Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Rasa Milvydaitė,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal J. U. ieškinį atsakovui V. U. dėl santuokos nutraukimo, dėl kito sutuoktinio kaltės,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė J. U. ieškiniu prašė nutraukti santuoką, sudarytą tarp jos ir atsakovo V. U. 1995 m. kovo 17 d. Pakruojo rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 24 dėl atsakovo kaltės, po santuokos nutraukimo palikti jai santuokinę pavardę, nepriteisti išlaikymo šalims, priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas. Teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovas advokatas Anatolij Šichovcov nurodė, kad atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo pasireiškė tuo, kad jis 1997 m. vasarą ieškovę paliko nieko nepaaiškinęs, apsigyveno kitoje gyvenamojoje vietoje ir daugiau kaip 20 metų jokių ryšių su sutuoktine nepalaikė, ja nesidomėjo, nesirūpino, nei materialiniais, nei kitais poreikiais, bendro ūkio nebevedė. Taip pat paaiškino, jog dar gyvenant santuokoje atsakovas nuolat išgėrinėdavo, šeimos gerbūviu nesirūpindavo. Santuokoje šalys vaikų nesusilaukė, jokio bendro turto neįgijo, kreditorinių įsiskolinimų neturi. Išlaikymo sau ieškovė nereikalauja. Šalių nesieja jokie santykiai.Atsakovui V. U. ieškinys su priedais, teismo pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo, kiti procesiniai dokumentai ir teismo šaukimas dėl atvykimo į teismo posėdį įteikti tinkamai viešo paskelbimo būdu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnio 1 dalis, 133 straipsnio 3 dalis). Atsakovas V. U. atsiliepimo į ieškinį, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą atsakovas nepateikė. Atsižvelgiant į anksčiau nurodytą bei tai, jog šeimos byloje neatvykus šaliai (atsakovui), kuri nepateikė prašymo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, negalima priimti sprendimo už akių (CPK 378 straipsnis), byla nagrinėjama iš esmės atsakovui V. U. nedalyvaujant (CPK 246 straipsnio 2 dalis, 5 dalis).Ieškinys tenkintinas visiškai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 - 3 dalys, 3.66 - 3.70 straipsniai).

Dėl santuokos nutraukimo pagrindo.

Sutuoktinio pareigas numato CK 3.26 – 3.30, 3.35 – 3.36 straipsniai. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įvardijami atvejai, kuomet yra preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jei sutuoktinis: 1) nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą; 2) yra neištikimas; 3) žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais; 4) paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus ja nesirūpina, kurių nenuginčijus, bendras sutuoktinių gyvenimas dėl vieno jų kaltės gali būti pripažintas negalimu. Svarbu nustatyti, kad sutuoktinio pareigų pažeidimas yra esminis, lemiantis santuokos pasibaigimą. Tokiais atvejais būtina nustatyti faktus, leidžiančius preziumuoti vieno iš kurio sutuoktinio kaltę: neištikimybę, nelojalumą, nepagarbą, vengimą remti moraliai ir materialiai, šeimos palikimą ir nesirūpinimą ja daugiau kaip vienerius metus ir kita. Aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, Kasacinis teismas konstatavo, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Viena iš anksčiau nurodytų sutuoktinių pareigų – lojalumas – reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis Nr. 3K-3-254/2010; kt.).Iš bylos medžiagos matyti, kad šalys sudarė santuoką 1995 m. kovo 17 d. Pakruojo rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 24. Ieškovė nurodė, jog su atsakovu gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį iki 1997 m. vasaros, kuomet atsakovas paliko ieškovę ir išsikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini), nuo to laiko su sutuoktine jokių ryšių nepalaikė, nelankė, nesimatė, santuokinių santykių nepalaikė. Ieškovė kaltina atsakovą netinkamu elgesiu santuokoje, kad jis nesirūpino šeima 20 metų. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, santuokos iširimo priežasčių nenurodė ir ieškinio neginčijo. Savo argumentams dėl santuokos nutrūkimo, dėl atsakovo kaltės, patvirtinti ieškovė prašė apklausti liudytojus - kaimynus S. Š. ir R. S., kurie teisme patvirtino, kad atsakovas jau daug metų negyvena su ieškove, jos nelanko ir jokių ryšių nepalaiko. Atsižvelgiant į liudytojų parodymus, taip pat į byloje esančius rašytinius įrodymus apie atsakovo 2010 m. spalio 12 d. deklaruotą išvykimą į Jungtinę Karalystę, įsiteisėjusiame Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 10 d. sprendime fiksuotas faktines aplinkybes, jog šalys artimų ryšių nepalaiko nuo 1997 m., gyvena atskirai, kurie iš esmės sutampa su ieškovės bei liudytojų šioje byloje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, atsakovui neginčijant ieškinio ir savo kaltės dėl santuokos iširimo, teismas neturi pagrindo abejoti ieškovės teiginiais ir iš aptarto daro išvadą, jog atsakovas savo netinkamu elgesiu iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nesirūpino šeima, paliko sutuoktinę daugiau nei prieš 1 metus, dėl ko teismas preziumuoja, jog santuoka tarp šalių nutrūko dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 straipsnio 2, 3 dalys). Tuo tarpu, nei iš bylos rašytinių duomenų, nei iš apklaustų liudytojų parodymų nebuvo nustatyta duomenų, jog ieškovė būtų iš esmės pažeidusi savo, kaip sutuoktinės pareigas, šių aplinkybių neįrodinėjo ir atsakovas. Dėl aptarto šalių santuoka nutrauktina esant atsakovo kaltei, t. y. CK 3.60 straipsnio 2,3 dalių pagrindu. Atsakovas nepareiškė prieštaravimų, kad ieškovė po santuokos nutraukimo pasiliktų santuokinę pavardę, todėl po santuokos nutraukimo šalims paliktinos santuokoje turėtos pavardės – U., U. (CK 3.69 straipsnis).Ieškovė išlaikymo sau nereikalauja, todėl šis klausimas priimant teismo sprendimą nesprendžiamas (CPK 385 straipsnio 1 dalis).

