- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-10-09
- Bylos Nr.
- 1-770-1082/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-00814-2023-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rita Dirkė
- Kaltinamasis
- A. L.
- Advokatai
- Algimantas Kolpertas
neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, specialaus vidurinio išsilavinimo, nevedęs, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini) autošaltkalviu, neteistas,
kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje (4 veikos), 146 straipsnio 2 dalyje, 138 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 2 dalyje ir 148 straipsnio 1 dalyje, padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. L. 2021 m. birželio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) namo (duomenys neskelbtini) bute žarstekliu sudavė V. G. du smūgius į šonus, tuo sukeldamas V. G. fizinį skausmą.
Be to, A. L. 2022 m. liepos mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, apie 18 val., (duomenys neskelbtini) namo kieme, rankos kumščiu sudavė nenustatytą skaičių, bet ne mažiau kaip keturis smūgius V. G. į krūtinę bei vieną smūgį į smakrą, jį prakirsdamas, tuo sukeldamas V. G. fizinį skausmą.
Be to, A. L. 2022 m. liepos mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, po pietų, (duomenys neskelbtini) namo kieme, rankos kumščiu sudavė V. G. ne mažiau kaip du smūgius į kairės pusės veido sritį, tuo sukeldamas V. G. fizinį skausmą.
Be to, A. L. 2022 m. vasarą, galimai rugpjūčio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, po 15 val., (duomenys neskelbtini) namo kieme gumine žarna sudavė V. G. vieną kartą per kairę ranką, tuo sukeldamas V. G. fizinį skausmą.
Be to, A. L. 2022 m. rugpjūčio mėn. 16 d., po 17 val., (duomenys neskelbtini) namo (duomenys neskelbtini) bute, ištraukęs iš buto įėjimo durų spynos raktus, V. G. sakydamas, kad „dabar jį auklės, bus užrakintas“ ir V. G. užrakinęs bute ir ten jį laikydamas iki 2022 m. rugsėjo 12 d. 09.30 val., neteisėtai atėmė V. G. laisvę ir laikė jį nelaisvėje ilgiau nei 48 val. bei sukėlė pavojų V. G. sveikatai.
Be to, A. L. 2023 m. sausio 5 d., apie 17.30 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini) rūsio koridoriuje bei (duomenys neskelbtini) buto tarpduryje, tyčia sudavė V. G. dešinės rankos kumščiu keturis smūgius į krūtinę, rankų delnais trenkė per veidą, dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį į dešinę akį, du kartus spyrė nukentėjusiajam V. G. į kairės ir du kartus į dešinės kojų blauzdas, tuo padarydamas nukentėjusiajam V. G. poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, nosies nugarėlėje ir kairėje plaštakoje, odos nubrozdinimą kairės ausies kaušelyje, kairės pusės dešimto šonkaulio lūžį, dešinės akiduobės apatinės sienelės lūžį, dešinės blauzdos minkštųjų audinių sumušimus, tai yra nesunkiai sutrikdė V. G. sveikatą bei sukėlė jam fizinį skausmą.
Be to, A. L. laikotarpiu nuo 2021 m. iki 2023 m. sausio 5 d., smurtaudamas, grasindamas padaryti pavojingą sveikatai veiką, terorizavo ir sistemingai baugino V. G., naudodamas psichinę prievartą, bei reikalavo elgtis pagal jo nurodymą, t.y. siekdamas, kad V. G. nevartotų alkoholio, 2021 m. birželio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) namo (duomenys neskelbtini) bute žarstekliu sudavė V. G. du smūgius į šonus; 2022 m. liepos mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, apie 18 val., (duomenys neskelbtini) namo kieme, rankos kumščiu sudavė nenustatytą skaičių, bet ne mažiau kaip keturis smūgius V. G. į krūtinę bei vieną smūgį į smakrą, jį prakirsdamas; 2022 m. liepos mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, po pietų, (duomenys neskelbtini) namo kieme, rankos kumščiu sudavė V. G. ne mažiau kaip du smūgius į kairės pusės veido sritį; 2022 m. vasarą, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) namo kieme, sakė V. G., kad auklėdamas jį dėl jo gyvenimo būdo panaudos prieš jį kopūstų grūstuvę, nusivedęs ją parodė ir pasakė, kad „auklės su šita, jei jam niekas nepadeda“; 2022 m. vasarą, galimai rugpjūčio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, po 15 val., (duomenys neskelbtini) namo kieme gumine žarna sudavė V. G. vieną kartą per kairę ranką; 2022 m. vasarą, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) kieme, (duomenys neskelbtini) ne mažiau tris kartus sakė V. G., kad prieš jį panaudos guminę žarną „negrę“; 2022 m. vasarą, vakare, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini) bute, šviesdamas prožektoriumi į akis, skirdamas tariamą baudą dėl jam nepriimtino V. G. gyvenimo būdo, nurodė jam rašyti tekstą dėl neatlygintinai nuomojamo garažo iki 2026 m. bei nurodė parašyti paskolos lapelį dėl skolos; 2022 m. rugpjūčio mėn. 16 d., po 17 val., (duomenys neskelbtini) namo (duomenys neskelbtini) bute, ištraukęs iš buto įėjimo durų spynos raktus, V. G. sakydamas, kad „dabar jį auklės, bus užrakintas“, V. G. užrakino bute ir ten jį laikė iki 2022 m. rugsėjo 12 d. 09.30 val.; 2022 m. spalio 8 d. savavališkai paėmė V. G. buto raktus ir juos grąžino tik iškvietus policijos pareigūnus; 2023 m. sausio 5 d., apie 17.30 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), rūsio koridoriuje bei (duomenys neskelbtini) buto tarpduryje, tyčia sudavė V. G. dešinės rankos kumščiu keturis smūgius į krūtinę, rankų delnais trenkė per veidą, dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį į dešinę akį, du kartus spyrė nukentėjusiajam V. G. į kairės ir du kartus į dešinės kojų blauzdas; nurodytu laikotarpiu nuolat, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių kartų naudojo psichinį smurtą, t. y. V. G. sakė, kad reikia jį mušti du kartus per dieną, žemino jį vadindamas „mėšlo krūva“, nenormaliu, nurodė važiuoti į globos namus (duomenys neskelbtini), sakė, kad jis „gadina vaizdą dviejuose namuose“, be jo sutikimo ėjo į V. G. butą žiūrėti, kokia tvarka pas jį namuose bei liepė tvarkytis, skyrė baudas ir paimdavo jo pinigus, tokiu būdu sistemingai nukentėjusiajam V. G. kėlė baimę, stresą, nerimą, nesaugumo ir gresiančio pavojaus jausmą, taip, panaudodamas fizinę ir psichinę prievartą sistemingai baugino V. G. bei reikalavo elgtis pagal jo nurodymus tiek buityje, tiek ir disponuojant pinigais bei turtu.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. L. kaltės pagal pareikštą kaltinimą nepripažino ir parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). Pažinojo V. G., jie abu gyveno tame pačiame name. Su V. G. jie beveik nebendraudavo, tik pasisveikindavo. Santykiai jų buvo neutralūs, tik paskutiniu metu matydavosi dažnai. V. G. visada gėrė. Paskutinius 4 metus jis pradėjo eiti į V. G. namus, kadangi iš jų smirdėdavo šlapimu, išmatomomis, rūkalais. Jis eidavo kartą į savaitę sakyti, kad vėdintųsi, nerūkytų, jis V. G. aprėkdavo, „apkoliodavo“, atidarydavo orlaides ir išeidavo. Jis fizinio smurto niekada nenaudodavo, tik rėkdavo, „koliodavo“, reikalaudavo, kad V. G. tvarkytųsi, maudytųsi. Jam pasidarydavo V. G. gaila, ji šio skalbinius pats sumesdavo plauti ir valgyt nešė šiam ir pas šį gamino, davė dvi „kaldras“, patalynę, stengėsi naikinti smarvę. Jis nėra pakėlęs rankos prieš V. G., smūgių nukentėjusiajam nėra sudavęs, jokių veiksmų nesiėmė. Kartą tik jis paklausė V. G., ar gali šį užrakinti, kad atjaukinti nuo alkoholio. V. G. sutikus, jis šį užrakino tam, kad neitų gerti. Telefonas pas V. G. buvo, langai atidaryti kviestis pagalbos. Prieš išvažiuodamas į darbą, jis klausdavo V. G., ką parvežti iš vaistų, rūkalų. Kad turėtų ką veikti, jis nupirko V. G. buitinės chemijos. Atveždavo šiam valgyti ir vėl užrakindavo. V. G. neprieštaraudavo kiekvieną kartą. Neprieštaraudavo, nes gal pats buvo apsisprendęs, bet jis abejoja, ar šis negėrė, mano, kad V. G. gerti atnešdavo taksistai ar kaimynai. V. G. buvo uždarytas virš 2 savaičių. Per tą laiką buvo atvažiavęs šio pusbrolis, kurio jis nematė, bet matė mašiną Audi. G. buvo namie. Tada jis buvo atrakinęs, paskui vėl užrakino. Jis norėjo, kad V. G. negertų, o šis neprieštaravo, gal bandė pats mesti gerti. Tas dvi savaites maistą jis atveždavo ir kasdien, ir kas antrą dieną. V. G. turėjo ką valgyti. Užrakinimo momentu jis lankydavo šį ne kasdien. Pro langą paklausdavo, ar šiam ko reikia. Jeigu ko reikėjo, grįžęs pro duris paduodavo. Jis V. G. matydavo kasdien užrakinimo periodu. Antri V. G. namų raktai buvo pas A. G.. Po savaitės nukentėjusysis gal buvo prašviesėjęs. Šiam būnant užrakintam, V. G. niekuo nesiskundė. V. G. po 2 savaičių paskambino jam, sakė, kad negera, tada jis pasakė šiam kviesti greitąją. Po skambučio jis atrakino V. G. namus. Kol laukė greitosios, jie aptvarkė betvarkę. Atvažiavę medikai V. G. išsivežė. Jis nežino, ką V. G. nurodė medikams. Nežinojo, kodėl medikai šį išsivežė. Jis nebuvo numatęs, kiek laiko V. G. laikys užrakinęs, nebuvo numatytas laikotarpis ir jo nebuvo aptarę su G.. Jeigu V. G. būtų apsisprendęs, kad jau gali negerti, jis būtų atrakinęs. V. G. jam skambino vieną kartą per tas dvi savaites, kad šio pusbrolis turėjo atsiųsti siuntą iš Norvegijos, tada prašė atrakinti. Jis dar buvo nupirkęs dažų garažui, kad turėtų ką veikti. Bet atvažiavęs iš darbo pamatė V. G. „keturiom robliojantį“, keliai nubalnoti, veidas sužalotas. Policija V. G. parvežė į kiemą. Greitoji važinėdavo dažnai pas G., šis pasigerdavo ir kviesdavosi medikus. Būdavo šį parveža policija ir po pusvalandžio atvažiuodavo greitoji. Daugiau dar būdavo kitų užrakinimų, bet prieš 15 metų. Be barimų, užrakinimų, jis V. G. grasinimus gal ir pasakydavo, kai supykdavo, o supykdavo jis dažnai. Paskutiniu metu, apie 2,5-3 metus jis su V. G. piktai bendraudavo. Paskutinius 1,5 metų iki pareiškimo parašymo visai nebendravo. Su G. jis bendraudavo dažniausiai piktai. Jis neatsimena V. G. išsakytų teiginių. Apie (duomenys neskelbtini) jis šiam sakė, nes kai paklausė greitosios gydytojos, kas tokiais atvejais daroma, greitoji pasakė, kad tokiais atvejais yra (duomenys neskelbtini). Dalis kaltinime nurodytų teiginių jo paties buvo vartojami. „Mušti du kartus per dieną“, neprisimena. V. G. jis vadindavo necenzūriniais žodžiais. Žarsteklis tikriausiai buvo G. namuose, nes šis turėjo pečių. Jo jis nenaudojo prieš V. G.. Gumines žarnas jis turi namo rūsyje. Su žarna jis nėra sudavęs V. G.. Jis nevartojo jokio fizinio veiksmo prieš V. G.. Mano, kad V. G. dėl smurto vartojimo prieš jį sakė netiesą, per savo gėrimą nežinia ką paistė. Jis V. G. matė ne kartą sužalotą - buvo kelias nuvarytas iki kaulo, ne vieną kartą su mėlynėm akyse, nubrozdinimai, vieną kartą gulėjo pusiau numautomis kelnėmis kruvina galva. Jis klausė V. G., kur galvą prasiskėlęs, sakė griuvęs namuose ant laiptų. Bet jis nusivedė V. G. prie garažo, kur ant bordiūro buvo klanas kraujo. Tada V. G. pasakojo, kad ant šulinėlio dangčio norėjo išmesti cigaretę ir griuvo. Pinigų jis niekada nebuvo paėmęs iš V. G.. Vieną kartą jis buvo paėmęs apie 50 eurų, ne pasisavinti, bet kad tą dieną nebeitų gerti. Juos paėmė, V. G. neprieštaravo, o kitą dieną jis atidavė. Jis rašyti tekstą G. nėra davęs ant popieriaus. Tik prieš 4 metus V. G. rašė popieriuje, kad negers, o jei gers, liks jam skolingas. Tada V. G. negėrė vieną savaitę, todėl jis suplėšė tą popierių. Jie nerašė jokių sutarčių dėl garažo. Jis naudojosi V. G. garažu pagal žodinę nuomos sutartį, mokėjo už naudojimąsi grynais. Jis mokėjo visada, nemokėjo tik nuo 2022 m. lapkričio-gruodžio mėn., paskutiniu metu mokėjo nuomą kas mėnesį. Garažo G. neprašė atlaisvinti. Garažu jis nebesinaudojo nuo 2023 m. vasario 16 dienos, kai atvažiavo dukra ir prašė atlaisvinti. Pats V. G. jam nieko nesakė. Su dukra jis kalbėjosi gruodžio mėn. už nesumokėjimą dėl dviejų mėnesių. Jis pasakė V. G. dukrai, kad buvo toks susitarimas, jeigu V. G. nebegers, sumokės. Jis raktų niekad nėra paėmęs, apart tas dvi savaites, paskui G. ligoninėje buvo 3 savaites ir raktai buvo pas jį, paskui iš ligoninės atėjo girtas pasiimti raktų. Rytojaus dieną V. G. buvo girtas, vėl kratosi, dreba. Pasakė eit ilsėtis ir palikti jam raktą, nes jeigu numirs, kad nereiktų durų laužt. Paskui atvažiavo policija už pusvalandžio, paprašė raktų. V. G. pareiškime rašoma, kad jis šį „kolioja“, rašė, kad pas šį nėra smarvės. Paskui V. G. pats jam sakė, kad šio buvo tokia gynyba. V. G. jo privengdavo, gal kad jis gali aprėkti. Kaimynus jis pažįsta, nebendrauja nei su niekuo. Ateina kokia kaimynė ant kavos kartais. Su kaimynais nekonfliktuoja. Konfliktuodavo jis tik su V. G. dėl smarvės ir baimės būti sudegintam. Sausio 5 dieną jis ant V. G. rėkė apie 16.45 val. vakaro, kuomet šis sėdėjo ant suolo stipriai girtas. Buvo juoda naktis, švietimas neveikė. Net ir norėdamas negalėjai V. G. nei mušti, nei matyti, ar šis buvo susidaužęs. Rūsio koridoriuje su V. G. jis bendravo prieš tai dieną, jis atidarė duris, buvo apie 7 val. vakaro, buvo visas „gatavas“. Klausė šio, kada galima pasišnekėti. Sakė ateiti rytoj 4 val., bus blaivas. Jis dar paklausė V. G., ar kambarius vėdina, nuėjo pažiūrėti, atidarė orlaides. Paskui 9.30 val. nuėjo į katilinę rytą, V. G. buvo vėl girtas. Jis sakė V. G. persirengti, sudėjo nešvarius rūbus į skalbyklą, parūkė. Čia buvo gal 11 val. Čia viskas vyko sausio 4 dieną. Apie 11 val. išsiskirstė. 2 val. vėl jis matė pro langą, kai V. G. grįžo girtas. 4 dieną ir 5 dieną jis pas V. G. nebėjo. 5 dieną jis V. G. ne specialiai sutiko, ėjo į rūsį, tada tik „apkoliojo“ šį ir viskas. Rūsio koridoriuje neįvyko joks konfliktas. Sausio 5 dieną jie iš viso nebuvo susitikę kieme. Policija atvažiavo apie 16.45 val., pas jį policija atvažiavo apie 18.30 vakare. Jis nematė, ar V. G. buvo su mėlynėm. 5 dieną šis sėdėjo ant suoliuko, jis praėjo, šį „apkoliojo“ du kartus. Smūgių jis V. G. nesudavė nei 5 dieną, nei prieš tai. Sausio 4 dieną jis pas V. G. nematė sužalojimų. Tik 5 dieną ryte 9.30-10 val. ryto, kai jie ėjo į skalbyklą, V. G. lipo laiptais, susvyravo ir prasikirto ausį. Jie išėjo į kiemą parūkyti, šnekėjosi. Tada sužalojimų pas V. G. nebuvo, išskyrus sužalotą ausį. Kitų sužalojimų nesimatė. Po to jis išėjo namo, o V. G. išėjo į aludę. Kaltinime, pateiktame po sausio 5 dienos dėl akiduobes, nosies jis nieko nežino. Dieną sužalojimų jis nematė. Vakare buvo tamsi naktis, todėl jis nematė, ar V. G. jau buvo sumuštas, ar šis susidaužė valandą po jų susitikimo. Kaltinamasis žino viena, kad jis V. G. nemušė. Patamsyje kuomet sėdėjo, V. G. nedejavo. Jis dėl pagalbos kaimynui niekad nesikreipė į valstybės institucijas, domėjosi internete. Panevėžys nieko nedaro, gali skirti baudą 20-30 eurų. Jam tai sakė ir policija, kad čia V. G. nuosavybė, ką šis nori tą ir daro. Dėl jų su V. G. santykių buvo jį pasikvietusi A. G., sakė jam baigti V. G. „stramužyt“. Jis į tai nieko nereagavo, ją aprėkė ir tiek. Kaltinamasis Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nepripažįsta.
Ikiteisminio tyrimo metu 2023-01-06 A. L. įteikus pranešimą apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 str. 1 d. ir apklausus jį įtariamuoju, jis parodė, kad psichinėmis ligomis nesirgo, galvos traumų neturėjo. Jam įteikto įtarimo esmę suprato. Kaltu neprisipažįsta, nes šio nusikaltimo neįvykdė. Dėl jam įteikto įtarimo gali paaiškinti sekančiai, kad 2023 m. gruodžio 5 d., apie 17 val. būdamas namuose pro langą pamatė, kad į namus pareina kaimynas V. G.. Gal po kokio pusvalandžio laiko ėjo į rūsį, kur yra įrengta katilinė, kadangi reikėjo pakūrenti pečių. Įėjimas į rūsį yra iš lauko. Nori paaiškinti, kad yra bendras įėjimas į rūsio patalpas, o iš ten yra įėjimas į jam priklausančią katilinę, pro tą patį bendrą įėjimą kaimynas V. G. eina į savo butą. Kuomet ėjo į katilinę, pamatė, kad V. G. buvo lauke, kieme, t.y. sėdėjo po balkonu ant suoliuko, prie pat lauko įėjimo į rūsį durų. Pamatė, kad jis buvo stipriai apgirtęs. Jis buvo blaivus. Nori pasakyti, kad dar tą pačią dieną, apie pietus kalbėjo su V. G., kuris jau nuo 10.30 val. buvo neblaivus. Kuomet per pietus su juo kalbėjo, tai jie kalbėjosi apie jo buto dalies pardavimą. Jis mano, kad turint tokį kaimyną, butą jam būtų sunku parduoti, nes V. G. pastoviai vartoja alkoholį ir dėl jo neapdairaus elgesio neblaiviam gali kilti gaisras. Iki šiol dar nėra jokio gaisro pavojaus. Be to V. G. yra psichiškai nestabilus, turi dėl psichikos problemų neįgalumą. Vartoja vaistus ir tuo pačiu vartoja alkoholį. V. G. alkoholį vartoja ištisai, niekada nebūna blaivus. Per pietus susitikus vėl jam pasakė, kad neblaivus dėl saugumo nekūrentų pečiaus, namuose nerūkytų bei vėdintų savo patalpas, o smarvė iš jo buto persileidžia į jo butą. Pripažįsta, kad šio pokalbio metu jį iškoliojo, nes buvo įpykęs, pastoviai baiminasi dėl nesaugumo, dėl namų, bijo, kad nuo neblaivaus V. G. neapdairaus elgesio gali kilti gaisras. Paskutinius 6 metus laiko jis pastoviai V. G. priekaištauja dėl jo elgesio kaimynystėje, nes pastoviai vartoja alkoholį, būna apsišlapinęs. Iš jo buto sklinda smarvė, aplinkui dergia. Vakar, apie 10.30 val. šis jau buvo neblaivus. Jis buvo nuėjęs pas šį į namus. V. G. lipdamas prieškambaryje laiptais, apsisuko link jo, nes jis buvo jam iš paskos. Apsisukęs dėl girtumo neišlaikė pusiausvyros ir griuvo ant laiptų, kaire galvos puse atsitrenkė į pakabinamą spintelę. Iš kairės ausies jam pradėjo bėgti kraujas. Jis pastoviai dėl girtumo būna apsidaužęs, susižalojęs, griuvinėja, miega kur papuola. Pastoviai vaikšto į aludę, nuo alkoholio pastovaus vartojimo degradavęs. Kodėl V. G. parašė pareiškimą, kad jį vakar sumušė, nežino. Jis prieš jį vakar susitikęs jokio fizinio smurto nevartojo. Kodėl jis tuo kaltina, nežino. Kuomet vakar po 17 val. su juo buvo susitikęs, ant jo jokių akivaizdžių sužalojimų nematė, buvo prietema. Tik matė, kad tą dieną jo praskelta ryte ausis buvo apsikraujavusi ir kraujas buvo sudžiūvęs. Taip jis ir vaikščiojo visą dieną. Su V. G. susitikęs rūsio koridoriuje buvo tik ryte, apie 10.30 val., kuomet ėjo plauti jo apšlapintų rūbų, kadangi jis užvakar buvo prisišlapinęs į kelnes. Rūbus pasiūlė išsiplauti, kad kuo mažiau būtų smarvės, kuri sklinda į jo butą. Jis patalynės, rūbų nesiplauna iki tol, kol jis jam nepaliepia. Jis savo iniciatyva nesitvarko, apie save neapsitvarko, o jis jam liepia tvarkytis, plautis, kad smarvė pas jį į butą nesklistų. Jis prieš jį (G.) 2023-01-05 jokio fizinio smurto nevartojo, jis jį kaltina melagingai (3 t., b.l. 33-36).
Ikiteisminio tyrimo metu 2023-09-29 papildomos apklausos metu parodė, kad dėl jam įteikto įtarimo gali paaiškinti sekančiai, kad susipažinęs su pranešimu apie įtarimą kaltu neprisipažįsta, nes to nebuvo. Prieš kaimyną V. G. niekada nevartojo jokio fizinio smurto. Pas jį namuose lankydavosi, nes norėdavo pasakyti, kad vėdintųsi, kad neitų smarvė į jo butą. Tai sakydavo ir stovėdamas prie įėjimo durų, ir užeidamas vidun. Jei neprieštaraudavo, užeidavo. V. G. jam nebuvo skolingas pinigų, jis jam (G.) taip pat ne. Su juo turėjo finansinių reikalų tuomet, kai iš jo nuomojosi garažą. Mokėdavo 15 Eur į mėnesį. Iš V. G. pinigų nėra reikalavęs, jam jokių piniginių baudų nėra skyręs. Buvo paėmęs V. G. buto durų raktus. Paėmė, nes vaikščiojo pas jį, barė dėl smarvės, o vieną dieną atėjo ir jo pasiteiravo ką toliau daro. Jo paklausė "tai gal užrakinti?". V. G. atsakė "užrakink, A.", jis pats jam padavė savo buto raktus. Jis taip ir padarė. Jis jo (G.) laisvės neapribojo, nes užrakino jo sutikimu. Be to, jis turėjo telefoną, galėjo paskambinti, buto langai atidaryti, atsarginiai raktai buvo pas jo sugyventinę. Jis galėjo bet kada išeiti, skambinti kam nori. Jį užrakino praeitais metais, rugpjūčio pabaigoj ar rugsėjo pradžioj. Jis taip buvo užrakintas virš dviejų savaičių laiko. Per tą laiką jam pirko už savo pinigus rūkalus, maistą, buitinę chemiją. Parvežęs maišelį su pirkiniais ir juos padavęs V. G., jam atiduodavo ir čekį, kiek sumokėjo pinigų. Vėliau vienu kartu V. G. jam atidavė visą išleistą pinigų sumą už pirkinius. V. G. prašėsi būti užrakinamas, kad sustabdytų alkoholio vartojimą, kad išsivalytų organizmą. Dėl įtarime nurodyto V. G. sumušimo sausio 5 d. gali pasakyti, kad jo nemušė. Pas jį sužalojimai galėjo atsirasti daug iš kur, t.y. galėjo ir pats griūti, galėjo būti kitų sumuštas, nes anksčiau yra buvęs ne kartą sumuštas ar pats susimušęs. Būdavo su kraujosruvos, su nubrozdinimais, matėsi nuo kelio nuplėšta mėsa, matėsi net kelio kaulas. Prieš jį niekada nėra vartojęs fizinio smurto. Dar nori pasakyti, kad V. G. perrašyti garažo neprašė, tačiau su juo yra kalbėjęs apie patalpų atsidalinimą, kad kiekvienas turėtų atskirą įėjimą, siūlė jam tai sprendžiant apsimainyti patalpomis, buvo kalba apie garažą, nes jis neturi automobilio, garažas jam nereikalingas. Vietoj garažo jam siūlė iš jo paimti dvi patalpas, esančias rūsyje. Taip sukeitus patalpas, būtų patogiau vaikščioti į jo gyvenamą patalpą, o jam į rūsį, jam (L.) nereikėtų vaikščioti pro duris, pro kurias jis (G.) vaikšto į savo butą. O dabar įėjimas bendras, jis lauko durų nerakina, nesaugu. Kuomet iš jo nuomojosi garažą, jokia rašytinė sutartis nebuvo sudaryta. Buvo tik žodinis susitarimas. Jam už nuomą paduodavo grynus pinigus. Paduodavo už pusmetį. Su juo jokios kalbos nebuvo apie tai, kad iš jo garažą nuomosis iki 2026 m. Garažo nuomos laikotarpis nebuvo aptartas. Su V. G. yra surašęs paskolos lapelį, tačiau kada tai buvo ir dėl ko, nepamena. V. G. jokių piniginių baudų nėra skyręs. Iš jo savavališkai pinigų nėra paėmęs. Pernai spalio mėn., V. G. buvo užrakintas savo bute, tai buvo tas pats užrakinimas apie kurį jau minėjo, sakydamas, kad tai buvo rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais. V. G. jam paskambino ir pasakė, kad jam labai negera, paprašė, kad ateitų jam padėti. Jam (G.) pasakė, kad kviestųsi medikus. Tai buvo trečia savaitė to atvejo, kuomet jis buvo užrakintas bute. Nuėjo pas jį. Turimais raktais atrakino duris. Kuomet atėjo pas jį, nieko išskirtinio nepastebėjo, jis (G.) jam pasirodė toks pat kaip visuomet. V. G. jau buvo išsikvietęs medikus. Jų belaukiant, jie aptvarkė jo buto prieangį, nes ten jis buvo būdamas užrakintas besitvarkydamas namus daiktus, kuriuos suvertė žemyn į minėtą prieangį. Abu dalį daiktų išnešė į lauką, likusius apdengė. Kuomet atvyko medikai, jis buvo lauke, todėl nežino, ką V. G. pasakė medikams. Bet medikai tuokart jį išsivežė. Išvažiuodamas į ligoninę jis jam paliko savo raktus, nes per jo butą eina bendri vandentiekio vamzdžiai ir jei kas atsitiktų, dėl to jam ir paliko raktus. Kažkur po mėnesio laiko V. G. sugrįžo į namus. Sugrįžo jau būdamas neblaivus. Atėjo pas jį raktų, atidavė. Pasiūlė jam eiti ilsėtis, o kitą dieną planavo jam supjauti jo atsivežtas duris pakurom. Sekančios dienos ryte atėjo pas jį dėl sutarto durų pjovimo. Jį rado girtą. Jį aprėkė. V. G. "kratėsi" dėl sveikatos stovio. Jam pasakė, kad eitų vaikščioti, judėti, nes begulėdamas "užsilenks". Supjovė jam vienas duris, nuėjęs pasakė, kad susineštų duris. Iš jo paėmė jo raktus, kad nereikėtų laužti durų, nes pagal V. G. būklę buvo panašu, kad jis gali mirti. V. G. jam padavė raktus ir išėjo. Jo buto durys liko nerakintos. Po pusvalandžio pas jį atėjo policijos pareigūnės, kurios jam pasakė, kad taip neteisėta elgtis su raktais. Jis joms atidavė V. G. buto raktus. Daugiau paskutiniu laiku tokių atvejų, kad jį būtų užrakinęs bute nebuvo. Tik prieš 15 metų buvo užrakinęs, bet tai buvo irgi jo prašymu, tai irgi buvo susiję su alkoholio vartojimu. V. G. aprėkdavo, rėkė ant jo dėl alkoholio vartojimo. Taip elgėsi dėl sklindančios smarvės iš jo buto, dėl baimės, kad jis gali sudeginti namus. Dar gali pasakyti, kad jam užgėrus ne kartą nešė valgyti, juo rūpinosi (3 t., b.l. 47-50).
