- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-02-02
- Bylos Nr.
- e2S-1058-910/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-35651-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Ribokaitė
- Atsakovas
- M. E., notarui S
- Ieškovas
- V. S., UAB ,,Nevetas“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo M. E. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų V. S. ir UAB ,,Nevetas“ ieškinį atsakovams M. E., notarui S. S., notarei J. D. dėl vekselių pripažinimo negaliojančiais ir nepagrįstai gautų lėšų priteisimo, trečiasis asmuo – antstolis V. Č.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami priteisti iš atsakovo UAB ,,Nevetas“ naudai 15 326,49 Eur skolos, panaikinti Vilniaus miesto 31-ojo notarų biuro notaro S. S. 2010 m. rugsėjo 6 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 2956, Vilniaus miesto 36-ojo notarų biuro notarės J. D. 2017 m. birželio 15 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 7117, pripažinti V. S. išduotus vekselius pasibaigusiais.
2. Ieškovai taip pat pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą pagal Vilniaus miesto 31-ojo notarų biuro notaro S. S. 2010 m. rugsėjo 6 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 2956, Vilniaus miesto 36-ojo notarų biuro notarės J. D. 2017 m. birželio 15 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 5349 ir 2017 m. liepos 31 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 7117 bei areštuoti atsakovui M. E. priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą ieškinio sumai, o nepakankant turto – areštuoti atsakovo pinigines lėšas ir turtines teises. Ieškovai prašymą motyvavo tuo, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo vykdymas bus apsunkintas arba neįmanomas. Prašyme nurodyta, kad ieškovas UAB ,,Nevetas“ yra įvykdęs įsipareigojimus pagal paskolos sutartį ir netgi yra sumokėjęs atsakovui daugiau pinigų nei bendrovės faktinė skola, tačiau atsakovas ir toliau elgiasi nesąžiningai bei vykdo dvigubą išieškojimą. Atsakovas yra Latvijos Respublikos pilietis ir ieškovams nėra žinoma jo turtinė padėtis. Ieškovų teigimu, kadangi atsakovas elgiasi nesąžiningai, jis gali slėpti savo turtą ir kitais būdais vengti grąžinti nepagrįstai gautas lėšas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 25 d. nutartimi ieškovų prašymą tenkino iš dalies: sustabdė išieškojimą pagal Vilniaus miesto 31-ojo notarų biuro notaro S. S. 2010 m. rugsėjo 6 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 2956, Vilniaus miesto 36-ojo notarų biuro notarės J. D. 2017 m. birželio 15 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 5349 bei 2017 m. liepos 31 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 7117; kitą prašymo dalį atmetė.
Šalies argumentai
4. Teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pažymėjo, kad ieškovas ieškinyje nurodė faktinį ieškinio pagrindą, taip pat pateikė įrodymus apie tai, kad antstolis yra priėmęs notaro vykdomuosius įrašus pagal vekselius vykdyti priverstine tvarka. Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra tiesiogiai susijęs su ieškovų reikalavimu dėl vekselių, kurių pagrindu vykdomas priverstinis išieškojimas, panaikinimo.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju, siekiant užtikrinti galbūt ieškovams palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymą, yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą pagal Vilniaus miesto 31-ojo notarų biuro notaro S. S. 2010 m. rugsėjo 6 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 2956, Vilniaus miesto 36-ojo notarų biuro notarės J. D. 2017 m. birželio 15 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 5349 bei 2017 m. liepos 31 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 7117 (CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas).
6. Teismas atmetė prašymo dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo M. E. turtui, motyvuodamas tuo, kad nėra pagrindo manyti, jog, nepritaikius šių ieškovų prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti ar taptų neįmanomas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
7. Atsakovas M. E. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 25 d. nutarties dalį, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, ir priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas tokiais argumentais:
7.1. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, turėjo nustatyti dvi būtinąsias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas – kad ieškovai tikėtinai pagrindė savo ieškinį ir kad teismo sprendimas gali būti neįvykdytas ar jo įvykimas gali būti apsunkintas. Teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, nes ieškinys grindžiamas deklaratyviais teiginiais, o ne įrodymais (mokėjimo pavedimais, pakvitavimais, atsiskaitymo patvirtinimais), nors pagal įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykles būtent ieškovams tenka pareiga įrodyti ieškinio dalyką.
