Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

2017-12-15 · Byla Nr. E1-256-517/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-12-15
Bylos Nr.
E1-256-517/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rinaldas Adamonis
Nuteistasis
J. A.
Kategorijos
  • 2.6.21Europos Sąjungos valstybių narių teismų ir kitų kompetentingų institucijų priimtų sprendimų pripažinimas ir vykdymas Lietuvos Respublikoje (BPK 365-1 - 365-5 str.)
Teikimas Nr. E1-256-517/2017
Teisminio proceso numeris 1-49-3-00013-2017-1Procesinio sprendimo kategorija 2.6.21 (S)
UKMERGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. gruodžio 15 d.Ukmergė
Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjas Rinaldas Adamonis,sekretoriaujant Kristinai Stamulienei,dalyvaujant prokurorui D. Ž.,nuteistojo J. A. gynėjams advokatams A. B. ir Reginai Šaltinienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Tarptautinės teisės departamento gautą Norvegijos Karalystės pataisos tarnybos direktorato teikimą dėl Agder apygardos teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nuosprendžio J. A., gim. (duomenys neskelbtini), pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

J. A. nuteistas Norvegijos Karalystės Agder apygardos teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu už Norvegijos Karalystės baudžiamojo kodekso 162 § pirmojo skirsnio, trečiojo skirsnio pirmojo punkto, penktojo skirsnio ir 60a § pažeidimą ir jam paskirta subendrinta 13 metų laisvės atėmimo bausmė. Iš bausmės išskaičiuota 532 dienos, praleistos laikino įkalinimo įstaigoje.

2017 m. lapkričio 20 d. Ukmergės rajono apylinkės teisme gautas iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Tarptautinės teisės departamento persiųstas Norvegijos Karalystės pataisos tarnybos direktorato teikimas dėl Agder apygardos teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Pataisos tarnybos direktorato kartu su liudijimu pateiktame J. A. rašte, nuteistasis išreiškė savo nesutikimą dėl jam nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalies perdavimo vykdyti Lietuvos Respublikoje. Pagrįsdamas savo poziciją nurodė, kad jei būtų jam paskirta bausmė peržiūrėta pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, jis būtų du kartus nuteistas už tą patį nusikaltimą. Be to, su Lietuva jį mažai kas sieja. Nuo 2004 m. gyvena Anglijoje, turi visam gyvenimui leidimą gyventi ir dirbti Anglijoje. Jo giminės, draugai ir artimieji su kuriais palaiko ryšį, taip pat negyvena Lietuvoje. Šie asmenys reguliariai jį lanko įkalinimo įstaigoje, o jam atliekant bausmę Lietuvoje tokios galimės neturėtų. Atliekant bausmę Norvegijos kalėjime jam suteikta galimybė mokytis, todėl pabaigęs mokslus turės didesnę galimybę integruotus į visuomenę. Kai liks penki metai iki bausmės pabaigos, bus perkeltas į atviro rėžimo koloniją. Tuo tarpu Lietuvoje tokios galimybės nėra suteikiamos. Taip pat atlikdamas bausmę Norvegijoje turės galimybę išeiti į laisvę po pusės atliktos bausmės. Pagal Lietuvos įstatymus tokios galimybės neturi, nes bausmės laikas viršija dešimt metų. Teigia, jog Lietuvos įkalinimo įstaigos neatitinka tarptautinių žmogaus teises ir orumą užtikrinančių standartų.