Iš teisme pagarsintų nukentėjusiojo V. G. parodymų matyti, jog jis 2023-01-05 apklausos metu parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), taip pat šalia jo (duomenys neskelbtini) bute gyvena kaimynas A. L.. Jis buvo namuose vienas ir paskambino į duris kaimynas A. L.. Atidarė duris, išėjo į koridorių ir tarp jų kilo žodinis konfliktas. Jis (A. L.) jam pradėjo aiškinti, kodėl jis yra išgėręs, pradėjo jam priekaištauti, kad nesitvarko namų, tuo metu koridoriuje kaimynas jam dešinės rankos kumščiu tyčia trenkė į krūtinę 4 kartus ir iškart abiejų rankų delnais tyčia trenkė jam per veidą ir pasakė jog visai proto neturi. Po šitų žodžių dešinės rankos kumščiu tyčia trenkė vieną kartą į dešinę akį ir iš dešinė kojos tyčia spyrė 2 kartus jam į dešinės kojos blauzdą ir 2 kartus spyrė į kairės kojos blauzdą, taip kaimynas A. L. sukėlė jam fizinį skausmą. Jį sumušęs kaimynas nuėjo namo, o jis paskambino savo kaimynei ir pasakė jog A. L. jį sumušė ir jo kaimynė jam iškvietė greitąją. Atvykus greitajai, jį apžiūrėjo, bet į ligoninę nesivežė. Jie su kaimynu gyvena 30 metų viename name ir paskutinius 3 metus dažnai su juo pykstasi, ankščiau yra rašęs pareiškimą dėl savo kaimyno netinkamo elgesio ir įžeidinėjimo. Civilinio ieškinio nereikš (1 t., b.l. 84-87).
Iš teisme pagarsintų nukentėjusiojo V. G. parodymų matyti, jog jis 2023-02-21 papildomos paklausos metu parodė, kad anksčiau duotus parodymus nori papildyti, kad nuo 1992 m. gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu esantis namas padalintas į dvi dalis. Jam priklauso namo dalyje esantis butas Nr. (duomenys neskelbtini), o butas Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso A. L.. Jam taip pat priklauso ir po namu esantis garažas. Į jo butą įėjimas yra per rūsį. Per tą patį įėjimą A. L. eina į jam priklausančią katilinę, esančią namo rūsyje. Ši katilinė yra bendra abiejų nuosavybė. Įėjimas į A. L. butą yra visai iš kitos namo pusės. Iš pradžių jų su A. L. santykiai buvo kaimyniški, sutardavo. Tačiau kažkur prieš kokius tris metus laiko iš A. L. prasidėjo jo atžvilgiu psichologinis spaudimas. Pripažįsta, kad tuo metu turėjo priklausomybę nuo alkoholio. Iš A. L. pastoviai sulaukdavo priekaištų dėl jo priklausomybės nuo alkoholio bei jis priekaištaudavo, kad būdamas neblaivus namuose kūrendamas krosnį ar namuose rūkydamas cigaretę gali padegti namą, liepdavo jam nustoti vartoti alkoholį. Jo atžvilgiu iš A. L. jokio fizinio smurto tuo metu nebuvo. Šie jų pokalbiai ir A. L. reiškiamos pretenzijos su laiku vis aštrėjo. Jis psichologiškai spaudė, kad nustotų vartoti alkoholį. Jis jau pradėjo gąsdinti psichologiškai, pradėjo grasinti, sakydamas, kad jį (V. G.) reikia mušti du kartus per dieną, daugiau jo pasakymų nepamena. Jį įžeidinėdavo, kad turi invalidumą dėl nervinių susirgimų. Jis (A. L.) pradėjo eiti pas jį į namus mokydamas, liepdamas tvarkytis namuose. Į namus jį įsileisdavo, atidarydavo duris, bet jis be jokio paklausimo, be jo sutikimo eidavo į jo butą ir žiūrėdavo kokia tvarka pas jį namuose. Ši problema tarp jų vis aštrėjo. Prieš du su puse metų A. L. prieš jį pakėlė ranką. Ne kartą namo rūsio bendrame koridoriuje A. L., reikšdamas nepasitenkinimą jo gyvenimo būdu, jį ne kartą yra apstumdęs, yra ne kartą sudavęs kumščiais į krūtinę. Tai tęsdavosi ilgą laikotarpį, maždaug kartą per savaitę. 2022 m. liepos mėnesį, tiksliai negali pasakyti, besitęsiant konfliktui, vakare, galėjo būti apie 18 val., sėdėjo kieme ant suoliuko. Buvo neblaivus. A. L. priėjo prie jo, pradėjo koneveikti įvairiais žodžiais, priekaištauti dėl jo vartojamo alkoholio, buvo stipriai įsiutęs ir būdamas įsiaudrinęs jis rankos kumščiu sudavė kokius keturis kartus į krūtinę bei vieną kartą į smakrą. Pradėti bėgti kraujas. Smūgiuodamas prakirto smakrą. Dar dabar yra likęs randas, tačiau pas medikus nesikreipė. Smūgiuodamas kumščiu į krūtinę ir į smakrą, A. L. jam sukėlė fizinį skausmą. Nuo visų suduotų smūgių susirietė, nes jam skaudėjo, bet nenukrito. Šito įvykio niekas nematė. Po to nuėjo į namus ir nusiprausė. Tą pačią dieną apie šį įvykį papasakojo A. G., kuri yra jo kaimynė ir su kuria draugauja 30 metų. 2021 m. liepos 29 d. buvo namuose. Buvo neblaivus. A. L. paskambino durų skambučiu, jis atidarė duris. A. L. nieko neklausęs nuėjo į virtuvę, kur būdamas papriekaištavo jam dėl jo gyvenimo būdo, čiupo žarsteklį, kuris buvo pakabintas virtuvėje prie pečiaus ir su tuo žarstekliu trenkė jam per šonus, taikė į nugarą, bet daugiausiai kliuvo į šonus. Sudavė vieną kartą į vieną šoną, kitą kartą į kitą šoną. Trenkė labai stipriai. Paskui jis išėjo namo. Jis kiek pagulėjo, išblaivėjo ir nuėjo pas A. G.. Ten būdamas ėjo maudytis. Prieš tai nusirengė ir A. G. jį pamatė visą sumuštą. Jam A. L. padarytus sumušimus su žarstekliu A. G. užfiksavo telefonu nufotografuodama. Tuomet A. G. papasakojo apie aplinkybes, kuomet A. L. jį sumušė su žarstekliu. O A. G. apie tai papasakojo kaimynams. Dėl patirtų sužalojimų pas medikus nesikreipė, nes pastoviai bijodavo A. L.. 2022 m. vasarą, tiksliai nepamena, namo kieme, sėdėjo ant suoliuko, buvo blaivus. Prie jo priėjo A. L.. Šis jam pasakė, kad jį auklėdamas dėl jo gyvenimo būdo prieš jį panaudos kopūstų grūstuvę. Tačiau tuo metu jis su savimi jos neturėjo. Tada šis jį nusivedė prie savo buto durų ir parodė prie buto durų padėtą grūstuvę, pasakydamas, kad jį "auklės su šita, jei jam niekas nepadeda". Tačiau niekuomet A. L. prieš jį minėtos grūstuvės nėra panaudojęs. Dar A. L. 2022 m. tą patį mėnesį jį yra sumušęs namo kieme su juoda gumine šlanga, kurią jis vadina "negre". Tuo metu sėdėjo ant to paties suoliuko. Jis tuokart buvo ar tai išgėręs, ar tai pagiringas. Tai pamatęs, A. L. nuėjo ir atsinešė minėtą juodą guminę šlangą ir su ja jam sudavė per kairę ranką. Sudavė vieną kartą. Jis taip jį "auklėjo" dėl jo vartojamo alkoholio. Po to dar kokius tris kartus jis jam yra pagrasinęs, kad prieš jį panaudos tą pačią "negrę". Tačiau daugiau tos šlangos jo atžvilgiu nenaudojo. Daugiau nei prieš metus laiko, tai galėjo būti 2021 m., tiksliau nepasakys, lauke prie namo, buvo išgėręs alkoholio. Tai pamatė A. L.. Jis įsiuto ir eilinį kartą jį "auklėdamas" trenkė vieną kartą kumščiu į veidą ir pataikė į nosį, ko pasekoje šiuo metu nosies kaulas deformuotas, nosis tapo kreiva. Nuo suduoto smūgio kraujas nebėgo, tik buvo paraudimas. Jam ilgai skaudėjo po smūgio. Skaudėjo kol nosis sugijo. Pas medikus nesikreipė, niekam nepranešė, niekam nepasakojo, tik A. G. matė kreivą jo nosį. Papasakojo jai kas atsitiko. 2023 m. sausio 4 d., pavakary, sėdėjo lauke, kieme ant suoliuko, buvo blaivus. Prie jo priėjo A. L.. Kaip ir kiekvieną kartą jiems susitikus, iš jo eilinį kartą sulaukė priekaištų, kad vartoja alkoholį, kad nesitvarko namuose. Jis (A. L.) jį apieškojo, tai yra jis turėjo nuojautą, kad jo striukės vidinėje kišenėje gali būti pinigų. Jis gana dažnai jį apieško ir suradęs paima pinigus. Taip ir šiuo atveju, jis jo striukės vidinėje kišenėje rado ir paėmė 45 Eur. Jis pasakė, kad tuos pinigus paima, kad nevartotų alkoholio. Tuo metu jo atžvilgiu fizinio smurto nenaudojo. Paėmęs pinigus, jis parėjo į namus. Sekančią dieną, tai buvo sausio 5 d., kažkur apie pietus, jis vėl sėdėjo kieme ant suoliuko, kuomet prie jo priėjo A. L. ir numetė jam tuos pačius 45 Eur. Kažką susikeikė ir nuėjo. Po kiek laiko su tais pinigais jis nuėjo į aludę, esančią (duomenys neskelbtini)., vadinamą (duomenys neskelbtini), ten vartojo alų. Apie 18 val. sugrįžo į namus. Po kokių 15 min. A. L. paskambino durų skambučiu. Jis atidarė duris. Jis vėl priekaištavo dėl jo išgėrinėjimų. Buto tarpdury jis (A. L.) jam trenkė rankos kumščiu į krūtinės kairę pusę. Pajuto stiprų skausmą, nes smūgis buvo stiprus. Ko pasekoje jam buvo nustatytas šonkaulio lūžis. Nuo smūgio parvirto rūsio koridoriuje ant dviejų ten stovėjusių dviračių, bet neparvirto, atsitrenkė nugara į dviračius ir susirietė, nes galvojo, kad daugiau A. L. nebelies. Atsikėlė ir atsistojo. Tačiau A. L. jam pasakė, kad niekur neitų ir toliau kalbės apie jo išgėrinėjimus. A. L. priėjo prie jo. Tai buvo tarpdury įėjimo į jo butą. Priėjęs prie jo, A. L. abiejų rankų delnais tuo pačiu metu jam sudavė stipriai per smilkinius, ko pasekoje jam buvo nustatytas ligoninėje akiduobės dugno lūžis. Taip pat A. L. jį spardė kojomis į abiejų kojų blauzdas. Spyrė kokius keturis kartus. Daugiau jo nebemušė, išėjo namo. Buvo sumuštas A. L. dėl alkoholio vartojimo. Parėjo į namus, kiek pagulėjo ir po to nuėjo pas A. G., kuriai pasipasakojo kas įvyko. Dėl stipraus sutrenkimo ir dėl šonkaulio sumušimo jam labai skaudėjo, buvo reikalinga medikų pagalba. Paskui parėjo į namus, kur išsikvietė medikus. Atvykę medikai jį pristatė apžiūrai į ligoninės priėmimo skyrių, kur jam buvo nustatytas kairės pusės šonkaulio lūžis ir dešinės akiduobės lūžis. Šiuos sužalojimus jam padarė jį mušdamas A. L.. Taip pat ligoninėje jam buvo nustatyti abiejų kelių sumušimai. Šiuos sumušimus pasidarė pats griūdamas. Dar buvo nustatytas dešinės blauzdos sumušimas. Šį sumušimą padarė A. L. jam spirdamas koja. Po apžiūros buvo išleistas gydytis ambulatoriškai. Papildomai dėl šių sužalojimų niekur nesikreipė, niekur nesigydė. Jokių gydymosi išlaidų neturėjo, vaistų nepirko, skausmas ir sužalojimai praėjo su laiku savaime. Nuo 1992 m. A. L. naudojosi jam priklausančiu garažu, esančiu po namu. Iš pradžių jis garažą iš jo nuomojosi, mokėjo pinigus. Tačiau apie gerus pusantrų metų A. L. nuomos mokesčio už garažą nebemokėjo, motyvuodamas tuo, kad kam jam pinigai, nes vis tiek juos pragers. Apleisti patalpų A. L. neprašė, nes juto baimę. Yra A. L. jam pasakęs, kad jis planuoja iš savo gyvenamosios vietos išsikelti, parduos savo butą ir kaip kompensaciją už tai, kad jam kelia nepatogumus, turėtų jam perrašyti garažą po namu. 2022 m. rugpjūčio mėn., tiksliai nepasakys, su A. L. lauke vėl kalbėjosi apie tą patį garažą, buvo vakaras, apie 23 val., viskas vyko ant to paties suoliuko. A. L. jam eilinį kartą priekaištavo dėl jo alkoholio vartojimo. A. L. jam pasakė, kad jis turės parašyti lapelį, kad jam neatlygintinai garažą nuomos iki 2026 metų, turės parašyti lapelį, kad už garažo nuomą iš jo gavo pinigus. Jis kalbėjo, kad žino, kam tą lapelį perduoti ir jie iš jo išmuš minimą sumą, kurios šiuo metu įvardinti negali. A. L. tuo jam savavališkai eilinį kartą "skyrė baudą" už jo gyvenimo būdą ir sumą nustatė pats. Aiškindamas dėl garažo, pinigų lapelio, A. L. jam švietė į akis prožektoriumi, taip siekdamas jį psichologiškai paveikti. Tuo metu jau buvo išsiblaivęs. A. L. liepimu kartu su juo nuėjo pas save į butą rašyti minėto lapelio. Namuose turėjo du baltus lapus popieriaus. A. L. prievartiniu spaudimu ir pagal jo diktavimą parašė du lapelius. Viename jų buvo rašoma kaip paskolos lapelis, t.y. kad A. L. jam davė pinigų, atrodo, kad 800 Eur, bet tiksliai nepamena, smulkiau lapelio turinio nurodyti negali. Tuo pat metu parašė jo liepimu ir antrą lapelį, kuriame buvo rašoma, kad jam nemokamai leidžia iki 2026 m. naudotis garažu. Šiuos lapelius pasiėmė A. L.. Kuomet 2023 m. vasario mėn. atvyko iš užsienio dukra, tai jai A. G. daug ką papasakojo. Jis pats dukrai nieko nepasakodavo, ką jo atžvilgiu darydavo A. L.. Dukra, sužinojusi informaciją apie garažą, iškvietė policiją, nes A. L. telefonu neatsakė, namuose nerado, nors pasirodo, kad tuo metu jis buvo katilinėje. A. L. atlaisvino jam priklausantį garažą. Jis taip pat atlaisvino A. L. priklausantį rūsyje nedidelį kambariuką, kur laikydavo malkas. Tarp jų buvo žodinis susitarimas, kad jis pigiau A. L. leidžia naudotis garažu, o priedas prie nuomos mokesčio buvo leidimas naudotis A. L. kambariuku rūsyje. Visuomet grįždamas į namus užsirakina duris, tačiau visuomet A. L. pastebi, kaip jis sugrįžta į namus, nes pro langą jam matosi kiemas, pro kur grįžta. Jam sugrįžus į namus, A. L. visuomet po kurio laiko ateina pas jį į namus patikrinti kokiame stovyje yra. A. L. paskambina durų skambučiu ir jis turi įleisti. Jei ilgiau neatidaro durų, šis pradeda daužyti duris. Yra buvęs ir toks vienas atvejis, kad jo neįleido, tai jis išlaužė duris. Tuo metu durų spyna buvo nerakinta, buvo užkištas prie spynos kaištukas, kurį jis išlaužė ir pateko į butą. A. L. jam pastoviai moralizuoja, priekaištauja dėl jo vartojamo alkoholio, dėl jo gyvenimo būdo, sakydamas, kad jį išauklės, padarys jį negeriančiu. A. L. jį muša dėl tų pačių priežasčių jį auklėdamas. Daugiau smulkiau kitų detalių nepamena. Bet gali užtvirtinti, kad 2,5 metų A. L. jį "auklėjo ir baudė" dėl jo gyvenimo būdo, dėl jo vartojamo alkoholio. Per tą laikotarpį ne kartą yra skyręs jam pinigines baudas arba pats pasiimdavo iš jo pinigus kaip baudą ir tuo pat darydamas jam spaudimą, kad nevartotų alkoholio. Paimtus pinigus grąžino tik vieną kartą, kurį paminėjo. Kitais kartais paimtų pinigų negrąžindavo. Vieną kartą A. L. iš jo virtuvėje yra paėmęs 200 Eur, kurie buvo 4 po 50 Eur. A. L. žinojo, kad jis turi tuos pinigus, matė, kad pinigus buvo įsidėjęs į baltinių kišenę. Šiuos pinigus jam buvo grąžinęs, tačiau po valandos sugrįžo atgal pas jį ir liepė jam atiduoti jo grąžintus pinigus, paimdamas juos kaip baudą. 2021 m., tiksliai nepamena, atėjęs pas jį į namus, namų virtuvėje iš piniginės, kurią jis pats pasiėmė iš pastovios jos laikymo vietos, ir iš jos paėmė 500 Eur. Jis tuo pinigus paėmė kaip baudą už jo vartojamą alkoholį. Šių pinigų negrąžino. Apie A. L. paimtus pinigus niekam nepasakojo, nes bijojo A. L., vis galvojo, kad užsibaigs jo terorizavimas. Paminėti pinigai - tai jo pensija, gauna 580 Eur. A. L. žino, kad kiekvieno mėnesio 11 d. gauna pensiją. Jis pripažįsta, kad turi priklausomybę nuo alkoholio. Ne kartą gydėsi, kažkurį laiką apie 7 metus alkoholio nevartojo, tačiau "atkrito". Taip pat turi negalią dėl centrinės nervų sistemos susirgimo, kuri yra pasekmė kariuomenėje patirtos traumos. A. L. veiksmai jo atžvilgiu, jo skiriamos "baudos", jo ligą tik paaštrino. A. L. labai bijodavo, tą yra pasakęs ir pačiam A. L.. Tuos 2,5 metų laiko jautėsi pastoviai A. L. terorizuojamas. Apie A. L. terorizavimą niekam nėra pasakojęs, tik po to, kuomet A. L. jį sumušė su žarstekliu, papasakojo A. G., kuri papasakojo kaimynams. Kadangi įvykių buvo labai daug, dar atsiminė, kad kaimynas V. M. matė kaip 2022 m. vasarą, galimai rugpjūtį, A. L. namo kieme jam sudavė rankos kumščiu du kartus į kairę akį. Buvo likusi didelė kraujosruva, sukėlė fizinį skausmą, buvo prakirsta. Tai buvo jo eilinis "auklėjimas" dėl jo vartojamo alkoholio. Kuomet A. L. jam sudavė pirmą smūgį, matė A. G., kuri nubėgo pakviesti V. M., o šis ateidamas turėjo matyti kaip A. L. jam sudavė antrą smūgį į tą pačią vietą. Girdėjo kaip A. L. V. M. pasisakė, kad jis taip "auklėja". Yra buvę ir daugiau tokių "auklėjimo" įvykių, bet visų įvardinti negali, nes nepamena, užsimiršo, o įvykių buvo daugybė. Taip pat nori pasakyti, kad kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kontorą, kad jam būtų skirtas gynėjas. Ikiteisminio tyrimo byloje reikš civilinį ieškinį, kurį pateiks tyrimo eigoje. (1 t., b.l. 88-94)
Iš teisme pagarsintų nukentėjusiojo V. G. parodymų matyti, jog jis 2023-03-07 papildomos apklausos metu parodė, kad nori papildyti ir patikslinti, kad kuomet su užduotimi buvo nuvykęs pas teismo med. ekspertus, apžiūros metu jam buvo nustatytas abiejų kelių sumušimas. Šiuos sumušimus pasidarė pats, lipdamas laiptais aukštyn, o kadangi buvo batų padai slidūs, tai suklupo ir užsigavo kelius. Tai nebuvo A. L. veiksmų paseka. 2022 m. rugpjūčio 16 d., buvo mėnesio vidurys, A. L. iš jo atėmė jo buto raktus. Pamena, kad jau buvo po darbo valandų, tai yra po 17 val., kuomet A. L. grįžo iš darbo, atėjo pas jį į namus. Tuokart buvo blaivus. A. L. pasakė "dabar tvarka bus" ir ištraukė iš jo buto įėjimo durų spynos, vidaus pusės, raktus. A. L. keikė jį, sakė, kad jį auklės, bus užrakintas ir išėjo, užrakindamas jį paimtais jo buto raktais iš lauko pusės. Jis liko bute. Taip užrakinęs jį bute laikė apie tris savaites, kažkur iki 2022 m. rugsėjo mėn. 8 d. Per tas savaites A. L. ateidavo pas jį į butą, bet ne kasdien, o kažkur kas antrą dieną, ir už savo pinigus jam pirkdavo maistą ir cigaretes, mineralinį. A. L. už jam nupirktus maisto produktus ir cigaretes rinko čekius, kurių dalį davė jam, paskui nebedavė, pasilikdavo sau, o jau pačioj pabaigoj jis pasakė sumą 389 Eur, kuriuos jis paskaičiavo, kad tiek išleido pagal čekius pirkdamas jam maistą ir cigaretes. Jis A. L. pinigus, kurių jis prašė atsiskaityti už pirktą maistą ir rūkalus, atidavė. Atidavė jam pinigus savo namuose. Nors būdamas tas tris savaites laiko namuose turėjo su savimi mobilųjį telefoną, bet niekam neskambino ir niekur nesikreipė dėl pagalbos, nes buvo paveiktas psichologiškai A. L., buvo užvaldytas baimės, buvo stipriai psichologiškai paveiktas. Po tų trijų savaičių, galėjo būti rugsėjo 8 d., A. L. jam atidavė jo buto raktus ir pasakė, kad jei ir toliau vartos alkoholį, jis elgsis lygiai taip pat, jo elgesys nesikeis. Suprato, kad jis ir toliau terorizuos. Po šio karto dėl patirto streso gydėsi VŠĮ Respublikinėje Panevėžio ligoninėje. Dar pamena, kad buvo iškviesta med. pagalba. Atvykus medikams ir jiems jį išvežant į ligoninę, A. L. iš jo paėmė buto raktus, sakydamas, kad raktai bus pas jį ir galės bet kada raktus iš jo pasiimti. A. L. griežtai jam nurodė buto raktus palikti jam. Dar buvo vienas kartas 2022 m. spalio mėn., kuomet A. L. vėl buvo paėmęs savavališkai jo buto raktus ir jį užrakinęs namuose. Kiek pamena, bet tiksliai pasakyti negali, atrodo, kad tuokart A. L. jį taip užrakintą išlaikė bute apie parą, nors dėl laiko tarpo nėra tikras, bet buvo uždarytas neilgai. Tuokart jau turėtu telefonu paskambino ir pranešė policijai, kad kaimynas atėmė raktus. Daugiau dėl tuo metu buvusios prastos sveikatos būklės, galimai galėjo būti paveiktas stiprios vaistų dozės ir jo reakcija, mąstymas, kalba buvo sulėtinti, smulkiau nieko nepamena. (1 t., b.l. 95-98)
