Kauno apygardos teismo nutartis

2021-07-01 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-398-813/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-07-01
Bylos Nr.
AN2-398-813/2021
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00526-2021-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Panaikinti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo tirti įgaliotai institucijai
Teisėjas
Darius Kantaravičius (pirm.)
Pažeidėjas
K. M.
Institucija
Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-398-813/2021 Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00526-2021-0Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 21.1.5; 21.11.10 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. liepos 1 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Darius Kantaravičius,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – K. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 7 d. nutarties K. M. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – ir Institucijos) Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės 2021 m. vasario 8 d. nutarimu K. M. nubaustas 30 Eur dydžio bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2020 m. gruodžio 27 d. 18.14 val. (duomenys neskelbtini), K. M. priklausantis automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjo šalia pėsčiųjų perėjos, geltona linija pažymėto zigzago galiojimo zonoje. Tokiais veiksmais K. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 150.4, 8 punktų, 3 priedo 1.27 punkto reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

2. Nesutikdamas su šiuo nutarimu, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo K. M. pateikė skundą Kauno apylinkės teismui. Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 7 d. nutartimi skundas atmestas, konstatavus, kad Institucija, išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą bei įvertinusi visas reikšmingas aplinkybes, pagristai K. M. pripažino kaltu padarius ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir paskyrė jam administracinę nuobaudą – 30 Eur baudą. Teismas padarė išvadą, kad Institucijos pareigūnai tinkamai įvertino gautą anoniminį pranešimą, atliko pirminius jo patikrinimo veiksmus ir pagrįstai K. M. atžvilgiu pradėjo administracinio nusižengimo teiseną. Teismas padarė išvadą, kad policijos sistemoje gautos nuotraukos autentiškumas nekelia abejonės. Visas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skunde išdėstytas aplinkybes teismas įvertino kaip siekį išvengti atsakomybės už įvykdytą nusižengimą.

Šalies argumentai

3. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo K. M. skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 7 d. nutartį ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti, jo veiksmuose nesant administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 2 dalyje, sudėties.

3.1. Apeliaciniame skunde teigiama, kad apylinkės teismo nutartis priimta nepašalinus skunde nurodytų abejonių ir neįrodžius, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo tikrai 2020 m. gruodžio 27 d. 18.14 val. adresu: (duomenys neskelbtini) padarė administracinį nusižengimą.

3.2. Teismas nepašalino abejonių dėl pateiktos nuotraukos autentiškumo. Anoniminis pranešėjas, pateikęs nuotrauką, nebuvo nustatytas ir nebuvo apklaustas, todėl tuo pačiu lieka nepatikrintos aplinkybės, kuriuo laiku padaryta minėta nuotrauka ir kurioje vietoje ji yra padaryta, ar nuotrauka nėra fotomontažas, ką gali patvirtinti tik anoniminis pranešėjas arba specialistas, turintis specialių žinių. Teismas, atmesdamas skundo argumentą dėl nuotraukos padarymo laiko, nurodė, kad Institucija, patikslindama aplinkybes, atsiuntė teismui nuotraukos gavimo failą, kuriame užfiksuota nuotraukos gavimo data - 2020 m. gruodžio 27 d. 18 val. 14 min., kuri sutampa su anoniminio pranešėjo nurodytu nusižengimo laiku, todėl fotonuotraukos gavimo data sutampa su nusižengimo padarymo data, abejonių nekelia. Tačiau, apelianto tvirtinimu, savaime suprantama, kad anoniminis pranešėjas, pranešdamas apie galimą pažeidimą, kartu atsiunčia ir fotonuotrauką, tai yra, viską pateikia vienu metu, todėl laikas ir neturėtų skirtis. Nuotraukos atsiuntimo laikas nėra faktinis nuotraukos padarymo laikas, kuris nagrinėjamu atveju taip ir lieka nenustatytas.

