Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jūratės Petraškienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. N. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 24 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos) ir jam paskirtos šios bausmės:

pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2021 m. balandžio 9 d. veika) – 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė,

pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2021 m. gegužės 3 d. veika) – 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį (vienus metus) švelnesnės, ir subendrinta bausmė paskirta – 4 (ketveri) metai laisvės atėmimo.

Bausmę paskirta atlikti pataisos įstaigoje, bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

G. N. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – panaikintos, joms tapus nebereikalingoms (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 139 straipsnis).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. G. N. nuteistas už tai, kad jis 2021 m. balandžio 9 d., apie 12.00 val., (duomenys neskelbtini), automobilyje „VW Golf“, asmeniui, kuriam tyrimas išskirtas, už 120 Eur neteisėtai pardavė narkotinės medžiagos – karfentanilio, kurios dalį asmuo, kuriam tyrimas išskirtas, su V. B. suvartojo tame pačiame automobilyje, o likusią dalį narkotinės medžiagos – karfentanilio, kurio masė 0,0005995 g, apie 14.00 val. (duomenys neskelbtini) kieme, asmens, kuriam tyrimas išskirtas, kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

2. Be to, G. N. nuteistas už tai, kad jis 2021 m. gegužės 3 d., apie 15.30 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), asmeniui, kuriam tyrimas išskirtas, už 80 Eur neteisėtai pardavė narkotinės medžiagos – karfentanilio, kurio masė 0,000153 g.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė šį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo G. N. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose.

6. Kaltinant asmenį padarius konkrečią nusikalstamą veiką, kiekvienu atveju turi būti nustatyta tos nusikalstamos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma. Nuosprendyje teismas turi konstatuoti, ar pakanka surinktų įrodymų, ar jie leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes. Teismas turi išskirtinę kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

7. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis G. N. ginčija pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų aspektu ir nurodo į pažeidimus, jo manymu, padarytus teismui taikant BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, reglamentuojančias įrodymų vertinimo išsamumą ir nešališkumą. Pagal šių nuostatų prasmę teismo vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus formuojamas išsamiai patikrinus visus byloje esančius reikšmingus duomenis, palyginus juos tarpusavyje, pašalinus prieštaravimus. Teismų praktikoje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o tik patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję ir iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, dar kartą patikrinus ir įvertinus G. N. kaltinančius bei teisinančius bylos duomenis, buvo nustatyta šio asmens kaltė padarius dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje, todėl padarytos motyvuotos išvados, jog apeliantui inkriminuotas kaltinimas pasitvirtino.

8. Pagal BK 260 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. Kiekviena iš šių alternatyvių veikų atitinka savarankišką nusikaltimo sudėtį ir bet kurios iš jų padarymas gali būti (esant visiems sudėties požymiams) pakankamas pagrindas baudžiamajai atsakomybei pagal BK 260 straipsnio 1 dalį kilti. Šiuo atveju G. N. yra inkriminuotas narkotinės medžiagos – karfentanilio – platinimas. Neteisėtas narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimas – tai šių medžiagų perdavimas kitiems asmenims atlygintinai (pavyzdžiui, parduodant už tam tikrą sumą ar kitą atlygį) ar neatlygintinai (pavyzdžiui, dovanojant).

9. Pagrindiniai apeliaciniame skunde nurodyti motyvai, kodėl G. N. atžvilgiu turėtų būti priimtas išteisinamasis nuosprendis, yra tai, jog narkotinių medžiagų perdavimo kitam asmeniui faktas, kaip ir pinigų už neva perkamas psichiką veikiančias medžiagas perdavimo momentas, nebuvo užfiksuoti, apylinkės teismas iš esmės vadovavosi vieno liudytojo, kuris nebuvo apklaustas teisme ar pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodymais, be to, teismas nepagrįstai kritiškai vertino jo nuoseklius parodymus apie tai, kad turi priklausomybę narkotinėms medžiagoms, kurias pirkdavo tiek vienas, tiek kartu su kitais pažįstamais asmenimis, su kuriais taip pat ir dalindavosi šiomis medžiagomis.