Iš teisme pagarsintų nukentėjusiojo V. G. parodymų matyti, jog jis 2024-03-27 papildomos apklausos metu parodė, kad kaip jau minėjo ankstesnėje apklausoje, tai galėjo būti 2021 m., tiksliau nepasakys, bet buvo vasara, lauke prie namo, buvo išgėręs alkoholio. Tai pamatė A. L.. Jis įsiuto ir eilinį kartą jį "auklėdamas" trenkė vieną kartą kumščiu į veidą ir pataikė į nosį, ko pasekoje šiuo metu nosies kaulas deformuotas, nosis tapo kreiva. Nuo suduoto smūgio kraujas nebėgo, tik buvo paraudimas. Pas medikus nesikreipė, niekam nepranešė, niekur nesigydė, jokių tyrimų neatliko. Dėl smūgio sudavimo į nosį atskiru pareiškimu nesikreips, jokio tyrimo nepageidauja. Apie tai papasakojo tik dėl bendros informacijos. 2021 m. liepos 29 d., datą pamena, nes ji jam įstrigo dėl grubaus smurto panaudojimo jo atžvilgiu, bet gali ir klysti, buvo namuose. Buvo neblaivus. A. L. paskambino durų skambučiu, jis atidarė duris. A. L. nieko neklausęs nuėjo į virtuvę, kur būdamas jam papriekaištavo dėl jo gyvenimo būdo, čiupo žarsteklį, kuris buvo pakabintas virtuvėje prie pečiaus, ir su tuo žarstekliu trenkė jam per šonus, taikė į nugarą, bet daugiausiai kliuvo į šonus. Sudavė vieną kartą į vieną šoną, kitą kartą į kitą šoną. Kadangi tą dieną buvo nestipriai apgirtęs nuo alkoholio, todėl gerai pamena, kad žarstekliu jam buvo suduoti du smūgiai. Trenkė labai stipriai. Dėl suduotų smūgių jam buvo sukeltas stiprus fizinis skausmas. Paskui jis išėjo namo. Tiksliai negali pasakyti, bet atrodo, kad po dienos, išsiblaivęs nuėjo pas A. G.. Ten būdamas ėjo maudytis. Prieš tai nusirengė ir A. G. jį pamatė visą sumuštą. Jam A. L. padarytus sumušimus su žarstekliu A. G. užfiksavo telefonu nufotografuodama. Tuomet A. G. papasakojo apie aplinkybes, kuomet A. L. jį sumušė žarstekliu. Dėl patirtų sužalojimų pas medikus nesikreipė, nes pastoviai bijodavo A. L.. Sužalojimai praėjo savaime, užgijo kažkur per tris savaites. Kadangi savo veiksmais A. L. jį mušdamas sukėlė stiprų fizinį skausmą, todėl šio fizinio smurto panaudojimo jo atžvilgiu pageidauja rašyti skundą. 2022 m. vasarą, galimai rugpjūtį, tiksliai datos nepamena, bet buvo vakare, galėjo būti apie 21 val., A. G. jį blaivų palydėjo iki namų, A. L. tuo metu buvo namo kieme, matė jį grįžtantį. A. L. priėjo prie jo, jis kaip tik tuo metu buvo kokių dviejų žingsnių atstumu nuo balkono, ir A. L. jam sudavė rankos kumščiu du kartus į kairę akį. Buvo likusi didelė kraujosruva. Kuomet A. L. jam sudavė pirmą smūgį, turėjo matyti A. G., kuri buvo labai netoli ir ji nubėgo pakviesti V. M., o šis ateidamas turėjo matyti kaip A. L. jam sudavė antrą smūgį į tą pačią vietą. Girdėjo kaip A. L. V. M. pasisakė, kad jis jį taip "auklėja". Dėl šio fizinio smurto panaudojimo jo atžvilgiu, ko pasekoje jam buvo sukeltas fizinis skausmas, pageidauja kreiptis skundu. Dar 2022 m. rugpjūtį, dienos metu, buvo po pietų, po 15 val., A. L. jį yra sumušęs namo kieme su juoda gumine šlanga, kurią jis vadina "negre". Tuo metu sėdėjo ant to paties suoliuko. Tuokart buvo ar tai išgėręs, ar tai pagiringas. Tai pamatęs, A. L. nuėjo ir atsinešė minėtą juodą guminę šlangą, iš kur atsinešė, dabar negali pasakyti, bet ar tai iš garažo, ar tai iš namų, ir su ja jam sudavė per kairę ranką, aukščiau alkūnės. Sudavė vieną kartą. A. L. taip jį "auklėjo" dėl jo vartojamo alkoholio. Su šlanga mušdamas jis jam sukėlė stiprų fizinį skausmą, jam labai skaudėjo. Buvo likusi kraujosruva, pailgos formos. Ją galėjo matyti A. G., atrodo, kad jai viską galėjo ir papasakoti, nes jai visuomet viską pasipasakodavo. Daugiau niekam nesipasakojo, nesirodė. Dėl šiuo atveju jam sukelto fizinio skausmo pageidauja kreiptis atskiru pareiškimu. 2022 m. liepos mėnesį, tiksliai negali pasakyti, vakare, galėjo būti apie 18 val., sėdėjo namų kieme ant suoliuko. Buvo neblaivus. A. L. priėjo prie jo, pradėjo jį koneveikti įvairiais žodžiais, priekaištauti dėl jo vartojamo alkoholio, buvo stipriai įsiutęs ir būdamas įsiaudrinęs rankos kumščiu sudavė ne mažiau keturių kartų į krūtinę bei vieną kartą į smakrą. Iš smakro pradėti bėgti kraujas. Smūgiuodamas prakirto smakrą. Dar dabar yra likęs randas, tačiau pas medikus nesikreipė. Smūgiuodamas kumščiu į krūtinę ir į smakrą, A. L. jam sukėlė fizinį skausmą. Nuo visų suduotų smūgių susirietė, nes jam skaudėjo, bet nenukrito. Šito įvykio niekas nematė. Po to nuėjo į namus ir nusiprausė. Tą pačią dieną apie šį įvykį papasakojo A. G.. Kadangi šiuo atveju A. L. prieš jį panaudodamas fizinį smurtą sukėlė jam fizinį skausmą, todėl pageidauja dėl šio įvykio kreiptis skundu. Taip pat nori papildyti ir patikslinti, kad A. L. jo atžvilgiu panaudodamas psichinę bei grasindamas panaudoti fizinę prievartą, savavaldžiavo savo veiksmais jo atžvilgiu, tuo padarydamas jam didelę žalą, sukeldamas daug psichologinių išgyvenimų, juto pastoviai įtampą, baimę, dėl to nori kreiptis atskiru skundu bei nori išsamiau papasakoti, kad 2022 m. vasarą, tiksliai mėnesio ir dienos nepamena, bet tikėtina, kad galėjo būti rugpjūtis, namo kieme sėdėjo ant suoliuko, buvo blaivus. Prie jo priėjo A. L., pasakė, kad jį auklėdamas dėl jo gyvenimo būdo prieš jį panaudos kopūstų grūstuvę. Tačiau tuo metu jis su savimi jos neturėjo. Tada A. L. jį nusivedė prie savo buto durų ir parodė prie jų padėtą grūstuvę, kuri yra didesnė nei įprastinė, grubiai savadarbiai ištisiniu būdu ištašyta iš medžio, pasakydamas, kad auklės su ja. Bet šios grūstuvės A. L. prieš jį nėra panaudojęs. Taip pat jį bausdamas dėl alkoholio vartojimo bei siekdamas, kad nevartotų alkoholio, neteisėtai iš jo paimdavo pinigus. Apie tai jau yra davęs parodymus savo ankstesnėje apklausoje. Be to, jis neteisėtai jį bausdamas dėl alkoholio vartojimo buvo užvaldęs jam priklausantį garažą. Apie tai taip pat jau yra davęs parodymus. Taip pat nori kreiptis atskiru skundu dėl to, kad A. L. neteisėtai buvo apribojęs jo laisvę, be jo sutikimo, prieš jo valią, bausdamas jį dėl alkoholio vartojimo ir tokiu savo elgesiu apribodamas jo laisvę, kad neišeitų iš namų ir nevartotų alkoholio, 2022 m. rugpjūčio-rugsėjo mėn. laikė jį užrakinęs bute iki tol, kol jis pats dėl pablogėjusios sveikatos neišsikvietė medikų. Nors pats būdamas užrakintas namuose ir turėjo mobilųjį telefoną, bet juo pagalbos nesikvietė, nes juto didžiulę baimę, nerimą, bijojo A. L.. Tikėjosi, kad šis jį greitai pats išleis. Bet išlaikė jį užrakinęs bute prieš jo valią beveik keturias savaites. Pablogėjus psichologinei savijautai, išsikvietė medikus, kurių buvo pristatytas į Panevėžio ligoninę ir buvo paguldytas į psichiatrijos skyrių. Tik vieną kartą jis prieš jo valią laikė užrakinęs bute. Dar yra buvęs toks atvejis, kad A. L. iš jo buvo paėmęs namų raktus. Dėl to skambino ir pranešė į policiją, buvo atvykę policijos pareigūnai, A. L. jam grąžino raktus. Tačiau kada ir kokiomis aplinkybėmis jis iš jo paėmė raktus, nepamena, negali pasakyti, bet užrakinęs jo jau nebebuvo. Galimai jis norėjo, kad jis neitų iš namų, nes durys bus nerakintos. Dėl šio atvejo pareiškimo nerašė ir nerašys. (1 t., b.l. 130-134).
Iš V. G. 2023-01-05 protokolo-pareiškimo matyti, kad jis paranešė, jog 2023-01-05, apie 18.30 val. namo rūsyje koridoriuje adresu (duomenys neskelbtini), prieš jį naudojo fizinį smurtą jo kaimynas A. L., tai yra dešinės rankos kumščiu tyčia trenkė į krūtinę 4 kartus, abiejų rankų delnais tyčia trenkė jam per veidą, dešinės rankos kumščiu tyčia trenkė viena kartą į dešinę akį, dešine koja tyčia spyrė 2 kartus į kairės kojos blauzdą ir į dešinės kojos blauzdą spyrė 2 kartus. Tokiais savo veiksmais A. L. jam sukėlė fizinį skausmą. Prašo dėl šio įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., b.l. 37-40).
Iš V. G. 2023-03-07 protokolo-pareiškimo matyti, jog pranešė, kad jo kaimynas A. L., gyvenantis (duomenys neskelbtini), prieš tris metus laiko žodžiais ir savo veiksmais sistemingai jį baugino, tai yra ne kartą prieš jį yra fiziškai smurtavęs ir taip jį auklėjo, kad daugiau nevartotų alkoholio. 2022 m. rugpjūčio mėn., tiksliai datos nepamena, iš jo yra paėmęs namų raktus, taip apribodamas jo laisvę, kad neišeitų iš namų ir neitų niekur vartoti alkoholio. Nuo raktų paėmimo jį laikė užrakinęs jo namuose, drausdamas jam išeiti iš namų. Taip pat jis skirdavo pinigines baudas, kad jam neleidus jis (V. G.) eina iš namų ir vartoja alkoholį. Jis savavališkai atėjęs į jo virtuvę iš piniginės pasiimdavo kaip paskirtą baudą pinigus, tai buvo 500 Eur, bei vieną kartą yra paėmęs iš jo baltinių kišenės 200 Eur kaip baudą, kad jis vartojo alkoholį. Taip pat jis terorizuodavo žodžiais jį žemindamas, vadindamas "mėšlo krūva", nenormaliu, nurodydamas jam važiuoti į globos namus į (duomenys neskelbtini), kad "gadina vaizdą dviejuose namuose". Prašo dėl A. L. veiksmų sistemingai jį bauginant ir terorizuojant pradėti ikiteisminį tyrimą ir A. L. nubausti įstatymų numatyta tvarka (1 t., b.l. 48-51),
Iš V. G. 2024-03-27 protokolo-pareiškimo matyti, jog jis pranešė, kad 2021-07-29, virtuvėje A. L. čiupo žarsteklį ir juo trenkė jam per šonus, taikė į nugarą, bet daugiausiai kliuvo į šonus. Sudavė vieną kartą į vieną šoną, kitą kartą į kitą šoną. Dėl suduotų smūgių jam buvo sukeltas stiprus fizinis skausmas. 2022 m. vasarą, galimai rugpjūtį, tiksliai datos nepamena, apie 21 val., namo kieme A. L. sudavė rankos kumščiu du kartus jam į kairę akį, tuo sukeldamas fizinį skausmą. Dar A. L. 2022 m. rugpjūtį, dienos metu, po 15 val., namo kieme yra sumušęs su juoda gumine šlanga, kurią jis vadina "negre". Su ja jam sudavė per kairę ranką, aukščiau alkūnės. Sudavė vieną kartą. Sukėlė fizinį skausmą. 2022 m. liepos mėnesį, vakare, galėjo būti apie 18 val., namo kieme, sėdint ant suoliuko, A. L. jam rankos kumščiu sudavė ne mažiau keturių kartų į krūtinę bei vieną kartą į smakrą. Smūgiuodamas prakirto smakrą. Savo veiksmais sukėlė jam fizinį skausmą. A. L. jo atžvilgiu panaudodamas psichinę bei grasindamas panaudoti fizinę prievartą, savavaldžiavo savo veiksmais jo atžvilgiu, tuo padarydamas jam didelę žalą, sukeldamas daug psichologinių išgyvenimų, juto pastoviai įtampą, baimę, t.y. 2022 m. vasarą, tiksliai mėnesio ir dienos nepamena, bet tikėtina, kad galėjo būti rugpjūtis, namo kieme sėdint ant suoliuko priėjo A. L. ir pasakė, kad jį auklėdamas dėl jo gyvenimo būdo prieš jį panaudos kopūstų grūstuvę. Siekdamas, kad jis nevartotų alkoholio, neteisėtai iš jo paimdavo pinigus, neteisėtai buvo užvaldęs jo garažą. A. L. neteisėtai buvo apribojęs jo laisvę, be jo sutikimo, prieš jo valią, bausdamas dėl alkoholio vartojimo ir tokiu savo elgesiu apribodamas jo laisvę, kad neišeitų iš namų ir nevartotų alkoholio, 2022 m. rugpjūčio-rugsėjo mėn. laikė jį užrakinęs jo bute iki tol, kol jis pats dėl pablogėjusios sveikatos neišsikvietė medikų. Dėl A. L. veiksmais panaudojant jo atžvilgiu fizinį smurtą ir jam sukelto fizinio skausmo prašo pradėti ikiteisminį tyrimą ir A. L. nubausti įstatymų numatyta tvarka. Taip pat prašo A. L. nubausti įstatymų numatytą tvarka dėl neteisėto jo laisvės apribojimo bei savavaldžiavimo jo atžvilgiu, kuomet jo neteisėtais veiksmais buvo padaryta didelė žala (1 t., b.l. 52-55).
Liudytoja A. G. teisme parodė, kad ji A. L. pažįsta, kadangi gyvena kaimynystėje, o su jo kaimynu V. G. buvo artimi draugai paskutinius 27 metus, tik paskutinius 4 metus buvo išsiskyrę. Su L. ji nebendraudavo, konfliktų neturėjo, tačiau jai buvo pikta, kad šis skriaudė V. G.. 2021 ar 2022 m., liepos 9 ar 10 dieną V. atėjo į jos pavėsinę ir atsigulė. V. tada nebuvo sužalotas. Kad anūkai nematytų jo girto, ji liepė šiam eiti namo. Tada V. jai pasakė, kad negali įeiti, nes raktus turi A.. Tada ji V. palydėjo, užėjo pas A. ir pasakė šiam atrakinti duris, kad V. galėtų įeiti į namus. Buvo užrakintos bendros patalpos. A. paėmė raktus ir ėjo atrakinti, V. tuo metu sėdėjo ant suoliuko, o ji jau ėjo namo, buvo daugiau nei 10 metrų nuo A., kai išgirdo riksmą, barimą A. V. bei A. sakant apie (duomenys neskelbtini), po ko ji atsisuko ir pamatė, kaip kraujas bėgo V. iš smilkinio. Paties veiksmo, kiek kartų, iš ko buvo suduota, ji nematė. Tada ji nuėjo pas kitą kaimyną V. M. ir šiam pasakė, kad L. vėl V. G. muša. Kol ji bėgo pas minėtą kaimyną, nematė kas vyko tarp A. ir V.. Ji užtruko 2 min. V. M. kartu ėjo su ja prie A. ir V.. V. ji palydėjo į namus. V. jai pasakė, kad bijo A., nes šis jam uždės didelę baudą. Dėl baudų ji suprato tik, kai V. labiau atsivėrė, jos dėdavosi už gėrimą. A. L. nemokėdavo V. G. už garažą. V. pasakojo, kad bauda uždėta iki 2026 metų, kad A. nemokės jam už garažą. Kai ji su V. išsiskyrė, 2020 ar 2021 metais A. bandė juos taikyti ir jos namuose jai matant mušė V., šėrė kelis kartus. Nors su V. ji nebegyveno, jis ateidavo pas ją, pradžioje nesipasakodavo, bet po ligoninės jau pasipasakodavo. Ji nežinojo, kad jis savo namuose buvo uždarytas. Jį matydavo pro langą virtuvėje. Po 4 savaičių jai paskambino jis ir pasisakė, kad yra ligoninėje, kad jam buvo bloga, išsikvietė greitąją, paprašė A. atrakinti duris. Ji klausė V., kodėl jis neskambino, pro langą nelipo, net dukrai nesakė apie užrakinimą. Ji iš V. suprato, kad jis bijojo A.. Kad bijojo A., V. jai sakė ne vieną kartą. Jis bijojo, kad vėl jį muš už gėrimą. V. grįžo iš ligoninės penktadienį, o sekančią dieną, šeštadienį skambino R. (V. dukra), ji pamatė einantį V. ir pakvietė jį, jis pakalbėjo. Po pokalbio V. pasakė, kad A. iš jo atėmė raktus, išvarė, liepė eiti vaikščioti. Jis nebuvo girtas. Tada ji perskambino R., ši jai sakė kviesti policiją. Policija paėmė iš A. raktus ir atidavė V., liepė ateiti parašyti pareiškimą. Pirmadienį V. važiavo į policiją, pareiškime papasakojo dalį įvykių. Policija atsiuntė pranešimus A. ir V., kad A. yra įspėtas. Ji su V. manė, kad sustabdė A., bet tik iki sausio 5 dienos. 2023 m. sausio 5 dieną apie 8 val. atėjo V. pas ją ir pasakė, kad A. iš jo atėmė 45 eurus. Tada ji paskambino R.. Vakare R. jai man paskambino ir paprašė atsiųsti kopiją, kurioje įspėtas A.. R. sakė, kad pati praneš, kad skriaudžia jos tėtį. Ji paskambino V., kad šis atneštų lapą apie įspėjimą. V. nerado lapo ir pasakė jai, kad A. jį sumušė. Čia buvo po 5 val. vakare. Tada ji nuėjo pas V. ir pamatė sužalotą jo akį, iš jos bėgo kraujas, kraujo virtuvėje pritaškyta. Ji paskambino R., kuri sakė iškviesti policiją. Policija V. išsivežė rašyti pareiškimo, V. nesutiko važiuoti į ligoninę. Po policijos jis jai sakė, kad viską pasakė policijai. Penktadienį jis nuėjo ligoninę, jo neguldė, nes jis buvo „su promilėmis“. Antradienį padarė ekspertizę, soc. darbuotoja palydėjo jį dėl abdukcijos. Tada jį paguldė į ligoninę. Sužalojimai, kuriuos tada ji matė, buvo tik ant akies, jis nedejavo. Jis ir greitajai nieko nesakė, nevažiavo. Greitoji apžiūrėjo jo akį, paklausė ar važiuos, o dėl šonų jis nieko nesisakė. V. jai pasisakė, kad A. jau laukė jo iš aludes grįžtant. Dieną A. grąžino V. G. 45 eurus, o jis juos panaudojo aludėje. Kai ryte V. atėjo, buvo kaip blaivus, o vakare, kai ji jam paskambino, jau buvo išgėręs. Vėliau ji sužinojo, kad V. lūžo akiduobė, šonkaulis nuo sumušimų, nurodytų policijai. Dėl spyrių V. pasakojo viską policijai. Spardymas vyko apačioje. Liudytoja dar papasakojo įvykį, kuomet gal 2022 metais, pas ją atėjo V., ji jam pasiūlė nusimaudyti. Ji nunešė jam rankšluostį ir pamatė juodas mėlynes kairėje ir dešinėje juosmens pusėse, pilve. V. jai sakė, kad A. jį su „beisbolke“ mušė. Ji padarė V. šonų nuotraukas ir nufotografavo šio veidą su sumušimais, nusiuntė A., bet šis ne jo drauguose ir jų negavo. Ji nuotraukas parodė tik L. K.. Vakare L. K. nuėjo pas A. pakalbėti, kad V. nebemuštų. L. pasakojo jai apie jų pokalbį. A. sakė, kad ten buvo kopūstų grūstuvė. Vėliau V. yra sakęs, kad A. jam vis duoda į galvą iš kumščio. Yra kažkokia šlanga negre vadinama, su kuria A. mušė V., ji jos nematė, bet žino iš V. žodžių, kai šis pasipasakojo po ligoninės. Ji papasakojo V. dukrai, kad A. V. duoda į galvą, apie baudas. Liudytoja žino, kad A. ateidavo į V. namus, kad gal pažiūrėti tvarkos. Ji siūlė A. kviesti sanepidemines, įgaliotinius, bet su žmogum taip nesielgti. A. su V. elgėsi žiauriai, nes ji matė, kaip buvo apdaužyti V. šonai, kaip sakė pats A. su kopūstų grūstuve. V. sakė, kad dar yra su žarstekliu gavęs. Kai V. jai pasakodavo aplinkybes, jis būdavo blaivus, nes ji bendraudavo tik su blaiviu. Daug metų jie bendraudavo artimai, V. nebuvo linkęs meluoti, kaimynams padėdavo, dirbdavo. Ikiteisminio tyrimo metu dėl smūgio matymo ji nurodė neteisingai, pačių smūgių ji nematė, girdėjo garsą, kuris galbūt buvo, kai V. atsitrenkė į suoliuką. Apie randą į smakre V. jai minėjo, kad jį sumušė A.. G. nesiskundė policijai, nes, pasak jo žodžių, bijojo A.. Sakė, kad A. jį užmuš, todėl niekur nesikreips. A. V. bijodavo. Buvo atvejis, kai ji pati buvo sužalota, tik ji niekur nesikreipė, nes V. buvo ligoninėje, nenorėjo jo apkrauti tomis problemomis. Tai įvyko, kai pas V. namuose vėjas atidarė langą, pas A. buvo raktai, ji paėmė raktus, uždarė langą, ir pasakė A., kad V. sakė pasiimti jo raktus. Tada A. plėšė telefoną iš jos, sakė, kad raktai visad bus pas jį. Ji V. namų antrų raktų neturėjo. Visi kaimynai – K., I. M., M.. M. - iš jos žinojo aplinkybes apie V., ką ji sužinodavo iš jo paties. V. G. gyveno pirmame aukšte, ten pusantrinis namas. Įlipti per langą virtuvėje sudėtinga, bet apačioje dirbtuvėse yra du langeliai, žmogus gali išlipti. Langas darinėjamas. L. veždavo maistą V. G., kai šis buvo užrakintas, padėjo su malkomis. V. G. bandė daug kartų atsikratyti alkoholio vartojimo, vienas kartas buvo veiksmingas, kai jis 10 metų negėrė. V. G. niekada pats neprašė, kad jį užrakintų dėl alkoholio metimo ir pats neužsirakindavo. Kai V. būdavo negera, norėdavo pats nebegerti, nueidavo į priklausomybių centrą pas psichiatrą. Kai išgerdavo, buvo atvejų, kai jis krisdavo išgėręs. Maždaug prieš 4 metus liudytoja matė, kaip V. G. griuvo su dviračiu. Nuo antro aukšto laiptų yra sakęs, kad griuvo, yra užsigavęs kaktą, kai rūkė cigaretę, kad išmestų susvirduliavo ir krito. Kad kiti asmenys jį būtų sumušę, niekada nepasakojo, namuose jis neturėdavo sugėrovų. 2021, 2022 metais, kai G. buvo sumuštas, liudytoja nekvietė policijos, nes V. vis sakė, kad nieko nerašys iki ligoninės karto, kai dukra R. sakė kviesti policiją, rašyti pareiškimą.