3.3. Apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo atliktu nusižengimo padarymo vietos patikslinimu. Nors teismas, pasinaudojęs „Google maps.lt“ žemėlapiu, nurodė, kad jame aiškiai matosi, jog nusižengimo padarymo vieta yra Kauno mieste, ties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini) („(duomenys neskelbtini)“ degalinė), ties išvažiavimu iš degalinės, esančios (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) prospektą, tačiau nutartyje nedetalizuojama ir neargumentuojama, pagal kokius konkrečius požymius ar vaizdus yra sulyginamos nuotraukos ir nustatoma, kad anoniminio pranešėjo atsiųstoje nuotraukoje yra būtent ta vieta, kurią nurodo anoniminis pranešėjas. Apeliantas nurodo, kad prisijungus prie internetinės svetainės www.google.lt/maps ir paieškos laukelyje įvedus anoniminio pranešėjo nurodytą galimą administracinio nusižengimo adresą: (duomenys neskelbtini), šioje svetainėje matoma vietovė vizualiai skiriasi nuo anoniminio pranešėjo atsiųstos galimo nusižengimo vietovės. Žemėlapio nuotraukoje ant kelio dangos prie kelkraščio nėra matomas geltonas zigzagas, kuris yra matomas anonimo atsiųstoje nuotraukoje, taip pat nėra pievoje stovinčio reklaminio stendo, kuris yra matomas anonimo siųstoje nuotraukoje, taip pat degalinė, esanti minėtu adresu, vadinasi „(duomenys neskelbtini)“, o ne „(duomenys neskelbtini)“. Nuotraukos svetainėje „www.google.lt/maps“ yra padarytos 2012 metų birželio mėnesį, tad administracinio nusižengimo vieta neturėtų būti nustatinėjama pagal 9 metų senumo nuotraukas. Anoniminio pranešėjo pateiktoje nuotraukoje nesimato nei pastatų numerių, nei gatvių pavadinimų, pati vieta apskritai yra vizualiai panaši į bet kurio Lietuvos miesto vietovę. Toks administracinio nusižengimo vietos patikslinimas, kurį atliko Kauno apylinkės teismas, anot apelianto, neturėtų būti laikomas kaip pakankamai pagrįstas, kad būtų patvirtinta administracinio nusižengimo padarymo vieta.

3.4. Apeliaciniame skunde taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad analizuojant žemėlapius pastebėta, kad degalinės teritorijoje, adresu: (duomenys neskelbtini), eismas yra organizuojamas ratu, tai yra, į degalinę įvažiuojama iš (duomenys neskelbtini) prospekto, o iš degalinės išvažiuojama į (duomenys neskelbtini) prospektą. Prie įvažiavimo į degalinę iš (duomenys neskelbtini) prospekto pusės degalinės teritorijoje stovi ženklas, nurodytas KET pirmo priedo trečiajame skyriuje Nr. 301 - įvažiuoti draudžiama. Todėl, jei iš tiesų tai yra (duomenys neskelbtini), automobilis, matomas anoniminio pranešėjo nuotraukoje, galimai stovi ties įvažiavimu iš (duomenys neskelbtini) prospekto ir už pėsčiųjų perėjos, vienos eismo krypties kelyje, nes iš degalinės išvažiuoti į (duomenys neskelbtini) prospektą draudžia kelio ženklas Nr. 301. KET nedraudžia stovėti vienos krypties eismo kelyje iškart už pėsčiųjų perėjos.

3.5. Apeliantas teigia, kad iš pateiktos anoniminio pranešėjo nuotraukos kategoriškai teigti, kad automobilio ratas yra pėsčiųjų perėjos ribose, kaip kad konstatavo apylinkės teismas, negalima. Fotonuotrauka yra prastos kokybės, fotografuota tamsiu paros metu, pats pėsčiųjų perėjos horizontalus ženklinimas nusitrynęs, fotografuota tokiu kampu, kad likusi pėsčiųjų perėjos dalis, jei tokia yra, nesimato. KET 150.8 punkte numatyta, kad draudžiama sustoti ir stovėti sankryžose ir arčiau kaip 5 metrai nuo jos, tačiau administracinio nusižengimo byloje nėra duomenų, kad būtų atlikta administracinio nusižengimo padarymo vietos apžiūra, padaryta administracinio nusižengimo schema, išmatuoti atstumai nuo stovinčio automobilio iki sankryžos, kelio bortelių ir panašiai. Be to, pagal KET sankryžomis nelaikomos vietos, kur išvažiuojama iš kelio į esančias šalia jo teritorijas arba įvažiuojama į kelią iš šalia jo esančių teritorijų. Nagrinėjamu atveju, jei tai būtų anoniminio pranešėjo nurodyta vieta - (duomenys neskelbtini) (kuri yra nepatikslinta), tai nėra sankryža, tai išvažiavimas iš kelio į degalinės teritoriją. Naudojantis Lietuvos erdvinės informacijos portalo (www.geoportal.lt) nekilnojamojo turto kadastro žemėlapiu ir paieškoje įvedus anoniminio pranešėjo nurodytą adresą - (duomenys neskelbtini), matoma, kad nurodyta vieta prie pėsčiųjų perėjos priklauso Kauno miesto savivaldybei. Per elektroninių paslaugų svetainę kreipusis į Kauno miesto savivaldybę ir pateikus užklausą dėl kelio ženklinimo anoniminio pranešėjo nurodytoje vietoje, buvo gautas Kauno miesto savivaldybės administracijos Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vyr. specialisto A. G. atsakymas elektroniniu paštu, kad minėtoje vietoje Kauno miesto savivaldybė informacijos apie kelio ženklinimo įrengimą neturi. Todėl, jei fotonuotraukoje visgi yra vieta, nurodyta anoniminio pranešėjo, kaip (duomenys neskelbtini), nuotraukoje matomas ženklinimas - geltonai nudažytas kelio bortelis ir geltona linija pažymėtas zigzagas yra neteisėtas ir įrengtas savavališkai. Tad kyla abejonių ir dėl ties įvažiavimu iš (duomenys neskelbtini) prospekto į degalinės teritoriją esančios apsitrynusios pėsčiųjų perėjos legalumo.

