Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (tolia –BK) 138 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

jis 2018 m. rugpjūčio 13 d., apie 21.30 val., parkelyje, adresu, (duomenys neskelbtini) tyčia ranka sudavė vieną smūgį T. P. į veidą, taip nukentėjusiajam T. P. padarė nosikaulių lūžį, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Šiais savo veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. V. savo kaltę pripažino visiškai, dėl įvykdyto nuoširdžiai gailėjosi. Parodė, kad įvykio dieną jis su draugėmis M. P. ir A. V. susitiko parkelyje, netoli mokyklos. Kartu su jais buvo T. P. su savo draugu E. S.. Jie iš pradžių bendravo, lošė „Uno“ kortomis. Vėliau T. P. pradėjo prie E. V. kabinėtis, sakė, kad jis yra gėjus ir jam patinka E. V. kūno sudėjimas ir panašiai. E. V. tai nepatiko ir jis pasakė nukentėjusiajam, kad jis turi atsiprašyti. Be to jis turi atsiprašyti ir M., nes ją internete išvadino „kekše“. Kaltinamasis T. P. nenustojo kalbėti ir neatsiprašė, E. V. nesusilaikė ir ranka smūgiavo nukentėjusiajam į veidą. Nukentėjusysis po smūgio prisėdo ant kojų ir laikė prie veido rankas, jam bėgo kraujas iš nosies. Civilinius ieškinius E. V. pripažįsta.

Teisiamojo posėdžio metu civilinis ieškovas L. P. paaiškino, kad civilinio ieškinio sumą sudaro 27 eurai turtinė žala už gydymą, bei neturtinė žala sudaro 530 eurų iš kurių 330 eurų sūnui už patirtą skausmą bei po 100 eurų jiems su žmoną už stresą, išgyvenimus dėl sūnaus patirto smurto.