Ikiteisminio tyrimo metu 2023-01-12 liudytoja A. G. parodė, kad 2023 m. sausio mėn., tiksliai datos nepamena, pamena, kad buvo ketvirtadienis, ryte, buvo apie 8 val., pas ją į namus atėjo kaimynas V. G., su kuriuo anksčiau palaikė artimus santykius, tačiau paskutinius tris metus bendrauja kaip kaimynai. Atėjęs V. G. jai pasisakė, kad vakar, smulkiau nekomentavo, kaimynas A. L. jam sudavė ranka per veidą bei paėmė iš jo 45 Eur. Jokių sužalojimų žymių ant V. G. veido nesimatė. Jai žinoma, kad visokiais veiksmais A. L. drausmina V. G., kad šis nevartotų alkoholio. Daugiau nieko nekomentavo. Tos pačios dienos vakare, galėjo būti apie 18 val., nuėjo pas V. G. į namus. V. G. buvo neblaivus. Pamatė, kad V. G. sumuštas, kambaryje pamatė kraujo dėmes. V. G. jai pasisakė, kad jį vėl sumušė A. L.. V. G. sakė, kad A. L. pabeldė į įėjimo duris, kurias jis atidarė, o už durų buvęs A. L. įėjo pas jį vidun ir jį mušė. Taip pat V. G. jai pasakojo, kad tos pačios dienos metu, dar iki tol, jam A. L. atidavė paimtus 45 Eur, po ko su tais pinigais V. G. išėjo į aludę, kur vartojo alkoholį. Paskui sugrįžo į namus ir pas jį atėjo A. L. ir jį sumušė. Tai jau ne pirmas kartas, kuomet A. L. V. G. atžvilgiu vartoja fizinį smurtą. A. L. V. G. muša taip drausmindamas dėl to, kad šis vartoja alkoholį. Daugiau V. G. jai nieko nekomentavo. Pamačiusi, kad V. G. sumuštas, ji iš kart pagalbos telefonu pranešė policijai. Netrukus atvyko policija, medikai. V. G. buvo pristatytas apžiūrai į ligoninės priimamąjį. Šiuo metu V. G. yra paguldytas ir gydomas VšĮ Respublikinė Panevėžio ligoninė Psichiatrijos skyriuje. Su V. G. bendrauja ne kasdien. Ji žino, kad V. G. tris metus laiko turi priklausomybę nuo alkoholio. Todėl kuomet jis ateina pas ją būdamas neblaivus, jo paprasčiausiai neįleidžia į savo namus, liepia eiti namo. Kuomet ateina blaivus, bendrauja kaip kaimynai. Būdavo, kad V. G. negerdavo ir po kelias dienas. Jai žinoma, kad A. L. V. G. atžvilgiu fizinį smurtą vartoja per laikotarpį, t.y. daugiau nei 2 metai laiko, kuriuo V. G. pastoviai vartoja alkoholį. Iki tol V. G. alkoholio nevartojo 10 metų laiko, tačiau "atkrito" po vaistų vartojimo ir vėl pradėjo vartoti alkoholį. Per tą laikotarpį ji pati yra ne kartą mačiusi V. G. sumuštą. Jis jai pasisakydavo, kad jį sumušė A. L.. Taip pat ne kartą yra mačiusi jį susižalojusį ir patį, nes jis pats dėl alkoholio vartojimo ne kartą yra griuvęs, susižalojęs. Jai tai pasisako pats V. G.. Ji pati nei karto nėra mačiusi, kad V. G. pats kristų, susižalotų, tik tiek, kiek pats V. G. pasisako. Du kartus yra mačiusi kaip A. L. V. G. atžvilgiu vartojo fizinį smurtą. Vienas iš tų kartų buvo V. G. kieme. Tai buvo 2022 m. vasarą, liepos mėnesį, galėjo būti 12-14 d., galėjo būti savaitgalis. Buvo po pietų, kuomet buvo namuose ir pamatė, kad į jos kieme esančią pavėsinę atėjo V. G. ir atsigulė. Ji nuėjo iki jo ir paliepė eiti jam namo. V. G. jai pasisakė, kad A. L. užrakino bendras įėjimo duris, o jo raktai nuo šių durų likę namuose. Tada jie kartu su V. G. nuėjo iki jo namų kiemo, kur V. G. atsisėdo ant suoliuko prie pat lauko durų, o ji nuėjo pas A. L. pro kitą įėjimą pasakyti jam, kad jis atrakintų bendrų įėjimo į rūsį duris, pro kurias V. G. vaikšto į savo namus, o A. L. pro tas duris vaikšto tik į boilerinę. Pasakiusi, ji iš kart ėjo link namų, netrukus išgirdo kaip A. L. šaukė ant V. G., klausdamas kuomet jis važiuos gydytis į (duomenys neskelbtini). Ir iš kart išgirdo smūgius. Atsisukusi pamatė, kad A. L. vieną kartą sudavė ranka V. G. į galvos sritį. Viso girdėjo du garsus, primenančius smūgių sudavimą. Pamatė, kad V. G. iš kairės pusės smilkinio bėga kraujas. Ji tuo metu buvo netoli, kokiu 10-15 metrų atstumu. Pamačiusi, kad A. L. sumuštas, iš kart nuėjo pas kaimyną V. M., gyv. (duomenys neskelbtini) name. Su V. M. atėjo atgal. Ji pradėjo priekaištauti A. L., kad jis gali mušdamas V. G. išmušti jam dantis, kuriuos ką tik susidėjo. A. L. pasakė, "o kam jis dėjosi". Dėl A. L. fizinio smurto panaudojimo V. G. atžvilgiu nieko nekalbėjo. Tada ji V. G. palydėjo iki namų. Antras kartas buvo prieš du metus laiko, tai 2021 m., vasarą, tiksliau negali pasakyti, atėjo pas ją į namus, į virtuvę V. G., jam iš paskos sekė A. L., kuris V. G. liepė klauptis ant kelių ir jos atsiprašyti. V. G. atsiklaupė, bandė po to stotis, sakydamas A. L. baigti ir tada A. L. besistojančiam V. G. sudavė ranka tris smūgius, pataikydamas į kairę akį, dar sudavė į galvos sritį vieną smūgį ir dar vieną smūgį pataikydamas į veidą bei dar kartą spyrė koja, kur pataikė, negali pasakyti, bet galėjo pataikyti į koją, kurią, negali pasakyti. Po to jie greitai išėjo. Daugiau nėra mačiusi, kad A. L. V. G. atžvilgiu vartotų fizinį smurtą. Bet kad ir daugiau kartų V. G. buvo sumuštas A. L., žino iš V. G. pasisakymų bei matydavo ant jo sumušimo žymes. Gali pasakyti, kad yra mačiusi, kad ant V. G. smakro apie 1 cm ilgio likęs randas, kuris liko po sumušimo. Kuomet paklausė A. L., kodėl jis primušė V. G., po ko liko randas ant smakro, A. L. pasakė, kad "ką, aš dar turėjau dar jį pakelti ir pasižiūrėti, vežti susiūti?". Ji suprato, kad jis pripažino sumušęs V. G.. Taip pat yra pamačiusi, kad ant V. G. kūno, dešinėje pusėje, inkstų srityje, šone yra sumušimo žymės, kurias užfiksavo savo telefonu. Dar pamatė, kad V. G. prakirstas kairės pusės antakis. V. G. jai pasisakė, kad šį sužalojimą jam padarė A. L. su "beisbolke". Ji nusiuntė šias nuotraukas A. L. ir dar žinutę dėl jo elgesio, sumušimo. Jis jai nieko neatrašė. Tik žino, kad sekančios dienos ryte jis nuėjo pas V. G. pažiūrėti ar nuotrauka ne montažas. Po kiek laiko kalbėjosi dėl šio sumušimo su A. L., kodėl jis sumušė su beisbolo lazda V. G.. A. L. jai pasakė, kad tai buvo ne beisbolo lazda, o grūstuvė kopūstams, kurią jis atsinešė pats. V. G. grūstuvės kopūstams neturi. V. G. su šiais sužalojimais nufotografavo, savo telefone turi šias nuotraukas išsisaugojusi. Visą laiką V. G. sakydavo, kad jam reikia kreiptis į policiją, tačiau V. G. visuomet sakydavo, kad nesikreips, nes A. L. jį užmuš. Ji pati dėl anksčiau buvusių įvykių į policiją nesikreipė. Apie V. G. sumušimą policijai pranešė tik 2023 m. sausio 5 d., kuomet jį rado sumuštą (1 t., b.l. 150-154).
Ikiteisminio tyrimo metu 2023-12-01 papildomos apklausos metu liudytoja A. G. parodė, kad V. G. pastoviai vartoja alkoholį, be jokios pertraukos. Kadangi rugsėjo mėn. buvo sugrįžusi trumpam V. G. dukra, todėl ji savo tėvą buvo paguldžiusi gydymui į ligoninės psichiatrijos skyrių, kur išgulėjo tris savaites laiko. V. G. yra nustatyta gili stipri depresija, o dėl jo pastoviai vartojamo alkoholio ji dar stiprėja. V. G. tarnaudamas armijoje buvo patyręs stiprią galvos traumą. Netoliese gyvenančią senyvo amžiaus močiutę I. K. žino, tačiau su ja jokių santykių nepalaikydavo. Su ja jokių pokalbių apie V. G. nebūdavo, jai nieko apie V. G. nepasakojo. Kiek žino, minėtoji močiutė niekur iš namų neišeidavo dėl senyvo amžiaus, dėl ligų. Žino, kad šiuo metu ji patalpinta slaugos ligoninėje (duomenys neskelbtini). Jai žinoma, kad kartais pas močiutę nueidavo ir V. G., nes jis kartais padėdavo jai prie ūkio darbų. Žino, kad pas minėtą močiutę lankydavosi ir kaimynė V.. Ji pati su ja irgi jokių santykių nepalaiko, tarp jų nebuvo ir nėra jokio bendravimo. Prie ikiteisminio tyrimo pateikė nuotraukas, kuriose užfiksuotas V. G., tiksliau jo sužalojimai. Ant kiekvienos nuotraukos yra data, kada jis fotografuotas. Dėl nuotraukų, darytų 2021 m. birželio 26 d., gali pasakyti, kad ryte V. G. atėjo pas ją į namus. Tuomet pamatė, kad jam pramuštas kairys antakis. V. G. jai pasakė, kad "čia A. mane sumušė". Sumušė, dėl to, kad geria alkoholį. Smulkiau nekomentavo. O po dviejų dienų V. G. vėl atėjo pas ją. Dėl jos darytų 2021 m. birželio 28 d. nuotraukų, gali pasakyti, kad tuokart V. G. fotografavo savo namuose, vonios patalpoje, ryte. Šiuos sužalojimus pamatė atsitiktinai, nes buvo liepusi V. G. eiti nusimaudyti, o jam nuėjus į vonią, pagalvojo, kad reikia paimti švarų rankšluostį ir nunešti V. G.. Paėmusi rankšluostį pradarė vonios kambario duris ir atsitiktinai pamatė V. G., iškart pamatė ant jo kūno sužalojimus. Ji iškart V. G. pasiteiravo iš kur pas jį šie sužalojimai. Tai V. G. jai atsakė, kad "su beisbolke A.". Ji suprato, kad V. G. sumušė A.. Tą vakarą nuėjo pas kieme buvusią kaimynę L. K., kuriai parodė jos užfiksuotas nuotraukas. Tuomet abi su L. K. iš jos telefono šias nuotraukas siuntė per Facebook A. L., dar parašė trumpą žinutę, tačiau pasirodo nuotraukos ir žinutė A. L. neišsisiuntė, nes jis nėra jos draugas Facebook. Tą vakarą L. K. nuėjo pakalbėti pas A. L.. Jos laukė savo kieme sugrįžtančios iš A. L. apie pusvalandį laiko. Pastebėjusi, kad ji sugrįžo, nuėjo iki jos kiemo, ji pasakė, kad pakalbėjo ir liepė A. L. prie V. G. nekišti nagų. Sakė, kad A. L. jai pasidejavo, kad V. G. pastoviai vartoja alkoholį, jam smirda. O praėjus kokioms dviem savaitėms su A. teko susitikti pas V. G. namuose, nes pamatė, kad A. L. nuėjo pas V. G.. Nuėjo ir ji iš paskos pas V. G., kur A. L. išsakė priekaištus dėl smurto naudojimo prieš V. G.. Dar jam papriekaištavo, kad kaip jis gali žmogų mušti su "beisbolke" (nes jai pasakojo V. G., kad jį mušė su beisbolo lazda), tai A. L. atsakė, kad "tai buvo ne "beisbolkė", o kopūstų grūstuvė. O dėl pateiktų nuotraukų, darytų 2022 m. rugsėjo 29 d., gali pasakyti, kad šiose nuotraukose užfiksuota jos ranka, kairėje rankoje buvo padaryta žaizda, nes šiuos sužalojimus jai padarė A. L.. Tai buvo tuomet, kai V. G. gulėjo ligoninėje ir ji jam skambino iš savo telefono, o šalia jos tuo metu buvo A. L.. Pokalbio metu kairėje rankoje laikė V. G. namų raktus ir V. G. sakė, kad jo raktai bus pas ją. Tačiau A. L. griebė iš jos tuos raktus ir išplėšė juos jai iš rankos, juos plėšdamas jai sužalojo kairės rankos delną bei paėmė iš jos telefoną ir V. G. pasakė, kad jo raktai bus pas jį ir jis visuomet juos ras. Dėl rankos įdrėskimo į policiją nesikreipė, pareiškimo nerašė. Šiuo metu dėl to taip pat pareiškimu į policiją nesikreips. Po šio įvykio iškart nuėjo pas L. K., kur jai parodė savo ranką ir papasakojo kas įvyko. Apie tai, kad V. G. galėjo būti išmušti dantys nieko nežino, kad jam dantys būtų išmušti, nematė. Tik žinojo, kad 2021 m. birželio 14 d. V. G. buvo susidėjęs naujus dantis. O kadangi žinojo, kad A. L. V. G. muša, galimai jam smūgiuoja ir į veido sritį, todėl suduodamas smūgius gali išjudinti naujai sudėtus dantis, pergyveno, kad jie nebūtų išmušti. Todėl apie tai pasakė A. L. po to, kai jam liepė atrakinti V. G. duris ir išgirdo šaukiant A. L. bei suduodant jam du-tris smūgius. Ji iškart nuėjo pas V. M. ir šį pasikvietė. Tada ir pasakė, kad išdaužys dantis. Apie tai, kad V. G. buvo uždarytas savo namuose, sužinojo iš paties V. G. jau praėjus kuriam laikui po to. V. G. sakė, kad jį užrakino, kad šis negertų alkoholio, neitų į aludę. Sakė, kad A. L. jam nešdavo maistą, cigaretes, o sugrįžęs iš ligoninės jis sumokėjo A. L. pinigus už pirktą maistą, cigaretes. Kažką kalbėjo apie 350 Eur, tiksliai nežino. Atsiskaitymas pinigais dėl sumos kaip suprato buvo jų abipusiu susitarimu, mano, kad jokių čekių nebuvo. Per tą laiką kol jis buvo užrakintas, jis jai pats neskambino. Su juo tuo laiku nebendravo. Jie su juo nebendraudavo pastoviai, kiekvieną dieną. V. G. jai pasakojosi, kad būdamas užrakintas jis turėjo visas galimybes kviestis pagalbą, turėjo su savimi telefoną, buvo pradaras langas, tačiau jis jokios pagalbos nesikreipė, niekam neskambino. V. G. sakė, kad to jis pats net nesuprato, mano, kad jį buvo užvaldžiusi baimė. Tik jau praėjus kuriam laikui būnant užrakintam namuose, V. G. sakė, kad jis pasijautė labai blogai, išsikvietė medikus. Dar paskambino A. L. ir pasakė, kad išsikvietė medikus ir liepė atrakinti duris. Ji pati apie tai tuo metu nieko nežinojo. Tik po kurio laiko paskambino V. G. ir jai pasakė, kad jis jau antra savaitė kaip ligoninėje, iš kur sugrįžęs, jis atidavė pinigus A. L. už pirktą maistą, cigaretes. Ar galėjo A. L. V. G. būti užrakinęs ir kitus kartus, nieko nežino. Apie tai, kad A. L. iš V. G. imdavo pinigus, kuriuos skirdavo kaip baudą, jai žinoma. Apie tai pasipasakodavo pats V. G.. Smulkiau neaiškindavo, tik sakydavo, kad A. L. jam didelę baudą uždės. V. G. jai pasakojo, kad jis pasirašė lapą dėl garažo nuomos iki 2026 m. Ji dar paklausė kodėl iki 2026 m., tai V. G. jai atsakė, kad "tokio dydžio bauda susidarė". 2022 m. (pastaba - techninė klaida, turi būti 2023 m.) sausio 5 d. V. G. ryte pas ją atėjo ir pasakė, kad vėl A. L. iš jo atėmė pinigus. V. G. jai sakė, kad išvakarėse, t.y. sausio 4 d., jis grįžo neblaivus į namus, sutiko A. L. ir iškart išsiėmęs pinigus 50 Eur sumoje juos padavė A. L.. Kaip suprato, V. G. net nelaukdamas kol jo pareikalaus pinigų, pats padavė pinigus A. L. kaip baudą. Sausio 5 d. jai reikėjo informacijos, todėl po darbo, kažkur apie 18 val., nuėjo pas V. G. į namus, kur rado jį stipriai sumuštą. Matė labai stipriai sumuštą V. G. veidą, veidas buvo kruvinas, kitų kūno vietų nematė, nes jis vilkėjo rūbus. Matė, kad virtuvėje buvo stipriai pribėgę kraujo. Matė, kad kraujas lašėjo nuo V. G. veido. V. G. jai pasakė, kad "jį apačioj", t.y. V. G. priklausančioje patalpoje, įėjus iš rūsio bendro koridoriaus į V. G. priklausantį koridoriuką, vedantį link jo buto. Eidama į V. G. butą, toje vietoje jokio kraujo nepastebėjo. V. G. jai nieko dėl sumušimo nekomentavo, tik sakė, kad A. L. jį sumušė bei dar pasakė, kad tą rytą A. L. jam numetė po kojom 50 Eur. O V. G. pasiėmė tuos pinigus ir buvo nuėjęs į aludę. Kada ėjo ir kelis kartus, negali pasakyti. Pamačiusi sumuštą V. G., iškart paskambino ir pranešė pagalbos telefonu 112. Pirmiausiai atvyko medikai- greitoji med. pagalba, kurie jam suteikė med. pagalbą. V. G. vykti į ligoninę atsisakė, buvo neblaivus. Tuo metu apie jokius jam padarytus lūžius niekas nebuvo aišku. Medikams išvykus, atvyko policijos pareigūnai, kurie V. G. išsivežė apklausai į policijos komisariatą. Po apklausos grįžo į namus. O sekančią dieną nuėjo su paskirta užduotimi apžiūrai pas teismo med. ekspertus, kur jam ekspertai liepė kreiptis į ligoninę, ką jis ir padarė. Ji tame nedalyvavo. Ji apie 08.30 val. sausio 6 d. dar buvo užėjusi pas V. G., jis jai pasiskundė, kad prastai jaučiasi. Ji pati darbą pradeda nuo 9 val., dirba iki 17.30 val., todėl būdama darbe nežinodavo ir nematydavo ką dienos metu veikia V. G. (1 t., b.l. 155-159).
Ikiteisminio tyrimo metu 2024-03-26 papildomos apklausos metu liudytoja A. G. parodė, kad 2023 m. sausio 5 d. vakare paskambino V. G., nes jo prašė, kad jis jai paduotų pranešimą iš policijos, t.y. atsakymą ar A. L. įspėtas, kad nelįstų prie V. G.. Tai buvo pranešimas policijai dėl raktų, kuriuos iš jo neteisėtai A. L. buvo paėmęs. V. G. jai pasakė, kad jis negali paduoti to lapo, nes jį A. L. primušė. Tuomet jam pasakė, kad ateina pati pasiimti to lapo ir nuėjo pas V. G. į namus, rado jį sumuštą. Matė, kad stipriai pamėlusi ir ištinusi dešinė akis ir paakys. Daugiau jokių sužalojimų nematė. V. G. jai pasisakė, kad jį sumušė A. L.. Sakė, kad apie 16-17 val. jis grįžo iš aludės, o A. L. jo "jau laukė". Smulkiau neaiškino, kur laukė. Pamatė, kad V. G. bute virtuvėje buvo pritaškyta kraujo. V. G. sakė, kad jį A. L. sumušė prie laiptų, o jis jau sumuštas užlipo į namus, tuomet ir prisitaškė kraujo. Galimai jam kraujas bėgo iš nosies, nes ties nosimi matėsi kraujo likučiai. Matė, kad virtuvėje buvo parvirtusi viena kėdė. Ją galėjo parversti pats V. G.. Tada ji paskambino ir apie tai, kad sumuštas V. G., pranešė policijai. Jai būnant pas V. G., atvyko greitoji med. pagalba, po to atvyko medikai. Matė, kaip medikai apžiūrėjo V. G.. Apžiūros metu apie jokius patirtus lūžius kalbos nebuvo, medikai jokių lūžių nepastebėjo. Ir pats V. G. nesakė, kad jam kas nors gali būti lūžę. V. G. medikams apie šonkaulius nieko neminėjo. Medikai apžiūrėjo tik jo sumuštą veidą. V. G. apžiūros metu sėdėjo apsirengęs striukę. Buvo neblaivus, nes buvo ką tik grįžęs iš aludės ir jį "paauklėjo" A. L.. Girdėjo, kaip V. G. sakė, kad jį sumušė kaimynas. Medikai paklausė V. G. ar jis važiuos į ligoninę. Šis atsakė, kad nevažiuos ir medikai išvažiavo. Po kokių 15 min. atvyko policijos pareigūnai. Šie pasiteiravo ar jis rašys pareiškimą. V. G. atsakė, kad rašys. Tuomet pareigūnai jam pasiūlė važiuoti apklausai į policijos komisariatą. V. G. išvažiavo su pareigūnais, o ji parėjo į namus. Apie 22 val. V. G. grįžęs iš policijos užėjo pas ją į namus. Kažką minėjo, kad pareigūnai jį parvežė. Pasakė, kad pareigūnams nurodė sumušimo aplinkybes. Paskui jis išėjo į namus. Pamena, kad sausio 5 d. buvo penktadienis. Sekančią dieną, šeštadienį, V. G. buvo pas ją užėjęs, klausinėjo kaip jam elgtis dėl ekspertizės. Pasakė, kad eitų pirmadienį nuo pat ryto. Tą dieną V. G. buvo pagiringas. Matė, kad dar labiau patinusi kairė akis, skruostikaulis. Buvo atėjęs iš ryto, po 8 val. Iš jos jis ėjo namo, gulėti. Prastai jautėsi. Ji tuo metu apie jokius padarytus V. G. lūžius nežinojo, o jis ir pats nenutuokė. Nepamena ar daugiau dar buvo susitikusi su V. G.. Kad būtų susitikusi sekmadienį, nepamena. Pamena, kad pirmadienį susiskambino su V. G.. Buvo ryte. Jau jai būnant darbe V. G. jai paskambino ir pasakė, kad buvo nuvykęs apžiūrai pas teismo med. ekspertus, kur jam nurodė, kad reikalinga užsiregistruoti. Kiek pamena, kažką minėjo, kad užsiregistravo antradienį, kažkur apie 09.30 val. Su juo pirmadienį nesimatė. Antradienį iš ryto matėsi su V. G.. Pas jį buvo atėjusi socialinė darbuotoja, kuri V. G. palydėjo apžiūrai pas teismo med. ekspertus. Prie jos V. G. soc. darbuotojos paprašė, kad ji palydėtų dar iki ligoninės, nes jis prastai jaučiasi. O jau vėliau jai paskambino ta pati soc. darbuotoja iš ligoninės ir pasakė, kad V. G. paguldė į ligoninę bei pasakė, kad jį paguldė į psichiatrijos skyrių. Dabar tiksliai nepamena ar tai soc. darbuotoja, ar tai V. G., ar jie abu pasakė, kad V. G. ekspertizės metu nustatė lūžius ties minėta dešine akimi bei nustatė šonkaulio lūžį. Kokiomis aplinkybėmis galėjo V. G. lūžti šonkaulis, nežino, bet numano, kad galėjo sulaužyti A. L., nes sausio 5 d. V. G. jai sakė, kad A. L. jį spardė, bet smulkiau ir konkrečiai nieko nesakė. To nesakė ir medikams apžiūros metu. Dar gali pasakyti, kad akivaizdžiai matosi, kad V. G. deformuota nosis. Ji deformuota senokai, kažkur apie 2-3 metus laiko. Tačiau kokiomis aplinkybėmis tai galėjo įvykti, nežino. Apie nosį V. G. jai nieko nepasakojo (1 t., b.l. 160-163).
Iš 2023-03-06 savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad A. G. pateikė 7 fotonuotraukas, kurios perkeltos iš mobiliojo ryšio telefono Xiaomi į CD laikmeną (2 t., b.l. 109-111, 112).