Prokuroras D. Ž. prašė teikimą tenkinti. Nurodė, kad tikslinga J. A. paskirtą laisvės atėmimo bausmę vykdyti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Nuteistojo J. A. gynėjai advokatai A. B. ir Regina Šaltinienė prašė teikimą atmesti. Nurodė, kad J. A. seniai yra nutraukęs socialinius ryšius su Lietuva. Nors pastarojo pilietybė yra Lietuvos Respublikos, tačiau gimtojoje šalyje negyvena daugiau nei trylika metų. J. A. nuo 2004 metų turi leidimą gyventi ir dirbti Anglijoje, kur gyvena visi jo draugai bei pažįstami asmenys, su kuriais nuteistasis palaiko nuolatinius ryšius. Nuteistasis turi Anglijoje išduotą vairuotojo pažymėjimą, kuris yra tęsiamas. Be to, turi Švedijoje sudarytą darbo sutartį. Jį su Lietuva siejo tik formalus ryšys – santuoka, kuri 2016 metais buvo nutraukta. Be to, nuteistasis pradėjo mokytis Norvegijos profesinėje mokykloje statybos ir konstrukcijos. Taip pat ten mokosi norvegų ir anglų kalbos. Tai padės J. A. lengviau integruotis į visuomenę, taip pasiekiant bausmės tikslus. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos tarptautinės teisės departamentas 2017 m. spalio 10 d. pateikė Norvegijos Karalystės pataisos tarnybos direktoriauti argumentuotą nuomonę, kad J. A. bausmės vykdymas Lietuvos Respublikoje gali neužtikrinti siekio palengvinti nuteistojo socialinę reabilitaciją ir sėkmingai reintegruoti nuteistąjį į visuomenę, tačiau į šią nuomonę atsižvelgta nebuvo. Be to, nuteistasis šiuo metu nebeturi jokio nekilnojamojo turto Lietuvoje, į Švediją išvyko ir nuteistojo motina. Šiuo metu Lietuvoje yra tik nuteistojo dukra, tačiau, turimomis žiniomis, ruošiami dokumentai dėl jos mokymosi Švedijoje. Byloje Nr.1S-757-312/2016, kurioje aplinkybės yra labai panašios, Vilniaus apygardos teismo teisėja nutarė netenkinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Tarptautinės teisės departamento teikimo bei neperduoti Norvegijos Karalystės Agder apygardos teismo nuosprendžio vykdyti Lietuvos Respublikoje.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas.

Žemesnės instancijos teismas

Vadovaujantis galiojančiu Lietuvos Respublikos 2014 m. kovo 20 d. įstatymo Nr. XII-800 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Norvegijos Karalystės Vyriausybės susitarimo dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose, kuriais paskirtos laisvės atėmimo bausmės ar su laisvės atėmimu susijusios priemonės, pripažinimo ir vykdymo ratifikavimo“ 2 straipsniu klausimas dėl Norvegijos Karalystėje priimto nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje pagal nacionalinę teisę buvo perduotas spręsti Ukmergės rajono apylinkės teismui. Dėl nuosprendžių, kuriais paskiriama laisvės atėmimo bausmė, priimtų po 2011 m. balandžio 5 d. Osle pasirašyto susitarimo įsigaliojimo dienos pripažinimui ir vykdymui taikomos Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Norvegijos Karalystės Vyriausybės susitarimo dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose, kuriais paskirtos laisvės atėmimo bausmės ar su laisvės atėmimu susijusios priemonės, pripažinimo ir vykdymo nuostatos (toliau - Susitarimas).

Remiantis minėtu Susitarimu Norvegijos Karalystės kompetentingos institucijos, atstovaudamos išduodančiąją valstybę (valstybę, kurioje priimtas nuosprendis) prašo Lietuvos Respubliką kaip būsimą vykdančiąją valstybę (valstybę, kuriai numatoma perduoti nuosprendį) per kompetentingas institucijas spręsti dėl pripažinimo ir vykdymo Agder apygardos teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nuosprendžio, kuriuo J. A. nuteistas 13 metų laisvės atėmimo bausme. Informuotas apie sprendimą perduoti nuosprendį vykdymui Lietuvos Respublikoje ir dėl to apklaustas nuteistasis J. A., kaip to reikalauja Susitarimo 6 straipsnio 3 ir 4 dalys, nedavė sutikimo dėl bausmės vykdymo perdavimo. Tuo tarpu, iš gauto Norvegijos Karalystės pataisos tarnybos direktorato prašymo teismas supranta, kad į tokią nuteistojo poziciją atsižvelgusi ir įvykdžiusi Susitarimo 6 straipsnio 3 dalies nuostatas išduodančioji valstybė nusprendė vykdyti sprendimą dėl Agder apygardos teismo nuosprendžio ir liudijimo perdavimo Lietuvos Respublikai.