10. Teisėjų kolegija, nesutikdama su pirmiau išdėstytais apelianto skundo teiginiais, pažymi, kad ikiteisminis tyrimas pirmiausia buvo pradėtas dėl gauto raštiško pranešimo, jog E. P. (duomenys neskelbtini) mieste galimai užsiima narkotinių medžiagų platinimu. Tyrimo metu nustatyta, jog narkotines medžiagas E. P. galimai įgyja iš G. N., todėl tolesnis tyrimo vykdymas buvo nukreiptas į pastarąjį asmenį. Policijos pareigūnams gavus informacijos, jog E. P. ir V. B. planuoja iš (duomenys neskelbtini) tarpmiestiniu autobusu į (duomenys neskelbtini) parsivežti narkotinių medžiagų, buvo nuspręsta atlikti neatidėliotinus veiksmus ir šią informaciją patikrinti (1 t., b. l. 15). 2021 m. balandžio 9 d. E. P. buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini) autobusų stotyje, atlikta jo asmens krata ir kelnių kišenėje rasti du paketėliai su biria medžiaga (1 t., b. l. 18–19). Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2021 m. balandžio 29 d. specialisto išvada nustatyta, kad pas E. P. kratos metu rastų medžiagų sudėtyje yra narkotinės medžiagos – karfentanilio, kurio masė yra 0,00005995 g (1 t., b. l. 25–27).

11. E. P. 2021 m. balandžio 9 d. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir jis apklaustas įtariamuoju. Šios apklausos metu E. P. paaiškino, kad iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) kartu su V. B., kurį buvo pažadėjęs pavaišinti narkotine medžiaga, važiavo įsigyti šios medžiagos. Nuvažiavo iki (duomenys neskelbtini), apie 10.40 val. jis paskambino asmeniui, pravarde „G.“, kurio telefono numeris yra (duomenys neskelbtini), paklausė, ar viskas gerai. Tai reiškia, ar turi narkotinių medžiagų. Šis atsakė, jog viskas gerai, sutarė susitikti prie bažnyčios. Tuomet privažiavo „G.“, jis įlipo į šio mašinos priekį, o V. B. – ant galinės sėdynės, pavažiavo kiek nuošaliau, netoli „Iki“ parduotuvės, tada „G.“ padavė jam du paketėlius, juose turėjo būti po 0,5 gramo fentanilio, jis sumokėjo 80 eurų. Po to V. B. nuėjo į parduotuvę nupirkti buteliuko vandens ir sugrįžo į automobilį. Būnant transporto priemonėje, jis padarė vandens bei narkotinių medžiagų mišinį ir sutraukė į du švirkštus, kurių vieną susileido pats, o kitą davė V. B.. Tuomet vyko į (duomenys neskelbtini) autobusų stotį, kur buvo sulaikyti policijos pareigūnų (2 t., b. l. 25–26).

12. Apeliantas skunde atkreipia dėmesį, jog šiais E. P. parodymais negalima vadovautis ne tik todėl, kad jie buvo duoti tik ikiteisminio tyrimo pareigūnui, bet ir dėl to, jog E. P. apklausos metu buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad karfentanilio skiedinį E. P. kartu su V. B. vartojo apie 12.27 val. (tuo metu jo telefonas jungėsi prie celės, esančios (duomenys neskelbtini)), apie 13.50 val. jie buvo sulaikyti autobusų stotyje, o įtariamojo apklausa pradėta tik 17.15 val., t. y. nuo narkotinės medžiagos vartojimo momento iki apklausos pradžios buvo praėję maždaug penkios valandos, kas įvertinus aplinkybę, jog E. P., jo paties teigimu, per dieną suvartoja iki penkių tokių dozių, leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog narkotinių medžiagų poveikis jau buvo praėjęs ar bent jau ženkliai susilpnėjęs. Be to, iš pareigūnų tarnybinių pranešimų turinio matyti, jog sulaikymo metu E. P. nesielgė agresyviai ar neadekvačiai, t. y. jis buvo sąmoningas ir orientuotas, todėl vertinti, kad jo parodymų turiniui galėjo turėti įtakos pavartota narkotinė medžiaga, pagrindo nėra. Be to, savo pirminius parodymus E. P. patvirtino ir 2021 m. gegužės 12 d. vykusios įtariamojo apklausos metu (2 t., b. l. 34–35), o 2021 m. gegužės 17 d. vykusios įtariamojo apklausos metu (2 t., b. l. 40–41) E. P. pripažino, kad iš to paties „G.“ karfentanilio pirko ir 2021 m. gegužės 3 d., t. y. susitiko (duomenys neskelbtini) prie bažnyčios ir „G.“ mašina važiavo iki „D.“ parduotuvės. Ten padavė „G.“ pinigus, šis kažkur išvažiavo, grįžo už 20-30 minučių ir nuvežė jį į (duomenys neskelbtini) autobusų stotį. Bevažiuojant padavė jam maišelį su milteliais. Paskutinį kartą E. P. įtariamuoju buvo apklaustas 2021 m. spalio 26 d., tačiau savo parodymų turinio nekeitė (2 t., b. l. 61–62).