Liudytoja R. V. teisme parodė, kad G. yra jos tėtis, jis gyveno atskirai nuo jos. Paskutiniai 4 metai jam buvo labai sudėtingi, turėjo depresiją, kuri paūmėjo, kai prasidėjo nesutarimai su kaimynu A., apie tai pradžioje jis jai nieko nesisakė, tik paskutinius pusantrų metų ėmė pasisakyti. Ji buvo grįžusi iš užsienio, buvo kartu su tėčiu nuvykę į ligoninę, jis buvo psichologiškai palūžęs, ten praleido keletą savaičių. Ligoninėje buvo jam pagerėję, iki kol jis grįžo į namus. Savo namų jis nenorėjo palikti, daug nesipasakojo, daugiau liudytoja girdėjo iš kaimynų. Prieš jo mirtį jis pasakojo baisius dalykus. 2021-2022 metais ji palaikė kontaktą su tėčiu, jie bendravo telefonu, video skambučiais, paskui jie baigėsi, jis jai paaiškino, kad neveikia kamera. Kai tėtis bendraudavo, visada būdavo šviesaus proto, net jeigu ir išgėręs, visada ji su juo susišnekėdavo. 2021-2023 metais tėtis papasakojo, kad jis nuomodavo kaimynui garažą, sakė, kad jam šis nebemoka nuomos. Iš pradžių tėtis nesakė, kad jį skriaudžia. Sakė, kad dvejus metus kaimynas nemokėjo nuomos, tada ji parašė A. žinutę, kad atlaisvintų garažą, jeigu jo neatlaisvins, tuomet, kai ji grįš, privers teisiniu būdu jį atlaisvinti. A. paaiškino, kad jis moka ir nemoka, pokalbis nebuvo agresyvus. Garažo A. neatlaisvino, kai ji beldėsi į duris, šis neatidarė durų, tada ji iškvietė policiją, po ko A. išėjo ir jie susitarė, kad šis atlaisvintų garažą, tai ir padarė per keletą dienų. Po kurio laiko kaimynė pasakė, kad tėtis buvo stipriai sumuštas, parodė nuotraukas ir nuo to laiko ji su kaimynu nebebendravo. Sekantį kartą, kai ji grįžo į Panevėžį, kalbino tėtį rašyti pareiškimą, tėtis sakė, kad bijojo. Dar kitą kartą kai ji grįžo, jis parašė pareiškimą, papasakojo daugiau. Detalių jis jai nepasakodavo, minėjo tik, kad kaimynas skriausdavo, imdavo pinigus, dėdavo baudas už tai, kad jis gėrinėdavo. Tėtis sakydavo, kad jis pats tylus ramus, tačiau kaimynas bijodavo, kad jis-tėtis rūko. Kaimynas nebemokėjo už garažą keletą metų. Lyg 2023 m. vasario mėn. kaimynė A. G. ją informavo, kad tėtis sumuštas kaimyno. Liudytoja nepamena tik, kuris tada buvo sumušimas ar tas, dėl kurio jie rašė pranešimą, ar tas, dėl kurio buvo padaryta ekspertizė. Iš kaimynės A. liudytoja žino, kad buvo daug sumušimų. Kaimynė informavo apie vieną sumušimą 2023 metais, apie ankstesnius sumušimus ji sužinojo jau tik vėliau. Apie juos jai pasakė A. Liudytoja matė ekspertizės nuotraukas to didžiausio sumušimo. Buvo epizodas, kai tėtis neatsiliepė 1,5 savaitės. Jis buvo užrakintas, tą ji sužinojo iš A., tėtis neatsiliepė telefonu tuo metu. Su tėčiu liudytoja kalbėjo daug kartų dėl užrakinimo, kuris, kaip ji suprato, buvo prieš jo valią. Ji nežinojo, kad tėtį muša ar kad yra įkalintas. Nemano, kad žmogus pats sutiktų, kad jį kažkas užrakintų. Tėtis žinojo visus kelius dėl depresijos, alkoholio, kur jam kreiptis ir ką daryti. Tėtis pats nesakė, kad buvo užrakintas prieš jo valią, kaip mano, kad dėl baimės. Tėtis nesakė, kiek kartų A. jį mušė. Iš A. G. pasakojimų ji taip pat negali pasakyti, kiek kartų mušė, žino, kad ne vieną. Iš A. pasakymų žinojo tėčio mušimo būdus su „šlanga“, kopūstų grūstuve, taip pat A. tėtį žemino, mušė lauke, žemindavo, kad kiti matytų. Kaimynai, mano, yra matę ar girdėję, bet tiksliai nepasakys kurie. Man pasakodavo tik A. Liudytoja matė nuotraukas, padarytas A., kurioje tėtis vonioje. 2022 metais telefoninis pokalbis su A. galėjo būti. Aplinkybės dėl pinigų paėmimo jai žinomos. A. atėjo pas tėtį paimti pinigų 50 eurų už gėrimą, tėtis pasisakė A. ir ši paskambino jai. Pokalbio su tėčiu metu jam ji liepė paskambinti A. Šis neigė, kad turėjo pinigus, tada ji šiam pasakė, kad grąžintų pinigus, nes kvies policiją. Po to A. lyg tėčiui grąžino pinigus. Kitais kartais A. jai skambindavo, kai matydavo, kad tėtis užgautas, sužalotas. Tėtis A. sakydavo daugiau, o jai sakydavo, kad praeis, susitvarkys, nenorėdavo jos jaudinti. A. nesiėmė jokių veiksmų dėl garažo, tiesiog nenorėdavo išsikraustyti. Jai nežinoma, kad tėtis rašytų tekstus, dokumentų, jis bijodavo, kad nepriverstų perrašyti garažo ar namo. Jos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi. Apie švietimą jam žibintuvėliu į akis ir pasirašymą tėtis pats jai sakė, bet ji nežino, ar jis pasirašė ką ar ne. Aplinkybės dėl jos pokalbio su A. dėl galimo tėčio mušimo teisingos. L. jai neneigė mušęs tėtį, pripažino viską, jie turėjo normalų pokalbį. A. teigė, kad nesusivaldo pamatęs išgėrusį tėtį. Ji A. sakė, kad jiems su tėčiu reikia gyventi ar kuriam reikia išsikraustyti. L. aiškino bijojęs, kad tėtis padegs namą rūkydamas. Tada ji pasiūlė apsidrausti namą. Ji A. prašė nustoti, jeigu jie vienas kitą ignoruos, tuomet policijai nebus pranešta. A. jai pasakė, kad pasistengs ignoruoti tėtį. Dėl mušimo A. teigė, kad V. jo nesupranta, o kai V. nuo jo gauna, tada jo bijo. Ji A. sakė, kad tai nėra būdas tėtį gydyti, kad A. gali kviesti policiją. A. sakė, kad tėtis jį erzina, sukelia agresiją. Telefono pokalbio ji neįrašinėjo. Tėtis bijojo A. L., to pasekmėje, liudytoja mano, tėčio depresija gilėjo. Kad ji sužinojo dėl mušimo, persekiojimo atvejų, tiksliai nežino.
Ikiteisminio tyrimo metu 2023-02-17 liudytoja R. V. parodė, kad V. G., gyvenantis (duomenys neskelbtini), yra jos tėvas. Jos tėvas minėtu adresu gyvena vienas. Ji pati 15 metų gyvena Didžiojoje Britanijoje. Su tėvu palaiko ryšį telefonu, susiskambina apie 4-5 kartus per savaitę. Į Lietuvą atvyksta 1-2 kartus per metus. Bendraujant su tėvu telefonu, jo prašydavo, kad jis įsijungtų vaizdo kamerą, tačiau tėvas jai visuomet sakydavo, kad ji sugedusi, todėl įsijungti negali. Jos tėvas turi priklausomybę nuo alkoholio, taip pat vartoja vaistus nuo miego sutrikimo ir depresijos. Todėl jai būdavo sunku įvertinti ar jų pokalbių metu jis būdavo apsvaigęs nuo alkoholio ar jo kalba būdavo vangi dėl suvartotų vaistų. Jų pokalbių metu tėvas niekuomet niekuo nesiskųsdavo. Tačiau ji palaiko ryšį su A. G., kuri yra šiuo metu jo tėvo kaimynė, tačiau daugelį metų, kažkur apie 33 metus laiko, jie abu su tėvu buvo pora, bet gyveno atskirai. Jų dabartiniai santykiai yra kaimyniški. Mano, kad A. pavargo nuo tėvo gyvenimo būdo, jo vartojamo alkoholio. Jų pokalbių metu ji nieko jai daug apie tėvą nepasakodavo, mano, kad tuo metu daug ko nežinojo, kas vyksta su jos tėvu. Tačiau 2022 m. rugpjūčio pabaigoje telefoninio pokalbio metu A. kartu su jos tėvu video skambučio metu jai papasakojo, kad tėvo kaimynas A. L. ryte įsibrovė į tėvo namus ir atsidaręs tėvo piniginę, pasiėmė pinigų - 50 Eur. Kaip jai papasakojo tėvas, tai buvo bauda, kad tą dieną jos tėvas buvo išgėręs ir A. L. tuos pinigus pasiėmė kaip baudą. Tą dieną dėl šio įvykio jos tėvas kreipėsi į policiją. Taip pat jie jai abu papasakojo, kad A. L. turėjo kažkokią šlangą, su kuria mušdavo jos tėvą už jo gėrimą. Vienas tokių sumušimų yra buvęs lauke, kuomet A. L. jos tėvą parklupdė ant žemės ir mušė. Šį įvykį matė kažkas iš kaimynų, tiksliai nežino. Taip pat jai pasakojo, kad A. L. trenkė su kopūstų grūstuve jos tėvui per veidą. Nuo smūgio jos tėvui iškrito dantų implantai. Šis įvykis buvo 2022 m. birželio mėnesį, tikslios vietos nežino. Pokalbio metu jai papasakojo, kad A. L. pastoviai terorizuoja jos tėvą, kad šis atiduotų jam po namu esantį garažą bei garažo dokumentus. Suprato, kad taip A. L. tėvą auklėja dėl jo vartojamo alkoholio. Tėvas jai sakė, kad pas tėvą namuose vieną kartą A. L. švietė tėvui į akis žibintuvėliu ir liepė pasirašyti įvairius skolos lapelius su tekstu, kad jei tėvas toliau vartos alkoholį, jis privalės jam mokėti pinigus. Suprato, kad A. L. tėvui skirdavo pinigines baudas už tėvo vartojamą alkoholį, kurias jis turėjo mokėti. Kaip suprato, tėvas jam yra sumokėjęs tokias baudas, bet kiek ir kokiomis aplinkybėmis, nežino. Taip pat pokalbio metu tėvas jai papasakojo, kad A. L. jį buvo užrakinęs namuose, taip siekdamas, kad jo tėvas nevartotų alkoholio, neleido niekur išeiti iš savo namų 3 savaites laiko. Tėvas sakė, kad A. L. jam kažką užnešdavo pavalgyti, dar pagrasindavo dėl alkoholio vartojimo ir vėl užrakinęs, išeidavo. Taip tęsėsi tris savaites laiko. Kaip suprato, tėvas pats telefonu išsikvietė greitąją pagalbą, nes jam pašlijo sveikata. Tėvas sakė, kad po to jis paskambino A. L. ir jo paprašė atrakinti duris, nes jis išsikvietė greitąją pagalbą. A. L. tada atrakino tėvo namų duris. Tėvas sakė, kad medikams jis nieko nesakė, kad buvo laikomas užrakintas. Tuomet tėvas ligoninėje buvo paguldytas į psichiatrijos skyrių. Šis įvykis buvo 2022 m. birželio mėn. pabaigoje-liepos pradžioje. Kuomet grįžo tėvas po šios dienos iš ligoninės, tarp jo ir A. L. viskas buvo ramu, tačiau 2022 m. rugpjūčio mėn. jie vėl su A. L. pradėjo konfliktuoti ir tuomet jau tėvas viską papasakojo savo draugei A. ir jai. Kuomet viską sužinojo, kalbėjo su A. L. telefonu. Ji jo paklausė kodėl jis agresyvus jos tėvo atžvilgiu, kodėl prieš jį vartoja smurtą? Jis jai atsakė, kad pamačius jos tėvą neblaivų, jį apima agresija, pyktis ir jis tuomet pavartoja smurtą jos tėvo atžvilgiu. Kad tėvą mušdavo, jis neneigė, bet tokius dalykus, susijusius su pinigų ėmimu, garažo perrašymu jo naudai, A. L. neigė. 2023 m. vasario 14 d. atvyko į Panevėžį. Vasario 15 d. nuėjo pas kaimyną A. L. ir jo paprašė atlaisvinti užvaldytą garažą, esantį po namu, kuris priklauso jos tėčiui. A. L. neatidarė durų. Tuomet išsikvietė policijos pareigūnus, po ko vakar, t.y. vasario 16 d., A. L. iškraustė savo daiktus iš jos tėvo garažo. Šiuo garažu A. L. naudojosi apie 30 metų laiko. Žino, kad anksčiau jis jos tėvui už garažą mokėjo nuomą, tačiau paskutinius pusantrų metų jis nebemoka nuomos už garažą ir prieš tuos pusantrų metų pradėjo pyktis su jos tėvu. Visa tai ji žino iš to vienintelio video pokalbio su tėvu ir A. Suprato, kad tėvas buvo labai įbaugintas A. L.. Tėvas sakė, kad po to, kuomet jis kreipėsi į policiją 2023-01-05, daugiau A. L. jo atžvilgiu jokių veiksmų neatliko (1 t., b.l. 166-169).
Liudytoja A. K. teisme parodė, kad ji yra (duomenys neskelbtini) lankomosios priežiūros socialinė darbuotoja. Ji kaltinamąjį pažįsta iš matymo, nes prieš 2 metus pradėjo prižiūrėti V. G. kaip socialinė darbuotoja. Pirmą kartą ji kaltinamąjį sutiko maždaug prieš du metus, kai atėjo susipažinti su V. G.. V. G. sėdėjo kieme ir paskui atėjo kaimynas, t. y. kaltinamasis. Kaltinamasis sakė, kad jis yra kaimynas ir pradėjo ant V. sakyti, kad šis alkoholikas, kodėl ji jį lanko, kas jai leido, kad jis skusis ministerijai. Ji tada kaltinamajam pasakė, kad yra gydytojų nurodymas ir todėl ji lanko. Kaltinamasis tada elgėsi agresyviai, jis nesupranta, kad alkoholizmas yra liga, o V. G. tada su viskuo sutiko ir nieko nesakė. V. G. jai atrodė yra bevalis, jis sėdėjo nuleidęs galvą, kai kaimynas šaukė ant jo, jai atrodė, kad V. G. kaimyno bijojo, nes nesakė prieš šį nė žodžio. Ji retai sutikdavo kaltinamąjį, nes rytais ateidavo pas V. nuo 8.00 val. ar nuo 10.00 val., jos pareiga buvo jį apipirkti. Ji ateidavo pas V. G. vieną kartą į savaitę iki kol jis susižalojo koją, o paskui po kojos traumos ateidavo jau du kartus į savaitę. Koją V. G. susižalojo gal prieš pusė metų. V. G. buvo alkoholikas ir jis suprato tą dalyką, jis verkdavo, ji kalbėjosi su juo apie tai, jis du kartus gulėjo ligoninėje, dukra jį buvo nuvedusi pas narkologą, V. G. gydėsi savo iniciatyva. Jis dar vartojo vaistus nuo nervų. Ji nežino, ar kitų priemonių jis ėmėsi, kad negertų. V. G. skųsdavosi savo kaimynu, jai sakė, kad kaimynas jį pamušdavo, vieną kartą galingai gavo. Kartą, kai ji atėjo, V. G. veidas buvo ištinęs, jis negalėjo paeiti, jam labai skaudėjo šoną. Ji tada jo paklausė, kas atsitiko, jis sakė, kad jį sumušė kaimynas, sakė, kad buvo policija, medikai, gal net pati A. jį ir surado. Ji jo neklausė, nei kiek gavo smūgių, nei kas kaip. Ji klausė, už ką gavo, tai sakė dėl to, kad geria. Sakė kaimynas ant manęs supyko, nes jis naudojosi mano garažu, už jį nemokėjo ir jis jam nebeleido juo naudotis. Kada tai buvo, ji nepamena, bet tada jie ėjo abdukcijos išsiimti, ji jį palydėjo. Po to karto daugiau jis nesiskundė, tik sakydavo, kad kaimynas jį “pastramūžija”, tai sakė tikrai ne vieną kartą. Ji tikėjo V. G., nes kai susipažino su kaimynu (kaltinamuoju), pirmas įspūdis buvo, kad jis agresyvus. Ji yra kalbėjusi su G. kaimynais: K., dar buvo tokia V., A. jo kaimynė priešais gyvena. Ta K. jau nevaikščiojo – galėjo tik girdėti, bet negalėjo matyti jokių konfliktų, nebent jai kažkas sakė. V. jai nebuvo nieko minėjusi apie V. G. konfliktą su kaimynu, tik A. yra minėjusi, kad kaimynas pamuša V. G. ir, kad šis kraujo klane gulėjo. Nei viena kaimynė nėra sakiusi, kad pačios būtų mačiusios kaip kaimynas muša V. G.. Kai kaltinamasis mušė V. G., ji pati nematė. Pats V. G. jai nesakė, kad bijo kaimyno. Teismui pagarsinus liudytojos A. K. ikiteisminio tyrimo metu 2023-02-23 duotus parodymus (1 t., b.l. 172-175), ji juos patvirtino kaip teisingus, nes tada geriau prisiminė, ir papildomai parodė, kad V. G. gal jai ir sakė, kad jis bijo kaimyno. Ji kažką atsimena apie V. G. užrakinimą. Kai ji ateidavo, jau būdavo durys atrakintos ir ji užnešdavo pirkinius jam į antrą aukštą, o kartą atėjus durys buvo užrakintos, ji jam paskambino, kad jis nuliptų, bet jis sakė, kad kaimynas užrakino. Gali būti, kad ji paslaugas V. G. teikė nuo 2022-12-01, tiksliai nepamena. Kažką buvo V. G. jai minėjęs, kad buvo užrakintas, skundėsi. Liudytoja abejoja, kad jis būtų sutikęs būti užrakintas, kad nevartotų alkoholio, jis per langą būtų iššokęs. Iš to kambariuko būtų sunku išlipti, jeigu būtų užrakintos durys, o iš sandėliuko, nežino, gal galima. Gali būti, kad G. galvą buvo nuleidęs, nes jam buvo gėda.
Ikiteisminio tyrimo metu 2023-02-23 liudytoja A. K. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). Teikia individualią paslaugą V. G.. Tokią paslaugą jam teikia apie du mėnesius laiko, t.y. nuo 2022 m. gruodžio 1 d. Iki tol V. G. jokios paslaugos iš (duomenys neskelbtini) nebuvo teikiamos. V. G. paslaugos teikiamos pagal gydytojo nurodymą. Pas V. G. namuose lankosi per savaitę vieną kartą. 2023 m. sausio ir vasario mėnesiais trumpam buvo paguldytas ir gydomas VŠĮ Respublikinėje Panevėžio ligoninėje. Sausio mėn. jis buvo gydomas, kiek jai žinoma, dėl patirtų sužalojimų, žino, kad jam buvo sulaužyti šonkauliai. Apie šį įvykį pasisakė jai pats V. G. ir kaimynai pasakojo. Ji lanko ir dar vieną gyventoją, kuri gyvena per kelis namus nuo V. G.. Jai žinoma, kad V. G. turi priklausomybę nuo alkoholio. Tačiau aplinkiniai gyventojai apie jį atsiliepia labai gerai, charakterizuoja kaip nagingą, sąžiningą žmogų. Jos prižiūrima I. K. bei šios kaimynė V. sakė, kad tame pačiame name gyvenantis kaimynas labai dažnai mušdavo V. G.. Pats V. G. apie jo sumušimą jai pasakojo, kad pas jį atėjo kaimynas į jo namus, įsiveržė, buvo neužrakinta. V. G. sakė, kad jis buvo pavartojęs alkoholio. V. G. jai pasisakė, kad jį tas kaimynas ir sumušė, smulkiau nieko neaiškino. Apie tai jai V. G. pasakojo jau kuomet jis po šio įvykio grįžo iš ligoninės. Matė, kad V. G. buvo sužalotas veidas, skundėsi, kad jam skauda šoną, negali paeiti. V. G. jai skundėsi, kad labai bijo to kaimyno, rakinasi buto duris, kad anas neateitų, bijo kaimyno, nes jį šis daužo jau ne pirmą kartą. Sakė, kad dėl šio sumušimo neatleis, nors anksčiau kaimynui atleisdavo. Kitą savaitę V. G. palydėjo pas teismo med. ekspertus apžiūrai. 2022 m. galėjo būti ir gruodžio pabaigoj, tiksliai nepasakys, bet dar buvo iki V. G. sumušimo, V. G. ją išlydėjo iš savo namų, ir lauke sutiko minimą V. G. kaimyną, kuris pats ją pasikvietė ir pradėjo priekaištauti, kad teikiamos V. G. paslaugos. V. G. apibūdino kaip pijoką, tas vyras buvo labai agresyviai nusiteikęs V. G. atžvilgiu, įpykęs reiškė nepasitenkinimą. Šį jų pokalbį girdėjo ir V. G., kuris sėdėjo susigūžęs ant suoliuko, o tas kaimynas baisiai įsiutęs rėkė, buvo labai agresyvus. Pagal tai ji suprato, kad tas kaimynas pilnas agresijos ir tikrai V. G. yra pagrindo to kaimyno bijoti. Iki to momento ji dar nieko nežinojo, kad tas kaimynas vartoja fizinį smurtą V. G. atžvilgiu. V. G. jai tą vienintelį kartą (po šonkaulių lūžio) pasisakė, kad tas kaimynas jį sumušė bei kad yra mušęs ir anksčiau. Tuomet ir iš aplinkinių V. G. kaimynų sužinojo, kad tas kaimynas mušdavo V. G. (1 t., b.l. 172-175).
Žemesnės instancijos teismas
Liudytojas V. M. teisme parodė, kad kaltinamasis yra jo kaimynas A. L.. Tame pačiame name gyveno V. G., jis taip pat jo kaimynas. Jo santykiai su jais kaimyniški, su V. buvo vienas konfliktas 20 metų atgal, o artimesniu laikotarpiu nei su vienu kaimynu konfliktų neturėjo. Tarp A. ir V. buvo kažkokie piktumai, kaimynė A. sakydavo, kad jie ten kažko pykstasi, mušasi, kažko nepasidalina. V. daug geria ir A. bijo, kad V. neuždegtų namo. Pats A. yra sakęs, kad kaimynas geria ir baisu, kad neužkurtų namo. Paskutiniu metu, t. y. nuo 2020 m. su V. G. liudytojas nebendraudavo, tik pasisveikindavo. Kai ji pats išeina į kiemą, matydavo kaimynus, A. išvažiuodavo kažkur, o V. į aludę arba iš aludės grįždavo. Kas vyksta kaimynų kieme, jis negirdėdavo nei triukšmo, nei muštynių, nieko nematė. Iš A. pasakymų tik žino, kaip elgdavosi A. su V.. A. pasakojo, kad A. kažkada V. mušė su šlanga, daugiau gal nieko konkrečiai nepasakojo. Jis pats nėra matęs, kad A. muštų V.. Vieną kartą buvo A. atėjusi, pasakė, kad kaimynas A. muša V. ir paprašė jo padėti, jis išėjo į kiemą, V. sėdėjo ant suoliuko, o A. stovėjo šalia. Tuo metu ant V. jis sužalojimų nematė. Jam niekada V. G. nesiskundė ir nepasakodavo, šis visada eidavo su nubrozdinta arba praskelta kakta. Jis V. G. neklausdavo. Liudytojas yra matęs tarnybas pas kaimyną, kieme stovėjo A., kuris sakė, jog V. labai blogai, prašė padėti išnešti, tada atvažiavo medikai, jie nuėjo pas V., šis sėdėjo ant lovos, buvo daug tablečių. Tuo metu V. G. buvo labai silpnas, nes nieko nevalgė tik gėrė tabletes, šias aplinkybes žino iš A.. A. V. klausė, ką šis valgė, šis pasakė, kad valgė tik kiaušinį. G. nieko nesakė, sėdėjo ir tylėjo, medikai jam sakė stotis, bet šis sakė, kad neturi sveikatos. Žmona jam nieko nepasakojo, nieko ji nežino apie kaimynų santykius. Jis galbūt kažką matė, kai dirbo ant garažo stogo, V. ruošėsi eiti galbūt į aludę, o A. norėjo šį sustabdyti, tai A. šį pastūmė ir viskas, jis pats į jų konfliktą nesikišo. Jis nesakė A., kad V. nemuštų, A. tada V. nemušė, tik pastūmė ir sakė eik namo. Jis gal ir pasakė, kad šie nesistumdytų. Jis negalėjo ikiteisminio tyrimo metu sakyti, kad „nemušti“, nes taip nebuvo, gal blogai išsireiškė arba blogai užfiksuota buvo. Liudytojas mano, kad A. daugiau rūpinosi V. nei, kad labiau priešiškai nusiteikęs buvo, nes klausdavo, ką šis valgė, kiek valgė, patalynę skalbė.
Ikiteisminio tyrimo metu 2023-02-27 liudytojas V. M. parodė, kad tokie asmenys, kaip V. G. ir A. L. jam yra pažįstami, jie gyvena jo kaimynystėje. Žino, kad jie nesutaria. A. L. skundžiasi, kad jam smirdi, nes V. G. nesitvarko, vartoja alkoholį ir bijo, kad V. G. būdamas neblaivus rūkydamas gali sudeginti namus. V. G. jam niekuo nesiskundžia. Apie tai, kad A. L. V. G. atžvilgiu yra pavartojęs fizinį smurtą, jam yra žinoma. Apie tai jam papasakojo kaimynė A. G., kuri buvo atėjusi pas jį į namus, dar kažkada buvo susitikęs gatvėje, kuri jam pasakė, kad A. L. muša V. G.. Smulkiau ji papasakojo, kad V. G. buvo susidėjęs dantis, o A. L. juos jam išmušė. Visko nepamena. A. G. pasakojo, kad muša, muša, smulkiau nieko neatsimena. Pamena, kad kažką yra minėjusi, kad mušė su šlanga, bet pats nieko nematė, ji jo neprašė eiti pažiūrėti ar juos išskirti. Jis pats nei karto nėra matęs, kad A. L. V. G. atžvilgiu vartotų fizinį smurtą. Tik yra matęs, kad V. G. vaikščiojo su praskelta kakta. A. L. sakė, kad jis rado V. G. anksti ryte, galėjo būti apie 5 val. ryte, rado jį gulintį pusnuogį su praskelta galva ir visą girtą. Taip pat yra matęs V. G. su kraujosruva ties kažkuria iš akių, kuria nepamena. Kur ir kokiomis aplinkybėmis tai V. G. galėjo atsitikti, nežino, jo neklausė, o jis pats nieko nepasakojo. Tik kartą dirbdamas ant garažo stogo matė, kad kieme V. G. stumdėsi su A. L., išgirdo triukšmą. Pasakė A. L., kad šis nemuštų V. G. ir jie nurimo. Jokio fizinio smurto panaudojimo nebuvo. Jis artimai nei su V. G., nei su A. L. nebendrauja ir į jų tarpusavio santykius nesikiša, nesmalsauja, jų neklausinėja. Gal kiek artimiau, tai buvo kažkur prieš 10 metų, bendravo su V. G.. Dabar nei su vienu iš jų nebendrauja, tik kaimyniškai pasisveikina ir tiek. Tik dabar kokius du metus laiko pastoviai gyvena namuose, anksčiau kokius penkis metus dirbo Vokietijoje, namuose būdavo retai. Tai per tuos paskutinius du metus laiko, kuomet gyvena namuose, gali teigti, kad V. G. retai kada matė girtą. Jam aplamai mažai tenka jį matyti, nes užsiėmęs savo reikalais. Dar pamena, kad 2022 m. vasarą, tiksliai laiko nepasakys, A. L. buvo iškvietęs greitąja pagalbą V. G.. Žmonos liepimu nuėjo pažiūrėti. Buvo medikai, kurie V. G. liepė naudoti tik vienas vaistų tabletes, nors pas jį jų buvo daug. Tuokart A. L. jam pasakojo, kad V. G. vaistų tablečių prisigeria, nieko nevalgo, nusilpęs, negali net iš lovos pasikelti. Girdėjo, kad medikai kalbėjo, kad V. G. reikia vežti gydyti nuo psichinių ligų, nes kaip suprato, jis buvo tapęs priklausomas nuo raminančių vaistų, tačiau be jo sutikimo ir be artimųjų sutikimo to daryti nebuvo galima. A. L. pasakojo, kad ne kartą matė girtą V. G. ropojantį namo, bijo, kad būdamas neblaivus jis nepadegtų namų (1 t., b.l. 178-181).