7.2. Ieškovo UAB „Nevetas” ir atsakovo 2009 m. lapkričio 30 d. pasirašytam paskolos sutarties pakeitimui užtikrinti, ieškovas UAB „Nevetas” išdavė vekselius. Kadangi ieškovas UAB „Nevetas” prievolių pagal paskolos sutartį tinkamai nevykdė, visiems vekseliams nustatyta tvarka buvo įforminti vykdomieji įrašai. Iš 2009 metais išduotų vekselių ieškovai ginčija tik pagal paskutinį 2009 m. lapkričio 30 d. išduotą vekselį, kurio mokėjimo terminas suėjo 2010 m. rugpjūčio 31 d., įformintą vykdomąjį įrašą Nr. 2956, tačiau nereikalauja pripažinti šį vekselį pasibaigusiu. Atsakovo teigimu, ieškovams neginčijant dokumento, pagal kurį atsirado prievolė, ir nepateikus jokių įrodymų, kad vykdomasis įrašas buvo įformintas pažeidžiant nustatytą tvarką, teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog ieškovai tikėtinai pagrindė ieškinio dalyką.
7.3. Tarp ieškovo V. S. ir atsakovo M. E. susiklosčiusiai prievolei užtikrinti ieškovas išdavė devynis vekselius 20 358 Eur sumai, kuriuose ant kiekvieno patvirtino, kad pinigus gavo, todėl ir atsirado prievolė juos grąžinti. Būtent šiai ieškovo V. S. asmeninei prievolei užtikrinti ir buvo jo išduoti vekseliai, kuriuos ieškovai ieškiniu prašo teismo pripažinti pasibaigusiais, nors pagal vekselius, kurių vykdymo terminas 2017 m. lapkričio 3 d. ir 2017 m. gruodžio 1 d., prievolė dar net neatsiradusi. Pasak atsakovo, šiuo atveju ieškovai nepagrįstai šiuos vekselius sieja su UAB „Nevetas” ir atsakovo 2009 m. lapkričio 30 d. sudaryta paskolos sutartimi. Šiais vekseliais buvo užtikrinta visiškai kita, niekaip su 2009 m. lapkričio 30 d. paskolos sutartimi nesusijusi asmeninė ieškovo V. S. prievolė.
7.4. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad nėra vienos iš būtinųjų sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. ieškovų ieškinys nėra preliminariai pagrįstas.
7.5. Reikalavimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovai grindžia tuo, kad, išieškojus atsakovo naudai skolą, vėliau ieškovai jos atgauti negalėtų, nes nežinoma atsakovo turtinė padėtis, taip pat tuo, kad atsakovas, neva vykdydamas dvigubą išieškojimą iš ieškovų, elgiasi nesąžiningai, dėl to jis ateityje slėpsis ar kitaip apsunkins sprendimo įvykdymą. Pasak atsakovo, ieškovai šios aplinkybės buvimo nepagrindžia jokiais įrodymais, tik deklaratyviais teiginiais, tai iš esmės prieštarauja civiliniame procese vyraujančiam rungimosi principui ir negali būti toleruojama.
7.6. Lietuvos teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad ieškinio pateikimas pats savaime nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir atitinkamai nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo pareiškėjo valios. Pagrindo varžyti kito asmens teises bet kuriuo atveju nesudaro deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Juolab tai pasakytina apie išieškojimo vykdymo procese sustabdymą. Priešingu atveju būtų sumenkinta įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo privalomumo principo reikšmė (CPK 18 straipsnis). Todėl tokio pobūdžio laikinoji apsaugos priemonė taikytina tik pateikus pakankamai įtikinamų duomenų išvadai, jog asmeniui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas iš tikrųjų gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-940-178/2016). Nagrinėjamu atveju ieškovai nepateikė jokių reikšmingų įrodymų, kad galimai ieškovų naudai ateityje priimto sprendimo vykdymas gali pasunkėti, dėl to teismas negalėjo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių šiuo pagrindu ir suvaržyti atsakovo teises į teisėtą skolos išieškojimą bei sustabdyti išieškojimą vykdymo procese.
Atsiliepimas
8. Ieškovai V. S. ir UAB ,,Nevetas“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atmesti atsakovo atskirąjį skundą ir palikti galioti skundžiamą nutartį. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
8.1. Ieškovai neprivalo įrodyti ieškinio jį pateikdami, užtenka tik preliminariai jį pagrįsti. Būtent preliminarų ieškinio pagrįstumą įrodo ieškovų pateikti įrodymai: vekseliai, mokėjimų pavedimai, banko sąskaitų išrašai, Bendrovės buhalterinės pažymos ir kt. Be to, su šiuo atsiliepimu pateikiami 2010 m. kovo ir balandžio mėnesio pavedimai iš ofšorinės bendrovės Latvijoje Intex Trading NZ limited į atsakovo sąskaitą, kuriuose nurodyta, kad tai yra skolintų lėšų grąžinimas už UAB „Nevetas“. Atsakovas žino apie šiuos pavedimus, nes juos yra gavęs, tačiau elgiasi nesąžiningai ir sąmoningai nutyli apie jų buvimą, netgi priešingai, abejoja dėl tokių pavedimų realumo.
