Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

T. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), turintis vidurinį išsilavinimą, vedęs, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teistas:

1) 2011 m. birželio 7 d. Panevėžio apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 149 straipsnio 1 dalį ir 150 straipsnio 1 dalį – laivės atėmimu 2 metams ir 6 mėnesiams, 2011 m. spalio 26 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu pakeistas 2011 m. birželio 7 d. Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis, veika perkvalifikuota iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalies, 149 straipsnio 1 dalies, 150 straipsnio 1 dalies į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė 2 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo;

2) 2018 m. kovo 21 d. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį – 30 MGL (1 129,80 Eur) bauda, uždrausta trejus metus naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, konfiskuota transporto priemonė „NISSAN ALMERA“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. SJNFDAN16U0025273, trintis neišnykusį ir nepanaikintą teistumą,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį, 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

T. D. vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę ir vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas didesnis negu 1,5 promilės girtumas, o būtent:

II. Byloje surinkti įrodymai

Tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariate 2020 m. birželio 21 d. T. D. atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (b. l. 1-3).

Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus pateiktuose dokumentuose užfiksuota, kad nuo 2018 m. baladžio 24 d. Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius vykdo Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2018 m. kovo 21 d. baudžiamąjį įsakymą (baudžiamosios bylos Nr. 1-275-786/2018), kuriuo T. D. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 3 metus naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones. Bylos duomenimis T. D. vengia vykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise, t. y. 2020 m.vasario 6 d., 11 val. 55 min. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, kai teisė vairuoti yra atimta, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 3 dalį – skirta 650 eurų bauda. 2020 m. vasario 14 d. 17 val. 50 min. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (nustatytas 2,33 promilių girtumas). Dėl minėto įvykio 2020 m. vasario 14 d. Ukmergės rajono policijos komisariate jo asmens atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius gavo pranešimą, kad 2020 m. birželio 21 d. 17 val. 00 min. T. D. vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,69 promilių girtumas), neturėdamas teisės vairuoti, kai jo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Tai yra šiais savo neteisėtas veiksmas T. D. vengia atlikti jam skirtą baudžiamojo poveikio priemonę. 2018 m. gegužės 4 d. T. D. buvo išaiškintos baudžiamojo poveikio priemonių nevykdymo pasekmės ir pasirašytinai supažindintas su sudarytu planu (b. l. 57-102).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Apibendrindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu patikrintus įrodymus, ir vertindamas juos tiek atskirai, tiek jų visumą, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo T. D. teisme duoti parodymai apie nusikaltimo padarymo aplinkybes, taip pat kiti baudžiamojoje byloje esantys ir teisiamajame posėdyje išnagrinėti įrodymai patvirtina vienas kitą ir sudaro nuoseklią ir logišką įrodymų grandinę, todėl jų visuma visiškai patvirtina kaltinamajam pareikštus kaltinimus. T. D. teismo posėdžio metu visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, parodė, kad 2020 m. birželio 21 d., 17 val. 03 min., (duomenys neskelbtini), vairavo jam priklausantį automobilį BMW 523, valstybinis numeris CRS 300, būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,57 promilės etilo alkoholio koncentracija. Jo parodymai tyrimo metu nebuvo paneigti, jie visiškai sutampa su ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų A. S., D. I. parodymais, tarnybiniais pranešimais, įvykio vietos apžiūros protokolu. Iš neblaivumo nustatymo akto (b. l. 21) nustatyta, kad alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. ARLK-0690, patikros sertifikato Nr. 1293912, T. D. nustatytas 1,69 promilių girtumas, o 17 val. 22 min. – 1,57 promilių girtumas. T. D. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, kadangi jis vairavo transporto priemonę, būdamas girtumo būsenos, tuo pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus.

T. D. buvo kaltinamas, kad vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, todėl įrodinėjant, ar veika padaryta, nėra būtina nustatyti apsvaigimo faktą. Kaltinime nurodyta aplinkybė tikslintina, vietoj aplinkybės „būdamas apsvaigęs nuo alkoholio“ nurodant „būdamas neblaivus“. Toks kaltinime nurodytų aplinkybių pakeitimas teisme galimas, nes jos nėra iš esmės skirtingos kaltinamajame akte nurodytos veikos faktinėms aplinkybėms (BPK 256 straipsnis).