Liudytoja L. K. teisme parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, jis yra jos kaimynas A. L., santykiai su juo draugiški, kaimyniški. Taip pat ji pažinojo V., jis buvęs kaimynas, santykiai su juo buvo kaimyniški, jokių konfliktų su abiem kaimynais neturėjo. Jos namas yra kitoje gatves pusėje. Ji nežino, kokie buvo V. ir A. santykiai. Ji su A. ir V. tik pasisveikindavo. Jokių konfliktų ji negirdėjo iš kiemo, kuriame gyveno A. su G.. Jokių kaimynų ji neklausia, kaip jiems sekasi. Jos kaimynės yra A. ir S.. A. jai nieko nėra pasakojusi apie V. G.. Ji nežinojo, kuo užsiima kaimynas V. G.. Liudytoja yra mačiusi, kad V. turėjo sužalojimų, kadangi žmogus gyveno asocialų gyvenimą. Ji matydavo jį grįžtantį iš “garadoko”, matydavo, kad veidas sumuštas, jis eidavo neblaivus už garažų. Jis būdavo visada neblaivus. Kažkada A. su V. G. buvo draugai, bet prieš daug metų, ar toliau jie bendravo, ji nežino, A. jai nieko nesisakė. Liudytoja nėra mačiusi, kad L. būtų netinkamai elgęsis su V. G. ir nėra girdėjusi. Su G. pykčių neturi. Ji nematė jokių nuotraukų. Nežino, kodėl A. taip teigė, kad ji ėjo pas L. ir sakė, kad nemuštų V. G., čia yra A. teiginiai, ji nieko nematė, kas ten tarp jų vykdavo. Pas L. pati nėra ėjusi pasikalbėti.
Liudytojas A. K. teisme parodė, kad jis pažįsta kaltinamąjį, buvo jo kaimynas. Kaimynystėje jis nebegyvena jau nuo 2012 m. Po 2012 m. pas A. jis užvažiuodavo retkarčiais į mėnesį kartą, kartais dažniau. Taip pat jis pažinojo A. kaimyną V. G., jokių konfliktų su juo neturėjo. Nuo 2021 m. su V. G. jis yra bendravęs, jokių konfliktų su juo neturėjo, sakė šiam baigti gerti. V. visada gerdavo ir būdavo smirdantis. Jis pats gyveno ir dabar pro ten pravažiuoja, todėl tai žino. A. su V. nebendraudavo, nes V. gerdavo, o A. dirbdavo arba žvejodavo. Apie tai, kad jie nebendrauja, liudytojas žino iš A. ir pats V. yra sakęs. A. sakydavo, kad užeidavo pas V. G. ir rasdavo šį girtą, būdavo didelė smarvė, A. šiam sakydavo negerti, nešė šiam maistą, nes pas šį ten viskas buvo užrūgę. A. L. daugiau nėra sakęs, kad jis imtųsi kažkokių priemonių dėl to, kad V. negertų. Liudytojas nėra matęs, kad A. atliktų kažkokius netinkamus veiksmus V. atžvilgiu. Jis pats pernai vasarą yra V. vežęs sužalotą į namus nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini)., šį parvedęs, nes šis gulėjo prie pat namų. Liudytojas neklausė V., kas nutiko. Jis yra vežęs V. vieną kartą ir yra parvedęs, nes gulėjo ant gatvės kampo pilnom kelnėm, jau nebeįmanoma susišnekėti buvo. G. niekada nesiskundė, sakydavo, kad bando negerti, bet neišeidavo jam. Jam V. G. nėra sakęs, kad kaimynas A. su juo netinkamai elgiasi, kad vartoją smurtą. L. taip pat jam nėra niekada sakęs, kad jis prieš G. vartojo smurtą. Jis apie G. užrakinimą nieko negirdėjo.
Liudytoja I. M. teisme parodė, kad ji pažįsta kaltinamąjį, tai jos kaimynas A. L., jų santykiai kaimyniški, kaip ir su kitais kaimynais, jie kartais susitinka kieme, jokių konfliktų neturėjo. V. G. taip pat buvo jos kaimynas, bendravimas toks pat kaip ir su kitais kaimynais. Ji čia gyvena jau 40 metų, anksčiau su V. buvo konfliktų, jis kabinėdavosi, bet paskutiniu metu jie nekonfliktavo. Jų įvažiavimas į kiemą yra bendras, jie vaikšto iš vienos pusės, o jie iš kitos. A. ir V. santykių ji nežino, kaimynai ir tiek, tik yra girdėjusi iš kaimynės A., kurios pavardės nežino. A. sakydavo, kad A. mušė V., kad V. liepė A. išsikraustyti iš garažo. Jokių kitų aplinkybių, kad muša, ji nežino, pati nematė. Ji nėra mačiusi, kaip A. bendrauja su G. Vieną kartą tik prisimena, kad V. G. sėdėjo pagėręs, o L. išėjo iš namų ir sakė G. - “eik ant takelio pasivaikščioti”, tai šis išėjo ne ant takelio, o pasuko link aludės, kaip visa laiką. Dar kažkada, kai ji buvo kieme, A. pasakė: “eik, pasižiūrėk V. guli ant kelio nuogu užpakaliu”. Jai atrodo, kad V. su A. bendravo normaliai, nors ji nelabai matė. Jų kieme jokių muštynių nematė, jokio triukšmo negirdėjo. A. jai jokių nuotraukų nėra rodžiusi. V. G. dažnai buvo susižalojęs, veidas buvo mėlynas, sumuštas tarytum būtų nugriūvęs, jis mėgdavo nugriūti, ji pati yra mačiusi, kaip griuvo ant šaligatvio ir kieme matė vartėsi ne vieną kartą. Ji V. nėra klaususi dėl sužalojimų, ji su juo nieko nešnekėdavo, tik pasisveikindavo. Ji neklausė L., ar jis muša V.. Jai A. pasakė, kad L. muša V. ir viskas, ji nei tikėjo tuo ką pasakė, nei netikėjo. Liudytoja negali pasakyti, kiek kartų A. minėjo apie tai, kad L. muša V., neužfiksavo. Kiekvienas kaimynas gyvena savo gyvenimą, ji nesidomi kitų kaimynų gyvenimu.
Liudytojas M. M. teisme parodė, kad jis dirba Panevėžio AVPK Reagavimo skyriaus 2-ojo poskyrio vyriausiuoju patruliu, į jo funkcijas įeina reagavimas į iškvietimus. Asmens, kuris yra salėje – kaltinamojo, jis neprisimena. Pavardė – G., jam nieko nesako. Neprisimenu, ar teko jam važiuoti adresu (duomenys neskelbtini). Teismui pagarsinus liudytojo M. M. ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. kovo 26 d. duotus parodymus (1 t., b.l. 190-191), liudytojas juos patvirtino kaip teisingus. Ikiteisminio tyrimo metu 2024-03-26 liudytojas M. M. parodė, kad dirba Panevėžio apskr. VPK Panevėžio m. ir r. PK Reagavimo skyriuje, vyr. patrulio pareigose. Reaguoja ir budėto nurodymu vyksta į iškvietimus. Pasitikrinęs darbo grafiką bei susipažinęs su jo surašytu įvykio vietos apžiūros protokolu adresu (duomenys neskelbtini), gali teigti, kad 2023-01-05 dirbo ir reagavo į pranešimą. Bet konkrečiai dėl šio pranešimo nieko išsamiau paaiškinti negali, nes praėjo daug laiko ir daug reaguoja į iškvietimus, neįmanoma visko atsiminti. Bet minėtu adresu esantis gyvenamasis namas jam žinomas. Atliekant tarnybą teko reaguoti nurodytu adresu. Tačiau konkrečiai dėl kokio pranešimo reagavo, negali pasakyti. Žino, kad minėtame name gyvena du vyrai, kurie konfliktuoja. Vienas iš vyrų, kuris gyvena bute šalia garažo, piktnaudžiauja alkoholiu. Vieną kartą šį asmenį teko matyti ropojantį būnant neblaiviam. Sustojo ir jam suteikė pagalbą, parvežė namo. Antrą kartą šį asmenį matė einantį ir stipriai svirduliuojantį, galimai nuo suvartoto alkoholio, bet tuokart jis buvo jau įžengęs nuo gatvės į savo kiemą. Vieną kartą teko nuvykti pas šį asmenį, kuomet kvietė jo dukra, kadangi jos tėtis su kaimynu konfliktuoja. Tąkart bendraujant su dukra, buvo rytas, kartu ir tas pats vyras, kuris buvo blaivus. Konkrečiau šio pranešimo nepamena, negali pakomentuoti. Gali pasakyti, kad teko bendrauti ir su kitu tame name gyvenančiu vyru, tačiau kuriuo atveju ir dėl ko, negali pasakyti. Pamena, kad tas vyras skundėsi, kad jo kaimynas nuolatos girtuokliauja. Daugiau nieko pasakyti negali, nes daugiau nieko nepamena (1 t., b.l. 190-193).
Liudytojas R. B. teisme parodė, kad jis dirba Panevėžio AVPK Reagvimo skyriuje vyresniuoju tyrėju, į jo pareigas įeina važiavimas į iškvietimus. Jis nepamena įvykio, kuriame būtų asmuo A. L.. V. G. jam nežinomas. Važiavimo konkrečiai į (duomenys neskelbtini), neatsimena. Teismui pagarsinus liudytojo R. B. ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. kovo 26 d. duotus parodymus (1 t., b.l. 196-198), liudytojas juos patvirtino kaip teisingus ir papildomai parodė, kad atsimena, kad jis priėmė pareiškimą ir parvežė žmogų į namus, kur buvo netvarka, smirdėjo, žmogus buvo neblaivus ir buvo kažkokie sužalojimai, bet kokie, neatsimena. Asmuo buvo sąmoningas. Prieš priimant pareiškimą jis įvertina žmogaus būklę, ar pavyks jį apklausti. Jis buvo neblaivus, bet buvo įmanoma su juo susišnekėti. Apklausos protokole užfiksuoti pareiškėjo žodžiai, pareiškėjas susipažino su parodymais, kuriuos jis užfiksavo. Apklausos protokolą pasirašė pats asmuo. Neatsimena, ar nurodytos jo aplinkybės buvo nuoseklios. Neatsimena net ką jis pasakojo. Daugiau neatsimena, tą žmogų liudytojas matė pirmą kartą. Asmens, su kuriuo jau sunku susikalbėti, nepriima ir pareiškimo nepriiminėja, pareiškimą priima iš asmens, su kuriuo galima susikalbėti. Žmogus buvo vienas. Atrodo jis buvo komisariate ir pareiškimą priėmė komisariate, nors tiksliai neatsimena. Liudytojas nežino, ar žmogus pats atėjo, ar kiti pareigūnai šį atvežė. Ikiteisminio tyrimo metu 2024-03-26 liudytojas R. B. parodė, kad dirba Panevėžio apskr. VPK Panevėžio m. ir r. PK Reagavimo skyriuje, vyr. tyrėjo pareigose. Reaguoja ir budėto nurodymu vyksta į iškvietimus. Pasitikrinęs darbo grafiką bei susipažinęs su jo surašytu V. G. pareiškimo protokolu gali teigti, kad 2023-01-05 dirbo ir reagavo į pranešimą. Bet konkrečiai dėl šio pranešimo nieko išsamiau paaiškinti negali, nes praėjo daug laiko ir daug reaguoja į iškvietimus, neįmanoma visko atsiminti. Pamena, kad šį asmenį apklausinėjo policijos komisariato patalpose. Ką šis asmuo nurodė, tą pažymėjo jo pareiškime ir apklausos protokole. Ar buvo akivaizdūs kokie ant to asmens sužalojimai, nepamena. Gyvenamąjį namą adresu (duomenys neskelbtini), žino. Šiuo adresu jam teko vieną kartą vykti tą vienintelį kartą reaguojant į pranešimą. Kiek pamena, pareiškėjas piktnaudžiauja alkoholiu. Jo namuose netvarkinga, smirdi, išmėtyti daiktai. Daugiau nieko nepamena, niekuo šis įvykis neišskirtinis (1 t., b.l. 196-198).
Liudytoja J. D. teisme parodė, kad ji yra Panevėžio AVPK Veiklos skyriaus vyriausioji tyrėja. Jis žino A. L. ir V. G. iš darbinės aplinkos, teko atlikti ikiteisminį tyrimą, atlikinėjo procesinius veiksmus tiek su nukentėjusiuoju, tiek su kaltinamuoju. Tyrimo metu paaiškėjo aplinkybės, kad nukentėjęs asmuo turėjo priklausomybę alkoholiui. Pirmoje apklausoje V. G. buvo atvykęs su dukra, paskui buvo apklausa teisme, paskui žmogus atkrito pradėjo vėl vartoti alkoholį, todėl tos apklausos neįvyko, paskui reikėjo patikslinti kelias detales, ji bandė susisiekti su juo telefonu, jis visada pasisakydavo, kad atvykti negali, nes jam negera, prašydavo paskambinti kitą dieną, jeigu gerai jausdavosi, jis atvykdavo blaivus, parodymus duodavo nuosekliai, gal kokį kartą buvo suklydęs su datom. Kaip jis aiškino, tai visko dar buvo, ko jis nepaminėjo, bet sakė, kad gerai visko neatsimena, todėl nenori klaidinti. Visų apklausų metu jis buvo blaivus, kada buvo sutarta data, kai jis turi atvykti, tada jis stengėsi nevartoti alkoholio. Apklausų metu V. G. buvo sąmoningas, kalbėjo adekvačiai, mintys buvo dėstomos nuosekliai. Abejonių jo pasakojimai jai nekėlė. Apklausos protokole ji fiksavo būtent tai, ką sakė nukentėjusysis. Taip, jis susipažindavo su protokolu. Po apklausos protokolais pasirašė pats asmuo. Visų apklausų metu jis buvo sąmoningas, blaivus ir net nesijautė, kad jis būtų pagiringas. Jos 2023-11-29 tarnybiniame pranešime (1 t., b.l. 199-200) užfiksuotos aplinkybės yra teisingos. V. G. sakė, kad buvo ir daugiau, bet sakė aplinkybių tiksliai neatsimena, nei vietos, nei kiek smūgių, todėl nenorėjo klaidinti. Akistatos ji nedarė, nes nebuvo pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais. A. L., atrodo, nieko nekomentavo dėl jam pareikšto įtarimo. Liudytoja patikėjo nukentėjusiuoju, nes jis nuosekliai viską paaiškino, yra užfiksuoti sužalojimai nuotraukose, yra medicinos dokumentai. Apklausoje mirusiojo parodymai yra tokie, kokius jis teikė.
Iš tyrėjos J. D. 2023-11-29 tarnybinio pranešimo matyti, kad Panevėžio socialinių paslaugų centro individualios priežiūros darbuotoja A. K. teikdavo paslaugas I. K., gim. 1936 m., gyvenančiai adresu (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad pas I. K. namuose lankydavosi V. G.. Su V. G. susisiekus telefonu, ši paaiškino, kad šiuo metu gyvena Norvegijoje, kur prižiūri anūkus. V. G. pažįsta, jį gali apibūdinti kaip sąžiningą, dorą žmogų. Jai žinoma, kad apie keturis metus V. G. piktnaudžiauja alkoholiu, turi kitų sveikatos problemų. Jis jai kartais padėdavo atlikti ūkio darbus. Ateidavo pavartojęs alkoholio. Apie tai, kad prieš V. G. smurtauja kaimynas, jai buvo žinoma. Apie tai sužinojo iš kalbų, t.y. kuomet lankydavosi pas kaimynę I. K., pas kurią ateidavo socialinė darbuotoja, kuri taip pat teikė paslaugas ir V. G.. Apie smurtavimą prieš V. G. sužinojo iš minėtų moterų, iš jų kalbų. V. G. nurodė, kad I. K. apie tai sužinojo iš V. G. sugyventinės, kuri lankydavosi pas I. K. ir jai papasakodavo, o ši atpasakodavo jai. Jokio konkretumo girdėtose kalbose, kad muša kaimynas V. G., nebuvo, tik, kad kalbama buvo, kad muša. Ji pati V. G. sugyventinės nepažįsta, su ja neteko bendrauti. Ji pati vieną kartą yra mačiusi V. G. sumuštą. Tai galėjo būti prieš metus laiko, tiksliai laiko pasakyti negalėjo, kuomet V. G. buvo atėjęs pas ją į namus padėti prie darbų. Matė, kad V. G. veidas sumuštas, buvo sutinęs, matėsi kraujosruvos. Pats V. G. apie tai nieko nekomentavo, o ji ir neklausinėjo. Nieko konkretaus dėl V. G. santykių su kaimynu nežino, taip pat nieko konkretaus nežino apie fizinio smurto panaudojimą prieš V. G.. (1 t., b.l. 199-200).
Iš tyrėjos G. S. 2023-12-15 tarnybinio pranešimo matyti, kad dirbant byloje Nr. (duomenys neskelbtini), 2023-12-15 buvo nuvykta adresu (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini) ligoninę ir dalyvaujant slaugės pareigose dirbančiai darbuotojai V. S., buvo pabendrauta su I. K., gim. 1936 m., kuri gulėjo lovoje ir nejudėjo, prastai girdėjo, sunkiai kalbėjo. Procesiniai dokumentai nepildyti ir moteris neapklausta, dėl jos sveikatos būklės ir nesant galimybei pasirašyti dokumentų (2 t., b.l. 3-4).
Iš įvykio vietos pažiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra gyvenamojo namo koridorius, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Tai yra gyvenamasis namas, dviejų aukštų, įėjimas į gyvenamąjį namą yra iš šiaurinės pusės pro rudos spalvos duris, praėjus pro duris matomas koridorius, sienos nudažytos žalia spalva, matomos pilkos spalvos durys. Koridoriaus gale vakarų pusėje įvyko įvykis. Apžiūrint įvykio vietą, tyrimui reikšmingų pėdsakų ar objektų nenustatyta (1 t., b.l. 61-67).
Iš papildomos įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), namas raudonų plytų, dviejų aukštų. Įėjimas į įvykio vietą yra iš namo pietinės pusės, pro rudas šarvo imitacines duris. Kieme, prie durų, dešinėje pusėje yra suoliukas, kairėje pusėje du žalios spalvos šiukšlių konteineriai, šviesiai pilkos spalvos spinta. Tarp spintos ir konteinerių stovi stalas metalinėmis kojomis, ant kurio padėtos medžio lentos. Praėjus pro šias duris, patenkame į namo vidų, kur yra koridorius, kurio gale yra 3 medinės durys. Kairėje pusėje ir tiesiai durys užrakintos. Dešinėje pusėje žalios spalvos durys atidarytos. Pro šias duris patenkama į rūsio patalpas. Dešinėje pusėje yra trijų pakopų laiptai iš plytelių. Ant jų padėta maža rudos spalvos medinė spintelė, virš jos kabo dviejų durų virtuvinė spintelė su stiklais ir atvira lentyna. Tiesiai matomi rudos spalvos mediniai laiptai vedantys aukštyn. Šie laiptai dešimties pakopų, po jais sukrautos malkos. Kairėje pusėje matoma žalios - baltos spalvos spinta, šalia jos padėta žoliapjovė. Užlipus laiptais aukštyn ir praėjus pro praviras rudas medines duris, patenkame į koridorių, kuriame matomos trys baltos spalvos durys. Dešiniausios durys veda į virtuvės - kambario patalpą, kurioje stovi lova. Vidurinės durys veda į vonios patalpą, kairiausios arčiausiai laiptų esančios durys - į tualeto patalpą (1 t., b.l. 68-81).
Iš 2023-02-14 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad: 1. Poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, nosies nugarėlėje ir kairėje plaštakoje, odos nubrozdinimas kairės ausies kaušelyje, kairės pusės dešimto šonkaulio lūžis, dešinės akiduobės apatinės sienelės lūžis, abiejų kelių ir dešinės blauzdos minkštųjų audinių sumušimas V. G. padaryta kieto buko daikto poveikyje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2023-01-05. 2. V. G. nustatomas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinės akiduobės apatinės sienelės lūžio bei kairės pusės dešimto šonkaulio lūžio jo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau, nei 10 dienų laikotarpiui. 3. Sužalojimai V. G. padaryti ne mažiau devynių bukų trauminių poveikių pasekoje, tai nurodo sužalojimų kiekis ir jų lokalizacija. 4. Sužalojimai V. G. padaryti pašalinės jėgos poveikyje. 5. Sužalojimai V. G. galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. 6. A. L. veiksmai sukėlė V. G. fizinį skausmą (2 t., b.l. 8).
Iš 2023-12-18 Greitosios medicinos pagalbos tarnybos Panevėžio filialo pranešimo matyti, kad 2023-01-05 18.38 val. Panevėžio regioninėje dispečerinėje gautas kvietimas adresu (duomenys neskelbtini). Pridėta elektroninės greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės forma 110/a, iš kurios matyti, kad kvietimo priežastis - smurtas/prievartavimas. Prieš maždaug 1 val. 61 metų kaimyną sumušė kitas kaimynas. Vyrui iš nosies bėga kraujas. Praneša kaimynė. Įvykio aprašyme nurodyta, kad V. G. šiandien dienos metu buvo sumuštas kaimyno, patinusi nosis, panosėje sukrešėjęs kraujas. Ant kaktos sena kirstinė žaizda, sena trauma. Daugiau sužalojimų nestebima. Teigia vartojęs alkoholio, serga psichikos ligomis. Medikų pagalbos atsisako, teigia kvietę tik policijos pareigūnus. Į ligoninę vykti atsisako (2 t., b.l. 19-23).
Iš 2023-03-03 Viešosios įstaigos Panevėžio miesto greitosios medicinos pagalbos stoties pranešimo matyti, kad 2023-01-05 apie 18:38 val. Panevėžio regioninėje dispečerinėje gautas kvietimas adresu (duomenys neskelbtini). Pacientas: V. G.. Kvietimo priežastis: „Smurtas/prievartavimas, V: Prieš maždaug 1 val. 61 metų kaimyną sumušė kitas kaimynas. Vyrui iš nosies bėga kraujas. Praneša kaimynė. Pranešėjo tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Suteikus pagalbą, paliktas vietoje, nes vykti į VŠĮ Respublikinę Panevėžio ligoninę atsisakė (2 t., b.l. 26-29).
Iš 2024-03-05 Viešosios įstaigos Panevėžio miesto greitosios medicinos pagalbos stoties pranešimo matyti, 2022-09-12 09:29 val. Panevėžio regioninėje dispečerinėje gautas kvietimas adresu (duomenys neskelbtini). Pacientas: V. G.. Kvietėjo telefono numeris (duomenys neskelbtini). Kvietimo priežastis: Neramumas/ susijaudinimas. Silpnumas, sutriko judesių koordinacija, serga nervų liga“. Preliminari diagnozė/ vyraujantis sindromas/ simptomas: (duomenys neskelbtini) (TLK-10_AM kodas: (duomenys neskelbtini)). Pacientas transportuotas į VŠĮ Respublikinę Panevėžio ligoninę (2 t., b.l. 32-35).
Iš neblaivumo patikrinimo žurnalo matyti, kad 2023-01-05 19.16 val. V. G. nustatytas 1,03 promilės neblaivumas (2 t., b.l. 55, 56-57).
Iš apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas ir aprašytas Bendrojo pagalbos centro įrašas, skambučio pradžia 2023-01-05 18.38 val. Fone girdimas moters balsas, kuris atpažįstamas kaip A. G., kuri sako, kad "kėdės perverstos, viska, tegul būna. Tegul taip būna". Atsiliepus operatorei, A. G. nurodo, kad reikalinga pagalba (duomenys neskelbtini), prieš valandą jo namuose sumuštas vyras, nurodo, kad "dabar kraujai taškosi". Operatorei paklausus, kas jį sumušė, nurodo, kad kaimynas, (gyvenantis) tame pačiame name. A. G. nurodo, kad "Mes jau kreipęsi esam. Jau yra tas kaimynas įspėtas dėl psichologinio, dėl visokių kitokių smurto. <...> Ir dabar vėl kartojasi". Operatorei paklausus, iš kur kraujas, nurodo, kad iš nosies bėga (2 t., b.l. 87-90).
Žemesnės instancijos teismas
Iš apžiūros protokolo matyti, kad perklausytas ir aprašytas policijos registruojamų įvykių registre Bendrojo pagalbos centro registruotas skambutis BPC ID (duomenys neskelbtini), skambučio pradžia: 2023-01-05 18:38 val., pranešėjo telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Fone girdimas triukšmas, telefono skambučio garsas. Atsiliepusiai operatorei moteris nurodo, kad ką tik skambino, nori patikslinti savo telefono numerį ir jį padiktuoja (2 t., b.l. 79-81).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės išrašų matyti, kad 2022-10-08, 14.41 val. gautas pranešimas, šiandien kaimynas pavogė iš pranešėjo raktus. Pranešėjas yra gulintis ligonis, jį prižiūri kaimynė. Įvykio vietos adresas (duomenys neskelbtini). Papildoma informacija apie patikrinimą - kad nuvykus nurodytu adresu, pasitiko pranešėjas V. G., kuris pasakojo, kad kaimynas A. L. atėmė iš jo buto raktus ir neatiduoda. Pakalbėjus su A. L., raktai buvo grąžinti, pasak A. L., jis atėmė raktus, nes baiminasi dėl kaimyno sveikatos būklės, kad bet kada galėtų įeiti į namus. Buvo paaiškinta, kad tokių teisių A. L. neturi. V. G. šiuo metu paleistas iš ligoninės, jaučia stiprų vaistų poveikį, kai jausis geriau, galimai kreipsis į policiją dėl pareiškimo. Paimtas V. G. pareiškimas dėl A. L. įspėjimo (2 t., b.l. 94-95).
Iš 2022-10-10 V. G. protokolo-pareiškimo matyti, jog ji nurodė, kad gyvena gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Privatus namas padalintas į du butus, kurių viename gyvena jis, o bute Nr. (duomenys neskelbtini) gyvena kaimynas A. L.. Su šiuo kaimynu santykiai prasti. Jis pastoviai užeina pas jį į namus, namuose, jei jį randa išgėrusį alkoholio, visaip kolioja ir keikia. Jei jis šio asmens neleidžia į namus, jis daužo buto duris. Apie du mėnesius buvo pasisavinęs jo buto duris, todėl į butą įeidavo, kai panorėdavo. Šiuo metu su policijos pagalba iš šio asmens raktus atsiėmė. Jokio pavogto turto savo namuose nepasigedo. Anksčiau kaimynas yra jį apstumdęs, tačiau į jokias instancijas dėl to nesikreipė. Kaimynas pastoviai priekaištauja dėl blogo jo buto kvapo, nors jo nėra, dėl to, kad jis uždegs gyvenamąjį namą, nors jokių priežasčių gaisrui jis nesudaro. A. L. pastoviai jį kontroliuoja, kišasi į jo gyvenimą, ko jis nepageidauja. Yra sudaręs žodinę nuomos sutartį su A. L. dėl garažo nuomos, tačiau A. L. nemoka jam nuomos mokesčio, pasikeitė spyną, todėl jis negali patekti į savo garažą. Prašo oficialiai įspėti A. L. dėl tokio jo elgesio (2 t., b.l. 96-98).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės išrašų matyti, kad 2023-02-15, 9.45 val., gautas pranešimas, jog name gyvena dvi šeimos, pranešėjos tėvo garažą yra pasisavinęs jų kaimynas, kuris atsisako grąžinti garažą ir visą garažo turtą. Papildoma informacija apie patikrinimą - atvykus adresu (duomenys neskelbtini), pasitiko V. G., kurį atstovavo jo dukra R. V., kurie pageidavo, jog to paties namo kaimynas A. L. atlaisvintų garažą, kuris priklauso V. G.. Pabendravus su abiem piliečiais, buvo priimtas sprendimas, kad iki sekmadienio vakaro A. L. turi susirinkti visus savo daiktus iš garažo. Skundų prašymų negauta, pažeidimų nenustatyta (2 t., b.l. 99-100).
Iš Panevėžio socialinių paslaugų centro pranešimo matyti, kad gavus V. G. prašymą dėl pagalbos į namus paslaugų teikimo, Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 2022-10-24 sprendimu jam teikiamos Pagalbos į namus paslaugos (2 t., b.l. 107-108).
Iš 2024-03-27 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta V. G. asmens sveikatos istorija, pateikta InMedica klinikos (2 t., b.l. 121-123, 129).
Iš 2024-04-17 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtos V. G. asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelės ir gydymo stacionare ligos istorijos, kurias pateikė VŠĮ Respublikinė Panevėžio ligoninė (2 t., b.l. 137-162).
Iš 2024-06-28 medicininio mirties liudijimo matyti, kad V. G. 2024-06-26 mirė, tiesioginė mirties priežastis – progresuojantis kepenų ir širdies veiklos nepakankamumas (3 t., b.l. 133).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas, veiksmų kvalifikavimas
Kaltinamajam A. L. inkriminuojama BK 138 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių, BK 140 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, BK 145 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę tam, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą, BK 146 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę tam, kas neteisėtai atėmė žmogui laisvę, jeigu nebuvo žmogaus pagrobimo kaip įkaito požymių, panaudodamas smurtą arba sukeldamas pavojų nukentėjusio asmens gyvybei ar sveikatai, arba laikydamas nukentėjusį asmenį nelaisvėje ilgiau nei 48 valandas, o BK 148 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę tam, kas reikalavo iš žmogaus atlikti neteisėtus veiksmus ar susilaikyti nuo teisėtų veiksmų atlikimo, ar kitaip elgtis pagal kaltininko nurodymą panaudodamas psichinę prievartą nukentėjusiam asmeniui ar jo artimiesiems.
Kaltinamasis A. L. šioje byloje kaltės nepripažino nei dėl vienos jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, jis pateikė savo įvykių versijas, teigė nukentėjusiojo atžvilgiu tik vartojęs necenzūrinius žodžius, šį bardavęs ir jį paties prašymu yra užrakinęs bei laikęs jo paties namuose, bet jokio fizinio smurto prieš V. G. nenaudojęs, pastarajam jokių kaltinimuose nurodytų sužalojimų jis nepadaręs, V. G. neterorizavęs ir psichinės prievartos jo atžvilgiu sistemingai nevartojęs, pastarojo laisvės neteisėtai neatėmęs. Teismas gi tokius kaltinamojo teiginius, juos vertinant visų byloje surinktų įrodymų kontekste, vertina kritiškai, kaip pasirinktą jo gynybos poziciją siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės ar ją sušvelninti. Tokios teismo išvados nepaneigia ir kaltinamojo atsakomybės nešalina jo nurodytas noras bei V. G. atžvilgiu jo atliktų veiksmų motyvas – kad nukentėjusysis nebevartotų alkoholio.
Byloje nėra abejonių bei ginčo, ką patvirtina ir byloje surinktų įrodymų visuma, kad nukentėjusysis V. G. turėjo priklausomybę alkoholiui, kurį dažnai vartojo. Taipogi nustatyta, kad nukentėjusysis V. G. gyveno tame pačiame name su kaltinamuoju A. L., kurio netenkino ir piktino minėtas nukentėjusiojo gyvenimo būdas, pastarajam dažnai vartojant alkoholį ir būnant neblaiviam.
Kaip matyti iš kaltinamojo parodymų, jis neneigė V. G. bardavęs, vadindavęs necenzūriniais žodžiais, dalį kaltinimuose nurodytų teiginių vartojęs, reikalaudavęs, kad V. G. tvarkytųsi, maudytųsi, vėdintųsi, nerūkytų, nes iš jo namų smirdėdavo, neneigė eidavęs pas pastarąjį į namus, kur atidarydavo orlaides ir išeidavo, pripažino, jog jis yra paėmęs V. G. raktus ir užrakinęs patį namuose, taip pat yra vieną kartą paėmęs iš V. G. apie 50 eurų. Kaltinamojo teigimu, jis bijodavo dėl savo namų, jų saugumo, kad kaimynas jų nepadegtų, ir tiesiog norėjo, kad nukentėjusysis nebevartotų alkoholio. Be to, pasak A. L., jam V. G. ir gaila pasidarydavo, tad jis šio ir rūbus plaudavo, valgyti jam nešdavo, yra šiam patalynę davęs.
Teismas gi pažymi, jog nors kaltinamasis iš tiesų nurodė gan teigiamus jo veiksmų motyvus bei priežastis, jie negali sąlygoti bei pateisinti nusikalstamų veiksmų atlikimo nukentėjusiojo atžvilgiu, apie ką liudija byloje surinktų įrodymų visuma, iš dalies – ir paties kaltinamojo A. L. parodymai.
Iš V. G. protokolų-pareiškimų bei teisme pagarsintų jo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad jis parodė, kad kaimynas A. L. jo atžvilgiu atliko visus kaltinimuose nurodytus veiksmus, tai yra kaltinime nurodytomis aplinkybėmis vartojo fizinį smurtą, keturiais atvejais sukeldamas jam fizinį skausmą, vienu atveju sukeldamas fizinį skausmą ir nesunkiai sutrikdydamas jo sveikatą, taipogi prieš jo valią buvo jį užrakinęs bute daugiau nei tris savaites, dėl ko jam pablogėjo sveikata ir jam prireikė medikų pagalbos, be to, A. L. pastoviai nurodinėdavo jam kaip elgtis. Nukentėjusiojo V. G. teigimu, kažkur prieš 3 metus prasidėjo iš A. L. psichologinis spaudimas, A. L. pradėjo jį gąsdinti psichologiškai, sakydamas, kad jį (V. G.) reikia mušti du kartus per dieną, įžeidinėjo, pradėjo eiti pas jį namus be jo sutikimo liepdamas tvarkytis, ėmė skirti jam „pinigines baudas“ arba pats pasiimdavo iš jo pinigus kaip baudą, taip darydamas spaudimą, kad jis – V. G. nevartotų alkoholio, o prieš 2,5 metų A. L. prieš jį pirmą kartą pakėlė ranką, po ko ne kartą jį mušė kaltinimuose nurodytomis aplinkybėmis. Nukentėjusysis pažymėjo, kad jis A. L. labai bijodavo, jis tuos 2,5 metų jautėsi pastoviai A. L. terorizuojamas ir, pažymėdamas apie buvusių įvykių daugybę, nurodė eilę įvairių kaltinamojo prieš jį atliktų neteisėtų veiksmų, kurie atsispindi A. L. pateiktuose kaltinimuose.
Iš nukentėjusiojo 2024-03-27 protokolo-pareiškimo ir jo apklausos protokolų matyti, kad V. G. be kitų aplinkybių parodė, kad 2021 m. liepos 29 d., datą pamena, nes ji jam įstrigo dėl grubaus smurto panaudojimo jo atžvilgiu, bet gali ir klysti, jam namuose būnant nestipriai apgirtusiam nuo alkoholio, A. L. paskambino durų skambučiu, jis atidarė duris, ir šis nieko neklausęs nuėjo į jo virtuvę, kur būdamas jam papriekaištavo dėl jo gyvenimo būdo, čiupo žarsteklį, kuris buvo pakabintas virtuvėje prie pečiaus, ir su tuo žarstekliu labai stipriai trenkė du smūgius - vieną kartą į vieną šoną, kitą kartą į kitą šoną, dėl suduotų smūgių jam buvo sukeltas stiprus fizinis skausmas. Pasak V. G., lyg po dienos, išsiblaivęs jis nuėjo pas A. G. maudytis, jam nusirengus A. G. jį pamatė visą sumuštą ir užfiksavo telefonu nufotografuodama, jis tuomet A. G. papasakojo apie aplinkybes, kuomet A. L. jį sumušė žarstekliu, pats dėl patirtų sužalojimų pas medikus nesikreipė, nes pastoviai bijodavo A. L.. Tokias nukentėjusiojo V. G. nurodytas aplinkybes patvirtino liudytoja apklausta A. G.. Jos ir nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir prie savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo esančios A. G. pateiktos fotonuotraukos. Apie A. L. mūšimą A. G. su žarstekliu parodė žinanti ir liudytoja R. V., kuri be kita ko parodė mačiusi nuotraukas, padarytas A., kurioje tėtis (sužalotas) užfiksuotas vonioje. Pasak A. G., ji nuotraukas rodžiusi ir L. K., tačiau pastaroji teisme tai neigė. Gi teismas pastebi, kad iš liudytojos L. K. parodymų, kaip ir kitų A. L. bei V. G. kaimynų parodymų, išskyrus A. G., kiti kaimynai viso proceso metu buvo linkę neduoti išsamių parodymų ir atsiriboti nuo byloje nagrinėjamų įvykių, teigdami, jog iš esmės įvykių patys nematė ir nežino, tačiau tai nepaneigia kitais byloje surinktais įrodymais patvirtintų faktų. Šiuo gi atveju, nors nukentėjusysis į medikus nesikreipė, įvertinus aukščiau nurodytus duomenis, teismui nekyla abejonių, kad žarstekliu suduoti smūgiai V. G. sukėlė fizinį skausmą.
Iš nukentėjusiojo 2024-03-27 protokolo-pareiškimo ir jo apklausos protokolų matyti, kad V. G. be kitų aplinkybių parodė, kad 2022 m. liepos mėnesį, vakare, galėjo būti apie 18 val., namo kieme, jam sėdint ant suoliuko, A. L. jam rankos kumščiu sudavė ne mažiau keturių kartų į krūtinę bei vieną kartą į smakrą, smūgiuodamas prakirto smakrą, jam bėgo kraujas. Savo veiksmais A. L. sukėlė jam fizinį skausmą, jam nuo to yra likęs randas, tačiau pas medikus jis nesikreipė. Šito įvykio niekas nematė, po smūgių gavimo jis nuėjo į namus ir nusiprausė, vėliau tą pačią dieną jis apie šį įvykį papasakojo A. G.. Pastaroji liudytoja teisme parodė, kad apie randą smakre V. jai minėjo, kad jį sumušė A.. A. G. teisme patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur ji nurodė mačiusi ant V. G. smakro apie 1 cm ilgio randą, kuris liko po sumušimo. Pasak A. G., ji klausė A. L., kodėl jis primušė V. G., po ko liko randas ant smakro, tai A. L. jai pasakė, kad „ką, aš dar turėjau jį pakelti ir pasižiūrėti, vežti susiūti?“, iš ko ji suprato, kad jis pripažino sumušęs V. G.. Nors nukentėjusysis į medikus nesikreipė, įvertinus aukščiau nurodytus duomenis, teismui nekyla abejonių, kad V. G. suduoti jo nurodyti smūgiai sukėlė jam fizinį skausmą.
Iš nukentėjusiojo 2024-03-27 protokolo-pareiškimo ir jo apklausos protokolų matyti, kad V. G. be kitų aplinkybių parodė, kad 2022 m. vasarą, galimai rugpjūtį, tiksliai datos nepamena, apie 21 val., namo kieme A. L. sudavė rankos kumščiu du kartus jam į kairę akį, kas sukėlė jam fizinį skausmą, buvo prakirsta akis, buvo likusi didelė kraujosruva. Tai buvo A. L. eilinis „auklėjimas“ dėl jo vartojamo alkoholio. Pagal nukentėjusįjį, kuomet A. L. jam sudavė pirmą smūgį, matė A. G., kuri nubėgo pakviesti V. M., o šis ateidamas turėjo matyti, kaip A. L. jam sudavė antrą smūgį į tą pačią vietą. Tokios nukentėjusiojo nurodytos aplinkybės iš dalies atitinka liudytojų A. G. ir V. M. parodymus. Liudytoja A. G. parodė, kad 2021 ar 2022 m., liepos 9 ar 10 dieną V. atėjęs jai pasakė, kad negali įeiti, nes raktus turi A., tada ji V. palydėjo, užėjo pas A. ir pasakė šiam atrakinti duris, buvo užrakintos bendros jų patalpos, V. tada dar nebuvo sužalotas, bet jai jau einant namo, ji išgirdo A. riksmą, barimą V. bei A. sakant apie (duomenys neskelbtini), po ko ji atsisuko ir pamatė, kaip kraujas bėgo V. iš smilkinio. Paties veiksmo, kiek kartų, iš ko buvo suduota, liudytoja teisme parodė nemačiusi. Ikiteisminio tyrimo metu A. G. teigė, kad ji viso girdėjo du garsus, primenančius smūgių sudavimą, kas atitinka nukentėjusiojo parodymus. Pamačiusi, kad V. G. sumuštas, ji nuėjo pas kitą kaimyną V. M. ir šiam pasakė, kad L. vėl V. G. muša, dėl ko V. M. kartu ėjo su ja prie A. ir V.. Liudytojas V. M. parodė, kad vieną kartą buvo A. atėjusi, pasakė, kad kaimynas A. muša V. ir paprašė jo padėti, jis išėjo į kiemą, V. sėdėjo ant suoliuko, o A. stovėjo šalia, tuo metu ant V. jis sužalojimų nematė. Nors liudytojai A. G. ir V. M. neparodė patys matę A. L. smūgių V. G. sudavimo, ši aplinkybė, ją vertinant visų byloje surinktų įrodymų kontekste, nesudaro pagrindo netikėti nukentėjusiojo nurodytomis aplinkybėmis. Nors nukentėjusysis į medikus nesikreipė, įvertinus aukščiau nurodytus duomenis, teismui nekyla abejonių, kad V. G. suduoti jo nurodyti smūgiai sukėlė jam fizinį skausmą.
Toliau pastebėtina, kad iš nukentėjusiojo 2024-03-27 protokolo-pareiškimo ir jo apklausos protokolų matyti, kad V. G. be kitų aplinkybių parodė, kad 2022 m. rugpjūtį, dienos metu, po 15 val., namo kieme A. L. yra sudavė jam vieną kartą su juoda gumine šlanga, kurią jis vadino „negre“ per kairę ranką, aukščiau alkūnės, taip A. L. jam sukėlė stiprų fizinį skausmą, nes jam labai skaudėjo. Nukentėjusiojo teigimu, A. L. taip jį „auklėjo“ dėl jo vartojamo alkoholio. Pasak V. G., nuo smūgio jam buvo likusi kraujosruva, pailgos formos, kurią galėjo matyti A. G., jai viską galėjo ir papasakoti, nes jai visuomet viską pasipasakodavo. Tokie nukentėjusiojo parodymai atitinka liudytojų A. G., V. M., R. V. parodymus. Pasak liudytojos A. G., V. yra jai sakęs, kad yra kažkokia šlanga, „negre“ vadinama, su kuria A. mušė jį. Liudytojas V. M. gi parodė, kad A. G. jam pasakojo, kad A. kažkada V. mušė su šlanga. Liudytoja R. V. taipogi parodė, kad jai telefonu kalbant su tėčiu V. G. ir A. G., jie jai abu papasakojo, kad A. L. turėjo kažkokią šlangą, su kuria mušė jos tėvą už jo gėrimą. Nors nukentėjusysis į medikus nesikreipė, įvertinus aukščiau nurodytus duomenis, teismui nekyla abejonių, kad V. G. suduotas jo nurodytas smūgis per ranką su gumine žarna sukėlė jam fizinį skausmą.
Toliau iš nukentėjusiojo 2023-03-07 ir 2024-03-27 protokolų-pareiškimų ir jo apklausos protokolų matyti, kad V. G. be kitų aplinkybių parodė, kad 2022 m. rugpjūčio-rugsėjo mėn. A. L. neteisėtai buvo apribojęs jo laisvę, be jo sutikimo, prieš jo valią, kad jis neišeitų iš namų ir nevartotų alkoholio, pasakęs, jog dabar auklės, užrakino jį ir laikė jį užrakinęs jo bute iki tol, kol jis pats dėl pablogėjusios sveikatos neišsikvietė medikų. Tokios nukentėjusiojo nurodytos aplinkybės neprieštarauja liudytojų A. G. ir R. V. parodymams, dalyje dėl paties užrakinimo fakto ir medikų iškvietimo – ir paties kaltinamojo A. L. parodymams. Liudytoja A. G. parodė, kad apie V. G. užrakinimą ir jo laikymą namuose sužinojusi iš jo paties. Ji nežinojo, kad jis savo namuose buvo uždarytas, nes jį matydavo pro langą virtuvėje, o po 4 savaičių jai paskambino V. G. ir pasisakė, kad yra ligoninėje, kad buvo A. užrakintas, kad jam buvo bloga, išsikvietė greitąją, paprašė A. atrakinti duris. Ji klausė V., kodėl jis neskambino, pro langą nelipo, dukrai nesakė apie užrakinimą. Pasak A. G., V. G. jai pasakojosi, kad būdamas užrakintas jis turėjo visas galimybę kviestis pagalbą, turėjo su savimi telefoną, buvo pradaras langas, tačiau jis jokios pagalbos nesikreipė, niekam neskambino, nes jį buvo užvaldžiusi baimė, ir tik praėjus kuriam laikui būnant užrakintam namuose, jis pasijautė labai blogai ir išsikvietė medikus. Taigi, liudytoja A. G. parodė iš V. supratusi, kad jis bijojo A..
Kad V. G. bijojo A. L. parodė ir liudytoja R. V.. Pastaroji liudytoja teisme parodė, kad buvo epizodas, kai tėtis neatsiliepė 1,5 savaitės, vėliau ji iš A. G. sužinojo, kad jos tėtis buvo užrakintas. Pasak R. V., ji su tėčiu kalbėjo daug kartų dėl užrakinimo, kaip ji suprato, tėtis buvo užrakintas prieš jo valią, ir, liudytojos manymu – jos tėtis būdamas užrakintas nieko nedarė dėl baimės. Liudytoja R. V. be kita ko patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur nurodė, kad telefoninio pokalbio metu tėvas jai papasakojo, kad A. L. jį buvo užrakinęs namuose, taip siekdamas, kad jo tėvas nevartotų alkoholio, neleido niekur išeiti iš savo namų 3 savaites laiko, A. L. jam kažką užnešdavo pavalgyti, dar pagrasindavo dėl alkoholio vartojimo ir vėl užrakinęs išeidavo, po ko tėvas pats telefonu išsikvietė greitąją pagalbą, nes jam pašlijo sveikata. Tokios liudytojų A. G. ir R. V. nurodytos aplinkybės iš esmės neprieštarauja nukentėjusiojo protokoluose-pareiškimuose ir jo apklausos protokoluose užfiksuotiems teiginiams. Be to, nukentėjusiojo nurodytos aplinkybės bei minėtų liudytojų parodymai atitinka ir kitus bylos duomenis. Liudytoja A. K. teisme taipogi parodė mananti, kad V. G. bijojo A. L., o teismui pagarsinus jos ikiteisminio tyrimo metu duotus, ji juos patvirtino kaip teisingus, nes tada geriau prisiminė. Gi ikiteisminio tyrimo metu A. K. teigė, kad V. G. jai skundėsi, kad labai bijo to kaimyno, rakinasi buto duris, kad anas neateitų, bijo kaimyno, nes jį šis daužo jau ne pirmą kartą. Taipogi A. K. parodė, kad V. G. buvo jai kažką minėjęs, kad buvo užrakintas, skundėsi, pati liudytoja nurodė abejojanti, kad jis (V. G.) pats būtų sutikęs būti užrakintas.
Iš byloje esančio 2024-03-05 Viešosios įstaigos Panevėžio miesto greitosios medicinos pagalbos stoties pranešimo matyti, kad 2022-09-12 09.29 val. Panevėžio regioninėje dispečerinėje gautas kvietimas adresu (duomenys neskelbtini), pacientas: V. G., kvietimo priežastis: neramumas, susijaudinimas, silpnumas, sutriko judesių koordinacija, serga nervų liga; pacientas transportuotas į VŠĮ Respublikinę Panevėžio ligoninę (2 t., b.l. 32-35). Šis pranešimo turinys neprieštarauja nukentėjusiojo nurodytoms aplinkybėms apie pablogėjusią jo sveikatą ir medikų išsikvietimą, jas atitinka.
Iš paties kaltinamojo parodymų seka, kad būtent jis pats paklausė V. G., ar gali šį užrakinti, kad atjaukinti nuo alkoholio. Taipogi kaltinamasis parodė, jog jis atveždavo V. G. maisto valgyti ir vėl užrakindavo, o kad turėtų ką veikti, jis nupirko V. G. buitinės chemijos. Šios aplinkybės, teismo manymu, rodo akivaizdžią kaltinamojo iniciatyvą bei jo valinius veiksmus, savo nuožiūra sprendžiant dėl nukentėjusiojo buvimo vietos ir galimybės jam kažką veikti, ir anaiptol neliudija apie nukentėjusiojo turėtą pasirinkimą ir jo paties valią būti užrakintam ir laikomam bute. Nors kaltinamojo teigimu, nukentėjusysis jo pasiūlymui neprieštaravęs, jokie byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad kaltinamojo nurodomas nukentėjusiojo neprieštaravimas buvo jo valios atspindys, priešingai – byloje esantys įrodymai tokius A. L. teiginius paneigia, nes liudija apie nukentėjusiojo baimę A. L. bei kartu – kaltinamojo psichinio smurto prieš nukentėjusįjį naudojimą.
Be kita ko pažymėtina, kad iš nukentėjusiojo parodymų ir byloje surinktų įrodymų matyti, kad kaltinamojo auklėjimas reiškė įvairias nukentėjusiajam taikytas neigiamas priemones: fizinio smurto vartojimą, piniginių baudų dėjimą jam ar jų paėmimą ir panašiai. Todėl, teismo manymu, kaltinamajam prieš užrakinimą nurodžius V. G. apie jo auklėjimą, kurio reikšmė nukentėjusiajam buvo gerai žinoma, akivaizdu, jog V. G. tai galėjo sukelti baimę dėl kaltinamojo smurtinių ar kitokių veiksmų ėmimosi jo atžvilgiu, ką, beje, patvirtina nukentėjusiojo parodymai ir vėlesni jo veiksmai nieko nesiimant esant užrakintam.
Teismas sprendžia, kad įrodymų visuma – nukentėjusiojo V. G., liudytojų A. G., R. V., A. K. parodymai – patvirtina, kad nukentėjusysis V. G. kaltinime nurodytu laikotarpiu A. L. buvo užrakintas ir laikomas savo bute prieš jo valią. Nors pats nukentėjusysis pripažino, ką liudija ir kiti bylos įrodymai, kad būdamas užrakintas savo bute jis turėjo su savimi telefoną, jis pažymėjo, kad bijodamas A. L. jis telefonu niekam neskambino ir apie jo užrakinimą bei laikymą jo paties bute niekam nepranešė. Tokios nukentėjusiojo nurodytos aplinkybės atitinka minėtų liudytojų parodymus, o byloje nustatytos aplinkybės apie A. L. ne vieną kartą atliktus įvairius smurtinius veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu, nepalieka jokių abejonių dėl V. G. nurodytos pagrįstos A. L. baimės, kas paaiškina nukentėjusiojo nesikreipimą pagalbos, nebandymą išlipti pro langą, niekam nepranešimą telefonu ar kitų veiksmų nesiėmimą.
Taipogi byloje surinkti įrodymai – nukentėjusiojo, liudytojų A. G., R. V., A. K., paties kaltinamojo parodymai, rašytiniai bylos duomenys – patvirtina, kad nukentėjusysis turėjo sveikatos problemų, kas buvo žinoma ir kaltinamajam. Tie patys bylos duomenys patvirtina ir tai, kad nukentėjusysis savo bute užrakintas buvo laikomas daugiau tris savaites, ko pasekoje jam pablogėjo sveikata ir atvykę gydytojai išvežė jį į ligoninę. Panevėžio miesto greitosios medicinos pagalbos stoties pranešime užfiksuota, 2022-09-12 09.29 val. Panevėžio regioninėje dispečerinėje gautas iškvietimas adresu (duomenys neskelbtini), pacientas: V. G., kvietimo priežastis: neramumas, susijaudinimas, silpnumas, sutriko judesių koordinacija, serga nervų liga; preliminari diagnozė - (duomenys neskelbtini) (TLK-10_AM kodas: (duomenys neskelbtini)), pacientas transportuotas į VŠĮ Respublikinę Panevėžio ligoninę. Kaip matyti, minėtame pranešime nurodytos aplinkybės rodo apie nukentėjusiojo sveikatos sutrikimus. Visos šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad nukentėjusiojo užrakinimas ir laikymas užrakinto sąlygojo medikų pagalbos poreikį, kas rodo kilusį pavojų V. G. sveikatai.
Atsižvelgiant į paties kaltinamojo parodymus, taip pat į byloje surinktų įrodymų visumą, teismui nekyla abejonių, ką patvirtina bylos įrodymai, kad užrakindamas V. G. jo bute ir ten jį laikydamas nuo 2022 m. rugpjūčio 16 d. iki 2022 m. rugsėjo 12 d., neleisdamas išeiti, A. L. suprato, kad V. G. dėl tokių jo veiksmų neturi pasirinkimo laisvės, kad suvaržyta šio valia ir galimybė laisvai judėti ir yra laikomas prieš jo valią, ir norėjo taip elgtis.
