Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M.B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, nevedęs, teistas: 1) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-09-21 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį 45 parų arešto bausme; 2) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-02-21 nuosprendžiu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, 258 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta 60 parų arešto bausme, bausmę atlikęs; 3) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-01-06 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį 6 MGL (228 Eur) bauda. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-06-09 nutartimi bauda pakeista į 3 parų areštą, bausmę atlikęs 2017-07-03; 4) Klaipėdos apylinkės teismo 2018-09-03 nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį galutine 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant 2 metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones – visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, bei neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 50 (penkiasdešimt) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, juos atliekant per 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Be to, teistas užsienio valstybėse – Vokietijoje, AG Bückeburg 2014-09-02 už neteisėtą prekybą (įskaitant importą, eksportą, įgijimą, pardavimą, platinimą, gabenimą ar perdavimą) narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis bei prekursoriais, skirtais ne tik asmeniniam vartojimui, 2 metų laisvės atėmimu, jo vykdymą atidedant 3 metams, draudžiant dirbti su nepilnamečiais asmenimis arba vykdyti su jais susijusią veiklą,

V.C. (V.C.), gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, teistas: 1) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-03-06 nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant 1 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę - elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant per šį laikotarpį mokytis arba dirbti, nuo 21 val. iki 6 val. būti namuose ir dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-04-14 nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas; 2) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-11-12 nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (4 epizodai) galutine subendrinta 1 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausme, bausmę atlikęs,

A.K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, nevedęs, 11 klasių išsilavinimo, ankstesnis teistumas pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-02-08 nuosprendį, kuriuo buvo teistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant 1 metams bei paskiriant elgesio apribojimą – šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti mokslą, išnykęs,

kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. B., V. C. ir A. K. 2018-02-21, apie 23.00 val., veikdami kartu, gyvenamojo daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kieme, viešoje vietoje, pašalinių žmonių akivaizdoje, be jokios priežasties, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai: A. K. ranka vieną kartą smogė N. J. į nosį, padarydamas nosies kaulų lūžimą, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, po to M. B., V. C. ir A. K. smogė N. J. į galvą, kojas, kairį šoną, ir taip bendrais veiksmais N. J. padarė muštinę žaizdą galvos plaukuotoje dalyje, odos nubrozdinimus veide, sprande, kairėje rankoje ir kojoje, poodines kraujosruvas veide, kairėje kojoje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Teismo posėdžio metu liudytoja G. K. parodė, kad prisimena įvykį, kuris įvyko 2018-02-21. Namuose išgirdo, kad N. J. parašė „(duomenys neskelbtini)“, kad atvažiuos į kiemą, todėl ji savo noru išėjo į kiemą. Ji neužsiiminėja kovos menais. A. K. žinojo iš brolio 18 gimtadienio, pravardę „(duomenys neskelbtini)“ senai žino iš kitų žmonių. Brolis atėjo pas tėtį, ir ji išgirdo. Ji išėjo paskui tėtį ir brolį, kieme sutiko N. J. su M. R.. Dar matė kiemsargį vaikštinėjantį su šuniuku. Paskui pamatė mašiną, kuri buvo pastatyta toliau už namo, tamsioje vietoje. Iš mašinos atėjo 3-4 jaunuoliai, jie buvo tamsiai apsirengę. Ji su tėčiu ir „(duomenys neskelbtini)“ susitiko prie konteinerių, prie paskutinės laiptinės. Už namo kampo nebuvo užėję. Kiemas matėsi. Brolis pradžioje stovėjo už jos, paskui jis nuėjo pas N. J. ir M. R., jie, o ji stovėjo prie tėčio, prieš juos stovėjo „(duomenys neskelbtini)“, jie kalbėjo kodėl „(duomenys neskelbtini)“ persekioja jo brolį. Pokalbis buvo nerišlus, nes „(duomenys neskelbtini)“ kalbėjo neaiškiai, buvo labai agresyvus, spjaudėsi. Mažiukas ir aukštas jaunuolis, kurio matė tik jo akių sritį, praėjo pro juos ir nuėjo prie N. J. ir M. R.. Vieną kartą buvo atsisukusi ir matė, kaip N. J. prispaudė prie mašinos aukštas jaunuolis. Nematė, ar buvo naudotas smurtas prieš N. J.. Atsigręžusi matė, kaip brolis šaukė mamai pakviesti pagalbą. Vieną kartą „(duomenys neskelbtini)“ buvo atsitraukęs nuo jų ir ėjo link mašinos, kur buvo prispaustas N. J.. Ką darė „(duomenys neskelbtini)“, ji nematė, nes jai vaizdą užstojo kitas vaikinas su žiemine striuke. Kiek pasiardęs, „(duomenys neskelbtini)“ grįžo prie jų. Nematė, ar turėjo, ką nors rankose. Matė, kaip žemo ūgio vaikinukas nubėgo prie skydinės šalia konteinerių pasiėmė lazdą, dar matė, kaip žemo ūgio vaikinukas iš kišenės išsitraukė ašarines dujas ir purškė M. R. bei N. J., bet nieko nepaveikė. Aukštas vaikinas, kurio matė tik akių sritį, sudavė smūgį N. J. į galvą. Sargas priėjo tada, kai ji su tėčiu ėjo prie mašinos, o aukštas vaikinas buvo šalia jų. Ji tikrai nežinojo, kad gali būti muštynės. Nei jie, nei A. K. nieko rankose neturėjo. Trys vaikinai tikrai buvo, dėl ketvirto negali pasakyti. Kai buvo lauke ir stovėjo prie tėčio, nieko įžeidžiančio negirdėjo. Ji tik iš A. K. girdėjo, kad jos brolis pavogė jos merginą. Trečias jaunuolis buvo su kepure ir kapišonu, žieminė stora lakuota striuke. Negali pasakyti ar tai buvo M. B., buvo vaikinas panašus į M. B..