13. Asmens parodymo atpažinti protokolu (2 t., b. l. 46–51) nustatyta, kad E. P. 2021 m. gegužės 21 d. atpažino G. N., kaip asmenį, pravarde „G.“, iš kurio ne kartą pirko narkotines medžiagas, todėl šį yra gerai įsidėmėjęs. Apklausti E. P. teisiamojo posėdžio metu nebuvo galimybės, nes Gyventojų registro duomenimis (duomenys neskelbtini) jis mirė (3 t., b. l. 106). Tais atvejais, kai kaltinimas grindžiamas mirusio asmens (kuriam kaltinamasis niekada neturėjo galimybės užduoti klausimų) parodymais, pagrindinis kriterijus yra tokių parodymų, kaip duomenų, svarba ar net lemiamumas. Teismų praktikoje nurodyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio pagrindimas mirusio asmens parodymais galimas ne visais, o tik išimtiniais atvejais, jeigu yra kitų procesinių garantijų, suteikiamų kaltinamajam. Be to, mirusio asmens, o juo labiau pagrindinio kaltinimo liudytojo parodymai, kai jie teismo posėdyje perskaitomi BPK 276 straipsnio 4 dalies tvarka, gali būti naudojami tik kaip priemonė kitiems įrodymams patikrinti, o ne kaip savarankiškas įrodymų šaltinis. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas šios teismų praktikoje suformuotos taisyklės laikėsi ir pakankamai išsamiai aptarė kitus netiesioginius įrodymus, kurie sudaro nuoseklią bei neprieštaringą įrodymų grandinę ir tuo pačiu patvirtina mirusio asmens parodymus.

14. Visų pirma, reikšmingi yra liudytojo V. B. parodymai, kuris teisiamojo posėdžio metu patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir paaiškino, kad 2021 m. balandžio 9 d. kartu su E. P. pastarojo iniciatyva važiavo į (duomenys neskelbtini). E. P. buvo pažadėjęs jį pavaišinti narkotinėmis medžiagomis. Išlipo (duomenys neskelbtini), viską telefonu derino E. P.. Privažiavo „VW Golf“ markės, pilkos spalvos automobilis, E. P. įsėdo į priekinę keleivio vietą, o jis – ant galinės sėdynės. Narkotinių medžiagų bei pinigų už jas perdavimo momento jis nematė, buvo išlipęs iš automobilio ir nuėjęs į parduotuvę nupirkti vandens. Grįžus į mašiną, buvo paruoštos dozės ir jis ten pat susileido vieną švirkštą. Iš poveikio suprato, kad tai fentanilis (3 t., b. l. 164). Vyresniojo tyrėjo K. B. 2022 m. gegužės 20 d. tarnybiniu pranešimu (2 t., b. l. 189) nustatyta, kad G. N. laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 9 d. iki 2021 m. birželio 5 d. naudojosi automobiliu „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pilkos spalvos, ir su šiuo automobiliu padarė keturis administracinius nusižengimus, kas užfiksuota Administracinių nusižengimų registre.