Dėl santuokoje įgyto turto padalinimo ir kreditorinių įsipareigojimų vykdymo tvarkos.

Šioje byloje nesprendžiamas klausimas dėl santuokoje įgyto turto padalinimo ir kreditorinių įsipareigojimų, nutraukus santuoką, vykdymo, nes šalys dalintino santuokos metu įgyto registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi, santuokos metu įgytų kreditorinių įsipareigojimų nėra (CPK 385 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Nagrinėjamu atveju ieškovė yra 100 procentų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – VGTPT) Šiaulių skyriaus 2017 m. balandžio 28 d. sprendimas „dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo galiojimo termino pratęsimo“ Nr. 2.5(NTP-2)-17-P-1551-8624). Byloje valstybė patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 75,00 Eur žyminis mokestis už neturtinį reikalavimą dėl santuokos nutraukimo, kai ieškinys pareikštas elektroninių ryšių priemonėmis, 306,52 Eur VGTPT patirtos išlaidos dėl ieškovei suteiktų advokato paslaugų byloje. Kadangi ieškinys tenkinamas visiškai, iš atsakovo valstybei priteisiamos šios bylinėjimosi išlaidos: 75,00 Eur žyminis mokestis bei 306,52 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos (CPK 88 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnis).Teismo patirtos 0,58 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei iš atsakovo nepriteistinos, kadangi šių bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 6 dalis, LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsniu, 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsniu, 99 straipsniu, 259 - 260 straipsniais, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 straipsnio 2, 3 dalimis, 3.66 - 3.70 straipsniais, teismas,

nusprendė:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti santuoką tarp V. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir J. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), įregistruotą 1995 m. kovo 17 d. Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 24, pripažįstant, jog dėl santuokos nutraukimo kaltas atsakovas V. U..

Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokos metu turėtą pavardę – U., atsakovui palikti pavardę – U.

Priteisti iš atsakovo V. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai - 75,00 Eur (septyniasdešimt penkių eurų 00 euro centų) žyminį mokestį ir 306,52 Eur (trijų šimtų šešių eurų 52 euro centų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas (jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas „Swedbank“, AB Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Citadele“ Nr. (duomenys neskelbtini), AB DNB bankas Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas Nr. (duomenys neskelbtini), Akcinė bendrovė Šiaulių bankas Nr. (duomenys neskelbtini), Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. (duomenys neskelbtini), N. B. AB Lietuvos skyrius Nr. (duomenys neskelbtini), UAB Medicinos bankas Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą - 5630, mokėjimo paskirtį - įmoka už suteiktą antrinę pagalbą).

Nepriteisti iš atsakovo valstybei teismo patirtų procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui santuokos nutraukimo faktui įregistruoti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.