Teismo posėdžio metu liudytojas M. R. parodė, kad su N. J. yra draugai. A. K. taip pat yra draugas. Atsimena įvykusį įvykį. Buvo vakaras, žiema. Toks įvykis buvo vienintelis. N. J. užėjo pas jį ir pasikvietė į kiemą. Jis apsirengė ir per langą pamatė, kad kieme stovi N. J., A. K., jo tėvas ir sesė. Jis nuėjo prie jų. Po kokių 5 min. pamatė kaip iš už namo ateina trys asmenys. Du ėjo link A. K. ir jo tėvo. Jis stovėjo su N. J.. Link jų ėjo vienas mažo ūgio, kuris eidamas purškė dujas. Jie atsitraukė, kad nekliūtų dujų, tada tas asmuo atsitraukė. Paskui mažo ūgio asmuo grįžo ir pradėjo mosikuotis su lazda, jis žiūrėjo, kad jam nekliūtų. Paskui atėjo kitas, jis jo gerai nematė. Jis iškarto puolė prie N. J.. Jis su N. J. buvo šalia. Gal N. J. ir kliuvo. Jis pasitraukė kiek toliau, N. J. buvo prie mašinų, jis nuo jo buvo apie 5-10 m, galėjo visko nematyti. A. K. nepažįsta. Iš pradžių prie jų buvo vienas, paskui antras, trečias buvo prie A. K.. Mažas metė į juos iš pagalio. Neatsimena, kuris iš salėje sėdinčių asmenų, buvo, nes tada buvo tamsu. Ar trečias asmuo buvo priėjęs prie N. J., nematė, buvo laiko tarpas, kai nematė, kas vyko su N. J.. negali pasakyti, ar trečias asmuo galėjo tuo metu prieiti prie N. J.. Į konflikto pabaigą jis paėmė N. J. už striukės, bandė ginti jį. Tada jie nubėgo už namo kampo ir nubėgdami metė pagalį į jų pusę. N. J. iš galvos bėgo kraujas, N. J. nejautė, todėl jis jam pasakė. Nematė, ar N. J. bandė gintis. Prieš užpuolimą, iš kitos pusės kažką šaukė, bet nesuprantamai, nei jis, nei N. J. į tai nereagavo.