15. Teisiamojo posėdžio metu G. N. pripažino, kad jį vadina G. arba „G.“, tačiau jis niekam narkotinių medžiagų nėra pardavęs, pastarųjų yra keletą kartų pirkęs kartu su E. P., abu pirko savo reikmėms, asmeniniam vartojimui. Narkotikus pirko iš asmens, pravarde „N.“ arba „B.“, šis stovėdavo prie (duomenys neskelbtini) turgaus ar (duomenys neskelbtini) prie „B.“ (4 t., b. l. 3–4). Tokius nuteistojo parodymus paneigia ne tik mirusio asmens bei kartu su šiuo vykusio V. B. parodymai, tačiau ir kita bylos medžiaga. 2021 m. gegužės 17 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolas bei suvestinė (1 t., b. l. 159–175) patvirtina, kad G. N. ir E. P. bendravo tarpusavyje tiek 2021 m. balandžio 9 d., tiek 2021 m. gegužės 3 d., t. y. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo dienomis. 2021 m. balandžio 9 d. vykusių pokalbių metu buvo suderinta susitikimo vieta (duomenys neskelbtini), taip pat pinigų suma, neva turima atiduoti už skolą. Nors žodis „narkotikai“ pokalbių metu nėra minimas, tačiau akivaizdu, jog asmenys sąmoningai stengiasi jo neminėti. Atkreiptinas dėmesys, jog tos pačios dienos vakare, kai E. P. jau buvo paleistas iš sulaikymo ir apklaustas įtariamuoju, jis vėl paskambino G. N. ir informavo šį, jog buvo sulaikytas policijos pareigūnų, taip pat, kad pas jį buvo rasta „kaifo“ bei jo naudojamame telefone nustatytas G. N. telefono numeris, todėl pastarasis turi jį pasikeisti. 2021 m. gegužės 3 d. E. P. vėl skambino G. N. ir tarėsi susitikti, po šio susitikimo pas E. P. vėl rasta narkotinės medžiagos – karfentanilio.

16. Pirmosios instancijos teisme liudytoju apklaustas pareigūnas R. T. paaiškino, kad E. P. ir G. N. susiskambindavo tik su tam tikru tikslu, nors perkeltinėmis prasmėmis šie asmenys nebendravo, tačiau iš savo darbo patirties jis suprato, jog kalbama būtent apie narkotines medžiagas (3 t., b. l. 136). Vertinti, jog pareigūnas piktybiškai apkalbėjo asmenį, pagrindo nėra, nes su apeliantu jo nesieja jokie šališkumą galintys lemti ryšiai. Nesutiktina su nuteistuoju tuo aspektu, jog R. T. darė tik subjektyvią prielaidą apie tarimąsi dėl narkotinių medžiagų įsigijimo, iš tiesų, pareigūnas, remdamasis sukauptomis žiniomis bei patirtimi, susiformavo vidinį įsitikinimą, jog yra ruošiamasi nusikalstamos veikos vykdymui, kas atliekant tolesnius procesinius veiksmus ir pasitvirtino.

17. Teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismas pagrįstai išanalizavo E. P. ir G. N. fiksuotų tarpusavio sujungimų duomenis ir nustatė, kad minėti asmenys 2021 m. balandžio 9 d. turėjo susitikti Garliavoje ne anksčiau kaip 12.27 val., o kadangi E. P. (duomenys neskelbtini) autobusų stotyje buvo sulaikytas 13.50 val., vadinasi, narkotines medžiagas jis turėjo įsigyti maždaug per 1 val. 23 min. Šiuo laikotarpiu nebuvo nustatyta, kad E. P. telefonas būtų jungęsis prie G. N. nurodytų vietų, kuriose neva būdavo narkotinių medžiagų pardavėjas, pravarde „N.“, „B.“, t. y. (duomenys neskelbtini) turgus ar (duomenys neskelbtini) mikrorajone esanti „B.“.

18. Aplinkybę, jog E. P. davė teisingus parodymus ir kalbėdamas apie 2021 m. gegužės 3 d. vykusį narkotinių medžiagų įsigijimą iš „G.“ (G. N.), patvirtina apžiūrėti prekybos centro „D.“ vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuota, kaip E. P. išlipa iš „Renault Clio“ automobilio, šis nuvažiuoja ir pasišalina iš kameros matymo lauko. Taip pat matosi, kaip E. P. išeina iš prekybos centro ir nueina link degalinės „Circle K“ (1 t., b. l. 139–145). Pažymėtina, jog apklausų metu E. P. buvo nurodęs, kad G. N. jį vežėsi link parduotuvės „D.“, ten jį išlaipino ir liepė palaukti 20-30 min., po to sugrįžo, padavė jam narkotines medžiagas ir nuvežė į (duomenys neskelbtini) autobusų stotį. Duomenų, kad šiuo laikotarpiu E. P. būtų susitikęs su kitais asmenimis, kurie jam būtų galėję perduoti narkotines medžiagas, byloje nėra.

19. Nors apeliantas teigia, kad jo parodymai apie narkotinių medžiagų įsigijimą iš asmens, pravarde „B.“ arba „N.“, ir jų vartojimą kartu su E. P. yra nuoseklūs, tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad savo įvykių versiją nuteistasis pateikė tik pirmosios instancijos teisme, kadangi ikiteisminio tyrimo metu jis atsisakė duoti parodymus (2 t., b. l. 108–109, 117–118). Teisminio bylos nagrinėjimo metu jis davė abstrakčius ir neišsamius parodymus, nesugebėdamas atsakyti nė į vieną jam papildomai užduodamą klausimą. G. N. taip pat nesugebėjo paaiškinti, kodėl E. P. būtų norėjęs jį apkalbėti ar jam pakenkti, jei, kaip teigia apeliantas, jie kartu draugiškai vartodavo narkotines medžiagas.

20. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos sudėties visuma G. N. buvo realizuota, apeliantas suprato į ką yra kėsinamasi ir norėjo taip elgtis, todėl jo išteisinimui pagrindo nėra.

21. Skiriant bausmę nuteistajam, bendrosios bausmių skyrimo taisyklės, įtvirtintos BK 54, 61 straipsniuose, pažeistos nebuvo. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė ir tinkamai įvertino veikos pavojingumą ir pobūdį (du sunkūs tyčiniai nusikaltimai, susiję su neteisėtu narkotinių medžiagų platinimu), nuteistojo asmenybę ir pavojingumą (anksčiau teistas, baustas administracine tvarka, nedirbantis), tai, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas, tinkamai įvertinęs šių aplinkybių tarpusavio santykį bei reikšmę parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį, pagrįstai sprendė, jog bausmės tikslams pasiekti skirtina laisvės atėmimo bausmė, bei teisingai nustatė šios bausmės dydį.

Dėl proceso išlaidų

22. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyrius pateikė pažymą Nr. APD-2023-12216, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nuteistajam G. N., nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka. Iš pateiktos pažymos matyti, kad advokatas Ramūnas Gudašius, pateikęs advokato orderį Nr. (duomenys neskelbtini), teikia antrinę teisinę pagalbą G. N. ir antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 185 Eur.

23. Vadovaujantis BPK 51 ir 106 straipsniais, teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali išieškoti iš jo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo procese (išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus). Ši nuostata apeliantui buvo išaiškinta 2023 m. liepos 3 d. nutartyje, kuria jam paskirtas gynėjas (4 t., b. l. 98). Pažymėtina, jog teisė į nemokamą teisinę pagalbą nėra absoliuti, ji gali būti teikiama tik tais atvejais, kai kaltinamasis (nuteistasis) neturi pakankamai lėšų. Visais atvejais turi būti objektyviai atsižvelgiama į jo turtinę padėtį. Šiuo atveju G. N. yra nuteistas realia laisvės atėmimo bausme, todėl jo galimybė užsidirbti ir padengti turimus skolinius įsipareigojimus yra apribota. Nors nuteistojo apeliacinis skundas yra atmetamas, tačiau jis buvo išnagrinėtas vieno posėdžio, trukusio nepilną pusvalandį, metu. Apelianto gynėjas trumpai pasisakė baigiamųjų kalbų metu, sudėtingi teisės taikymo klausimai šioje byloje nebuvo keliami, dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų gynėjas iš viso nepasisakė, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos dėl nuteistojo gynimo iš G. N. nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo G. N. apeliacinį skundą atmesti.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo G. N. nepriteisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.