Šį kaltinimą T. D. pripažino pilnai ir ikiteisminiame tyrime, ir teisminio nagrinėjimo metu bei parodė, jog kaltinime inkriminuotomis aplinkybėmis, tai yra, 2020 m. birželio 21 d. vairavo transporto priemonę BMW 523, valstybinis numeris CRS 300, kai jo atžvilgiu teisme jau yra byla dėl 2020 m. vasario 14 d. vairavimo būnant neblaiviam, be to, iš bylos duomenų nustatyta, kad T. D. 2020 m. vasario 6 d. taip pat vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti (b. l. 94-95). Tą darė, nors jam ankstesniu teismo baudžiamuoju įsakymu buvo uždrausta naudotis minėta specialia teise, taigi, sutiko tokiu būdu nevykdęs jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės. Iš bylos medžiagos matyti, kad Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2018 m. kovo 21 d. baudžiamuoju įsakymu T. D. buvo pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio7 dalyje, be kita ko, jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 3 metus naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones (b. l. 96-100, 148-150). Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog šis baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2018 m. balandžio 23 d. ir buvo pradėtas vykdyti. Teismo posėdžio metu kaltinamasis T. D. parodė, jog žinojo tiek apie jam priimtą 2018 m. kovo 21 d. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų baudžiamąjį įsakymą ir juo skirtą baudžiamojo poveikio priemonę, tiek teisines pasekmes už jos nevykdymą, buvo Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriuje Ukmergėje pasirašytinai supažindintas su probacijos vykdymo bei vengimo vykdyti teisinėmis. Nepaisant to, T. D. bent kelis kartus vairavo transporto priemonę, dėl ko jam 2020 m. vasario 6 d. buvo taikoma ir administracinė atsakomybė, 2020 m. vasario 14 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas (b. l. 94-95, 101-102, 179-176). Akivaizdu, jog kaltinamasis piktybiškai ir sistemingai nevykdė jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Primintina, jog pats kaltinamasis ir neneigia, jog jam buvo žinoma apie teismo skirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 243 straipsnyje.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Kaltinamojo T. D. lengvinančia atsakomybę aplinkybe pripažintina tai, jog nuo ikiteisminio tyrimo pradžios ir teisme jis pripažino, padaręs nusikalstamas veikas, gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamojo T. D. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas baudžiamasis nusižengimas ir vienas nesunkus tyčinis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis, 12 straipsnis), vairuotojui nustatytą girtumą, vienos atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį: T. D. praeityje teistas (b. l. 96-100 ), taip pat baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 139), bedarbis, nesiregistruoja Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (b. l. 170, 171), teismo posėdžio metu parodė, jog dirba (duomenys neskelbtini), verčiasi automobilių pardavimu. Duomenų, kad T. D. būtų gydęsis psichikos/psichiatrijos sveikatos įstaigose, priklausomybės ligų centre, valstybinis kaltintojas nepateikė. Teismas įvertinęs kaltinamojo asmenybę, tai, kad nusikalstama veika, numatyta BK 243 straipsnyje, padaryta dėl neblaivumo būsenos, pats kaltinamasis nurodė, kad išgėręs alkoholio nesusivaldė ir sėdo už vairo, nors žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra atimta ankstesniu teismo sprendimu, todėl šiuo metu apsisprendė keisti gyvenimo būdą. Teismas, atsižvelgia į tai, jog T. D. padarė dvi nusikalstamas veikas, jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažintina tai, kad prisipažino dėl nusikalstamų veikų padarymo ir dėl jų gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas, skirdamas T. D. bausmės rūšį ir jos dydį, vertina tai, kad kaltinamasis neturi išskirtinių antivisuomeninių nuostatų, nusikalstamos veikos labiau atsitiktinio pobūdžio, nei liudijančios T. D. polinkį nusikalsti, dėl jų gailisi, turi šeimą, mažametį vaiką, praeityje teistas, laiku moka teismo skirtas baudas, atsižvelgiant į tai, skirtina bausmė – bauda, nustatant jos dydį mažesnį nei sankcijoje numatytas jo vidurkis, kuri teismo nuomone, padės pasiekti baudžiamajame įstatyme numatytų bausmės tikslų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir 243 straipsnį paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu. Kadangi byla buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, T. D. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

Nors kaltinamasis T. D. nusikalstamos veikos padarymo metu neturėjo teisės vairuoti transporto priemonę, tai neužkerta kelio svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, jog kaltininkas sistemingai pažeidinėja kelių eismo taisykles, nusikaltimą padaro šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. Nagrinėjamu atveju, kaltinamasis vairavo transporto priemonę ką tik suvartojęs didelį kiekį alkoholio, kai jam alkotesteriu nustatytas 1,57 promilės girtumas. Būdamas neblaivus, be to, neturėdamas teisės vairuoti, kaltinamasis vairavo miesto teritorijoje, kartu su juo automobilyje važiavo kitas asmuo. Nekyla abejonių, kad tokie kaltinamojo veiksmai kėlė realų pavojų tiek jo paties, tiek ir kitų eismo dalyvių saugumui. Pažymėtina, jog skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹straipsnyje numatytą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, nustatant terminą, didesnį nei BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytas vidurkis. Atsižvelgus į tą faktą, kad T. D. nusikalstamą veiką padarė neturėdamas teisės vairuoti, baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – paskyrimo dienos.