Teismo posėdžio metu liudytojas D. K. parodė, kad apie muštynes sužinojo, kai policija išsikvietė. Automobilis „(duomenys neskelbtini)“ priklausė jam, dabar to automobilio neturi. Automobilį vairuodavo jis ir kai reikėdavo sūnus pasiimdavo. Nežinojo, kad jis draugavo, ar išsiskyrė su drauge D. Nesimatė, kad sūnus pergyventų. Gyvena su sūnumi. Su sūnumi problemų su kitais asmenimis neaptarinėjo. Žodis „strielka“ jam žinomas, tai reiškia susitikimas pokalbiui su žmogumi. Ką žodis „strielka“ reiškia dabartiniam jaunimui jis nežino. Su sūnumi į „strielkas“ nevažiuoja.

Teismo posėdžio metu liudytojas A. N. (A. N.) parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) kiemsargiu, nors dabar jis jau yra darbuotojas. 2018-12-21 pas jį buvo atidarytas langas ir jis girdėjo kaip pirmyn ir atgal važinėja automobiliai. Manė, kad gal čigonai važinėja. Vėliau jis su šuniuku išėjo į lauką. Kieme jis pastebėjo užsienietišką tamsios spalvos mašiną. Iš jos išlipo 2-3 vaikinai ir atėjo prie jo. Pirmas bėgo mažo ūgio vaikinas, o paskui atėjo kiti. Mažo ūgio vaikinas turėjo lazdą. Iš už namo atėjo A. K. tėvas su visa savo šeima, A., jo sesuo ir mama. Jis pagalvojo, kad kažkas bus. Iš to mažo vaikino A. K. tėvas atėmė lazdą. A. K. tėvas su juo ir kalbėjo. Kadangi buvo šalta, jis nusprendė eiti namo. Kas vyko (duomenys neskelbtini). kieme, jis nematė. Tą dieną buvo išgėręs, bet nelabai. Elektros skydinė yra prie (duomenys neskelbtini) gatvės, ji stovi atskirai prie namo.

Iš 2018-02-22 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad pareiškėjas S. J. kreipėsi į Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus nusikalstamų veikų registravimo poskyrį pranešdama, jog 2018-02-21, apie 22.40 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kieme jos sūnus buvo sumuštas metaliniu strypu, jam sumušta ir prakirsta galva, taip pat sudaužytas mobilaus ryšio telefonas „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., 1-6 b. l.).

Iš Policijos įvykio išklotinės ROIK (duomenys neskelbtini) matyti, kad sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojas informuoja, jog 2018-02-22. 1.46 val. į Klaipėdos vaikų ligoninę buvo atvežtas N. J., kuris nurodė, jog 2018-02-21, apie 23.00 val. lauke prie (duomenys neskelbtini) namo buvo sumuštas nepažįstamo asmens. N. J. nustatytas galvos sumušimas, galvos kirstinė žaizda, nosies sumušimas, įtariamas galvos smegenų sukrėtimas (1 t., 18-19 b. l.).

Iš Policijos įvykio išklotinės ROIK (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2018-02-21, 23.01 val. gautas pranešimas, jog prie „(duomenys neskelbtini)“ už namo mušasi 10 žmonių. Daugiau informacijos nesuteikė, neprisistatė, padėjo ragelį (1 t., 20-22 b. l.).

Iš 2018-02-23 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad N. J. padaryti šie sužalojimai: muštinė žaizda galvos plaukuotoje dalyje, odos nubrozdinimai veide, sprande, kairėje rankoje ir kojoje, nosies kaulų lūžimas, poodinės kraujosruvos veide, kairėje kojoje, nustatyta klinikinė diagnozė - galvos sumušimas, galvos smegenų sukrėtimas. Sužalojimai padaryti ne mažiau aštuonių trauminių kontaktinių smūginių poveikių kietų bukų, turinčių ribotą paviršių ir galimai turinčių briauną daiktų smūginių bei dinaminių poveikių pasėkoje, kas atitinka nesunkaus sveikatos sutrikdymo mastą (1 t., 127-128 b. l.).

Dėl nusikalstamų veikų

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

BK 284 straipsnyje aprašyta veika – nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas – reiškiasi bent vienu iš įstatymo dispozicijoje nurodytų savarankiškų alternatyvių būdų – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis, vandališkais veiksmais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-410/2011). Nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, sudėtis yra materiali, todėl kiekvienu iš minėtų būdų demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka (kasacinė nutartis baudžiamoje byloje Nr. 2K-242/2011). Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti, šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėsi veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-416/2013, 2K-491/2013, 2K-141/2015).