Taigi kaltinamasis E. V. visiškai prisipažino kaltu įvykdęs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir po kaltinamojo akto paskelbimo pageidavo duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos aplinkybės nekelia abejonių, prokuroras sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, todėl baudžiamoji byla nagrinėtina sutrumpintų įrodymų tyrimo tvarka (LR BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo E. V. kaltę, be jo visiško prisipažinimo, patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis T. P. parodė, kad 2018 m. rugpjūčio 13 d., apie 21.00 val., jo dvi draugės M. ir A. pakvietė per mobilųjį telefoną susitikti prie miško parkelyje. Parkelis buvo šalia (duomenys neskelbtini), priešais (duomenys neskelbtini) gimnaziją, esančią vaikų žaidimų aikštelę. Sutiko susitikti ir praėjus apie 30 min., atvyko į sutartą vietą, vietoje jis buvo 18.15 val., M. P. ir A. V. jo jau laukė parkelyje vaikų žaidimų aikštelėje. Jis jų dar paklausė ar dar kažkas atvyks, M. nurodė, kad daugiau nieko nebus tik jos ir jis. Jie visą laiką bendravo, kai netikėtai, praėjus 20 min., po jo atvykimo, pasirodė dar du vaikinai, jam yra žinomi tik jų vardai. Jiems atvykus jie visi pradėjo žaisti “UNO” kortomis. Vienas iš jų, tai buvo E. , priėjo prie jo ir nustatė jam laikmatį, t.y. 5 min., bei liepė jam paaiškinti dėl kokių priežasčių jis jį įžeidė. Tas įžeidimas buvo galimai 2018 metų liepos mėnesį, kai jis su juo susitiko Vilniaus Akropolyje, kadangi jis per tą susitikimą vėlavo jis kaltinamąjį pavadino “Duchu”, tačiau jis jam paaiškino, dėl kokių priežasčių vėlavo ir jo atsiprašė. Jis jam atleido ir jie susitaikė. Galimai dėl to 2018 metų liepos mėn., įvykio viskas ir prasidėjo. Nukentėjusiajam jo prašymas viską paaiškinti pasirodė juokingas ir jis jam pasakė, kodėl jis jam per laikmatį turi kažką aiškinti. Visą šį laiką jie, t.y. A. V., M. P., E. ir jis nieko negėrė, tik rūkė cigaretes. Jis minėtam E., kurį jis buvo įžeidęs tiesė ranką, norėjo su juo susitaikyti, tačiau jis ignoravo jį, vengė susitaikymo. Visą šį įvyki matė M. P., A. V. ir kitas E., visi elgėsi neutraliai nieko nedarė ir nesakė. P. E. nustatytam laikui jis paprašė jo atsistoti ir dar kartą paprašė paaiškinti, dėl ko jis jo gerai nepažinodamas įžeidinėjo šių metų liepos mėnesį. Jam atsistojus, jis jam pasakė palauk dar valandą ir tuo metu kaltinamasis jam ranka vieną kartą trenkė į veido sritį, visa tai vyko jiems abiem stovint. Nukentėjusysis nuo smūgio nenugriuvo, nuo smūgio iš nosies pasipylė kraujas, jis pats jokio skausmo nejuto, tik buvo pasidarę silpna. Jis dar pasakė E. ar gali trenkti jam atgal, jam tai pasakius kitas E.pasakė, kad jeigu jis trenks jam bus tik blogiau. Šalia buvo M. P., kuri jam davė servetėlę, kad nusivalytų kraują. Jis iškart po to grįžo namo. E., M. P. ir A. V. pasiliko parkelyje. Jam grįžus namo ir praėjus laikui jis jokio skausmo nejuto, praėjus dienai jis kreipėsi pas medikus, kurie jam nustatė nosies lūžį. Po šio įvykio jam į “facebook” parašė M. P. ir A. V., teiravosi kaip jaučiasi, kaip nosis (b. l. 40-42).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. V. parodė, kad 2018 m. rugpjūčio 13 d., apie 21.30 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), prie šalia esančios (duomenys neskelbtini) gimnazijos susitiko su pažįstamais M. P., T. P., E. (jo pavardės nežino, kiek jai yra žinoma jis gyvena kažkur (duomenys neskelbtini), mokosi (duomenys neskelbtini), ir dar buvo kažkoks vaikinas vardu E. ( duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kiek jai yra žinoma mokosi (duomenys neskelbtini), kurį matė kelis kartus. Jie visi nuėjo į vaikų žaidimų aikštelę, esančią priešais (duomenys neskelbtini) gimnaziją, šalia miškelio. Ten visi lošė kortomis, alkoholio nevartojo. V. E., kuris galimai gyvena (duomenys neskelbtini), ramiu balso tonu, atsistojęs paklausė T., kodėl jis kažkada, jų susirašinėjimo metu trumposiomis žinutėmis, jį pavadino “duchu”. T. pradėjo aiškintis (buvo ramus), kad tai buvo pasakyta (parašyta) perkeltine prasme, juoko forma. Tada T. E. pasakė, kad jis yra gražus. T. sakė , “Aš esu gejus”. V. E. paprašė T. atsistoti. T. atsistojus, visai netikėtai E. kumščiu, kurios rankos neprisimena, jam trenkė vieną kartą į nosį. T. ramiu balso tonu paklausė E., ar jis galėtų trenkti jam atgal. E. nieko neatsakė, tačiau jo draugas irgi E. pasakė “gali trenkti, bet smūgis bus ne vienas”. Ji su M. pasiūlė servetėlių, nes iš jo nosies bėgo kraujas, tačiau jis atsisakė paimti ir išėjo. T. išėjus, ji su M. irgi išėjo. Nori patikslinti, kad T. P. pažįsta apie metus laiko. Juos supažindino M. Bendrauja labai retai. E. ir jo draugą taip pat vardu E. pažįsta apie kelias savaites. Juos supažindino T., kokiomis aplinkybėmis neprisimena. Ji asmeniškai su minėtais E. bendravo labai minimaliai, tik socialiniame tinklapyje Facebook. Nei vieno nei kito E. telefono numerio neturi. Daugiau dėl šio įvykio nieko paaiškinti negali (b. l. 56-57).