8.2. Ieškovai byloje jau yra pateikę įrodymus (paskolos sutartį, vekselius, mokėjimo pavedimus) ir pabrėžia, kad ieškovo V. S. ir atsakovo nesieja jokie asmeniniai prievoliniai santykiai, o vekseliai buvo išduoti siekiant užtikrinti UAB „Nevetas“ 20 358 Eur skolos sumokėjimą.
8.3. Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra ir negali būti nustatyta jokių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad pagal ieškovų pareikštus reikalavimus negalėtų būti priimtas ieškovams palankus teismo sprendimas, todėl laikinosios apsaugos priemonės yra pritaikytos teisėtai ir pagrįstai.
8.4. Atsakovas argumentai, kad ieškovai nepateikia jokių reikšmingų įrodymų apie priimto sprendimo vykdymo pasunkėjimo riziką, yra visiškai neteisingi, nes jau ieškinyje buvo nurodyta, jog ieškovams nežinoma atsakovo turtinė padėtis, iš kurios būtų galima spręsti, ar atsakovas turės galimybę įvykdyti galbūt palankų ieškovams sprendimą.
8.5. Atsakovas skunde nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad ieškovų naudai priimto sprendimo įvykdymas nebus apsunkintas – nepateikta jokių dokumentų, įrodančių atsakovo turtinę padėtį, iš kurių būtų galima spręsti, kad atsakovas turės pakankamai lėšų galbūt neteisėtai išieškotai skolai grąžinti.
8.6. Atsakovo nesąžiningi veiksmai – bandymas išieškoti skolą antrą kartą bei neigimas atgavus skolą – sudaro pagrindą vertinti, kad atsakovas gali vengti grąžinti nepagrįstai gautas lėšas arba slėpti savo turtą. Tokiu atveju būtų apsunkintas priimto teismo sprendimo įvykdymas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo (ir atsiliepimo į jį) faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde (atsiliepime į jį) nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
10. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
11. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies patenkintas ieškovų prašymas taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė laikinųjų apsaugos priemonių instituto teisės normas šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.
12. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Viena iš jų – ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra būtina sąlyga – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo.
13. Aptariant tikėtiną ieškinio pagrįstumą, kaip pirmąją sąlygą, būtiną laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, pažymėtina tai, kad pirmosios instancijos teismas nutartyje nurodė, jog ieškovai ieškinyje išdėstė faktinį ieškinio pagrindą, taip pat pateikė įrodymus apie antstolio priimtus vykdyti priverstine tvarka vykdomuosius įrašus. Atskirojo skundo argumentai, kad ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas, atmestini. Ieškinys preliminariai įvertinamas kaip nepagrįstas tada, kai teismui iš paties ieškinio reikalavimo bei ieškinio faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio akivaizdžiai matyti, jog ieškinys yra netenkintinas, ir šiai išvadai patvirtinti nereikia atlikti jokio ieškovo pateiktų įrodymų tyrimo. Nagrinėjamu atveju iš ieškinio turinio ir byloje pateiktų įrodymų negalima padaryti vienareikšmės išvados, kad ieškinys prima facie yra nepagrįstas. Kartu pažymėtina tai, kad, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju.
14. Kita laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti būtina sąlyga – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiama nutartimi išieškojimas pagal ginčijamus vykdomuosius įrašus sustabdytas pagrįstai, siekiant išlaikyti status quo, kol bus išspręstas šalių ginčas dėl vykdomo priverstinio išieškojimo pagrindu esančių vekselių galiojimo. Atsakovas, atskirajame skunde teigdamas, kad ieškovai neįrodė teismo sprendimo neįvykdymo rizikos, prie atskirojo skundo nepridėjo jokių įrodymų, kurie galėtų pagrįsti, jog grėsmės galbūt ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymui nėra (CPK 12, 178 straipsniai).
15. Išdėstytų motyvų pagrindu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinąsias apsaugos priemones. Dėl atskirajame skunde nurodytų motyvų naikinti apskųstą teismo nutartį, kuri yra teisėta bei pagrįsta, nėra pagrindo (CPK 320 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-336 straipsniais, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
atmesti atskirąjį skundą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.