Veika, numatyta BK 284 straipsnyje, padaroma tiesiogine tyčia. Tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad veika pagal BK 284 straipsnį gali būti kvalifikuojama ir tais atvejais, kai viešosios tvarkos pažeidėjas veikia nesukonkretindamas jo veiksmų galimo poveikio visuomenei, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012, 2K-437/2013). Motyvas ir tikslas nėra būtinieji BK 284 straipsnyje numatytos veikos sudėties požymiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-652/2007, 2K-249/2009, 2K-414/2010, 2K-386/2013), todėl šis nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiški arba kitokie. Asmeninio pobūdžio paskatų buvimas nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, bei sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-126/2006, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-55/2011, 2K-120/2011, 2K-445/2013, 2K-141/2015). Kita vertus, nors veikos motyvai ir tikslai tiesioginės įtakos veikos kvalifikavimui pagal BK 284 straipsnį neturi, tačiau jų analizė svarbi teisingam kaltininko tyčios apibrėžimui, sprendimui, kad asmuo suvokė savo veiksmus pirmiausia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą, kad tai pagrindinis, o ne šalutinis jo veikos aspektas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242/2011). Taigi sprendžiant klausimą, ar viešoje vietoje atlikti veiksmai ir jų padariniai atitinka viešosios tvarkos pažeidimo požymius ar kvalifikuotini pagal kitus BK straipsnius, atsižvelgtina ir į tokio elgesio paskatas. Tai, kad asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, skatina daryti išvadą, jog asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti, todėl kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-126/2006). Pažymėtina ir tai, kad nors taikant šią normą būtina nustatyti, jog kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje, tačiau pagal formuojamą teismų praktiką viešąją tvarką galima pažeisti ir veikiant privačioje aplinkoje (pvz., bute), kurioje nėra pašalinių asmenų, nes viešoji tvarka pažeidžiama, jeigu veiksmai, padaryti privačioje aplinkoje, sudaro nepatogumų, sutrikdo asmenis, esančius kitoje vietoje, arba suardo jų normalią, įprastą gyvenseną, taigi pažeidžia jų teisę į normalią ir ramią aplinką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-120/2014). Pažymėtina ir tai, kad pagal teismų praktiką BK 284 straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą (kasacinės nutartys 2K-563/2010, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-416/2013, 2K-491/2013, 2K-303/2014, 2K-141/2015, 2K-310/942/2016, 2K-308-942/2017).

Nors kaltinamieji M. B. bei V. C. teigė, kad, būdami įvykio vietoje, jokio smurto prieš nukentėjusįjį nenaudojo, o kaltinamasis A. K. teigė, kad sudavė vieną smūgį į nosį nukentėjusiajam gindamasis nuo jo, tokios kaltinamųjų versijos, teismo nuomone, yra paneigtos nukentėjusiojo N. J., liudytojų M. R., A. K., S. K., G. K. pakankamai išsamiais, įtikinamais ir iš esmės tarpusavyje sutampančiais parodymais, kuriais teismas neturi pakankamo pagrindo, bei iš dalies pačių kaltinamųjų parodymais.

Nors iš minėtų nukentėjusiojo bei liudytojų parodymų matyti, kad į įvykio vietą su A. K. atvyko dar trys asmenys, iš viso keturi, tačiau vienas iš jų akiračio dingo ir konflikte nedalyvavo. Iš A. K. ir V. C. paaiškinimų matyti, kad atsitiktinai į konfliktą buvo patekęs kartu su V. C. tuo metu buvęs mažai jam pažįstamas asmuo. Tuo tarpu iš A. K. parodymų matyti, kad jis į konflikto vietą pasikvietė jam pažįstamus M. B. bei V. C., kurie turėjo aktyviai padėti A. K. konflikto metu. Pažymėtina ir tai, kad, pasak liudytojų S. K. ir G. K., kurie pirmieji pasitiko A. K. ir jo draugus, vienas iš kaltinamųjų buvo paslėpęs veidą ir matėsi tik jo akys, iš ko darytina išvada, kad šis asmuo ruošėsi nusikalstamiems veiksmams iš anksto. Beje, liudytoja G. K. teisme parodė, kad teismo salėje esantis M. B. yra panašus į tą asmenį, tuo tarpu, V. C. nurodė, kad jo draugas į M. B. nepanašus. Esant išdėstytam, teismui nekyla abejonių, kad M. B. aktyviai dalyvavo konflikte ir buvo vienas iš tų trijų asmenų, kurie sumušė nukentėjusįjį N. J..

Teismui taip pat nekyla abejonių, kad tarp tų trijų asmenų, kurie sumušė nukentėjusįjį N. J., buvo ir V. C.. Jo, kaip žemu ūgiu tarp kitų kaltinamųjų išsiskyrusio asmens, konkrečius nusikalstamus veiksmus nurodė tiek nukentėjusysis N. J., tiek anksčiau minėti liudytojai.

Teismo nuomone, visiškai neįtikima ir kaltinamojo A. K. versija, jog jis, suduodamas smūgį nukentėjusiajam N. J., veikė būtinosios ginties sąlygomis. Pirmiausia, šioje byloje patikimai nustatyta, kad santykių aiškinimosi su A. K., kuris pradėjo draugauti su buvusia A. K. mergina, nusikalstamos veikos vietoje (nukentėjusiojo ir liudytojų gyvenamosios vietos kieme) iniciatorius buvo pats kaltinamasis A. K., jo kvietimas išsiaiškinti minėtus santykius sukėlė pakankamą sumaištį tarp A. K. šeimos narių ir draugų, į kiemą kartu su A. K. išėjo jo tėtis su sese bei jo draugai N. J. ir M. R.. Gi A. K. šioje situacijoje į pagalbą pasikvietė savo draugus, jie nuo pat pradžių elgėsi agresyviai, tokio elgesio išsigandęs A. K. pabėgo į namo laiptinę ir paprašė savo mamos iškviesti policiją, ką ji ir padarė, įvertinusi situaciją. Pabėgus A. K., kaltinamieji puolė prie nieko dėto N. J.. Pasak nukentėjusiojo N. J., pirmasis agresyviai priartėjo už jį aukštesnis ir stambesnis A. K. ir jam nekilo abejonių, kad jam bus trenkiama, ir tik bandydamas sustabdyti A. K., jis pirmas jam trenkė, tačiau šis smūgio išvengė ir trenkė jam kumščiu į veidą. Po šio smūgio prie jo priėjo M. B. bei V. C. ir pradėjo jį daužyti kumščiais ir lazdomis. Tokioje nukentėjusiojo ir liudytojų apibrėžtoje situacijoje teismas neturi pagrindo įžiūrėti A. K. būtinosios ginties sąlygų buvimo.

Tuo būdu teismas byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais laiko patikimai nustatytu, jog M. B., V. C. ir A. K. 2018-02-21, apie 23.00 val., veikdami kartu, gyvenamojo daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kieme, viešoje vietoje, pašalinių žmonių akivaizdoje, be jokios priežasties, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai: A. K. ranka vieną kartą smogė N. J. į nosį, padarydamas nosies kaulų lūžimą, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, po to M. B., V. C. ir A. K. smogė N. J. į galvą, kojas, kairį šoną, ir taip bendrais veiksmais N. J. padarė muštinę žaizdą galvos plaukuotoje dalyje, odos nubrozdinimus veide, sprande, kairėje rankoje ir kojoje, poodines kraujosruvas veide, kairėje kojoje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Dėl bausmių

Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jų atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kaltinamasis M. B. padarė vieną nesunkų nusikaltimą bendrininkų grupe, anksčiau ne kartą teistas už įvairius nusikaltimus, tarp jų ir analogiškus, ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, turėdamas neišnykusį teistumą, po šio nusikaltimo padarymo Klaipėdos apylinkės teismo 2018-09-03 nuosprendžiu nuteistas laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant. Tai rodo, kad kaltinamasis iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė, nepateisino jam parodyto teismo pasitikėjimo ir tokiu savo elgesiu demonstruoja aiškų nenorą laikytis įstatymų bei stoti į dorą ir sąžiningą gyvenimo kelią, piktybinį polinkį daryti priešingus teisei veiksmus. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas mano, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskiriant griežčiausią BK 284 straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, nustatant didesnį už sankcijos vidurkį jo dydį.

Kaltinamasis M. B. šioje nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje nusikalstamą veiką padarė 2018-02-21, t. y. iki Klaipėdos apylinkės teismo 2018-09-03 nuosprendžio priėmimo, todėl šiuo 2019-01-14 nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė subendrintina su Klaipėdos apylinkės teismo 2018-09-03 nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme BK 63 straipsnyje nustatyta tvarka. Kadangi šiuo 2019-01-14 nuosprendžiu bausmė paskirta už nesunkų nusikaltimą viešajai tvarkai, o 2018-09-03 nuosprendžiu bausmė paskirta už sunkius nusikaltimus, susijusius su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, kas rodo, kad aptariamos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal savo pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms, todėl šiais nuosprendžiais paskirtos bausmės tarpusavyje subendrintinos apėmimo būdu.

Galutinės bausmės vykdymas atidėtinas, kadangi manytina, jog bausmės tikslai kaltinamojo M. B. atžvilgiu bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ir jį galima taisyti neizoliuojant nuo visuomenės, bei įpareigojant kaltinamąjį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, dirbti arba registruotis darbo biržoje, būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, taip pat paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – 50 (penkiasdešimt) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriuos nuteistasis turi atlikti per aštuonis mėnesius nuo Klaipėdos apylinkės teismo 2018-09-03 nuosprendžio įsiteisėjimo.

V. C. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, panaudodamas fizinį smurtą, bendrininkų grupe, anksčiau teistas už plėšimus, paskutiniu 2015-11-12 nuosprendžiu realia laisvės atėmimo bausme. Tai rodo, kad kaltinamasis iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė, nepateisino jam parodyto teismo pasitikėjimo ir tokiu savo elgesiu demonstruoja aiškų nenorą laikytis įstatymų bei stoti į dorą ir sąžiningą gyvenimo kelią, piktybinį polinkį daryti priešingus teisei veiksmus, taip pat pavojingą, smurtą naudojančią jo asmenybę. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas mano, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskiriant griežčiausią BK 284 straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, nustatant didesnį už sankcijos vidurkį jo dydį, bausmės vykdymą atidedant, kadangi manytina, jog bausmės tikslai kaltinamojo V. C. atžvilgiu bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ir jį galima taisyti neizoliuojant nuo visuomenės, bei įpareigojant kaltinamąjį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, dirbti arba registruotis darbo biržoje, būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu.

Kaltinamasis A. K. niekur nedirba, gyvena su tėvu, padarė vieną nesunkų ir vieną apysunkį nusikaltimą, panaudodamas fizinį smurtą, bendrininkų grupe, anksčiau Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-02-08 nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl plėšimo bendrininkų grupėje (teistumas išnykęs), kas rodo jo polinkį daryti priešingus teisei veiksmus, taip pat pavojingą, smurtą naudojančią jo asmenybę. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas mano, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam A. K. už padarytas nusikalstamas veikas paskiriant griežčiausias BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto ir BK 284 straipsnio sankcijose numatytas bausmės rūšis – laisvės atėmimus, nustatant artimus sankcijos vidurkiui jų dydžius, bausmes subendrinant apėmimo būdu, o galutinės bausmės vykdymą atidedant, kadangi manytina, jog bausmės tikslai kaltinamojo A. K. atžvilgiu bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ir jį galima taisyti neizoliuojant nuo visuomenės, bei įpareigojant kaltinamąjį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, dirbti arba registruotis darbo biržoje, būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu.

Dėl civilinių ieškinių ir kitų klausimų

Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas N. J. pareiškė patikslintą civilinį ieškinį dėl 5000 Eur neturtinės žalos priteisimo solidariai iš kaltinamųjų (2 t., 174-175 b. l.).

Teisiamojo posėdžio metu dėl neturtinės žalos nukentėjusysis N. J. parodė, kad po įvykio negalėjo miegoti, nes buvo ištinusi nosis, siuvo galvą, jam pastoviai skaudėjo galvą, iš nosies bėgo kraujas, negalėjo sportuoti, praleido svarbias sporto rungtynes, iki šiol neatgauna geros sportinės formos, bijojo eiti į mokyklą, nes nežinojo, ar jo nelaukia kaltinamieji. Buvo emociniai išgyvenimai, nes buvo sumuštas ne tik kumščiais, bet ir strypais. Jei bus komplikacijų, jam bus daroma plastinė operacija. Dabar negali prakvėpuoti pro vieną nosies pusę.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnis apibrėžia neturtinę žalą: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 straipsnio l dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsniu, bet ir 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais. Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama.

Teismui nekyla abejonių, kad dėl bendrų nuteistųjų M. B., V. C. ir A. K. tyčinių nusikalstamų veiksmų (A. K. smūgio į nosį, padarant nosies kaulų lūžimą, po to visų trijų nuteistųjų smūgių į galvą, kojas, kairį šoną, padarant muštinę žaizdą galvos plaukuotoje dalyje, odos nubrozdinimus veide, sprande, kairėje rankoje ir kojoje, poodines kraujosruvas veide, kairėje kojoje) nukentėjusiajam N. J. buvo sukeltas pakankamai didelis fizinis skausmas, jis patyrė dvasinius sukrėtimus, negalėjo sportuoti, prarado sportinę formą, turi kvėpavimo problemų, pergyvena dėl nosies sulaužymo galimų komplikacijų ateityje. Tuo būdu teismas, atsižvelgdamas į konstatuotas faktines šios bylos aplinkybes, į panašaus pobūdžio bylose priteisiamus neturtinės žalos dydžius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-140/2012, 2K-605/2011, 2K-497/2011, 2K-447/2010, 2K-474/2008), nuteistųjų bei nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, taip pat į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, mano, kad nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo N. J. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, t. y. jam priteistina 1500 eurų neturtinės žalos atlyginimo iš nuteistųjų M. B., V. C. ir A. K. solidariai.

Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė S. J. pareiškė civilinį ieškinį dėl 300 Eur turtinės žalos, patirtos dėl telefono (duomenys neskelbtini), kuriuo nusikalstomos veikos metu naudojosi jos sūnus N. J., sugadinimo, priteisimo iš kaltinamųjų (2 t., 176 b. l.).

Teisiamojo posėdžio metu dėl turtinės žalos nukentėjusioji parodė, kad telefonas nebuvo naujas, jį pirko prieš kelis metus, pateikus užklausą, kiek kainuos remontas, sužinojo, kad remontas kainuos 389 eurus. Šiuo metu pirko naują telefoną už 500 eurų.

Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiųjų N. J. ir S. J. parodymais, kad minėtas telefonas buvo sugadintas bendros M. B., V. C. ir A. K. nusikalstamos veikos prieš N. J. metu. Nors nukentėjusioji nepateikė teismui telefono įsigijimo dokumentų, tačiau teismas vėlgi neturi pagrindo abejoti nukentėjusiąja, jog jai padaryta civiliniame ieškinyje nurodyta žala, juolab, kad iš nukentėjusiosios pateiktų dokumentų matyti, kad minėto sugadinto telefono remontas kainuotų 389,20 Eur. Dokumentų, paneigiančių nukentėjusiosios nurodytą turtinės žalos dydį, kaltinamieji nepateikė. Taigi nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės S. J. civilinis ieškinys dėl 300 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai, turtinė žala priteistina iš nuteistųjų M. B., V. C. ir A. K. solidariai.

Civilinė ieškovė Klaipėdos teritorinės ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 74,87 Eur turtinės žalos, susijusios su nukentėjusiojo N. J., kurį sužalojo kaltinamieji M. B., V. C. ir A. K., gydymu, atlyginimo (1 t., 158-160 b. l.). Šis civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, kadangi pagrįstas gydymo paslaugų apskaitos išrašais, kurių turiniu nėra pagrindo abejoti. Šioje baudžiamojoje byloje patikimai nustatyta, kad nukentėjusysis sužalojimus, kuriuos gydėsi, patyrė dėl bendrų nuteistųjų veiksmų, todėl turtinė žala priteistina iš nuteistųjų M. B., V. C. ir A. K. solidariai.

