieškovė nešalo R. Č. automobilyje, nes vyko kartu V. G. automobiliu. Atlikus pinigų pavedimus bankuose, grįžo pas notarę, dar kartą buvo perskaityta sutartis, paklausta apie pardavimo kainą. Į teisėjos klausimą, ar V. G. buvo pažįstamas su R. Č. iki kreipimosi dėl žemės sklypų pardavimo, jis paaiškino, kad niekada nebuvo pažįstami, atsakovė tokių sandorių anksčiau iš vis nesudarinėjo.

39. Trečiojo asmens notarės R. V. atstovė paaiškino (00 val. 19 min. iki 12 min. 25 sek.), kad sutartyje aiškiai nurodyta, jog atsiskaitymas vyko pavedimu iki sutarties pasirašymo, tokiu atveju šalys turi pas notarą atvykti du kartus. Nagrinėjamu atveju kai šalys atvyko pas notarę pirmą kartą, ji garsiai perskaitė sutarčių projektus, nes nebuvo duomenų apie pavedimus. Šie veiksmai yra svarbūs pirkėjui, nes jis turi įsitikinti sandorio sąlygomis, kad atliktų pavedimus. Sutartis pasirašoma tada, kai būna atlikti pavedimai ir jų duomenys įrašomi į sutartį. Todėl ieškovė buvo atvykusi ir antrą kartą, tik tada šalys sutartį pasirašė ir notarė perdavė sutartį ieškovei. Notarė nepažinojo ieškovės ir neturėjo jokių ryšių su atsakove. Notarė nebuvo informuota apie tai, kad pirkėjas papildomai mokės 20 000 Eur. Ieškovei atvykus pas notarę ir apie tai pareiškus, jai buvo didelė staigmena.

40. Dėl ieškovės argumentų, kad R. Č. ir atsakovės atstovas V. G. tyčia skubino, vertė ją sudaryti sandorį, pažymėtina, kad bylos duomenys to nepatvirtina. Abu šie asmenys paaiškino, jog sutarties šalys deryboms dėl žemės sklypų pardavimo buvo susitikusios prieš Šv. Kalėdas arba iš kart po jų, tačiau tikrai ne vieną dieną prieš sudarant sandorį, kaip nurodė ieškovė. Notarės atstovė 2018 m. kovo 28 d. teismo posėdžio metu baigiamosiose kalbose atkreipė dėmesį į tai (antrasis garso įrašas nuo 30 min. 45 sek. iki 32 min. 19 sek.), kad iš VĮ RC Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo su istorija matyti, jog informacija apie duomenų ginčo sandoriui tikslinimą buvo įrašyta 2017-01-05, o kito – 2017-01-04 (1 t., b. l. 25-26). Tai reiškia, kad šalys bent jau iki pastarosios datos buvo sutarę parduoti žemės sklypus ir aptarią sandorio kainą. Tik ieškovė paaiškino, kad atsakovės direktorius paskambino jai iš ryto ir vertė atvykti pas notarę tą pačią dieną. Tačiau tokie paaiškinimai prieštarauja R. Č., V. G. paaiškinimas, notarės atstovės nurodytiems rašytiniams įrodymams. Pažymėtina, kad ieškovė apie savo ketinimą parduoti žemės sklypus buvo pareiškusi gerokai anksčiau (skelbimas patalpintas į nekilnojamojo turto internetinį tinklalapį www.aruodas.lt 2016 m. liepos 25 d. (redaguotas 2017 m. sausio 2 d.) (1 t., b. l. 71-74), todėl žemės sklypų pardavimas nebuvo spontaniškas ir neapgalvotas, o ieškovė vertimo sudaryti sandorį byloje pateiktais įrodymais neįrodė (CPK 12, 178 straipsniai).

41. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio mėn. 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2009). Be to, įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