T. P. ir A. V. pagal asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolą atpažino asmenį, įvykdžiusį nusikalstamą veiką prieš T. P.. Atpažįstantieji atpažino E. V., kaip asmenį, kuris trenkė T. P. (b. l. 51-54, 59-62).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G2917/2018(01), konstatuota, kad T. P. nustatytas nosikaulių lūžis. Sužalojimai padaryti paveikus kietu buku daiktu, prieš kreipiantis medicinos pagalbos į VšĮ VUL Santaros klinikų filialo Vaikų ligoninę, 2018-08-14. Sužalojimas, nustatytas T. P., vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl nosikaulių lūžio sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (b. l. 64).

Civilinis ieškovas L. P. parodė, kad 2018 m. rugpjūčio 13 d., apie 22.00 val., namo grįžo jo sūnus T. P.. Matėsi, kad jis sumuštas, matėsi mėlynė po kairiąja akimi, buvo kreiva nosies pertvara. Paklausus sūnaus kas nutiko, jis jam papasakojo, kad buvo su draugais parkelyje, (duomenys neskelbtini) kraštovaizdžio draustinyje. Kartu su sūnumi buvo A. V., M. P.. Parkelyje taip pat buvo du vaikinai, kurių abiejų vardai E. Abiem vaikinams po (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Sūnus T. prie jų prisijungė apie 20.00 val., jį pakvietė ateiti į parkelį M. Parkelyje sūnus žaidė kortomis. Vakaro metu vienas iš E., kuris apie (duomenys neskelbtini) ūgio, (duomenys neskelbtini). Šio vaikino kontaktų sūnus neturi, kur gyvena ir pavardės nežino. Jis kabinėjosi prie sūnaus, nes jis kažkada jį pavadino ,,duchu”. Apie 21.30 val. E. paprašė sūnaus T. atsistoti, paklausė kodėl jis jį pavadino ,,duchu” ir staigiu smūgiu iš dešinės rankos kumščio sudavė į nosį. Po smūgio sūnus T. nugriuvęs nebuvo, sąmonės netekęs nebuvo, iš nosies kraujavo. Grįžęs namo papasakojo viską jam ir motinai. Policijai vakar nepranešė, nes sūnus blogai jautėsi, nieko nenorėjo. Vėliau nuvyko į ligoninę, kur diagnozuotas nosies kaulų lūžimas (b. l. 29). L. P. papildomai parodė, kad po tos dienos įvykio, kai jo sūnui T. P. buvo sulaužyta nosis ir po operacijos padarymo, turėjo išlaidų. O būtent pirko vaistus į nosį pooperaciniam gydymui, jų kaina 8 eurai, priešuždegiminius vaistus skausmui mažinti, jų kaina, 2 eurai, transporto išlaidos, 7 eurai, vaiko slaugymui po operacijos, 10 eurų, iš viso vaistams ir slaugai išleido 27 eurus. Sūnui T. P. jeigu bus apsunkintas kvėpavimas ateityje bus reikalinga dar viena operacija. Dėl sūnui T. P. sukelto fizinio skausmo ir moralinių išgyvenimų, operacijos, pooperacinio laikotarpio, hematomos po akimi ir galimai dar vienos operacijos ateityje reikalingumas, tai yra moralinės žalos padarymas, kurį jie vertina 530 eurų. Nori pateikti civilinį ieškinį 557 eurų sumai (b. l. 46-47).

Šių byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėtų įrodymų visuma visiškai patvirtino kaltinamajam E. V. pareikštą kaltinimą. Kaltinamojo parodymai yra nuoseklūs, sutampa su kita bylos medžiaga, atitinka nustatytas faktines bylos aplinkybes, taip pat yra pagrįsti byloje surinktais įrodymais. Jo kaltę įvykdžius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo visiško prisipažinimo patvirtina nuoseklūs nukentėjusiojo parodymai, liudytojų parodymai, kuriuos papildo kita surinkta rašytinė medžiaga, o būtent: specialisto išvada, kita bylos rašytinė medžiaga.

Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, įvertinęs juos LR BPK 20 str. nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad kaltinamojo E. V. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 138 straipsnio 1 dalį, kadangi jis tyčia ranka sudavė vieną smūgį T. P. į veidą, taip nukentėjusiajam T. P. padarė nosikaulių lūžį, kas vertinama nesunkių sveikatos sutrikdymu, kuo padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Dėl bausmės skyrimo.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Teismas bausmę skiria pagal LR BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis LR BK bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgdamas į LR BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: padarytų nusikaltimų pavojingumą, kaltės forma ir rūšį, nusikaltimų padarymo motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes. Skiriant bausmę, turi būti užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, paskirta bausmė turi būti proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, skirdamas bausmę, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susidėjus aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neatskyrus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir panašiai.

Kaltinamojo E. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir dėl įvykdyto gailisi (LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai yra įtvirtinti LR BK XI skyriuje. Šio skyriaus nuostatos taikomos asmenims, kuriems nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo suėję aštuoniolika metų (LR BK 81 straipsnio 1 dalis). Nepilnametis nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 93 straipsnį gali būti atleistas tik esant šio straipsnio 1 dalyje numatytoms trims sąlygoms ir bent vienai iš šioje normoje numatytų alternatyvių sąlygų. Būtinos sąlygos yra trys: 1) toks asmuo turi būti padaręs nusikalstamą veiką dar nesulaukęs aštuoniolikos metų amžiaus; 2) turi būti padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą; 3) turi būti padaręs nusikalstamą veiką pirmą kartą. Alternatyvios sąlygos yra šios: kaltininkas nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba pripažintas ribotai pakaltinamu, arba pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Atsižvelgiant į tai, kad E. V. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nepilnametis, be to padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, yra neteistas, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, todėl teismas vertina, kad šiuo atveju egzistuoja visos sąlygos leidžiančios jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 93 straipsnį ir yra pagrindas manyti, kad jis daugiau nedarys naujų nusikalstamų veikų, nes mokosi, nors baustas administracine tvarka, tačiau neteistas.

Dėl civilinio ieškinio.

Dėl žalos patyrusio asmens baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka reiškiamas reikalavimas įtariamajam, kaltinamajam ar už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti patirtą žalą. Baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys nėra vien tik privataus pobūdžio reikalavimas, siejantis nukentėjusįjį ir įtariamą ar kaltinamą nusikalstamos veikos padarymu asmenį. Nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimas yra sudėtinė baudžiamojo proceso dalis, neatskiriama nuo įstatyme įvirtintų baudžiamojo proceso tikslų (LR BPK 1 straipsnio 1 dalis). Pagal LR BPK 112 straipsnio 1 dalies prasmę civilinis ieškinys pareiškiamas rašytine forma, paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau, kaip iki įrodymų tyrimo pradžios. Baudžiamojo proceso įstatyme nekeliama specialiųjų (imperatyviųjų) reikalavimų civilinio ieškinio pareiškimo turiniui, tačiau civilinis ieškinys reiškiamas baudžiamojoje byloje turi atitikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 111, 135 straipsnių reikalavimus, t. y. ieškinio pareiškimas forma ir turiniu turi atitikti bendruosius procesinių dokumentų turiniui nustatytus reikalavimus. Atsižvelgiant į baudžiamosios bylos ikiteisminio tyrimo specifiką, civilinis ieškinys ikiteisminio tyrimo metu gali būti pareiškiamas bet kurioje tyrimo stadijoje, net ir nenustačius nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens ar dalies jų, taip pat visų nusikalstamos veikos padarymo faktinių aplinkybių.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 316,71 eurų civilinį iešminį dėl žalos atlyginimo. Civilinio ieškinio sumą sudarė nukentėjusiojo T. P. gydymo išlaidos (b. l. 67-76).

Teismo posėdžio metu kaltinamasis pripažino Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį, be to civilinio ieškinio sumos dydį įrodo teismui pateikti dokumentai. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas visiškai.

Be to, baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas L. P. (nukentėjusiojo tėvas) yra pareiškęs 557 eurų dydžio civilinį ieškinį.

