Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei E. B., atsakovės K. P. atstovui advokatui Ričardui Raliui, trečiojo asmens Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namų atstovei R. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams K. P. ir A. P., trečiajam asmeniui Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namams dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, nuolatinės vaikų globos nustatymo, globėjo bei turto administratoriaus paskyrimo, vaikų globos vietos nustatymo ir išlaikymo vaikams priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas neterminuotai apriboti tėvų valdžią atsakovams K. P. ir A. P. vaikų P. P., U. P. ir E. P. atžvilgiu, nustatyti vaikams nuolatinę globą ir nuolatiniu globėju ir turto administratoriumi paskirti Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namus, globos vietą nustatyti Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namuose, priteisti iš kiekvieno atsakovo išlaikymą vaikams kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui po 121,00 Eur nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaikų pilnametystės. Ieškovas nurodė, kad atsakovai yra nusišalinę nuo savo pareigų dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgiant į vaikų fizinę, protinę būklę, sudaryti jiems palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikai būtų parengti savarankiškam gyvenimui visuomenėje, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Ieškovas taip pat nurodė, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-02-09 įsakymais Nr. A-183, Nr. A-184 ir Nr. A-186 nepilnamečiams vaikams buvo pakeistas globėjas ir laikinuoju globėju ir turto administratoriumi buvo paskirti Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namai. Ieškovo teigimu, pagal socialinių darbuotojų pateikiamą informaciją atsakovai nesugebėtų sukurti vaikams saugios fizinės ir psichinės aplinkos, tinkamai pasirūpinti vaikais, nes atsakovė vartoja alkoholį, neturi socialinių įgūdžių, o atsakovas gyvena užsienyje, vaikais visiškai nesirūpina, neteikia išlaikymo.Trečiasis asmuo Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namai pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu visiškai sutinka.Ieškovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė E. B. teismo posėdžio metu pakartojo ieškinyje išdėstytus argumentus, nurodydama, kad palaiko ieškinyje nurodytus reikalavimus, atsisakant reikalavimo priteisti vaikams išlaikymą iš atsakovo A. P.. Ieškovo atstovė nurodė, kad atsakovai yra visiškai nusišalinę nuo tėvų pareigų savo vaikams, o duomenų, kad padėtis galėtų keistis, ieškovas neturi. Atsakovės K. P. atstovas advokatas Ričardas Ralys teismo posėdžio metu nesutiko, kad atsakovei tėvų valdžia jos vaikų atžvilgiu būtų apribota neterminuotai ir prašė teismo ieškinio patenkinimo klausimą spręsti išimtinai vadovaujantis geriausiais vaikų interesais. Trečiojo asmens Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namų atstovė R. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad sutinka su ieškiniu visiškai. Trečiojo asmens atstovė paaiškino, kad atsakovė vaikus nuo 2016 m. vasario mėn. iki 2016 m. birželio mėn. aplankė 12 kartų, tačiau apsilankymai trukdavo trumpai, atsakovė jų metu daugiau bendravo telefonu su kitais asmenimis, o atsakovas su vaikais visiškai nebendrauja ir išlaikymo neteikia, buvo aplankęs vieną kartą, kai vaikai iš šeimos buvo paimti pirmą kartą. Atstovė paaiškino, kad vaikai gerai adaptavosi globos namuose.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl tėvų valdžios apribojimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; kai piktnaudžiauja tėvų valdžia; kai žiauriai elgiasi su vaikais; kai daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; kai nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 str. 2 d.). Tėvų valdžia gali būti ribojama esant tėvų kaltei. Atsižvelgiant į tėvų kaltės pobūdį, parenkamas ir tėvų valdžios ribojimo būdas, ar taikomas laikinas, ar neterminuotas ribojimas. Byloje nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. spalio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1728-650/2014 buvo nutraukta atsakovų santuoka. Vaikai P. P., U. P. ir E. P. negyvena su atsakovais nuo 2014 m. vasario 20 d., kai Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. vasario 24 d. įsakymais Nr. A-224, Nr. A-225 ir Nr. A-226 