42. Teisėjų kolegija, apibendrindama ir vertindama pirmiau nurodytus šalių ir byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, negali pritarti ieškovei, kad ji buvo tyčia apgauta dėl sandorio kainos jos tarpininkui R. Č. piktavališkai susitarus su pirkėjo atstovu V. G.. Byloje net nėra duomenų, kad šie asmenys iki paskelbiant apie žemės sklypų pardavimą buvo pažįstami, taip pat pagal bylos duomenis negalima nustatyti, kad jie abu galėjo turėti kokių nors savanaudiškų tikslų. Ieškovės nurodytos aplinkybės dėl sandorio pasirašymo notaro biure yra nelogiškos ir objektyviai negalinčios egzistuoti. Ji teigė, kad notaro biure buvo tik vieną kartą ir po sutarties projekto skaitymo jai jau buvo įteikta ginčo sutartis su šalių parašais ir su duomenis apie mokėjimo pavedimus. Pažymėtina, kad byloje nustatyta, jog po sutarties projekto skaitymo šalys dar vyko į banką atlikti mokėjimo pavedimus, todėl tik po duomenys apie juos galėjo būti įrašyti sutartyje. Neįrodytos aplinkybės, kad ieškovė 2017 m. sausio 6 d. buvo palikta laukti automobilyje (t. t. atidarė jo langus, nors neturėjo raktelių) ir nevyko į banką kartu su pirkėjo atstovu, todėl negalima vertinti, kad ji nežinojo kiek pirkėjas jai pervedė pinigų už parduodamą turtą. Tik subjektyviu aplinkybių vertinimu galima pripažinti ieškovės nurodytas prielaidas, kad duomenys apie mokėjimo pavedimą į ginčo sutartį buvo įrašyti kokiu tai neteisėtu būdu. Taigi, ieškovės paaiškinimai dėl esminių ginčo sandorio sudarymo aplinkybių (šalių derybų dėl sandorio kainos, pasirengimo sudaryti sandorį, jo pasirašymo aplinkybių) prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimams, t. t. ir notarės, kuri su sandorio šalimis nėra ir nebuvo susijusi jokios ryšiais. Todėl teisėjų kolegija atmeta apeliantės apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė, jog ieškovė ginčo sandorį sudarė suklaidinta R. Č. ir pirkėjo atstovo V. G. tyčinių veiksmų. Nenustačius šių asmenų tyčinių veiksmų (neveikimo), ieškovės reikalavimas pripažinti sandorį negaliojančiu CK 1.91 straipsnio pagrindu buvo atmestas pagrįstai ir teisėtai (CPK 12, 178, 185 straipsniai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165-686/2017).

43. Dėl ieškovės reikalavimo sandorį pripažinti negaliojančiu CK 1.90 straipsnio pagrindu pažymėtina, kad suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus jo sudarymo metu (CK 1.90 str. 2 d.). Suklydimas turi esminę reikšmę, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis (CK 1.90 str. 4 d.). Ieškovė nurodo, kad buvo suklaidinta dėl sandorio kainos, nes už sutartyje nurodytą 40 000 Eur kainą ginčo žemės sklypo nebūtų pardavusi, nes jis yra daug vertesnis. Teisėjų kolegija tokius apeliantės argumentus atmeta ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai jos ieškinį atmetė ir aptariamu sandorio negaliojimo pagrindu.

44. Nagrinėjamoje byloje, be ieškovės paaiškinimų, nėra jokių kitų įrodymų, kad atsakovė, atstovaujama direktoriaus V. G., buvo raštu ar kitaip susitarę, kad ginčo žemės sklypą ieškovė parduos už 60 000 Eur, o atsakovė 40 000 Eur sumokės pavedimu ir 20 000 Eur grynais pinigais. Tokių sąlygų ginčo pirkimo–pardavimo sutartyje taip pat nebuvo. Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčo žemės sklypas buvo parduotas ne fiziniam asmeniui, o juridiniam asmeniui – UAB „Angaras“, tačiau ieškovė nei ieškinyje nurodė, nei teisme paaiškino apie aplinkybes dėl šalių susitarimo dėl 20 000 Eur grynųjų pinigų išmokėjimo jai iš UAB „Angaras“ kasos. Taip pat teisėjų kolegija negali pritarti ieškovei, kad notarė jai neperskaitė sutarties, todėl ji nežinojo, kad joje neįrašyta apie tai, kad 20 000 Eur sandorio kainos bus sumokėta grynais pinigais. Notarės R. V. atstovė į bylą pateikė informaciją iš Nekilnojamojo turto registro (1 t., b. l. 76-77; 3 t., b. l. 26-29), kuri patvirtina, kad ieškovė yra perleidusi 18 nekilnojamųjų daiktų, todėl ji neabejotinai turėjo patirties apie nekilnojamojo turto perleidimo sandorių sudarymo procedūras. Apeliantė nurodė, kad teismas nesiaiškino, ar kitus sandorius ji sudarė pati, ar per atstovus. Tačiau tokias aplinkybes byloje turėjo įrodinėti pati ieškovė (CPK 12, 178 straipsniai). Bet visais atvejais yra pagrindo spręsti, kad ieškovė jos interesus liečiančius sandorius yra perskaičiusi, todėl jai žinoma, kad tokiuose sandoriuose yra nurodoma sandorio kaina, nurodoma kaip bus atsiskaitoma už parduotą turtą ir kt., todėl atmetami ieškovės argumentai, kad ji sutartį pasirašė neperskaičiusi sutarties esminių sąlygų, t. t. apie sandorio kainą ir jos sumokėjimo tvarką.

