Utenos apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo

V. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, lietuviui, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), deklaravusiam gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nesusituokusiam, pagrindinio išsilavinimo, neįgaliam, teistam.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. 2020 m. rugpjūčio 27 d., apie 10 val. 30 min., (duomenys neskelbtini) esančio gyvenamojo namo kambario pagrobė V. K. 350 Eur vertės nešiojamąjį kompiuterį Lenovo Yoga 3 14.

Nukentėjusioji V. K. paaiškino, kad kartu su kitais šeimos nariais gyvena (duomenys neskelbtini) esančiame name. Turėjo nešiojamąjį kompiuterį Yoga 3 14, kuriuo naudojosi ir brolis A. K.. Brolis kompiuterį laikė savo kambaryje namo antrame aukšte. 2020 m. rugpjūčio 27 d. vakare brolis paklausė, kur kompiuteris. Paaiškino, kad kompiuterio neėmė. Taip paaiškėjo, kad kompiuteris pavogtas. Kompiuterį pagrobusio V. M. nepažįsta, savo namuose jo nėra mačiusi, bendrauti su juo neteko. Po įvykio iš brolio sužinojo, kad V. M. yra buvęs jų namuose. Brolis sakęs, kad pažįsta V. M.. Įtarianti, kad kompiuterį V. M. pavogė ne savo iniciatyva, o buvo sukurstytas. Apie įtarimus pranešė tyrimą atliekantiems pareigūnams, bet šios aplinkybės nebuvo tiriamos. Dėl kompiuterio vagystės patyrė ne tik turtinę, bet ir neturtinę žalą, kuri turėtų būti atlyginta.

Liudytojas A. B. paaiškino, kad dirba (duomenys neskelbtini). 2020 m. rugpjūčio 27 d. važiavo maršrutu Visaginas–Ignalina per Rimšę. Vidiškių autobusų stotelėje apie 11 val. įlipo keli keleiviai. Paskutinis įlipo iš matymo pažįstamas asmuo, kurio pavardė M., o vardo nežino. Rankose jis laikė nešiojamą kompiuterį. Nusipirko bilietą iki Ignalinos. Pirkdamas bilietą, pasiūlė pirkti kompiuterį už vieną eurą. Paklausė, iš kur paėmė kompiuterį, bet tas atsakė, kad tai jo kompiuteris. Nuvijo M. šalin. Ignalinos autobusų stotyje M. išlipo iš autobuso, bet kur nuėjo, nematė. M. dažnai matydavo prie autobusų stoties prašinėjantį pinigų. Elgesys jo keistas, galima suprasti, kad protiškai atsilikęs.

Liudytoja M. K. paaiškino, kad yra parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), savininkė. 2020 m. rugpjūčio 27 d., apie 11 val. 30 min., į parduotuvėlę užėjo du vyrai. Tuo metu pirkėjų nebuvo, dirbo prie kompiuterio, darė bankinius pavedimus. Vieną iš jų – jaunuolį iš matymo gerai pažįsta, nes jis dažnai prie parduotuvių prašinėja pinigų, bet vardo ir pavardės nežino. Iš elgesio galima spręsti, kad jis protiškai atsilikęs. Jaunuolis, rankose laikydamas juodos spalvos nešiojamą kompiuterį, paklausė, ar galinti patikrinti kompiuterį. Atsakė, kad neturinti laiko ir liepė išeiti. Buvo labai užsiėmusi ir nesivėlė į jokias kalbas.

Pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką pavogtą kompiuterį V. K. įvertino 350 Eur (1 t., b. 1. 20).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo (1 t., b. l. 20-23, 30-33) matyti, kad 2020 m. rugpjūčio 27 d. 21 val. 12 min. – 21 val. 24 min., apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo antrame aukšte esančiame kambaryje ant stalo yra kompiuterio pelė su laidu ir kompiuterio maitinimo laidas su standartiniu LENOVO bloku.

Parodymų patikrinimo vietoje protokolas (1 t., b. l. 129-142) patvirtina, kad parodymų patikrinimo vietoje metu 2020 m. rugpjūčio 28 d. V. M. V. (duomenys neskelbtini) parodė namą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio pagrobė nešiojamąjį kompiuterį, o name parodė kambarį antrame aukšte ir kambaryje stalą, nuo kurio paėmė kompiuterį. Aplinkybės V. M. nurodytos parodymų patikrinimo vietoje metu atitinka įvykio vietos apžiūros metu nustatytas aplinkybes ir nukentėjusiosios parodymus, apie kompiuterio laikymo name vietą.

Teismas, remdamasis nukentėjusiosios V. K., liudytojo A. B., R. G., M. K. parodymais, įvykio vietos apžiūros ir parodymų patikrinimo vietoje protokolais, konstatuoja kad V. M. 2020 m. rugpjūčio 27 d., (duomenys neskelbtini) esančio gyvenamojo namo pagrobė 350 Eur vertės V. K. nešiojamąjį kompiuterį, t. y. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, atitinkančią Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje nurodytą.

Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. spalio 13 d. – lapkričio 27 d. atlikta teismo psichiatrijos ekspertizė nustatė V. M. (duomenys neskelbtini), reikalaujančiais dėmesio ir gydymo, žalingą alkoholio vartojimą. Baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu jis negalėjo suvokti pavojingos nusikalstamos veikos pobūdžio ir negalėjo savo veiksmų valdyti. V. M. rekomenduojama taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis Rokiškio psichiatrijos ligoninėje (2 t, b. l. 24-27).

Teismo posėdžio metu teismo psichiatras ekspertas Julius Meškelė taip pat davė išvadą, kad V. M. dėl lengvo protinio atsilikimo su reikšmingais elgesio sutrikimais, reikalaujančiais dėmesio ir gydymo, negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų, todėl jam rekomenduojama taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

V. M., darydamas Baudžiamojo kodekso uždraustą veiką, dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų, t. y. Baudžiamojo kodekso uždraustą veiką jis padarė būdamas nepakaltinamas (Baudžiamojo kodekso 17 straipsnis), todėl V. M. turi būti taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis Rokiškio psichiatrijos ligoninėje (Baudžiamojo kodekso 17 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Nukentėjusioji šioje baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo iš kaltų asmenų (1 t., b. 1. 55-58).

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis nustato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Tačiau pažymėtina, jog teismas, nustatydamas žalą ir priimdamas sprendimą dėl jos atlyginimo, taip pat turi vadovautis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis. Šio kodekso 6.268 straipsnis, apibrėžiantis atsakomybę už savo veiksmų reikšmės suprasti negalinčio fizinio asmens padarytą žalą, nurodo, kad fizinis asmuo, padaręs žalą tokios būsenos, kai jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, už padarytą žalą neatsako. Taigi, tuo atveju, kai asmeniui žala padaroma nebaudžiamais veiksmais, t. y. kai žala padaryta asmens, kuris negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti (Civilinio kodekso 6.268 straipsnis), žalos klausimas gali būti sprendžiamas tik civilinio proceso tvarka, todėl civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 400-401,403 straipsniais,

nutaria:

V. M. dėl V. K. kompiuterio pagrobimo 2020 m. rugpjūčio 27 d. pripažinti nepakaltinamu.

V. M. taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Panaikinti Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos Erikos Leleikienės 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutarimu V. M. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

V. K. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus.