- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-01-04
- Bylos Nr.
- I1-3219-561/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03596-2022-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Arūnas Kaminskas
- Pareiškėjas
- V. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus kalėjimo
- Kategorijos
- 20.2.3.1Neturtinė žala
- 55.1.3Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus kalėjimo, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. S. kreipėsi į teismą, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus kalėjimo, priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Nurodo, kad 2022 m. liepos 5 d. Vilniaus kalėjimo parduotuvėje pareiškėjui nebuvo leista nustatytu laiku apsipirkti. Nuteistieji turi teisę du kartus per savaitę apsipirkti vietinėje parduotuvėje. Skelbime buvo nurodyta, kad 2 ir 3 būriai minėtą dieną bus leidžiami apsipirkti nuo 13.00 val., bet būrius pradėjo leisti tik nuo 15.30 val., o jau 16.25 val. budintis pareigūnas pasakė, kad parduotuvė uždaroma. Dėl minėto atvejo pareiškėjas teikė skundą Vilniaus kalėjimo direktoriui, vėliau Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas). Pareiškėjas su gautais sprendimais nesutinka. Pareiškėjas turėjo teisę apsipirkti tik sekančią dieną. Dėl to pareiškėjui buvo padaryta materialinė ir moralinė žala. Pareiškėjo teigimu, jis buvo nubaustas, kaip yra baudžiami nuteistieji, nesilaikantys taisyklių.
Papildomuose paaiškinimuose nurodo, kad būtent Vilniaus kalėjimo pareigūnai neužtikrino, kad pareiškėjas turėtų galimybę savalaikiai apsipirkti. Jam kilusią moralinę žalą apibūdino kaip patirtą stresą, pergyvenimą, o fizinę, kaip negalėjimą įsigyti vaisių, daržovių, vitaminų.
Atsiliepimas
Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujantis Vilniaus kalėjimas atsiliepimo argumentais prašo pareiškėjo skundą atmesti.
Nurodo, kad Vilniaus kalėjimo teritorijoje apsiprekinimo paslaugą nuteistiesiems (suimtiesiems) teikia UAB „Lobby Baltic“, kuri informavo Vilniaus kalėjimo administraciją, jog dėl esančio darbuotojų stygiaus įstaigoje veikiančioje parduotuvėje, dalis Vilniaus kalėjime laikomų nuteistųjų (suimtųjų) 2022 m. liepos 5 d. nebuvo apiprekinti. Tą pačią dieną taip pat vyko nuteistųjų (suimtųjų), laikomų Vilniaus kalėjimo 2-ojo gyvenamojo korpuso 1-ame ir 2-ame aukšte, apiprekinimas. Atsižvelgiant į tai, kad pardavėjos dėl didelio darbo krūvio ir darbuotojų stygiaus nespėdavo apiprekinti nuteistųjų (suimtųjų) nustatytu laiku, įvyko nukrypimas nuo nustatyto grafiko. Pažymi, kad priežastys, dėl kurių neįvyko pareiškėjo apsipirkimas UAB „Lobby Baltic“ parduotuvėje, veikiančioje Vilniaus kalėjimo teritorijoje, buvo išsamiai išaiškintos pareiškėjui Vilniaus kalėjimo 2022 m. rugpjūčio 4 d. rašte Nr. 42-1739.