45. Sprendžiant dėl ginčo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vidutinės rinkos vertės, pažymėtina, kad pagal VĮ RC Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą su istorija, 2017-01-05 ginčo žemės sklypo vidutinė rinkos kaina buvo 32 200 Eur (1t., b. l. 15-16). Tokia jo vertė buvo nurodyta pirkimo–pardavimo sutarties 2.2 punkte. Byloje nustatyta ir šalys neneigė, kad buvo skelbiama apie dviejų žemės sklypų pardavimą ir ieškovė nepaneigė aplinkybės, kad po vieną juos parduoti neketino. Iš byloje esančios eksperto M. K. žemės sklypų, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Rinkos vertės ekspertinio tyrimo ekspertizės akto išvados matyti, kad 2017 m. sausio 6 d. žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertė buvo nustatyta 48 700,00 Eur, o žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), – 17 700,00 Eur, o abiejų žemės sklypų rinkos vertė bendrai – 59 000,00 Eur (2 t., b. l. 132-173). Ieškovės skelbime apie šių žemės sklypų pardavimą buvo nurodyta 75 000 Eur kaina. Abu žemės sklypai buvo parduoti už bendrą 64 000 Eur kainą. R. Č. paaiškino, kad ieškovės valia buvo gauti už žemės sklypus iš viso 65 000 Eur. Todėl nagrinėjamu atveju konstatuoti, kad ginčo žemės sklypas buvo parduotas už aiškiai per mažą kainą ir ieškovė dėl to buvo suklaidinta, negalima. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė apeliaciniame skunde dėl šių pirmosios instancijos teismo argumentų nėra nurodžiusi jokių savo argumentų ir samprotavimų.

46. Sprendžiant dėl ieškovės argumentų dėl jos senyvo amžiaus ir sveikatos būklės, teisėjų kolegija visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad medicininiuose dokumentuose įvardinti ieškovės sveikatos sutrikimai negali būti pripažįstami įtakojančiais ieškovės sugebėjimą priimti jai naudingus sprendimus ir/ar išreikšti savo valią. Apeliaciniame skunde ieškovės nurodytos aplinkybės dėl klausos sutrikimų nesudaro pagrindo padaryti kitokią išvadą dėl jos gebėjimo išreikšti savo valią, suprasti ginčo sutarties sąlygas ir save atstovauti sudarant ginčo sandorį.

47. Teisėjų kolegija, ištyrusi ir įvertinusi byloje surinktus įrodymus ir remdamasi nurodytais teisiniais argumentai konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas atmesti ieškovės ieškinį dėl ginčo sandorio pripažinimo negaliojančiu dėl suklydimo (CK 1.90 straipsnis) taip pat yra pagrįstas ir teisėtas.

Dėl bylos procesinės baigties

48. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais dėl apgaulės ir suklydimo ir teisminę praktiką tokiose bylose, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

49. Netenkinus apeliacinio skundo, iš apeliantės byloje dalyvaujantiems asmenims priteistinos išlaidos už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.). Byloje pateikti įrodymai, kad atsakovė UAB „Angaras“ turėjo 774,40 Eur (sumokėjo 2018-07-05), o notarė R. V. – 471,90 Eur (sumokėjo 2018-06-20) išlaidų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimų parengimą.

50. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 dėl Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pateikimo 8.11 punktą už atsiliepimą į apeliacinį skundą taikomas 1,3 koeficientas nuo Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). R. S. departamento pateikta informacija, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2018 m. pirmąjį ketvirtį sudarė 895,20 Eur (skaičiuojant atsakovės 774,40 Eur patirtas išlaidas), o 2017 m. ketvirtąjį ketvirtį – 884,80 Eur (skaičiuojant notarės R. V. 471,90 Eur patirtas išlaidas). Taigi, tiek atsakovės, tiek ir trečiojo asmens turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti už atsiliepią į apeliacinį skundą neviršija Rekomendacijų rekomenduojamo maksimalaus dydžio, todėl jų prašymai tenkinami (CPK 93 str., 98 str.).

51. Apeliacinės instancijos teismas turėjo 5,44 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios iš apeliantės priteisiamos valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Angaras“, juridinio asmens kodas 133324092, iš ieškovės A. O. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 774,40 Eur (septynis šimtus septyniasdešimt keturis eurus 40 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti Kauno miesto 20-ojo notaro biuro notarei R. V., iš ieškovės A. O. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 471,90 Eur (keturis šimtus septyniasdešimt vieną eurą 90 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš ieškovės A. O. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5,44 Eur (penkis eurus 44 ct.) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šią sumą sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.