Toliau pažymėtina, kad iš nukentėjusiojo 2023-01-05 protokolo-pareiškimo ir jo apklausos protokolų matyti, kad V. G. parodė, kad 2023-01-05 vakare namo rūsyje koridoriuje A. L. dešinės rankos kumščiu tyčia trenkė jam į krūtinę 4 kartus, abiejų rankų delnais tyčia trenkė jam per veidą, dešinės rankos kumščiu tyčia trenkė viena kartą į dešinę akį, dešine koja tyčia spyrė 2 kartus į kairės kojos blauzdą ir į dešinės kojos blauzdą spyrė 2 kartus, kas jam – V. G. sukėlė fizinį skausmą. Tokie nukentėjusiojo parodymai atitinka liudytojų A. G., R. V. parodymus, apžiūrų protokolų duomenis, specialisto išvadą, Greitosios medicinos pagalbos tarnybos ir VšĮ Panevėžio miesto greitosios medicinos pagalbos stoties pranešimus.
Liudytoja A. G. parodė įvykio dieną jai paskambinus V. G., šis pasisakė esantis sumuštas A. L., po ko ji nuėjusi pas V. G. pamatė sužalotą jo akį, iš jos bėgo kraujas, kraujo virtuvėje pritaškyta, ji paskambino V. G. dukrai R., o po to iškvietė policiją ir greitąją, vėliau ji sužinojo, kad V. lūžo akiduobė, šonkaulis nuo sumušimų, dėl spyrių V. pasakojo viską policijai, spardymas vyko apačioje. Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo metu A. G. duotų parodymų, jai nuėjus pas V. G. į namus, rado jį sumuštą, ji matė, kad stipriai pamėlusi ir ištinusi jo dešinė akis ir paakys, daugiau jokių sužalojimų nematė, V. G. jai pasisakė, kad jį sumušė A. L., kad apie 16-17 val. jis grįžo iš aludės, o A. L. jo „jau laukė“, V. G. sakė, kad jį A. L. sumušė prie laiptų, o jis jau sumuštas užlipo į namus, tuomet ir prisitaškė kraujo, V. G. atvykusiems medikams apie šonkaulius nieko neminėjo, medikai apžiūrėjo tik jo sumuštą veidą, V. G. apžiūros metu sėdėjo apsirengęs striukę; kokiomis aplinkybėmis galėjo V. G. lūžti šonkaulis, nežino, bet numano, kad galėjo sulaužyti A. L., nes sausio 5 d. V. G. jai sakė, kad A. L. jį spardė, bet smulkiau ir konkrečiai nieko nesakė, vėliau socialinė darbuotoja lydėjo V. G. pas ekspertus. Liudytoja R. V. parodė, kad lyg 2023 m. vasario mėn. kaimynė A. G. ją informavo, kad tėtis sumuštas kaimyno. Apie V. G. sumušimą parodymus davė ir liudytoja A. K., kuri parodė, kad kartą, kai ji atėjo, V. G. veidas buvo ištinęs, jis negalėjo paeiti, jam labai skaudėjo šoną, ji tada jo paklausė, kas atsitiko, jis sakė, kad jį sumušė kaimynas, sakė, kad buvo policija, medikai, lyg A. jį ir surado, vėliau ji – A. K. palydėjo V. G. abdukcijos išsiimti.
Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad V. G. nustatytos poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, nosies nugarėlėje ir kairėje plaštakoje, odos nubrozdinimas kairės ausies kaušelyje, kairės pusės dešimto šonkaulio lūžis, dešinės akiduobės apatinės sienelės lūžis, abiejų kelių ir dešinės blauzdos minkštųjų audinių sumušimas padaryti kieto buko daikto poveikyje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2023-01-05, V. G. nustatomas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinės akiduobės apatinės sienelės lūžio bei kairės pusės dešimto šonkaulio lūžio jo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau, nei 10 dienų laikotarpiui; sužalojimai V. G. padaryti ne mažiau devynių bukų trauminių poveikių pasekoje, tai nurodo sužalojimų kiekis ir jų lokalizacija; sužalojimai V. G. padaryti pašalinės jėgos poveikyje, jie galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis; A. L. veiksmai sukėlė V. G. fizinį skausmą (2 t., b.l. 8). Taigi, kaip matyti, specialisto išvada taipogi atitinka nukentėjusiojo parodymus apie gautus smūgius bei juos patvirtina. Netikėti kompetentingo specialisto pateikta išvada, teismas neturi pagrindo, tokio pagrindo nenurodė ir kaltinamasis ar jo gynėjas.
Teismas be kita ko pastebi, jog nukentėjusysis parodė, jog jam buvo nustatyti abiejų kelių sumušimai, tačiau šiuos sumušimus jis pasidarė pats griūdamas. Tokie V. G. parodymai liudija apie jo sąžiningumą ir anaiptol nepatvirtina kaltinamojo deklaratyvių teiginių apie nukentėjusiojo melagingus parodymus. Tokią išvadą sustiprina ir liudytojos J. D. parodymai, kur ji parodė, kad V. G. apklausiamas nurodė buvus dar daugiau įvykių, bet sakė aplinkybių tiksliai neatsimena, nei vietos, nei kiek smūgių, todėl nenorėjo klaidinti. Objektyvių pakankamų duomenų, leidžiančių tvirtinti, kad V. G. specialisto išvadoje nurodytus sužalojimus, išskyrus kelių sumušimus (apie ką parodė pats nukentėjusysis), patyrė kitomis nei V. G. nurodytomis aplinkybės, byloje nėra.
Taigi, kaip matyti, nukentėjusiojo parodymai atitinka surinktų įrodymų visumą, kas sudaro pagrindą jo parodymus laikyti patikimais, tuo tarpu kaltinamojo parodymai apie 2023 m. sausio 5 d. įvykius ir jo bendravimą su V. G. yra nenuoseklūs, prieštaringi, jų nepatvirtina jokie kiti byloje esantys įrodymai, todėl teismo vertintini kritiškai.
Be aukščiau nurodytų aplinkybių nukentėjusysis savo protokoluose-pareiškimuose ir jo apklausų protokoluose nurodė ir tai, kad jis A. L. labai bijodavo, jis 2,5 metų jautėsi pastoviai A. L. terorizuojamas ir jo labai bijodavo nes šis, siekdamas, kad jis – V. G. nevartotų alkoholio, jį psichologiškai gąsdino, sakydavo, kad jį reikia mušti du kartus per dieną, įžeidinėjo ir žemino, nurodė važiuoti į globos namus (duomenys neskelbtini), sakė, kad jis „gadina vaizdą dviejuose namuose“, be jo sutikimo eidavo pas jį į namus, liepdavo tvarkytis, skirdavo jam pinigines baudas ir paimdavo jo pinigus, 2022 m. vasarą sakė V. G., kad auklėdamas jį dėl jo gyvenimo būdo panaudos prieš jį kopūstų grūstuvę, nusivedęs ją parodė ir pasakė, kad „auklės su šita, jei jam niekas nepadeda“; ne mažiau tris kartus sakė V. G., kad prieš jį panaudos guminę žarną „negrę“, 2022 m. vasarą, vakare, šviesdamas prožektoriumi į akis, skirdamas tariamą baudą dėl jam nepriimtino V. G. gyvenimo būdo, nurodė jam rašyti tekstą dėl neatlygintinai nuomojamo garažo iki 2026 m. bei nurodė parašyti paskolos lapelį dėl skolos; be to, A. L. buvo savavališkai paėmęs V. G. buto raktus ir juos grąžino tik iškvietus policijos pareigūnus. Tokios nukentėjusiojo nurodytos aplinkybės atitinka liudytojų A. G., R. V., A. K. parodymus, dalį jų pripažino ir pats kaltinamasis.
Kaip matyti iš kaltinamojo A. L. parodymų, jis neneigė su nukentėjusiuoju dažniausiai bendraudavęs piktai, pastarąjį vadinęs necenzūriniais žodžiais, yra šiam kalbėjęs apie (duomenys neskelbtini), reikalaudavęs V. G. tvarkytis, maudytis, vėdinti namus, be to, dalis kaltinime nurodytų teiginių jo paties buvo vartojami, o teiginių „Mušti du kartus per dieną“, jis neprisimena. Kaltinamasis teisme pradžioje nurodęs, kad pinigų jis niekada nebuvo paėmęs iš V. G., paskui gi pripažino, kad visgi buvo kartą paėmęs iš V. G. apie 50 eurų, kad tą dieną šis nebeitų gerti, V. G. tam neprieštaravo, o kitą dieną jis šiam atidavė. Teismas pastebi, kad nors A. L. teigė apie V. G. neprieštaravimą dėl pinigų paėmimo, buvus nukentėjusiojo sutikimą taip kaltinamajam elgtis paneigia paties nukentėjusiojo parodymai, taip pat liudytojų A. G. ir R. V. parodymai apie V. G. pasiskundimą dėl pinigų iš jo paėmimo. Be to, A. L. nurodytas tariamas V. G. neprieštaravimas dėl pinigų iš jo paėmimo, šias aplinkybes vertinant byloje nustatytų aplinkybių ir surinktų įrodymų visumoje, teismo nuomone, rodo ne ką kitą kaip nukentėjusiojo baimę A. L.. Pastebėtina ir tai, kad kaltinamasis pradžioje teismui nurodęs, jog jis rašyti tekstą V. G. nėra davęs ant popieriaus, paskui jis parodė, jog prieš 4 metus V. G. rašė jam popieriuje, kad negers, o jei gers, liks jam skolingas. Tokie kaltinamojo parodymai leidžia pagrįstai manyti, kad A. L. buvo priimtas toks elgesys, nurodant V. G. rašyti pastarajam nurodytą teksto turinį, o byloje esantys duomenys apie kaltinamojo nukentėjusiajam kurį laiką nemokėtą nuomą už garažą ir nenorą iš jo laisva valia išskelti, ką rodo nukentėjusiojo, liudytojos R. V. parodymai, ataskaitų žiūryklės išrašų duomenys, V. G. protokolo-pareiškimo duomenys, sudaro pagrindą tikėti nukentėjusiojo nurodytomis aplinkybėmis dėl A. L. vertimo šviečiant prožektoriumi į akis rašyti tekstą dėl neatlygintinai nuomojamo garažo iki 2026 m. bei paskolos lapelį. Kaip matyti, kaltinamasis neneigė ir V. G. buto raktų paėmimo, tik nurodė kitokius savo tokio elgesio motyvus – jei V. G. pasidarytų negera, kad jis galėtų įeiti nelaužiant durų, tačiau priešingai kaltinamojo teiginiams nukentėjusysis parodė, kad kaltinamasis paėmė buto raktus prieš jo valią, be jo sutikimo, ką patvirtina ne tik liudytojos A. G. parodymai, bet byloje surinkti duomenys apie nukentėjusiojo raktų atgavimą tik policijos pagalba.
Iš kaltinamojo parodymų matyti, kad jis pripažino, kad nukentėjusiajam duodavęs nurodymus dėl tvarkymosi buityje, dėl alkoholio nevartojimo, dėl pinigų naudojimo alkoholiui įsigyti, dėl nukentėjusiojo važiavimo į (duomenys neskelbtini), eidavo į V. G. butą. Nors kaltinamasis teigė tai daręs V. G. sutikimu ir norėdamas, kad V. G. nevartotų alkoholio, paties nukentėjusiojo parodymai, juos vertinant byloje surinktų įrodymų visumoje, liudija priešingai ir rodo, kad A. L. reikalaudavo V. G. elgtis pagal jo nurodymus naudojant psichinę prievartą, nukentėjusiajam esant A. L. įbaugintam dėl galimos žalos jam pačiam (būti sumuštam ar kita), ką V. G. buvo jau patyręs ir ne vieną kartą. Teismas pažymi, jog toks elgesys, kuomet reikalaujama iš žmogaus elgtis pagal kaltininko nurodymą panaudodamas psichinę prievartą nukentėjusiam asmeniui užtraukia atsakomybę pagal BK 148 straipsnio 1 dalį. Be to, šio baudžiamojo įstatymo sudėties alternatyva „kitaip elgtis pagal kaltininko nurodymą“ reiškia, kad iš nukentėjusiojo reikalaujami veiksmai neprivalo būti neteisėti.
Nors kaltinamasis neigė mušęs V. G., pastebėtina, kad teisme apklausiama nukentėjusiojo dukra R. V. parodė, jog sužinojusi apie A. L. smurtavimą prieš jos tėtį, skambino A. L. ir su juo kalbėjo, jai tada A. L. neneigė mušęs tėtį, pripažino viską, teigė, kad nesusivaldo pamatęs išgėrusį jos tėtį, aiškino bijojęs, kad tėtis padegs namą rūkydamas. Liudytoja R. V. patvirtino kaip teisingus ir savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuomet ji nurodė, kad ji kalbėjo su A. L. telefonu ir jis jai sakė, kad pamačius jos tėvą neblaivų, jį apima agresija, pyktis ir jis tuomet pavartoja smurtą jos tėvo atžvilgiu, kad tėvą mušdavo, A. L. neneigė, bet tokius dalykus, susijusius su pinigų ėmimu, garažo perrašymu jo naudai, A. L. neigė. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad minėtai liudytojai teisme nurodant aplinkybes apie jųdviejų telefoninį pokalbį ir jo turinį, A. L. minėtų aplinkybių neginčijo ir prieštaravimų dėl liudytojos nurodomų aplinkybių neišreiškė.
Teismas pastebi, kad kaltinamojo parodymų analizė, jo parodymus vertinant byloje surinktų įrodymų visumoje, rodo akivaizdų kaltinamojo siekį save pateikti geresnį bei pateisinti savo veiksmus nukentėjusiojo V. G. atžvilgu. Tačiau teismas pagrindo netikėti nukentėjusiojo nurodytomis aplinkybėmis dėl kaltinamojo veiksmų, šiam prieš jį atliekant visus kaltinime nurodytus veiksmus, kurias patvirtina liudytojų A. G., R. V., A. K., I. M., V. M. parodymai, apžiūrų protokolai, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, specialisto išvada, ataskaitų žiūryklių išrašai, savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo duomenys bei kiti byloje surinkti įrodymai, nenustatė. Šios išvados nekeičia liudytojų parodymai apie nukentėjusiojo asocialaus gyvenimo būdo vedimą, matymą paties nugriuvimo ar panašiai.
Teismo nuomone, nukentėjusiojo V. G. parodymai tiek dėl esminių bylos aplinkybių, tiek dėl prieš jį pavartoto smurto pobūdžio, kitų A. L. jo atžvilgiu atliktų kaltinime nurodytų veiksmų viso proceso metu buvo pakankamai nuoseklūs ir tarpusavyje neprieštaraujantys, be to, jie yra patvirtinti kitais byloje ištirtais įrodymais, todėl jais abejoti ar manyti, kad nukentėjusysis melavo ar siekė apkalbėti A. L., nėra pagrindo. Liudytoja A. G. parodė, kad nukentėjusysis jai apie A. L. prieš jį atliktus veiksmus pasakodavo būdamas blaivus. Pasak liudytojos R. V., jos tėtis net ir būdamas neblaivus išlikdavo aiškaus proto ir jos pokalbiai su juo būdavo aiškūs, sąmoningi. Liudytoja apklausta tyrėja J. D. parodė, kad visų apklausų metu V. G. buvo blaivus, sąmoningas, kalbėjo adekvačiai, mintys buvo dėstomos nuosekliai, jai abejonių jo pasakojimai jai nekėlė. V. G. jai dar sakė, kad buvo ir daugiau įvykių, bet sakė aplinkybių tiksliai neatsimena, nei vietos, nei kiek smūgių, todėl nenorėjo klaidinti. V. G. 2023-01-05 pareiškimą priėmęs R. B. ir parodė, kad nors V. G. buvo neblaivus, bet buvo sąmoningas ir su juo buvo įmanoma susišnekėti, ką šis asmuo nurodė, tą jis pažymėjo šio pareiškime ir apklausos protokole, protokole užfiksuoti pareiškėjo žodžiai, pareiškėjas susipažino su parodymais, kuriuos jis užfiksavo. Aptarti įrodymai teismui nekelia abejonių dėl nukentėjusiojo pareiškimuose nurodytų bei apklausų metu duotų parodymų teisingumo.
Taipogi teismas pastebi, kad apie tai, jog A. L. muša V. G. parodymus teisme davė ir liudytoja I. M.. Pažymėtina, kad nors dauguma liudytojų, davusių parodymus apie A. L. naudotą smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu patys tiesiogiai nagrinėjamų įvykių nematė ir galėjo tik atpasakoti tai, ką sužinojo iš kitų asmenų pasakojimų (tame tarpe ir nukentėjusiojo pasakojimų), jų parodymai iš esmės neprieštaravo duotiems nukentėjusiojo ir patvirtino jo (nukentėjusiojo) duotų parodymų nuoseklumą.
Atsižvelgiant į byloje surinktų įrodymų visumą, teismo manymu, nėra pagrindo nesiremti ir nukentėjusiajam artimų asmenų – liudytojų A. G., R. V. parodymais ar juos laikyti nepatikimais, nes jie atitinka kitiems byloje surinktiems objektyviems įrodymams ir jiems neprieštarauja.
Teismas sprendžia, kad byloje surinktų įrodymų visuma nepalieka abejonių, kad A. L. ilgą, kaltinime nurodytą laiką, kaltinime aprašytu savo elgesiu, nukreiptu į V. G. – prieš pastarąjį smurtaudamas fiziškai ir naudodamas psichinį smurtą, žemindamas, grasindamas jam fiziniu smurtu, neteisėtai atimdamas laisvę, skirdamas baudas ir paimdamas nukentėjusiojo pinigus, reikalaudamas elgtis pagal jo nurodymus buityje, disponuojant pinigais bei turtu – kėlė V. G. baimę, stresą, nerimą, nesaugumo ir gresiančio pavojaus jausmą. Nagrinėjamoje byloje nustatyti ir įrodymų visuma patvirtinti besitęsiantys A. L. sistemingi bauginimo veiksmai padaryti ne vieną kartą, jie sudaro tam tikrą neteisėto elgesio grandinę, padaryti siekiant sukelti ir palaikyti nukentėjusiojo baimę, norint, kad jis jaustųsi nesaugiai, paklustų A. L. valiai. Kaltinamasis sistemingai baugindamas V. G. veikė tiesiogine tyčia, nes suprato, kad pavojingai psichiškai veikia nukentėjusįjį, kelia jam baimę, verčia nerimauti ir jaustis nesaugiai, siekė šią būseną palaikyti, ir norėjo taip elgtis.
Apibendrindamas teismas konstatuoja, kad aukščiau aptartų bylos įrodymų visuma yra pakankama ir ji patvirtina, jog kaltinamasis A. L. įvykdė visas jam inkriminuotas nusikalstamas veikas – jis kaltinime nurodytomis aplinkybėmis atliko eilę jam suformuluotuose kaltinimuose nurodytų nusikalstamų veiksmų V. G. atžvilgiu - smurtaudamas (penkis kartus vartojo fizinį smurtą, sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą bei vieną kartą iš jų ir nesunkiai sutrikdydamas pastarojo sveikatą, taipogi panaudodamas smurtą ir sukeldamas pavojų nukentėjusiojo sveikatai neteisėtai atėmė V. G. laisvę, laikydamas jį nelaisvėje ilgiau nei 48 valandas), grasindamas padaryti pavojingą sveikatai veiką, terorizavo ir sistemingai baugino V. G., naudodamas psichinę prievartą, bei reikalavo elgtis pagal jo nurodymus. Teismo vertinimu, kaltinamasis sąmoningai atlikdamas visus kaltinime nurodytus veiksmus, suprato jų pavojingą pobūdį, dėl jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo. Tokie kaltinime nurodyti kaltinamojo A. L. prieš V. G. atlikti veiksmai teisingai kvalifikuoti ir atitinka nusikalstamų veikų daugetą – keturių BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų, vienos BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos, vienos BK 145 straipsnio 2 dalyje numatytos, vienos BK 146 straipsnio 2 dalyje numatytos ir vienos BK 148 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamų veikų sudėtis.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes su fizinio smurto prieš V. G. vartojimu, neteisėtu jo laisvės atėmimu bei jo veiksmų laisvės suvaržymu susijusios kaltinamajam inkriminuojamos veikos vertintinos ne tik kaip atskiros nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 1 dalyje, 146 straipsnio 2 dalyje, 148 straipsnio 1 dalyje, bet ir kaip psichinės prievartos, numatytos BK 145 straipsnio 2 dalyje, išraiška. Todėl byloje nustatyti A. L. padaryto sistemingo bauginimo ir terorizavimo veiksmai kvalifikuotini kaip sutaptis su nusikaltimais, numatytais BK 140, 138, 146, 148 straipsniuose. Tokia teismo išvada atitinka teismų praktiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-116/2014).
Kadangi nukentėjusysis V. G. parodė, jog jam specialisto nustatytus, išvadoje bei kaltinime dėl BK 138 straipsnio 1 dalies nurodytus abiejų kelių sumušimus jis pasidarė pats, nesant tokius teiginius paneigiančių įrodymų, pastarosios aplinkybės iš A. L. suformuluoto kaltinimo dėl BK 138 straipsnio 1 dalies aprašymo šalintinos.
Skirdamas bausmes kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadijas, kaltinamojo asmenybę, kitas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).
Kaltinamojo A. L. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis A. L. padarė aštuonias baigtas, tyčines nusikalstamas veikas, iš kurių šešios priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai, o dvi – apysunkių nusikaltimų kategorijai. Jis neteistas, inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo metu buvo administracine tvarka nebaustas, yra brandaus amžiaus, dirbantis, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, nevedęs, turintis pastovią gyvenamąją vietą ir pagal ją charakterizuojamas neutraliai, psichikos sveikatos centro ar priklausomybių ligų kabineto įskaitose neregistruotas.
BK 138 straipsnio 1 dalies sankcija numato sekančias bausmes: laisvės apribojimą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki trejų metų. BK 140 straipsnio 1 dalies sankcija numato viešuosius darbus arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki vienerių metų. BK 145 straipsnio 2 dalies sankcija numato vienintelę bausmės rūšį - laisvės atėmimą iki ketverių metų. BK 146 straipsnio 2 dalies sankcija numato dvi bausmių rūšis: areštą arba laisvės atėmimą iki ketverių metų. BK 148 straipsnio 1 dalies sankcija numato sekančias bausmes: baudą arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki trejų metų.
Teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam už BK 138 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, 148 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą paskiriant sankcijose numatytas laisvės apribojimo bausmes, jų trukmes nustatant artimas vidurkiams, netaikant intensyvios priežiūros, kartu skiriant BK 48 straipsnyje numatytus įpareigojimus, o už BK 146 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą skiriant sankcijoje numatytą švelniausią arešto bausmę, jos trukmę nustatant artimą vidurkiui, o už BK 145 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą skiriant vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą, jo trukmę nustatant trumpesnę už galimą vidurkį.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu visos už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu, griežčiausiai bausmei apimant švelnesnes bausmes. Toks bendrinimo būdas atitinka teismų praktiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-116/2014).
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5 ir 6 punktais A. L. paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas vidurkiui artimam laikotarpiui, kartu įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje ir dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje bei skiriant baudžiamojo poveikio priemonę – 40 MGL, tai yra 2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų), dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, kuri, teismo manymu, padės pasiekti bausmės tikslus.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus - panaikintina.
Byloje 154 eurų civilinį ieškinį turtinei žalai už V. G. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas atlyginti yra pareiškusi Panevėžio teritorinė ligonių kasa (2 t., b.l. 63-65). Byloje nustatytas nukentėjusiajam V. G. sveikatos sutrikdymą padaręs asmuo – A. L., gydymo paslaugos V. G. buvo suteiktos realiai, ieškinio reikalavimus pagrindžia rašytiniai įrodymai. Taigi, nėra abejonių, kad už šią žalą atsakingas kaltinamasis. Nurodytos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą apie civilinio ieškinio pagrįstumą, todėl Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkinamas visiškai, iš kaltinamojo civiliniam ieškovui priteisiant 154 eurų.
Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, iš kaltinamojo valstybės naudai išieškotinos ir 47,88 Eur dydžio proceso išlaidos teismo procesiniams dokumentams įteikti.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
A. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam laisvės apribojimo bausmę 1 (vieneriems) metams, netaikant intensyvios priežiūros, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje.
A. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam laisvės apribojimo bausmę 1 (vieneriems) metams, netaikant intensyvios priežiūros, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje.
A. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam laisvės apribojimo bausmę 1 (vieneriems) metams, netaikant intensyvios priežiūros, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje.
A. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam laisvės apribojimo bausmę 1 (vieneriems) metams, netaikant intensyvios priežiūros, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje.
A. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 146 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam arešto bausmę 60 (šešiasdešimčiai) parų.
A. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam laisvės apribojimo bausmę 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, netaikant intensyvios priežiūros, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje.
A. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam laisvės atėmimo bausmę 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.
A. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 148 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam laisvės apribojimo bausmę 1 (vieneriems) metams, netaikant intensyvios priežiūros, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu visas už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežčiausiai bausmei apimant švelnesnes bausmes, ir paskirti A. L. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5 ir 6 punktais subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje ir dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje bei skiriant baudžiamojo poveikio priemonę – 40 MGL, tai yra 2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų), dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją įpareigojant sumokėti per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (juridinio asmens kodas: 188604955) sąskaitą (duomenys neskelbtini) (Luminor bankas). Mokėjimo pavedime būtina nurodyti vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą.
Išaiškinti A. L., kad jei per teismo nustatytą terminą įmoka nėra sumokama, Teisingumo ministerija kreipiasi dėl priverstinio paskirtos įmokos išieškojimo į antstolį.
Išaiškinti A. L., kad jeigu asmuo vengia atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – sumokėti įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, Teisingumo ministerija ar jos įgaliota institucija gali kreiptis į teisėsaugos institucijas su prašymu pradėti baudžiamąjį procesą pagal Baudžiamojo kodekso 243 straipsnį, už kurio padarymą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu.
A. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus panaikinti.
Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš A. L. Valstybinėms ligonių kasoms prie Sveikatos apsaugos ministerijos 154 eurų (vieną šimtą penkiasdešimt keturis eurus) turtinės žalos atlyginimui, šią sumą pervedant į Valstybinių ligonių kasų (įmonės kodas 191351679) atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000.
Priteisti iš A. L. 47,88 Eur (keturiasdešimt septynis eurus 88 centus) proceso išlaidų valstybei.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.