vaikams nustatyta laikinoji globa Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namuose. Ieškovas 2014 m. liepos 25 d. aktais Nr. VGVT-15, VGVT-16 ir VGVT-17 vaikus grąžino atsakovei K. P., o Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. vasario 25 d. įsakymais Nr. A-234, Nr. A-235 ir Nr. A-236 vaikams vėl nustatyta laikinoji globa Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namuose. Šie įsakymai pakeisti 2015 m. rugsėjo 17 d., kai laikinąją vaikų globėja paskirta atsakovės motina R. B., o Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. vasario 9 d. įsakymais vėl nustatyta laikinoji globa Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namuose. Nagrinėjamoje byloje ieškinys dėl tėvystės teisių apribojimo yra pareikštas abiem tėvams – tėvui ir motinai (atsakovams), dėl to sprendžiant ginčą dėl tėvystės teisių apribojimo būtina nustatyti kiekvieno iš tėvų priešingus teisei veiksmus. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, pareikšdamas ieškinį dėl tėvystės teisių neterminuoto apribojimo atsakovams jų vaikų atžvilgiu, kaip ieškinio faktinį pagrindą nurodė tai, kad atsakovai nevykdo savo pareigų visapusiškai rūpintis savo vaikais, nesiekia teigiamų pokyčių, visiškai nededa pastangų spręsti iškilusias problemas, su vaikais bendrauja tik atsakovė ir tą daro ypač retai ir kad šiuo metu nėra duomenų, jog padėtis galėtų pasikeisti. Ieškovo teigimu atsakovė nepriima jai teikiamų socialinių paslaugų, o atsakovas yra išvykęs į užsienį ir nuo vaikų auklėjimo visiškai atsiribojęs. Šios aplinkybės leidžia manyti, jog atsakovas yra visiškai abejingas savo vaikams ir nenori dalyvauti jų gyvenime. Tačiau bylos duomenys patvirtina, kad, nors atsakovė šiuo metu nesirūpina savo vaikais, savo amoraliu elgesiu darė žalingą įtaką vaikams, tačiau, priešingai nei atsakovo, jos elgesys šioje byloje nebuvo pasyvus, ji pasirūpino gauti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą, Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centro Socialinės priežiūros socialinės rizikos šeimoms tarnybai pranešė, kad išvyksta į Ispaniją. Teismo vertinimu, tai rodo, kad, priešingai nei teigia ieškovas, atsakovė nėra visiškai nusišalinusi nuo savo pareigų vaikams. Be to, atsakovės atstovas nurodė, kad atsakovė jam paaiškino, jog sprendė savo priklausomybės nuo alkoholio problemą.Teismas sprendžia, kad pagal nustatytas byloje aplinkybes galima daryti neabejotiną išvadą, jog atsakovas savo veiksmais (visišku nebendravimu su vaikais, visišku abejingumu vaikams) daro ypatingą žalą vaikų vystymuisi ir visiškai jais nesirūpina bei, kaip minėta, yra duomenų, kad ši padėtis negali pasikeisti (atsakovas yra išvykęs į užsienį, socialiniai darbuotojai apie jį duomenų neturi) ir kad atsakovas nesiekia rūpintis vaikais, yra jiems pasyvus ir abejingas. Teismo nuomone, byloje nustatyta padėtis artimiausiu metu negalėtų pasikeisti į teigiamą pusę, t. y. byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas deda realias pastangas vaikams susigrąžinti. Kaip minėta, yra duomenų, kad atsakovės netenkina esama padėtis ir ji norėtų ją pakeisti. Todėl, teismo vertinimu, dėl atsakovės visų pirma turėtų būti išnaudotos visos teisinės, administracinės ir socialinės priemonės suteikiant jai pagalbą tinkamai užtikrinti vaikų teises.Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, mano esant tikslinga neterminuotai apriboti atsakovo A. P. tėvo valdžią ir terminuotai apriboti atsakovės K. P. motinos valdžią vaikų P. P., U. P. ir E. P. atžvilgiu. Apribojus atsakovams tėvų valdžią vaikų atžvilgiu, jam sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaikais išskyrus tai, kas prieštarautų vaikų interesams (CK 3.180 str. 3 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. gegužės 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015 suformavo teisės taikymo šios kategorijos bylose taisyklę, kad taikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsnio 2 dalį ir laikinai apribojant tėvų valdžią, tokio apribojimo nustatymas neturi būti susiejamas su konkrečiu terminu. Laikinas tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas, kai teismas, gavęs tėvų, kuriems apribota valdžia, ieškinį (CK 3.182 str. 3 d.), priima sprendimą konstatuodamas, kad išnyko pagrindai, dėl kurių laikinai apribota tėvų valdžia. Todėl laikino atsakovės motinos valdžios apribojimo terminas nenustatytinas.