Pabrėžia, kad Vilniaus kalėjimo administracija savarankiškai neteikia įstaigoje laikomiems nuteistiesiems (suimtiesiems) apiprekinimo paslaugos ir įstaigoje veikianti parduotuvė nėra Vilniaus kalėjimo struktūrinis padalinys. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas nedetalizuoja, kuo konkrečiai pasireiškia tariamai patirta žala, nepateikia jokių įrodymų, pagrindžiančių šios žalos atsiradimą ir jos dydį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos pareigos pareiškėjui atlyginti neturtinę žalą, kuri, pareiškėjo teigimu, buvo padaryta neteisėtais Vilniaus kalėjimo veiksmais. Institucijos neteisėtumą pareiškėjas sieja su galimybės apsipirkti neužtikrinimu, kaip reglamentuota Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 „Dėl pataiso įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 35 punkte. Pareiškėjo nuomone, būtent Vilniaus kalėjimo veiksmai (neveikimas) sąlygojo pareiškėjo teisių pažeidimą bei sukėlė pareiškėjui fizinę ir emocinę žalą, kurią prašė kompensuoti pinigais. Taigi, kaip nustatyta iš skundo argumentų, reikalavimas dėl žalos atlyginimo kildinamas iš institucijos neveikimo, todėl, siekiant įrodyti institucijos veiksmų neteisėtumą, žalos aspektu, būtent pareiškėjui kyla pareiga įrodyti priežastinį ryšį tarp Vilniaus kalėjimo veiksmų (neveikimo) ir kilusios žalos.
Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjui 2022 m. liepos 5 d. nebuvo sudaryta teisė apsipirkti parduotuvėje dėl parduotuvės darbuotojų trūkumo. Pareiškėjas dėl kilusių nepatogumų kreipėsi į Vilniaus kalėjimą, vėliau į Kalėjimų departamentą. Vilniaus kalėjimas ir Kalėjimų departamentas dėl pareiškėjo keliamo ginčo atsakė atitinkamais sprendimais, kurių teisėtumas byloje nėra nagrinėjamas.
Byloje ginčas keliamas dėl Vilniaus kalėjimo neveikimo, t. y. neužtikrinus pareiškėjui 2022 m. liepos 5 d. apsipirkti Vilniaus kalėjimo parduotuvėje, tuo pažeidžiant pareiškėjo teisę gauti vaisių, daržovių, vitaminų.
Neturtinės žalos, padarytos neteisėtais valstybės ar savivaldybės institucijų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios, kad asmeniui padarytos moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas.
Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 9.271 straispnyje. Šiame straipsnyje nustatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis).
CK 6.271 straipsnyje nustatyta, kad viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Žalą padariusio asmens kaltė yra preziumuojama, laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnis). Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (ir turtinės, ir neturtinės) privalo būti tenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-556-1355/2010).
Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasiniai sukrėtimai, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (žr. pvz. Lietuvos Aukščiaujojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Taigi, reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galbūt neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų konkrečią išraišką (galbūt kilsiančias pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsio prasme (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-520-1168/2013).
Kaip matyti iš į bylą pateikto Vilniaus kalėjimo atsakymo pareiškėjui, teisė apsipirkti 2022 m. liepos 5 d. buvo apribota dėl UAB „Lobby baltic“ veiksmų – pardavėjos dėl didelio darbo krūvio ir darbuotojų stygiaus nespėjo apiprekinti nuteistųjų (suimtųjų) nustatytu laiku, dėl ko įvyko nukrypimas nuo grafiko.
Pareiškėjas skunde teismui nurodo, kad apsipirko sekančią apsipirkimo dieną pagal grafiką. Atsakovas pateikė teismui papildomus rašytinius įrodymus, kurie patvirtina, kad pareiškėjas parduotuvėje atsiskaitė 2022 m. liepos 9 d. (Žiniaraštis sąskaitai pagal dimensijas).
Vidaus tvarkos taisyklių 35 punkte nustatyta, kad paprastajai ir drausmės grupėms priskirtiems nuteistiesiems (suimtiesiems) sudaromos sąlygos apsipirkti pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) parduotuvėje ne rečiau kaip kartą per savaitę, o lengvajai grupei priskirtiems nuteistiesiems – ne rečiau kaip du kartus per savaitę. Kaip matyti iš šios teisės nuostatos, pataisos įstaiga nuteistiesiems (suimtiesiems) turi užtikrinti ne mažiau kaip dviejų kartų per savaitę apsipirkimą pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) parduotuvėje.