Iš bylos duomenų matyti, kad J. A. yra Lietuvos Respublikos pilietis, kuris nuo 1999 m. iki 2017 m. gegužės 15 d. buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje (Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Tarptautinės teisės departamento 2017 m. lapkričio 15 d. raštas Nr. (1112/17) 9R-3354, b. l. 1). Norvegijos Karalystės Agder apygardos teismo 2016 m. lapkričio 18 d. įsiteisėjusiame nuosprendyje nustatyta, kad J. A., kaip ir jo bendrininkai T. G. ir S. S., gyvena Lietuvoje, visi yra iš to paties Ukmergės miesto (b. l. 53). Taip pat, iš byloje esančių įrodymų buvo nustatyta, kad J. A. 2015 m. sausio 9 d. atvyko į Torpo oro uostą Norvegijoje, o iš Norvegijos į Lietuvą lėktuvu išskrido 2015 m. sausio 12 d.; J. A. kalbėjo savo disponuojamais telefonais su kitais nusikaltimo bendrininkais, prisijungdamas prie ryšių stočių, esančių Lietuvoje (b. l. 55, 56). Be to, šiame nuosprendyje nustatyta ir tai, kad 2015 m. lapkričio mėnesį atliekant kratą pas J. A., viename iš jo sandėlių, esančių Lietuvos Respublikoje, buvo rasta metamfetamino gamybos įranga ir sudedamosios medžiagos, ant plastikinių maišelių surasti J. A. pirštų antspaudai, o J. A. sutuoktinės D. A. rankinėje surastas šifruotas lapelis, kuriame iššifravus buvo metamfetamino gamybos receptas (b. l. 59). Šiame nuosprendyje be kita ko konstatuota ir tai, kad J. A. vaidmuo grupėje buvo labiausiai dominuojantis, telefoninių pokalbių metu pastarasis duodavo nurodymus kitiems bendrininkams (b. l. 61). Iš 2017 m. gegužės 16 d. Norvegijos Karalystės imigracijos direktorato sprendimo dėl deportacijos matyti, kad nutarta visam laikui deportuoti užsienietį iš Norvegijos, užsienietis privalo nedelsiant išvykti iš Norvegijos. Šiame sprendime konstatuota, jog užsienietis J. A. neturi jokios teisės gyventi Norvegijoje, jis taip pat neturi jokio ryšio su Norvegija (b. l. 69-73). Norvegijos Karalystės pataisos tarnybos direktorato liudijime nurodoma, jog nuteistasis turi žmoną ir dukrą, kurios gyvena Lietuvoje (b. l. 88). Patikrinus teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis, matyti, kad A. J. ir D. A. Lietuvos Respublikos Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje 2011 m. rugpjūčio 6 d. sudarė santuoką, šeimoje augino nepilnametę dukrą D. A., gimusią (duomenys neskelbtini), santuokoje bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo nekilnojamąjį turtą – ½ dalį parduotuvės, ½ dalį sandėlių, butą, esančius Lietuvos Respublikoje. Ši santuoka 2016 m. lapkričio 29 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo buvo nutraukta, patvirtinant sutuoktinių susitarimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo (b. l. 167-169). Esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, kad J. A. iki jo sulaikymo Norvegijos Karalystėje, įtariant nusikalstamos veikos įvykdymu, Norvegijos Karalystėje negyveno, jokių socialinių ryšių su Norvegija neturėjo, nusikalstamą veiką vykdė skambindamas bendrininkams iš Lietuvos Respublikos bei įvažiuodamas į Norvegijos Karalystę ir grįždamas iš jos į Lietuvos Respubliką, jo sandėliuose Ukmergės mieste buvo surasta metamfetamino gamybos įranga. Be to, Lietuvos Respublikoje nusikalstamos veikos vykdymo metu turėjo šeimą, jo dukra iki šiol gyvena Lietuvoje, turėjo nekilnojamąjį turtą.

Įvertinus tai, kad nuteistasis J. A. yra Lietuvos Respublikos pilietis ir gyvena Lietuvos Respublikoje, teismas pripažįsta, kad tinkamai įvykdžius procedūrą apie nuteistojo informavimą ir nuomonės gavimą, remiantis Susitarimo 6 straipsnio 2 dalies a punktu nuosprendžio ir liudijimo perdavimas vykdančiajai valstybei yra tinkamas, įmanomas ir dėl to spręstinas klausimas dėl jo pripažinimo ir vykdymo. Įvertinus pateiktoje medžiagoje esančius duomenis nėra nustatyta pagrindų, numatytų Susitarimo 8 straipsnyje, dėl kurių teismas galėtų atsisakyti pripažinti nuosprendį ir vykdyti bausmę. Priimdamas sprendimą dėl nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo teismas vadovaujasi abišale sutartimi (Susitarimo 7 straipsniu), taip pat nacionaline teise (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 365 straipsniu), kuri įpareigoja teismą nuteistajam J. A. nustatyti laisvės atėmimo bausmės laiką ir įkalinimo įstaigos rūšį pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso atitinkamus straipsnius.