Dėl vaikų globos nustatymo, globėjo bei turto administratoriaus paskyrimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.183 straipsnio 4 dalis numato, kad teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, tuo pačiu sprendimu skiria vaikams nuolatinę globą ir nustato jų gyvenamąją vietą. Vaiko globa gali būti: laikinoji arba nuolatinė (CK 3.252 str. 1 d.). Nuolatinė globa nustatoma be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo šeimą, ir jų priežiūra, auklėjimas, teisių bei teisėtų interesų atstovavimas ir gynimas pavedamas kitai šeimai, šeimynai ar vaikų globos institucijai (CK 3.256 str.).Kadangi nepilnamečių vaikų P. P., U. P. ir E. P. atžvilgiu terminuotai apribota atsakovės K. P. ir neterminuotai apribota atsakovo A. P., jų biologinių tėvų, valdžia, akivaizdu, kad vaikai liko be tėvų globos, vaikai esamomis sąlygomis negali grįžti į savo šeimą, todėl P. P., U. P. ir E. P. nustatytina nuolatinė globa (CK 3.251 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3 straipsnyje įtvirtintas prioritetinės vaiko teisių, interesų apsaugos bei gynimo principas, kuris reiškia, kad bet kurį vaiką liečiantį veiksmą būtina įvertinti vaiko interesų požiūriu, užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte pabrėžiama, kad visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Vaikui turi būti sudarytos sąlygos, kad nurodytos teisės būtų įgyvendinamos ir tais atvejais, kai vaikas neturi tėvų, kai tėvai negali sudaryti sąlygų vaiko, fizinei, protinei, dvasinei, dorovinei ir socialiniai raidai ar kai tėvų valdžia yra apribota. Būtent vaiko globa ir rūpyba padeda įgyvendinti vaiko teises, kai šito negali ar nenori daryti vaiko tėvai (CK 3.248 str.). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.248 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vaiko globos ir rūpybos uždaviniai, paskirti vaikui globėją, kuris rūpintųsi, auklėtų, jam atstovautų ir gintų vaiko teises ir teisėtus interesus; sudarytų sąlygas vaiko gyvenimui, kurios atitiktų jo amžių, sveikatą ir išsivystymą bei rengtų vaiką savarankiškam gyvenimui šeimoje ir visuomenėje.Ieškovas nurodė, kad tikslinga vaikų nuolatiniu globėju ir turto administratoriumi skirti Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namus, nes prašymų dėl vaikų globos negauta. Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namuose vaikams sudarytos tinkamos sąlygos vaikų higienai, ugdymui ir poilsiui. Todėl Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namai skirtini vaikų nuolatiniu globėju ir turto administratoriumi ir ten nustatytina vaikų gyvenamoji vieta.Sprendimas dalyje dėl nuolatinės globos nustatymo vykdytinas skubiai (CPK 283 str.).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikams periodinėmis išmokomis priteisimo

Ieškovas prašo iš atsakovės K. P. priteisti išlaikymą vaikams P. P., U. P. ir E. P. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui po 121,00 Eur nuo ieškinio padavimo dienos iki vaikų pilnametystės. Nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. spalio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1728-650/2014 dėl atsakovų santuokos nutraukimo iš atsakovo A. P. kiekvienam vaikui priteistas išlaikymas po 101,37 Eur kas mėnesį, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirta atsakovė K. P., o Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1728-650/2014 uzufrukto teise išlaikymui skirtomis lėšomis pavesta disponuoti Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namams. Todėl ieškovo reikalavimo priteisti išlaikymą iš atsakovo nepilnamečiams vaikams atsisakymas priimtinas ir civilinė byla šioje byloje nutrauktina.Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 1, 2 d.). Minėta teisės norma išlaikymo dydį pirmiausia sieja su protingais paties vaiko poreikiais. Teikiamas išlaikymas turi tenkinti jo būtinus poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str.), tačiau teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Turi būti randama protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų Vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.). Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.195 straipsnį tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią, išskyrus atvejus, kai vaikas įvaikinamas.Ieškovas, prašydamas priteisti iš atsakovės kiekvienam vaikui po 121,00 Eur išlaikymą kas mėnesį, šios sumos ieškinyje nedetalizuoja ir nenurodo, kokie nepilnamečių vaikų poreikiai būtų tenkinami iš šios sumos. Teismo vertinimu, ieškovo iš atsakovės prašoma priteisti išlaikymo vaikams suma nėra didelė ir galėtų būti pagrįsta, nes vaikų išlaikymui reikia įsigyti maisto, drabužių ir avalynės, ugdymo priemonių, kitų prekių, mokėti už jo ugdymą, pramogas, užtikrinti teisę į būstą. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad nepilnamečiai vaikai yra sveiki, specialių poreikių neturi. Kaip minėta, išlaikymo dydį lemia ir tėvų turtinė padėtis, todėl teismas turi įvertinti ir atsakovės turtinę padėtį. Pažymėtina, kad, jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-495/2008). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009), tačiau 1 MMA kriterijus, sprendžiant dėl išlaikymo dydžio, nėra imperatyvus, jis taikytinas priklausomai nuo konkrečios situacijos.Ieškovo nurodytos aplinkybės bei byloje esantys įrodymai patvirtina, jog atsakovė šiuo metu niekur nedirba, o laikotarpiu nuo 2015-11-11 iki 2015-11-217 ir laikotarpiu nuo 2016-03-02 iki 2016-04-24 dirbo pas individualią veiklą vykdančią I. S. ir nuo 2016-05-24 buvo įsidarbinusi (duomenys neskelbtini). Ieškovo pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovei nuo 2016 m. lapkričio 30 d. iki 2017 m. sausio 31 d. paskirta 51,00 Eur socialinė pašalpa. Atsakovė nuosavybės teise Nekilnojamojo turto registre registruotino turto bei transporto priemonių neturi.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą savo turtinę padėtį, pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais. Priešingu atveju atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Netinkamas tėvų pareigų vykdamas ar visiškas jų nevykdymas pateisinami tik išimtinais atvejais (pvz., jei tai vyksta dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jų valios) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008, 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Pažymėtina, kad vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 str. 1 d.), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Dėl to, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Nagrinėjamu atveju, nors nėra visiškai tikslių duomenų apie atsakovės gaunamas pajamas, tačiau, įvertinus ieškovo pateiktus duomenis, darytina išvada, kad atsakovės gaunamos pajamos yra labai mažos, nepastovios. Kita vertus, atsakovė yra darbingo amžiaus, duomenų, kad jos darbingumas būtų apribotas dėl sveikatos problemų nėra, atsakovė pati informavo, kad nuo 2017-01-07 išvyko į Ispaniją. Atsakovė nenurodė, kad ieškovo prašomas priteisti išlaikymas turėtų būti sumažintas. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti. Atsakovė turi imtis priemonių, kad būtų užtikrintas jos gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris užtikrintų nepilnamečių vaikų, kurie negali dirbti ir gauti pajamų, poreikius. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Atsakovė byloje neteikė jokių įrodymų, kad dėl sveikatos problemų ji ateityje negalės gauti pajamų, kurios užtikrintų jos nepilnamečių vaikų poreikius. Tačiau teismo vertinimu, būtiniems vaikų poreikiams patenkinti, atsižvelgiant į atsakovės turtinę padėtį, iš atsakovės priteistina kiekvienam vaikui po 100,00 Eur išlaikymo kas mėnesį.Įvertinus nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, padarius išvadą, kad minimaliems vaiko poreikiams tenkinti būtina 100,00 Eur suma per mėnesį, kuri realiai atitinka atsakovės turtinę padėtį, iš atsakovės priteistinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams P. P., U. P. ir E. P. periodinėmis išmokomis po 100,00 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos, t. y. nuo 2016 m. kovo 2 d., iki vaikų pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.208 str.), o išlaikymo lėšų tvarkytoju paskirtini Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namai (CK 3.203 str.). Sprendimas dalyje dėl išlaikymo vykdytinas skubiai (CPK 282 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo aspektu konstatuotina, kad šis sprendimas yra priimtas ieškovo naudai.Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo paduodant ieškinį. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2016 m. lapkričio 18 d. sprendimu Nr. 2.5-(NTP-2)-16-T-3854-19350 atsakovei K. P. suteikta antrinė teisinė pagalba ir ji 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, todėl šioje byloje mokėtinas 41,00 Eur žyminis mokestis išieškomas iš atsakovo A. P. į valstybės biudžetą. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 7,54 Eur ir yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos priteistinos iš atsakovo A. P. valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–265, 268–270, 284 ir 406 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Neterminuotai apriboti tėvo valdžią atsakovui A. P., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečių vaikų P. P., a. k. (duomenys neskelbtini), U. P., a. k. (duomenys neskelbtini), ir E. P., a. k. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Terminuotai apriboti motinos valdžią atsakovei K. P., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečių vaikų P. P., a. k. (duomenys neskelbtini), U. P., a. k. (duomenys neskelbtini), ir E. P., a. k. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Nustatyti P. P., a. k. (duomenys neskelbtini), U. P., a. k. (duomenys neskelbtini), ir E. P., a. k. (duomenys neskelbtini), nuolatinę globą.

Paskirti P. P., a. k. (duomenys neskelbtini), U. P., a. k. (duomenys neskelbtini), ir E. P., a. k. (duomenys neskelbtini), nuolatiniu globėju ir globotiniams priklausančio turto administratoriumi Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namus, kodas 191015237.

Nustatyti P. P., a. k. (duomenys neskelbtini), U. P., a. k. (duomenys neskelbtini), ir E. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namuose, kodas 191015237, buveinė K. Korsako g. 61, Šiaulių m., Šiaulių m. sav.

Priteisti iš atsakovės K. P., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiams vaikams P. P., a. k. (duomenys neskelbtini), U. P., a. k. (duomenys neskelbtini), ir E. P., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 100,00 Eur (vieną šimtą eurų 00 ct) kiekvienam vaikui kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2016 m. kovo 2 d. iki vaikų pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, o Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namus, kodas 191015237, paskiriant priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoju.

Priteisti iš atsakovo A. P., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei 41,00 Eur (keturiasdešimt vieno euro 00 ct) žyminį mokestį, ir 7,54 Eur (septynių eurų 54 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, pinigus pervedant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo ir nuolatinės globos nustatymo vykdyti skubiai.

Civilinę bylą dalyje pagal ieškovo reikalavimą priteisti išlaikymą iš atsakovo A. P. nutraukti.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Specialiame interneto tinklapyje per 3 darbo dienas nuo teismo sprendimo už akių priėmimo dienos paskelbti šio turinio pranešimą:

„Šiaulių apylinkės teisme 2017 m. sausio 18 d. priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-30-776/2017 (Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02027-2016-2) pagal ieškovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, kodas 188771865, ieškinį atsakovams K. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. P., gim. (duomenys neskelbtini), dėl terminuoto ir neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, nuolatinės vaikų globos nustatymo, globėjo bei turto administratoriaus paskyrimo, vaikų globos vietos nustatymo ir išlaikymo vaikams priteisimo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atsakovo A. P. gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos, todėl jam sprendimas yra įteikiamas viešo paskelbimo būdu. Atsakovas informuojamas, kad procesiniai dokumentai laikomi įteikti pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklapyje dieną. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą. Informacijos teirautis tel. (8 41) 421434.“.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.