Kaltinamasis T. D. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas transporto priemonę. Vadinasi, šiuo atveju kyla būtinumas spręsti, ar automobilis yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė ir, padarius išvadą, kad transporto priemonė laikytina įstatymo uždraustos veikos padarymo priemone, atitinkamai spręstinas turto konfiskavimo klausimas. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnis). Nagrinėjamu atveju transporto priemonė – automobilis BMW 532, valstybinis numeris CRS 300, priklauso kaltinamajam T. D. (b. l. 27, 28). Nors vairuotas automobilis nebuvo kaip nors specialiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau be šios transporto priemonės nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymas yra neįmanomas. Todėl įvykio metu jo vairuotas automobilis pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Minėta priemonė turi ekonominę vertę, ją naudojant padaryta tyčinė nusikalstama veika, todėl siekiant užkirsti kelią analogiškų visuomenei pavojingų nusikaltimų darymą, transporto priemonė konfiskuotina.

VI. Kardomųjų priemonių taikymas ir kiti klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam T. D. paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 133-135), paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 7-ojo skyriaus 2020 m. birželio 22 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į T. D. priklausantį automobilį BMW 523, valstybinis numeris CRS 300, paliktinas iki teismo nuosprendžio įvykdymo turto (automobilio) konfiskavimo dalyje dienos (b. l. 120-122, 123, 124-127, 128-129).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti: automobilio BMW 523, valstybinis numeris CRS 300, užvedimo raktelis (1 vienetas), registracijos liudijimas, techninės apžiūros rezultatų kortelė, perduoti saugoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariatui pagal 2020 m. birželio 29 d. kvitą B serija BBB Nr. URPK001388 (b. l. 30-131, 132), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotini valstybės nuosavybėn kartu su konfiskuotina transporto priemone.

Vadovaujantis 2020 m. birželio 21 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu (b. l. 22), 2020 m. birželio 22 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus materialinio aprūpinimo poskyrio raštu (b. l. 32), nustatyta, kad transporto priemonė – automobilis BMW 523, valstybinis numeris CRS 300, iš įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), buvo priverstinai transportuotas į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato kiemą, esantį (duomenys neskelbtini), dėl ko Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas patyrė 60,00 eurų išlaidas. Šios išlaidos, atsižvelgiant į tai, kad buvo sąlygotos tuo, jog policijos pareigūnai turėjo pasirūpinti automobiliu, kurio kaltinamasis T. D. dėl girtumo negalėjo vairuoti bei buvo tikslinga užtikrinti galimą automobilio konfiskavimą, vadovaujantis BPK 103 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo T. D. Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu, teismas

nusprendžia:

T. D. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje ir skirti jam 20 MGL (1 000,00 (vieno tūkstančio eurų)) baudą.

T. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 120 MGL (6 000,00 (šešių tūkstančių)) eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti T. D. subendrintą 120 MGL (6 000,00 (šešių tūkstančių) eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti T. D. galutinę bausmę – 80 MGL (4 000,00 (keturių tūkstančių) eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, T. D. uždrausti 3 (tris) metus ir 6 (šešis) mėnesius naudotis specialiąja teise (teise vairuoti transporto priemonę), nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – paskyrimo dienos, t. y. nuo 2020 m. birželio 21 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, konfiskuoti T. D. priklausantį automobilį BMW 523, valstybinis numeris CRS 300, valstybės nuosavybėn.

Kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Septintojo skyriaus 2020 m. birželio 22 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui BMW 523, valstybinis numeris CRS 300, palikti galioti iki nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje, dienos.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti – automobilio BMW 523, valstybinis numeris CRS 300, užvedimo raktelį (1 vienetas), registracijos liudijimą, techninės apžiūros rezultatų kortelę, perduotus saugoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariatui pagal 2020 m. birželio 29 d. kvitą B serija BBB Nr. URPK001388, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti valstybės nuosavybėn kartu su konfiskuota transporto priemone.

Pripažinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patirtas 60,00 (šešiasdešimties) eurų išlaidas už priverstinį automobilio BMW 523, valstybinis numeris CRS 300, transportavimą, proceso išlaidomis ir jas priteisti iš T. D. Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui. Šios priteistos procesinės išlaidos turi būti sumokėtos per 40 (keturiasdešimt) dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, įmonės kodas 191688326, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT98 7044 0600 0793 5553, esančią AB SEB bankas, mokėjimo paskirtyje nurodant automobilio valstybinį numerį ir vardą, pavardę.

1. Paskirta bauda (80 MGL) turi būti sumokėta per 6 (šešis) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: AB Citadelė banko Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, banko kodas 72900; AB SEB banko Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440; AB Šiaulių banko Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800; AB Swedbank Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000; Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas) Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100; Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius) Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400; UAB Medicinos banko Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300; įmokos kodas 6801. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmams (Ukmergė, Vytauto g. 109).

2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.