Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Zigmas Pocius Baudžiamoji byla Nr. 1A-153-382/2015

Teisėjas Vandalinas Vainius Teisminio proceso Nr. 1-68-1-00195-2014-8

2015 m. kovo 19 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Pociaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 1 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 138 straipsnio 1 dalį vienerių metų šešių mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės laikotarpį nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, ir per šešis mėnesius neatlygintinai išdirbti keturiasdešimt valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis paskirta bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridedant Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 3 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę ir galutinė subendrinta bausmė A. K. paskirta laisvės apribojimas dvejiems metams, įpareigojant per visą bausmės laikotarpį nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, ir per šešis mėnesius neatlygintinai išdirbti keturiasdešimt valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Į bausmės laiką įskaityta bausmė atlikta pagal ankstesnį nuosprendį.

Nuosprendžiu nuteistas ir G. M., tačiau dėl jo apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. nuteistas už tai, kad 2014 m. kovo 8 d., apie 1.00 val., ties 21 namu (duomenys neskelbtini) gatvėje, Gargždų mieste, jis kartu su G. M., būdami apsvaigę nuo alkoholio, kilusio žodinio konflikto su A. V. metu, G. M. sudavė A. V. ne mažiau kaip vieną kartą kumščiais į veidą, o A. K. nuo G. M. smūgių griūvančiam A. V. koja spyrė į galvą. A. K. ir G. M. nuėjus nuo A. V., dėl atsinaujinusio žodinio konflikto tarp pastarųjų, A. K. ir G. M. sugrįžo prie A. V. ir pastarojo draugų, esančių prie P. C. g. 21 namo, bei tęsdami nusikalstamą veiką, bendrai rankomis sudavė smūgius A. V. į įvairias kūno vietas. Tokiais G. M. ir A. K. bendrais veiksmais A. V. buvo padaryta masyvi netaisyklingos formos poodinė kraujosruva veide, išsidėsčiusi dešinės akies abiejuose vokuose, ant dešinio skruosto, nosies nugarėlės ir kairio paakio su kraujo išlaja po dešinės akies obuolio jungine, galvos plaukuotoje dalyje ant kairio smilkinio skersos juostos formos paviršinis odos nubrozdinimas, ant dešinio smilkinio galvos plaukuotoje dalyje skersos juostos formos odos nubrozdinimas, netaisyklingos formos poodinės kraujosruvos dešinio peties išoriniame paviršiuje ir dešinio žasto apatinio trečdalio išoriniame paviršiuje, dešinio skruostikaulio bazės lūžis, tai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Teismo posėdyje nuteistojo advokatė prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras ir nukentėjusiojo atstovas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nuteistasis A. K. apeliaciniu skundu nesutinka su jam paskirtos bausmės rūšimi ir prašo ją sušvelninti. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam bausmę paskyrė teisingai, atsižvelgdamas į visas bausmę skiriant reikšmingas aplinkybes bei išdėstydamas motyvus, kodėl apeliantui paskirta būtent tokia bausmė.

Skundžiamu nuosprendžiu A. K. nuteistas už nesunkaus tyčinio baigto nusikaltimo padarymą, susijusio su kito asmens sveikatos sutrikdymu. Už šio nusikaltimo padarymą baudžiamasis įstatymas numato ne tik laisvės apribojimo bei arešto bausmes, tačiau ir laisvės atėmimo bausmę iki trejų metų. Nors apeliantas šią nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistas, tačiau vėliau, t. y. 2014 m. birželio 3 d., Klaipėdos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu jis buvo nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimo bausme. Šios aplinkybės, atsižvelgiant ir į tai, jog pirmosios instancijos teismas pripažino tik jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikaltimą jis įvykdė veikdamas bendrininkų grupe, o atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė, už šį nusikaltimą jam buvo skirta viena švelniausių straipsnio sankcijoje numatytų bausmių.

Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo paskirta bausme apeliaciniame skunde nurodo tik vieną argumentą, t. y., kad vyktų dirbti į užsienį, tačiau tokią galimybę jam riboja paskirta laisvės apribojimo bausmė. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pirmiausia bet kokia bausmė yra baudžiamosios atsakomybės priemonė, kuria siekiama nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei auklėti jį, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendrąsias gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats nuteistasis, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų nusikalstamų veikų. Taigi bausme siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir kaltininko nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio nusikalstamą veiką, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių ir nepatogumų, susijusių su įvykdyta nusikalstama veika. Bet kurios baudžiamajame įstatyme numatytos bausmės paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes baudžiamojon atsakomybėn patrauktam asmeniui ir vien tai, kad tokios pasekmės kils, negali būti vertinama kaip pagrindas paskirtą bausmę keisti kita bausme.

Taigi apeliantui paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota ir nėra per griežta. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad apylinkės teismas atsižvelgė į visas nustatytas reikšmingas faktines bylos aplinkybės, jas įvertino ir teisingai taikė bausmių paskyrimo, subendrinimo pagrindus reglamentuojančias baudžiamųjų įstatymų nuostatas, todėl paskirta bausmė, priešingai nei tvirtina apeliantas, atitinka jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, jo asmenybę, yra teisinga ir tinkama realizuoti bausmės tikslus, todėl skirti švelnesnę bausmę nėra jokio pagrindo.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, nukentėjusiojo atstovas pateikė duomenis, kad jo atstovaujamasis A. V. turėjo du šimtus eurų išlaidų advokato pagalbai apmokėti už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme ir prašo šias išlaidas pripažinti proceso išlaidomis bei jas priteisti. Pagal BK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje. Šioje byloje apeliacinį skundą buvo padavęs nuteistasis A. K., todėl nukentėjusiojo išlaidos advokatui buvo pagrįstos būtinumu tinkamai organizuoti savo teisių gynimą nuo nuteistojo apeliacinio skundo argumentų. Atsižvelgiant į tai, iš nuteistojo priteistinos proceso išlaidos, patirtos nukentėjusiojo advokato paslaugoms apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. K. apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti iš A. K. 200 Eur (du šimtus eurų) proceso išlaidų A. V., turėtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.