3.6. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Institucijos nutarimas priimtas remiantis tik anoniminio pranešėjo atsiųsta fotonuotrauka, daugiau jokie įrodymai šioje byloje nerinkti. Apeliantas nurodo, kad policijos pareigūnų apie galimai padarytą pažeidimą apklaustas nebuvo, pareigūnai į administracinio nusižengimo vietą atvykę nebuvo, teismo posėdyje nedalyvavo ir apklausti nebuvo, niekas nesiaiškino, ar administracinėn atsakomybėn patraukto asmens vardu registruotas automobilis BMW nebuvo priverstinai sustojęs ten, kur sustoti (stovėti) draudžiama, ar nebuvo įjungta avarinė šviesos signalizacija, ar nebuvo pastatytas avarinio sustojimo ženklas, ar nebuvo stengiamasi kuo skubiau pašalinti transporto priemonę nuo kelio.

3.7. Skunde tvirtinama, kad Institucijos vyresnioji specialistė N. G. ir specialistė V. B. nesivadovavo 2014 m. balandžio 14 d Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu Nr. 5-V-346 „Dėl pranešimų policijai, teikiamų elektroniniu būdu, duomenų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ 25 punktu, kuriame nurodoma, jog anoniminiai pranešimai policijos įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu gali būti nenagrinėjami, tačiau policijos įstaigos vadovas arba jo įgaliotas asmuo, įvertinęs pateiktos informacijos turinį, gali pavesti pranešimą patikrinti. V. B. jokio patikrinimo neatliko, nesiėmė jokių veiksmų, kad išsiaiškinti, ar anonimo darytoje nuotraukoje, kurioje galimai užfiksuotas administracinis nusižengimas, tikrai yra veikos, turinčios administracinio nusižengimo požymių, tai yra, ar automobilis, stovintis prie įrengtų kelio bortų, tikrai yra Kauno mieste, o ne kitame šalies mieste, ar tikrai nurodytu adresu, ar tikrai anoniminio pranešėjo nurodytu laiku, ar tikrai toje vietoje nėra kelio ženklų, leidžiančių tokį stovėjimo būdą, kurie prieštarautų kelio ženklinimui. Taip pat Institucija nesiėmė jokių veiksmų, kad nustatyti asmenį, kuris galimai užfiksavo daromą administracinį nusižengimą ir atsiuntė nuotrauką. Nenustačius asmens, pateikusio fotonuotrauką, nėra galimybės patikrinti nuotraukos autentiškumo įstatyme nustatytomis priemonėmis, todėl ji negali turėti esminės įrodomosios galios, nes ji neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų. Tačiau specialistė V. B., nepatikrinusi anonimo pateiktos nuotraukos autentiškumo, nutarė, jog ši nuotrauka turi įrodomąją galią, ir, remdamasi vieninteliu šiuo įrodymu, priėmė sprendimą, jog buvo padarytas administracinis nusižengimas, iškart surašant administracinio nusižengimo protokolą su nurodymu automobilio savininkui, o vėliau vyresnioji specialistė N. G., turėjusi atlikti tuos pačius veiksnius kaip ir specialistė V. B. - surinkti duomenis, įrodančius, kad buvo padaryta veika, turinti administracinio nusižengimo požymių, juos įvertinti ir priimti motyvuotą nutarimą dėl administracinio nusižengimo padarymo, tokių veiksmų neatliko. Vyresnioji specialistė N. G. taip pat nepatikrinusi anonimo pateiktos nuotraukos autentiškumo, nutarė, jog ši nuotrauka turi įrodomąją galią, ir, galimai remdamasi vieninteliu šiuo įrodymu, priėmė sprendimą, jog buvo padarytas administracinis nusižengimas anonimo nurodytoje vietoje bei laiku - surašė nemotyvuotą, jokiomis faktinėmis aplinkybėmis nepagrįstą nutarimą, iš kurio nėra galimybės suprasti, kokiais duomenimis remiantis, nustatyta, jog buvo padarytas administracinis nusižengimas, jį padaręs asmuo. Institucija, privalėjusi rinkti įrodymus, šios savo pareigos neįvykdė ir tiesiogiai nepatikrino gautame pranešime nurodytų aplinkybių ir nesurinko pranešimą patvirtinančių įrodymų, neapklausė nuotrauką pateikusio asmens, todėl akivaizdu, jog nebuvo išsiaiškintos faktinės šio įvykio aplinkybės ir buvo pažeistas rungimosi principas, nes buvo atimta teisė užduoti klausimus asmeniui, kuris galimai matė nusižengimą.

3.8. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad anoniminis pranešimas negali būti laikomas patikimu, objektyviu ir neginčijamu įrodymu, patvirtinančiu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę. Tai, kad asmuo, norėdamas pateikti pranešimą policijai, gali jį pateikti ir pateikia anonimiškai, nereiškia, kad pateiktas pranešimas neturi būti patikrintas, ir toks pranešimas savaime gali tapti įrodymu administracinio teisės pažeidimo byloje, patvirtinančiu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę dėl galbūt padaryto pažeidimo (Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-376-361/2015). Pripažinti kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo ir nubausti asmenį galima tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Nutarimas nubausti asmenį turi būti grindžiamas įrodymais, kurie gali būti patikrinti. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Administracinių nusižengimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

3.9. Apibendrindamas apeliacinio skundo argumentus K. M. teigia, kad administracinio nusižengimo byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog jam priklausantis automobilis BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2020 m . gruodžio 27 d. 18.14 val. adresu: (duomenys neskelbtini), stovėjo šalia pėsčiųjų perėjos, geltona linija pažymėto zigzago galiojimo zonoje ir tokiu būdu jis pažeidė KET 150.4, 8 punktus, 3 priedo 1.27 punktą ir padarė ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

Atsiliepimas

4. Institucijos viršininkas atsiliepime į administracinėn atsakomybėn patraukto K. M. apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad byloje užtenka objektyvių ir neginčytinų įrodymų, patvirtinančių K. M. kaltę padarius ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Institucijos viršininko nuomone, pareigūnas, priimdamas nutarimą administracinio nusižengimo byloje, teisingai kvalifikavo padarytą nusižengimą, paskyrė nuobaudą, kuri atitinka padaryto nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Asmens padarytas nusižengimas yra akivaizdus ir skunde dėstomi teiginiai yra tik siekis išvengti administracinės atsakomybės.

Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Administracinėn atsakomybėn patraukto K. M. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju K. M. apeliaciniame skunde nesutinkama su jo nubaudimu pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį.

6. Apygardos teismas, įvertinęs pateiktoje byloje esančius duomenis, skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus bei apeliacinio skundo argumentus, nustatė aplinkybes, kurios sudaro pagrindą tiek skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, tiek Institucijos nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti Institucijai trūkumams pašalinti. Apygardos teismo vertinimu, tyrimas administracinio nusižengimo byloje yra atliktas neišsamiai ir skubotai, nes jo atlikimo metu yra neišsiaiškintos visos bylai reikšmingos aplinkybės, iš esmės apsiribota tik anoniminio pranešėjo pateikta informacija ir šios informacijos pagrindu, neatlikus pranešime nurodytų aplinkybių patikslinimo, K. M. atžvilgiu Institucijos surašytas protokolas bei priimtas skundžiamas nutarimas neatitinka įstatymo keliamų turinio reikalavimų, todėl apygardos teismas pasisakys dėl Institucijos padarytų procesinių pažeidimų, dėl kurių buvo pažeistos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisės, ir kurių teismas negali ištaisyti.