Teismui pateiktame civiliniame ieškinyje nukentėjusysis N. J. prašo priteisti iš kaltinamųjų 200 Eur atstovo advokato pagalbai apmokėti. Iš nukentėjusiojo pateikto pinigų priėmimo kvito (2 t., 134 b. l.) matyti, kad nukentėjusysis N. J. atstovo advokato pagalbai apmokėti turėjo 200,00 Eur išlaidų, šis nukentėjusiojo turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti dydis yra pagrįstas, šios išlaidos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 2 dalimi, išieškotinos iš nuteistųjų lygiomis dalimis.

Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus (toliau – tarnyba) 2018-11-29 pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad valstybė patyrė 299 Eur antrinės teisinės pagalbos N. J. pagal 2018-10-04 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) išlaidų. Šios išlaidos, vėlgi vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, išieškotinos iš nuteistųjų lygiomis dalimis.

Daiktai – paketas, kuriame yra du metaliniai strypai, saugomi Klaipėdos apskrities VPK daiktinių įrodymų saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301-308 straipsniais,

nusprendžia:

M. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir jam paskirti vienerių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu ir 9 dalimi, šią laisvės atėmimo bausmę subendrinti apėmimo būdu su Klaipėdos apylinkės teismo 2018-09-03 nuosprendžiu paskirtos dvejų metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskirti M. B. galutinę subendrintą dvejų metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, į bausmės laiką įskaitant M. B. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017-07-10 16.20 val. iki 2017-07-12 (dvi dienas) ir suėmime nuo 2017-07-12 iki 2017-09-14 išbūtą laiką.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 5, 7, 8 punktais, paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigojant M. B. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, dirbti arba registruotis darbo biržoje, būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 70 straipsnio 1 dalimi, M. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 50 (penkiasdešimt) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriuos nuteistasis turi atlikti per aštuonis mėnesius nuo Klaipėdos apylinkės teismo 2018-09-03 nuosprendžio įsiteisėjimo.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą M. B. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

V. C. (V. C.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir jam paskirti vienerių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 5, 7, 8 punktais paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigojant V. C. (V. C.) per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, dirbti arba registruotis darbo biržoje, būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu.

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir jam paskirti dvejų metų laisvės atėmimo bausmę.

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir jam paskirti vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šias bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti A. K. galutinę dvejų metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 5, 7, 8 punktais paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metams, įpareigojant A. K. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, dirbti arba registruotis darbo biržoje, būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu.

Kaltinamiesiems M. B., V. C. (V. C.) ir A. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimus neišvykti, palikti iki bausmės vykdymo pradžios.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo N. J. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies. Priteisti civiliniam ieškovui ir nukentėjusiajam N. J. solidariai iš nuteistųjų M. B., V. C. (V. C.) ir A. K. 1500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės S. J. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai. Priteisti civilinei ieškovei ir nukentėjusiajai S. J. solidariai iš nuteistųjų M. B., V. C. (V. C.) ir A. K. 300 Eur (tris šimtus eurų) turtinės žalos atlyginimo.

Civilinės ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai. Priteisti civilinei ieškovei Klaipėdos teritorinei ligonių kasai solidariai iš nuteistųjų M. B., V. C. (V. C.) ir A. K. 74,87 Eur (septyniasdešimt keturis eurus ir 87 euro centus) turtinės žalos atlyginimo.

Priteisti civiliniam ieškovui ir nukentėjusiajam N. J. iš nuteistųjų M. B., V. C. (V. C.) ir A. K. po 66,66 eurų (šešiasdešimt šešis eurus ir 66 euro centus) už suteiktas advokato paslaugas.

Išieškoti iš nuteistųjų M. B., V. C. (V. C.) ir A. K. po 99,66 eurų (devyniasdešimt devynis eurus ir 66 euro centus) proceso išlaidų valstybei už antrinę teisinę pagalbą, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant mokėjimo pavedime įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Daiktus – paketą, kuriame yra du metaliniai strypai, saugomi Klaipėdos apskrities VPK daiktinių įrodymų saugykloje (2018-05-16 Kvitas B serija BBB Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.