Nors J. A. nesutinka, kad nuosprendžio vykdymas būtų perduotas Lietuvos Respublikai, tačiau jo motyvai yra grindžiami ne Susitarimo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais. Teismas taip pat pažymi, jog šiuo atveju, vadovaujantis Susitarimo 6 straipsnio 2 dalimi, nėra būtinas nuteistojo sutikimas dėl likusios laisvės atėmimo bausmės vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Žemesnės instancijos teismas

Pažymėtina, kad Susitarimo preambulėje nurodoma, kad jį priimant atsižvelgta į Konvencijos ir jos 1997 m. gruodžio 18 d. papildomo protokolo nuostatas. Pagal Konvencijos 1997 m. gruodžio 18 d. papildomo protokolo 3 straipsnio 1 dalį, nuteisusiai valstybei prašant, nuosprendį vykdanti valstybė pagal šio straipsnio nuostatas gali sutikti perduoti nuteistąjį be jo sutikimo, kai jo atžvilgiu priimtas nuosprendis. Nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo perdavimo atveju, priešingai negu teigia J. A., dvigubo nubaudimo (ne bis in idem) principas nebūtų pažeistas. Nors nuteistasis teigia, jog jis Norvegijos kalėjime mokosi, kas jam turės teigiamos įtakos integracijai į Norvegijos visuomenę bei byloje pateikti tai patvirtinantys rašytiniai įrodymai (b. l. 116, 117), tačiau pažymėtina, jog 2017 m. gegužės 16 d. sprendimu J. A. buvo visam laikui deportuotas iš Norvegijos Karalystės (b. l. 69-73).