Civilinio ieškinio sumą sudaro pirkti vaistai, transportavimo ir slaugos išlaidos, pooperacinis gydymai bei moraliniai išgyvenimai. Teismo posėdžio metu civilinis ieškovas papildė, kad sumą sudaro 27 eurų turtinė žala (vaistų kainos), bei 530 eurų neturtinė žala.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Atlyginant neturtinę žalą, šis principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtus dvasinius, fizinius išgyvenimus bei praradimus (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003, 2K-68/2014 ir kt.). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nurodytų aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes nustato teismas, atsižvelgdamas ir į sukauptą teismų praktiką panašiose bylose.

Nagrinėjamu atveju nustatant civiliniam ieškovui L. P. priteistinos neturtinės žalos dydį atsižvelgtina į eilę bendrųjų šiam dydžiui nustatyti reikšmingų aplinkybių, kartu ir į specifines, konkrečiai šiai situacijai reikšmingas aplinkybes. Pirmiausia teismas atsižvelgia į tai, kad žala padaryta tyčiniais nusikaltimais, taip pat į kilusias pasekmes – nukentėjusysis dėl nusikaltimų patyrė stresą, išgyvenimus, fizinį skausmą,. Siekiant išlaikyti pusiausvyrą tarp nukentėjusiojo teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir žalą padariusių asmenų teisėtų interesų, atsižvelgtina ir į kaltinamojo turtinę padėtį bei jo galimybes atlyginti žalą. E. V. yra dirbantis, tačiau pakankamai jauno amžiaus, todėl turėtų būti atkreiptinas dėmesys, jog didelė neturtinė žalos suma, jam gali būti didelė finansinė našta.

Kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144,84 Eur iki 7240,50 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2011, 2K-497/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012). Pavyzdžiui, bylose, kai nesunkus sveikatos sužalojimas, be kita ko, reiškiasi nosies kaulų lūžiu, priteisiamos įvarios, tačiau panašios kaip ir nagrinėjamos bylos atveju sumos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-258-699/2015 – 579,24 Eur (2000 Lt), kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-136/2008 – 1158,48 Eur (4000 Lt), kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-140/2012 – 2027,34 Eur (7000 Lt), kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-497/2011 – 2896,20 Eur (10 000 Lt). Taigi, įvertinus šioje byloje nustatytų neturtinei žalai apskaičiuoti reikšmingų kriterijų visumą, taip pat ir aplinkybę, kad nukentėjusysis pats prisidėjo prie padarinių kilimo, o būtent byloje nenuginčyta, kad jis nemandagiai elgėsi su kaltinamuoju atėjusia moterimi, laikytina, kad teismo nustatytas 530 eurų neturtinės žalos dydis neprieštarautų formuojamai teismų praktikai.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, civilinis ieškinys tenkintinas, priteisiant iš kaltinamojo E. V. civilinio ieškovo L. P. naudai 557 eurus turtinei ir neturtinei žalai atlyginti, iš jų 27 eurus turtinės žalos atlyginimo bei 530 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti.

Kompaktinį diską CD, esantį baudžiamojoje byloje (b. l. 44), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Dėl kardomųjų priemonių.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso, 298 straipsniu, 302 straipsniu, 308 straipsniu

nusprendžia:

E. V. padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės.

Baudžiamąją bylą Nr. 1-1667-486/2019 E. V. atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis LR BK 82 straipsniu, paskirti E. V. auklėjamojo poveikio priemones - 12 (dvylikos) mėnesių elgesio apribojimą įpareigojant:

1) būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., išskyrus darbą, arba mokymąsi, gydymąsi;

2) mokytis, tęsti mokslą arba dirbti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti.

Priteisti iš kaltinamojo E. V. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 316,71 (tris šimtus šešiolika eurų 71 ct.) eurų nukentėjusiojo gydymo išlaidoms atlyginti.

L. P. civilinį ieškinį tenkinti.

Priteisiant iš E. V. civilinio ieškovo L. P. naudai 27 (dvidešimt septynis) eurus turtinei žalai atlyginti bei 530 (penkis šimtus trisdešimt) eurų neturtinei žalai atlyginti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti E. V. palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikinti.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinį diską CD, esantį baudžiamojoje byloje (b. l. 44), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.