Pareiškėjas Vilniaus kalėjimo neteisėtus veiksmus sieja su Vidaus tvarkos taisyklių 35 punkte nustatytos sąlygos neužtikrinimu. Iš atsakovo pateikto Žiniaraščio sąskaitai pagal dimensijas matyti, kad pareiškėjas parduotuvėje apsipirko 2022 m. liepos 9 d. Iš nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 4 d. iki 2022 m. liepos 10 d. parduotuvėje apsipirko vieną kartą. Pareiškėjas teismui nurodo, kad jis turėjo teisę parduotuvėje apsipirkti du kartus, tačiau teismas pažymi, kad pareiškėjas nenurodo aplinkybių, jog laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 4 d. iki 2022 m. liepos 10 d. (išskyrus 2022 m. liepos 5 d.) tokia galimybė jam nebuvo suteikta. Pažymėtina, jog suteikta teise pareiškėjas galėjo nesinaudoti ir neapsipirkinėti parduotuvėje. Byloje nėra pateikta jokių rašytinių įrodymų ar argumentų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas būtų pageidavęs apsipirkimo du kartus, o atsakovas nebūtų suteikęs tokios galimybės.
Pareiškėjas nors ir nurodo, kad dėl patirtų nepatogumų patyrė stresą, pergyvenimą, negalėjo įsigyti vaisių, daržovių, vitaminų, tačiau visi šie argumentai yra grindžiami tik bendro pobūdžio nusiskundimais ir abstrakčiais argumentais, kurių pareiškėjas neindividualizavo. Pareiškėjas į bylą nepateikė jokių neginčijamų įrodymų, kad pareiškėjo dėl nustatytų pažeidimų patirti nepatogumai bei dvasinės kančios turėjo poveikį jo sveikatai.
Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje yra suformuluota taisyklė, kad tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliuojamą sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus, jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis, o tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei sveikatos būklė (žr. pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1978 m. sausio 18 d. sprendimą byloje Airija prieš Jungtinę Karalystę, 5310/71). Praktikoje nurodoma ir tai, kad asmens kalinimo sąlygos turi būti suderinamos su pagarba žmogaus orumui, kad sulaikymo priemonių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų kalinamajam tokių kančių ar sunkumų, kurių intensyvumas viršytų kalinimui neišvengiamai būdingą kentėjimo laipsnį, bei, kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, kalinčiojo sveikata ir gerovė būtų tinkamai apsaugotos (žr. 2013 m. liepos 30 d. sprendimą byloje T. B. prieš Rumuniją, 19730/10; 2001 m. liepos 24 d. sprendimas byloje V. prieš Lietuvą, Nr. 44558/98, 2000 m. spalio 26 d. sprendimas byloje K. prieš Lenkiją, 30210/96).
Teismas, pažymi, kad vien tik atitinkamos neturtinės teisės pažeidimas nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, todėl neturtinei žalai atlyginti už neturtinių teisių pažeidimą yra būtinos visos atitinkamu atveju įstatymo reikalaujamos civilinės atsakomybės sąlygos (žr. LVAT 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-548/2010, LVAT 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1452/2010).
Darytina išvada, kad aptariamais veiksmais pareiškėjui nėra padarytas net menkiausio laipsnio neigiamas poveikis. Neturinė žala konstatuojama tik tada, kai ją sukeliantys neteisėti veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški. Nagrinėjamu atveju atsakovo veiksmų neteisėtumas taip pat nėra įrodytas. Be to, pareiškėjas nepateikė jokių jo patirtą neturtinę žalą pagrindžiančių įrodymų (medicininių dokumentų apie pablogėjusią sveikatą, emocinę būseną ar pan.), o tik apsiribojo bendro pobūdžio teiginiais, todėl ir ši aplinkybė įrodo jo reikalavimo dėl prašomos priteisti neturtinės žalos nepagrįstumą.
Nenustačius Vilniaus kalėjimo personalo neteisėtų veiksmų bei neturtinės žalos atsiradimo CK 6.271 straipsnio prasme, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimo dėl žalos atlyginimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132, 133 straipsniais, teisėjas
nusprendžia:
Pareiškėjo V. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinį teismą.