Be to, nors nuteistojo gynėjai nurodė, kad J. A. seniai yra nutraukęs socialinius ryšius su Lietuva, gimtojoje šalyje negyvena daugiau nei trylika metų, tačiau teismui patikrinus registrų duomenis, gauta šias aplinkybes paneigianti informacija. Iš Sodros duomenų matyti, kad J. A. nuo 2006 m. lapkričio 1 d. iki 2006 m. lapkričio 30 d. vykdė individualią veiklą pagal verslo liudijimą Lietuvos Respublikoje; nuo 2007 m. lapkričio 7 d. iki 2007 m. gruodžio 6 d. vykdė individualią veiklą pagal verslo liudijimą Lietuvos Respublikoje; nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. iki 2008 m. lapkričio 10 d. dirbo uždarojoje akcinėje bendrovėje „Euro bonus“, esančioje Lietuvos Respublikoje; nuo 2010 m. rugsėjo 9 d. iki 2011 m. balandžio 14 d. dirbo uždarojoje akcinėje bendrovėje „Euro bonus“, esančioje Lietuvos Respublikoje; nuo 2015 m. birželio 15 d. iki 2015 m. spalio 30 d. vykdė individualią veiklą pagal verslo liudijimą Lietuvos Respublikoje (b. l. 154). Iš Valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad J. A. ir jo sutuoktinei D. A. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nuo 2013 m. balandžio 17 d. iki 2016 m. gruodžio 30 d. priklausė ½ dalis pastato – parduotuvės ir ½ dalys keturių sandėlių bei kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikoje; nuo 2012 m. rugsėjo 28 d. iki 2017 m. rugpjūčio 16 d. J. A. ir jo sutuoktinei D. A. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje; nuo 2013 m. birželio 4 d. iki 2017 m. vasario 7 d. J. A. nuomojosi Lietuvos Respublikai priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 156-166). Šios ir aukščiau išvardintos aplinkybės rodo, kad iki nuteistojo sulaikymo Norvegijos Karalystėje jį su Lietuva siejo glaudus ryšys: Lietuvos Respublikoje oficialiai dirbo, vykdė individualią veiklą, turėjo nekilnojamąjį turtą, buvo sukūręs šeimą, augino vaiką. Nors J. A. gynėjai teigia, kad nuteistasis nuo 2004 metų turi leidimą gyventi ir dirbti Anglijoje, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų byloje nėra pateikta. Kaip jau buvo minėta, nuo 1999 m. iki 2017 m. gegužės 15 d. jo gyvenamoji vieta buvo deklaruota (duomenys neskelbtini) išvykimas iš Lietuvos Respublikos nedeklaruotas (b. l. 1, 155). Tai, kad J. A. turi Anglijoje išduotą vairuotojo pažymėjimą, Švedijoje 2014 m. liepos 20 d. sudarė su M. F. darbo sutartį, ką patvirtina nuteistojo gynėjų pateikti rašytiniai įrodymai (b. l. 124, 125, 130, 135), priešingai nei teigia gynėjai, nepatvirtina jo socialinių ryšių su Lietuva nutrūkimo. Be to, pažymėtina, kad pagal pateiktus įrodymus, iki 2014 m. liepos 20 d. darbo sutarties Švedijoje sudarymo nuteistasis užsienio valstybėse yra gavęs darbo užmokestį tik du kartus (b. l. 128, 132). Viename mokėjimo kvite nurodyta data – 2005 m. balandžio 1 d., darbdavys – B. P. Limited, išmokėta suma – 309,18 (valiuta neaiški). Antrame mokėjimo kvite nurodyta data – 2006 m. gegužės 26 d., darbdavys – B. P. Limited, išmokėta suma – 263,09 (valiuta neaiški). Kita vertus, nėra aišku kiek laiko nuteistasis realiai dirbo pagal 2014 m. liepos 20 d. Švedijos Karalystėje sudarytą su M. F. darbo sutartį, nes byloje pateiktas tik vienas dokumentas, iš kurio matyti, kad J. A. buvo išmokėta 18000 (valiuta nenurodyta). Atsižvelgiant į tai, kad darbo sutartis sudaryta Švedijos Karalystėje, vertintina, kad darbo užmokestis galimai buvo išmokėtas Švedijos kronomis, kas atitinka 1763,50 Eur. Šie byloje esantys įrodymai, nesudaro pagrindo teigti, jog J. A. užsienio valstybėje gaudavo nuolatines pajamas. Iš gautų sumų dydžio spręstina, kad tai panašiau į išmokas gaunamas už vieną darbo mėnesį ar net mažesnio termino darbą.

Atkreiptinas dėmesys, kad net jei, kaip teigia nuteistojo gynėjai, nuteistajam būtų buvęs išduotas leidimas nuo 2004 metų gyventi Anglijoje, tačiau po jo galimo išdavimo praėjo pakankamai ilgas laiko tarpas, per kurį nuteistasis Lietuvos Respublikoje sudarė santuoką, susilaukė vaiko, įsigijo nekilnojamąjį turtą, dirbo uždarojoje akcinėje bendrovėje, vykdė individualią veiklą. Kaip jau buvo minėta, pasak paties nuteistojo gynėjo, nuteistojo duktė Lietuvoje gyvena iki šiol. Nors nuteistojo gynėjai pateikė rašytinius įrodymus, kad J. A. motina E. K. 2015 m. rugsėjo 9 d. sudarė neterminuotą darbo sutartį Švedijos Karalystėje (b. l. 138), tačiau tai nepatvirtina nuteistojo socialinių ryšių su Lietuva nutrūkimo. Aplinkybė, kad J. A. nuteistas Norvegijos Karalystės Agder apygardos teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu, iš bausmės išskaičiavus 532 dienas, praleistas laikino įkalinimo įstaigoje, leidžia daryti išvadą, kad jis Norvegijos Karalystėje jau buvo sulaikytas 2015 metų balandžio mėnesį. Tokiu būdu vertintina, kad nuteistojo motinos apsigyvenimą Švedijoje 2015 metais įtakojo būtent J. A. sulaikymas, įtariant padarius nusikalstamą veiką. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis visą savo nekilnojamąjį turtą Lietuvos Respublikoje pardavė bei santuoką nutraukė po to, kai Agder apygardos teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas 13 metų laisvės atėmimo. Kas sudaro pagrindą teigti, jog tokius jo veiksmus įtakojo būtent paskirtos bausmės vykdymas, o ne savaime su Lietuvos Respublika nutrūkę socialiniai ryšiai.

Kartu pažymėtina, kad nuteistojo gynėjų cituojamoje Vilniaus apygardos teismo byloje Nr.1S-757-312/2016, kurioje nutarta neperduoti Norvegijos Karalystės Agder apygardos teismo nuosprendžio vykdyti Lietuvos Respublikoje, yra kitokios aplinkybės nei nagrinėjamu atveju. Minėtoje byloje nustatyta, kad nuteistasis gyveno Norvegijoje, buvo išvykęs į Norvegijos Karalystę, kur oficialiai dirbo, Norvegijos Karalystėje turėjo nekilnojamojo turto, šioje valstybėje jam buvo suteikta teisė gyventi neterminuotai, Norvegijos Karalystėje gyveno jo sutuoktinė, kuri laukėsi jo kūdikio. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju, nustatytos visiškai priešingos aplinkybės, įrodančius, kad nuteistojo J. A., priešingai nei teigia jis bei jo gynėjai, su Norvegijos Karalyste nesieja jokie socialiai ryšiai. Kas buvo konstatuota tiek 2016 m. lapkričio 18 d. Agder apygardos teismo nuosprendyje (b. l. 53, 55), tiek 2017 m. gegužės 16 d. Imigracijos direktoriaus sprendime dėl deportacijos (b. l. 69-73).

Atsižvegiant į visus aukščiau išdėstytus duomenis, konstatuotina, kad J. A. gyvenamąja vieta, šeima, socialiniais ryšiais, profesiniais ryšiais yra susijęs su Lietuvos Respublika. Išduodančiosios valstybės – Norvegijos Karalystės institucijoms jokių pagrįstų abejonių dėl nuteistojo pilietybės ir gyvenamosios vietos vykdančiojoje valstybėje nekilo, todėl dėl J. A. perdavimo į vykdančiąją valstybę buvo kreiptasi net ir nesutinkant nuteistajam, kadangi toks sutikimas, kaip jau minėta, tokiu atveju nėra būtinas.

Vadovaudamasis Susitarimo 7 straipsnio nuostatomis, teismas, nusprendęs pripažinti nuosprendį, suderina jį su Baudžiamajame kodekse (toliau – ir BK) numatytomis bausmėmis taip, kad pritaikyta bausmė nebūtų griežtesnė negu išduodančiojoje valstybėje paskirta bausmė, įvertinus jos pobūdį ir trukmę.

J. A. nuteistas Agder apygardos teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu už tai, kad 2014 m. spalio 26 d., sekmadienį, iš Švedijos į Norvegiją, per Magnor muitinės postą, būdamas organizuotos nusikalstamos grupuotės, kuri vertėsi nelegalia narkotikų prekyba, grandimi, jis (J. A.) įvežė arba bendrininkavo įvežant mažiausiai 16,55 kg. metamfetamino ir/arba laikė tokią narkotikų partiją netoli Sandefjord miesto, kur 2015 m. kovo 7 d., šeštadienį, šią partiją areštavo policija.

Be to, J. A. laikotarpiu nuo 2014 m. vasaros iki 2015 m. sausio 27 d., prie Sandefjord miesto ir/arba kitose vietose, būdamas minėtosios organizuotos nusikalstamos grupuotės grandimi, jis (J. A.) per kelis kartus pardavė arba bandė parduoti viso maždaug 16 kg. metamfetamino. Vykdydamas, be kita ko, ir J. A. pavedimą, trečiasis asmuo reguliariai padėdavo maždaug 2 kg. metamfetamino partijas paėmimui iš anksto sutartose vietose ir/arba gaudavo/paimdavo užmokestį už narkotikus.

