Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-03-22 · Civilinė byla Nr. e2S-391-881/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2017-03-22Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaSprendimas · 2018-03-06Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-03-22
Bylos Nr.
e2S-391-881/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-03276-2016-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilija Mikuckienė
Ieškovas
UAB „VIA GENERO“
Atsakovas
UAB „Rakur“
Trečiasis asmuo
UAB „Baulesa“, R. E.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-391-881/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03276-2016-6Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.18.5. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „VIA GENERO“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eL2-9302-433/2016 pagal ieškovo UAB „VIA GENERO“ ieškinį atsakovui UAB „Rakur“ dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys: UAB „Baulesa“, R. E. (R. E.), kuria pakeistos byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Teisėja, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 2 d. nutartimi ieškovo UAB „VIA GENERO“ reikalavimų užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovo UAB „Rakur“ nekilnojamąjį turtą 8 414,99 EUR sumai, o jo nesant ar esant nepakankamai, kilnojamąjį turtą ir pinigines lėšas, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, uždrausdamas juo disponuoti, tačiau palikdamas atsakovui teisę daryti privalomus mokėjimus valstybės biudžetui, mokėti socialinio draudimo įmokas ir atsiskaityti su ieškovu.Atsakovas UAB „Rakur“ kreipėsi į teismą, prašydamas pakeisti teismo nutartimi pritaikyto turto arešto mastą, papildomai nurodant, kad atsakovui iš areštuotų lėšų leidžiama atsiskaityti su darbuotojais.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartimi atsakovo prašymą patenkino, leido nutartį vykdyti skubiai.Teismas konstatavo, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, neleidžiant iš areštuotų lėšų atsiskaityti su bendrovės darbuotojai, yra neproporcingai suvaržomos atsakovo teisės, pažeidžiami trečiųjų asmenų interesai.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas UAB „VIA GENERO“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartį ir atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atmesti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

Kartu su atsakovo prašymu pateikti argumentai apie pakankami gerą atsakovo turtinę būklę atmestini kaip nepagrįsti, kadangi jokių įrodymų apie savo aktualią turtinę padėtį atsakovas nepateikė, o 2015 m. gruodžio 31 d. balanse nurodyti duomenys tik patvirtina aplinkybę, kad atsakovo turimas turtas mažėja, dėl ko kyla reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Be to, aplinkybę, kad atsakovo turtinė padėtis nėra gera, netiesiogiai patvirtino ir pats atsakovas, neginčydamas ieškovo nurodytų aplinkybių, kad nuo 2016 m. balandžio mėn. atsakovas su visais darbuotojais nutraukė darbo sutartis ir nuo to laiko jokios ūkinės komercinės veiklos nebevykdo.Teismas sutiko su atsakovo argumentais nevertindamas tikrosios faktinės situacijos ir ieškovo argumentų, t. y. kad apyvartinių lėšų neturinčiam atsakovui iš naujo įdarbinus darbuotojus, atsakovo ūkinė-komercinė veikla vis tiek negalėtų būti atnaujinta, o jokių darbinių funkcijų negalinčių realiai atlikti darbuotojų įdarbinimas atsakovui būtų tik priemonė atitraukti iš įmonės paskutines areštuotas pinigines lėšas ir taip nesąžiningai išvengti būsimo teismo sprendimo realaus įvykdymo.Tariamai pažeistas teises dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas galėtų ginti ir kitomis priemonėmis. Todėl atsakovo pasirinktas tariamai pažeidžiamos teisės gynybos kelias tik įrodo atsakovo nesąžiningumą ir siekį bet kokiomis priemonėmis išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo.Teismo leidimas nutartį vykdyti skubiai peržengė atsakovo pareikšto prašymo ribas, nes tokio prašymo – leisti nutartį vykdyti skubiai – atsakovas nebuvo pareiškęs. Taigi toks teismo procesinis sprendimas priimtas pažeidžiant šalių rungtyniškumo ir procesinio lygiateisiškumo principus, nesant tam teisinio pagrindo (atsakovas šiuo metu jokių darbuotojų neturi, viešasis interesas šiuo atveju nėra ginamas).Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas UAB „Rakur“ prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovas pagal bylos duomenis turi turto už 25 915 Eur, todėl net pakeitus turto arešto mastą, ieškovo interesai nebus pažeisti. Be to, draudimas neleisti atsiskaityti su darbuotojais nepagrįstai ir pernelyg daug varžo atsakovo veiklą bei pažeidžia atsakovo interesus. Teismas turėjo teisę leisti nutartį vykdyti skubiai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pakeistos byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės – leista iš areštuotų lėšų atsiskaityti su darbuotojais.Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, jog būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina tikslui pasiekti. Proporcingumo principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1268/2014).Taigi leidimas atsakovui iš areštuotų lėšų atsiskaityti su darbuotojais atitiktų minėtus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo principus, ir, kaip pripažįsta abi šalys, toks leidimas yra plačiai taikomas teismų praktikoje. Tačiau teismas taip pat pritaria apelianto pozicijai, kad toks leidimas yra aktualus tik tuo atveju, jeigu atsakovas arba jau turi darbuotojų, arba ketina juos įdarbinti ir nėra duomenų, kad tokiu įdarbinimu atsakovas siektų išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo. Taigi, kaip ir nurodoma teismų praktikoje, kiekvienas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių turi būti nagrinėjamas atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes, kas skundžiamoje nutartyje nebuvo atlikta.Vis dėlto apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį dėl pirmiau nurodytų priežasčių nėra pakankamo pagrindo, nes, kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 3 d. sprendimu apelianto ieškinys buvo atmestas. Nors šis sprendimas dar nėra įsiteisėjęs, vis dėlto jis patvirtina, kad nėra pagrindo manyti, jog apelianto reikalavimai, kurių įvykdymo užtikrinimui apeliantas prašo panaikinti skundžiamą nutartį, yra tikėtinai pagrįsti, ir tai yra savarankiškas pagrindas apelianto atskirąjį skundą atmesti.Atskirajame skunde apeliantas taip pat ginčija pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą leisti nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo vykdyti skubiai. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentais, kad šis teismo procesinis sprendimas nėra motyvuotas ir tinkamai pagrįstas, tačiau, remiantis CPK 328 straipsniu, numatančiu, kad teismo sprendimas ar nutartis negali būti panaikinami vien formaliais pagrindais, tai neturi esminės įtakos sprendžiant skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimą.Remiantis tuo, kas išdėstyta, ieškovo atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Vilija Mikuckienė