7. Visų pirma pažymėtina, kad teismo ar Institucijos procesiniai sprendimai administracinio nusižengimo byloje laikomi teisėtais ir pagrįstais tik tokiu atveju, kai juose išdėstytos išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes ir jų visumą. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Iš aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad įgaliotas institucijos pareigūnas, o tuo pačiu ir teismas, tiriantis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, turi išskirtinę kompetenciją bei pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą (ANK 567 straipsnio 2 dalis).

8. ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimą ir stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimą.

9. Iš byloje esančio administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad kaltinimas K. M. pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį buvo pareikštas dėl to, kad 2020 m. gruodžio 27 d. 18.14 val. (duomenys neskelbtini), K. M. priklausantis automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjo šalia pėsčiųjų perėjos, geltona linija pažymėto zigzago galiojimo zonoje. 2021 m. vasario 8 d. Institucijos nutarimu K. M. pripažintas kaltu padaręs ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. K. M. kaltu pripažintas remiantis anoniminio pranešėjo pateikta informacija apie tai, kad 2020 m. gruodžio 27 d. apie 18.14 val. adresu: (duomenys neskelbtini), automobilis BMV, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pastatytas prie geltonos linijos ir trukdė eismui. Prie pranešimo pridėta viena fotonuotrauka. Taigi nagrinėjamoje byloje vienintelis galimo administracinio nusižengimo įrodymas – fotonuotrauka, nebuvo padaryta pareigūno, turinčio teisę surašyti administracinio nusižengimo protokolą, ir toks įrašas vertintinas tik kaip pranešimas apie galbūt padarytą administracinį nusižengimą. Kad tokie duomenys taptų įrodymais administracinio nusižengimo byloje, jie turėtų būti užfiksuoti ir patikrinti ANK nustatyta tvarka. Tačiau vienintelis anoniminis asmuo, kuris matė galbūt K. M. padaryto administracinio nusižengimo aplinkybes, policijos pareigūnų nustatytas nebuvo. Be to, pareigūnai, privalėję rinkti įrodymus, šios savo pareigos neįvykdė ir tiesiogiai nepatikrino gautame pranešime nurodytų aplinkybių ir nesurinko pranešimą patvirtinančių įrodymų. Į įvykio vietą nei iškart gavus pranešimą, nei vėliau nuvykta nebuvo. Suprantama, kad praėjus tam tikram laiko tarpui K. M. automobilis pranešime nurodytoje vietoje jau galėjo ir nebestovėti, tačiau šiuo atveju, kaip teisingai nurodyta ir apeliaciniame skunde, iš anoniminio pranešėjo pateiktos fotonuotraukos tiksliai identifikuoti galimo nusižengimo padarymo vietos negalima. Tad negalima patikrinti, ar 2020 m. gruodžio 27 d. apie 18.14 val. K. M. priklausantis automobilis tikrai stovėjo būtent pranešime policijai nurodytu adresu. Anoniminio pranešėjo pateiktoje fotonuotrauka daryta tamsiu paros metu, joje nesimato nei gatvės pavadinimo, nei namų numerių, nei išskirtinių objektų, pagal kuriuos būtų galima identifikuoti konkrečią vietą. Tačiau policijos pareigūnai į galimo nusižengimo padarymo vietą nuvykę nebuvo ir jos neapžiūrėjo, nenustatė, lygindami pranešėjo nuotraukoje užfiksuotus objektus, su konkrečioje vietoje esančiais objektais, kurioje konkrečiai vietoje galėjo stovėti K. M. priklausantis automobilis, neatliko matavimų tam, kad būtų nustatyta tiksli automobilio stovėjimo vieta ir ar šioje vietoje automobiliams stovėti draudžiama. Nustačius tikslią automobilio stovėjimo vietą, jei tai būtų geltono zigzago galiojimo zona, svarbu išsiaiškinti, ar šis kelio žymėjimas nebuvo atliktas savavališkai. Nors pirmosios instancijos teismas, remdamasis interneto svetainės www.google.lt/maps duomenimis, pats ėmėsi iniciatyvos patikrinti, ar anoniminio pranešėjo nurodyta galimo administracinio nusižengimo padarymo vieta yra būtent ta, kuri užfiksuota nuotraukoje, ir padarė išvadą, kad aiškiai matyti, kad administracinis nusižengimas padarytas Kauno mieste, ties pastatu (duomenys neskelbtini) („(duomenys neskelbtini)“ degalinė), ties išvažiavimu iš degalinės, esančios (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) prospektą. Tačiau, kaip ir nurodoma skunde, tokio tikslinimo laikyti tinkamu negalima. Teismas nutartyje nedetalizavo, pagal kokius konkrečius požymius ar vaizdus, padarė minėtą išvadą. Svetainėje www.google.lt/maps į paieškos laukelį įvedus adresą: (duomenys neskelbtini), svetainėje matoma vietovė vizualiai skiriasi nuo nuotraukoje matomos vietovės. Be to, kaip teisingai nurodyta apeliaciniame skunde, vaizdas minėtoje svetainėje užfiksuotas 2012 m. liepos mėnesį, tad, akivaizdu, kad nusižengimo padarymo metu ir dabar minėta vietovė gali būti gerokai pakitusi, todėl teismo atlikto galimo nusižengimo padarymo vietos patikslinimo negalima laikyti objektyviu ir tinkamu. Be to, kaip teisingai pastebėta apeliaciniame skunde, analizuojant žemėlapių duomenis, matyti, jog degalinės teritorijoje, adresu: (duomenys neskelbtini), eismas yra organizuojamas ratu, tai yra, į degalinę įvažiuojama iš (duomenys neskelbtini) prospekto, o iš degalinės išvažiuojama į (duomenys neskelbtini) prospektą. Prie įvažiavimo į degalinę iš (duomenys neskelbtini) prospekto pusės degalinės teritorijoje stovi ženklas, nurodytas KET pirmo priedo trečiajame skyriuje Nr. 301, - įvažiuoti draudžiama. Todėl, jei iš tiesų tai yra (duomenys neskelbtini), automobilis, matomas anoniminio pranešėjo nuotraukoje, galimai stovi ties įvažiavimu iš (duomenys neskelbtini) prospekto ir už pėsčiųjų perėjos, vienos eismo krypties kelyje, nes iš degalinės išvažiuoti į (duomenys neskelbtini) prospektą draudžia kelio ženklas Nr. 301, KET nedraudžia stovėti vienos krypties eismo kelyje iškart už pėsčiųjų perėjos. Tad ir dėl šios priežasties būtina detali galimo nusižengimo vietos apžiūra tam, kad remiantis objektyviais ir abejonių nekeliančiais įrodymais, būtų užfiksuota galimo nusižengimo padarymo vieta ir remiantis jais, o ne prielaidomis padaryta išvada, kurioje vietoje 2020 m. gruodžio 27 d. apie 18.14 val. stovėjo K. M. priklausantis automobilis. Tuo tarpu vien fotonuotrauka, atsiųsta anonimiškai, negali būti laikoma patikimu, objektyviu ir neginčijamu įrodymu, patvirtinančiu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę.

10. Atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad Institucijos pareigūnai nagrinėjamu atveju nerinko teisingam bylos išsprendimui reikšmingų įrodymų, neišsiaiškino visų reikšmingų bylos aplinkybių, nesurinko visų neabejotinai administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę patvirtinančių įrodymų. Taip buvo nesilaikoma administracinių nusižengimų bylų teisenos uždavinių – visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti jas tiksliai pagal įstatymus. Minėti pažeidimai nebuvo pašalinti ir bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą išnagrinėjus apylinkės teisme. Tiek Institucijos nutarimas, tiek skundžiama nutartis negali būti laikomi teisėtais ir pagrįstais, todėl yra naikintini. Kadangi Institucija nagrinėjamu atveju iš esmės jokio tyrimo neatkliko, byloje reikalingas didelės apimties papildomas bylos aplinkybių tyrimas, šiuo konkrečiu atveju, apygardos teismo vertinimu, tikslinga perduoti bylą institucijai, kurios pareigūnas surašė administracinio nusižengimo protokolą. Kadangi būtent Institucija turi įgaliojimus atlikti patikrinimus ir surašyti administracinio nusižengimo protokolus bei priimti nutarimus, ji yra atsakinga už duomenų, būtinų įrodyti ir pagrįsti asmens kaltę, surinkimą bei įvertinimą. Todėl kiti apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, susiję su K. M. kalte dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo nenagrinėjami.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 7 d. nutartį ir priimti naują nutartį administracinio nusižengimo byloje:

Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės 2021 m. vasario 8 d. nutarimą ir perduoti administracinio nusižengimo bylą tirti Institucijai – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Darius Kantaravičius