Nuteistojo veikos kvalifikuotos pagal Norvegijos Karalystės baudžiamojo kodekso 162 § pirmojo skirsnio, trečiojo skirsnio pirmojo punkto, penktojo skirsnio ir 60a § pažeidimą, kas pagal pateiktą išduodančiosios valstybės šių teisės normų aprašymą gali būti prilyginama nusikaltimui, numatytam Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalyje (neteisėtas disponavimas labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu) ir nusikaltimui, numatytam Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 3 dalyje (narkotinių medžiagų gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną), padarytiems, veikiant organizuotoje grupėje (25 straipsnio 3 dalis). Už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalyje, remiantis Lietuvos Respublikos nacionaline teise asmuo baudžiamas laisvės atėmimu nuo dešimties iki penkiolikos metų. Tuo tarpu už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 3 dalyje, baudžiama laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų. Teismas nerevizuoja nuosprendžio, tačiau pastebi, kad remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000-01-06 įsakymu patvirtintais narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašais metamfetaminas pripažįstamas psichotropine medžiaga pagal „1971 m. Psichotropinių medžiagų konvencijos II sąrašą“, o pagal Lietuvos Respublikos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu patvirtintas narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas nuteistojo J. A. į šalį įvežtas bei laikytas mažiausiai 16,55 kg. metamfetamino ir parduotas arba bandytas parduoti mažiausiai 16 kg. metamfetamino sudaro labai didelį šios medžiagos kiekį.

J. A. pirmos instancijos teismo nuteistas galutine 13 metų laisvės atėmimo bausme. Šis bausmės dydis yra didesnis nei minimumo ir maksimumo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje, vidurkis. Tokiu būdu, pritaikydamas bausmę teismas pagal principą, įtvirtintą Susitarimo 7 straipsnio 4 dalyje, negriežtindamas išduodančioje valstybėje paskirtos bausmės, nuteistajam J. A. palieka Norvegijos Karalystėje paskirtą 13 metų laisvės atėmimo bausmę. Tenkinti nuteistojo gynėjo prašymo ir skirti trumpesnę laisvės atėmimo trukmę, nagrinėjamu atveju, nėra pagrindo. Norvegijos Karalystės pataisos tarnybos direktorato liudijime dėl Agder apygardos teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje yra nurodyta, jog: 1) 2016 m. lapkričio 18 d. nuosprendis įsiteisėjo 2017 m. balandžio 28 d.; 2) nuosprendžiu paskirta – 13 metų laisvės atėmimo bausmė; 3) visa jau atlikta laisvės atėmimo bausmės laiko dalis – 644 dienos; 4) atlikta laisvės atėmimo bausmės dalis apskaičiuota nuo 2017 m. liepos 4 d.; 5) bausmės pabaiga – 2028 m. birželio 4 d. Analogiškas nuostatas, kaip neprieštaraujančias Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio nuostatoms, teismas palieka, įskaičiuodamas į bausmės atlikimo laiką visą jau atliktą laisvės atėmimo bausmės dalį – 644 dienas, bausmės pradžią skaičiuojant nuo liudijime nurodytos datos – 2017 m. liepos 4 d.

Teismas įvertinęs J. A. padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, paskirtos bausmės rūšį ir trukmę, šio asmenybės požymius tiek, kiek jie akivaizdūs iš pateiktos medžiagos, iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 50 straipsnio 3 dalyje numatytų bausmės atlikimo vietų kaip tinkamiausią parenka pataisos namus.

Remiantis išdėstytu ir vadovaudamasis 2011 m. balandžio 5 d. Osle pasirašytu ir Lietuvos Respublikos 2014 m. kovo 20 d. įstatymu ratifikuotu „Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Norvegijos Karalystės Vyriausybės susitarimu dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose, kuriais paskirtos laisvės atėmimo bausmės ar su laisvės atėmimu susijusios priemonės, pripažinimo ir vykdymo“, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 50 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsniu, 365 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pripažinti Norvegijos Karalystės Agder apygardos teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nuosprendį ir jį vykdyti Lietuvos Respublikoje.

Suderinti nuteistajam J. A., gim. (duomenys neskelbtini), Norvegijos Karalystės Agder apygardos teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu pagal Norvegijos Karalystės baudžiamojo kodekso 162 § pirmojo skirsnio, trečiojo skirsnio pirmojo punkto, penktojo skirsnio, 60a § pažeidimus paskirtą subendrintą 13 (trylikos) metų laisvės atėmimo bausmę prilyginant ją Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalies bei baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 3 dalies sankcijai ir palikti galutinę subendrintą 13 (trylikos) metų laisvės atėmimo bausmę, ją paskiriant atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2017 m. liepos 4 d.

Į bausmės laiką įskaičiuoti laikinajame sulaikyme ir kalinime išbūtą laiką kaip atliktą 644 (šešių šimtų keturiasdešimt keturių) dienų laisvės atėmimo bausmę.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Ukmergės rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Rinaldas Adamonis