- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-21
- Bylos Nr.
- 2S-89-227/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-08208-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Dzelzienė
- Pareiškėjas
- V. P.
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2S –89 -227/ 2016
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. sausio 21 d.
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. P. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2-9419-828/2015 pagal pareiškėjos V. P. prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę procese dėl antstolio veiksmų apskundimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja V. P. 2015-10-27 kreipėsi į Panevėžio miesto apylinkės teismą su prašymu taikyti laikinąją apsaugos priemonę vykdomojoje byloje Nr. 0025/15/00381 – sustabdyti išieškojimą vykdymo procese .
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015-10-28 nutartimi atsisakė priimti V. P. prašymą. Kita tos pačios dienos nutartimi (2015-10-28) paskyrė pareiškėjai V. P. 1 000 Eur dydžio baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis - 2015-10-27 kreipimąsi į teismą su tapačiu 2015-10-22 prašymui taikyti laikinąją apsaugos priemonę, išnagrinėtam teismo 2015-10-23 nutartimi.
Šalies argumentai
Teismas nustatė, kad pareiškėja 2015-10-22 ir 2015-10-27 (prašymų teisme gavimo datos) kreipėsi į teismą, prašydama taikyti laikinąją apsaugos priemonę vykdomojoje byloje Nr. 0025/15/00381 – išieškojimo vykdymo procese sustabdymą - prašymuose nurodydama visiškai analogišką pagrindą. 2015-10-22 prašymas išnagrinėtas ir atmestas 2015-10-23, nutartis neįsiteisėjusi (bylos Nr. 2-9281-828/2015). 2015-10-27 prašymą 2015-10-28 atsisakyta priimti kaip tapatų jau esančiam teisme (byla Nr. 2-9419-828/2015). 2015-10-27 prašyme jokių naujų, kitų aplinkybių, galinčių sudaryti kitą pagrindą nei 2015-10-22 prašyme, kuris teismo buvo išnagrinėtas ir atmestas, pareiškėja nenurodė, nepateikė skundo dėl teismo nutarties atmesti jos pirmąjį 2015-10-22 prašymą. Pripažino, kad pareiškėja, neskųsdama jos netenkinančio teismo procesinio sprendimo, o nesąžiningai pareikšdama tapatų prašymą, t.y. aiškiai nesilaikydama proceso įstatymo, veikė prieš teisingą bylos išnagrinėjimą, tokius jos veiksmus teismas vertino kaip nesąžiningą aiškiai nepagrįsto procesinio dokumento pateikimą ir sąmoningą veikimą prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, t.y. kaip piktnaudžiavima procesinėmis teisėmis bei taikė pareiškėjai įstatyme numatytą atsakomybę (CPK 95 str.). Įvertino, jog pareiškėja yra pelno siekiantis fizinis asmuo, verslininkas, kuriam taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, į jos turtinę padėtį, į tai, kad atsakomybė taikoma pirmą kartą, į pateikto procesinio dokumento pobūdį, į piktnaudžiavimo pasekmes, į tai, jog piktnaudžiavimu buvo siekiama vilkinti išieškojimo procedūras, ir pareiškėjai paskyrė 1 000 Eur baudą.
Pareiškėja V. P. prašė teismo baudą panaikinti arba sumažinti. Nurodė, kad pakartotinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ji pateikė manydama, kad pirminis dokumentas galėjo pasimesti ir nežinodama, jog ankstesnis prašymas jau buvo išspręstas teismo nutartimi. Pažymėjo, kad ji jaudinosi dėl varžytinių proceso ir, nesulaukusi atsakymo per penkias dienas, kreipėsi pakartotinai nežinodama, kad jos prašymas buvo netenkintas. Pripažino, kad suklydo, tačiau prašo įvertinti, kad dėl savo teisių gynimo ji kreipėsi pirmą kartą ir jai paskirta labai didelė bauda.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015-11-09 nutartimi pareiškėjos prašymą tenkino iš dalies. 2015-10-28 nutartimi paskirtą 1000 Eur baudą sumažino iki 750 Eur.
Šalies argumentai
Teismas pripažino, kad pareiškėjos argumentai apie tai, jog ji 2015-10-27 pateikė teismui analogišką prašymą negavusi 2015-10-23 teismo nutarties dėl 2015-10-22 prašymo, nėra pagrindas naikinti ar mažinti jai skirtą baudą. Pažymėjo, kad jei pareiškėjai buvo žinoma apie įstatymo reikalavimą išspręsti prašymą per tris darbo dienas, akivaizdu, tai buvo žinomos ir pareigos jai priklausančiomis procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai, veikti siekiant, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga (CPK 42 str. 5 d.), aktyviai domėtis vykdymo eiga, vykdyti kitas kodekse numatytas pareigas (CPK 644 str. 4, 7 p.). Sprendė, kad pareiškėja privalėjo pasidomėti teisme apie jos 2015-10-22 prašymo išsprendimą, tačiau šios pareigos nevykdė 2015-10-27 pateikdama analogišką prašymą. Pripažino, kad dėl pareiškėjos turtinės padėties yra pagrindas sumažinti jai skirtą baudą iki 750 Eur, taikytina atsakomybė yra proporcinga ir adekvati pareiškėjos atliktiems veiksmams.
Atskiruoju skundu V. P. prašo panaikinti nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti ar sumažinti jai Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-10-28 nutartimi skirtą baudą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas jos pateiktas aplinkybes dėl įvykusio nesusipratimo interpretuoja ne jos naudai, pareiškėja neturi teisinio išsilavinimo, bylinėjimosi praktikos, jai apie prašymo išnagrinėjimo terminus pasakė advokatas, todėl vėlesnį analogišką prašymą po 5 dienų teismui pateikė manydama, kada ankstesnysis prašymas nebuvo išspręstas galimai dėl to, kad pasimetė. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-10-23 nutartį, kuria buvo atmestas jos pirminis prašymas, pareiškėja gavo tik 2015-11-03, t.y. vėliau nei ji pateikė pakartotinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pareiškėja neturėjo siekio piktnaudžiauti bei trukdyti sklandų teismo procesą, tokio prašymo pateikimas dėl suklydimo, pareiškėjos jaudulio dėl varžytinių proceso neturėjo neigiamų pasekmių. Pagal teismų formuojamą praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį, piktnaudžiavimas turėtų būti sisteminis reiškinys, pasikartojantis, tuo tarpu pareiškėja pakartotinį prašymą pateikė nežinodama apie ankstesnio prašymo išsprendimą, skundas vykdomojoje byloje buvo pirmasis. Pareiškėja yra solidaus amžiaus, ribotos fizinės sveikatos, jos pajamos nedidelės, realizuojamas varžytinėse jos vienintelis turimas nekilnojamasis turtas, todėl paskirta bauda jai yra didelė.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo 2015 m. lapkričio 9 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės panaikinant Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 28 d. nutartimi paskirtą V. P. baudą (CPK 337 str. 1 d. 2 p).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Apeliantė ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria jos prašymas patenkintas iš dalies –paskirta bauda sumažinta iki 750 Eur.
CPK 107 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog asmuo, kuriam paskirta bauda, per keturiolika dienų nuo nutarties priėmimo gali prašyti teismą, paskyrusį baudą, ją panaikinti ar sumažinti.
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015-10-28 nutartimi paskyrė pareiškėjai V. P. 1000 Eur baudą už piktnaudžiavimą teise- pakartotinio prašymo taikyti laikinąją apsaugos priemonę vykdomojoje byloje Nr. 0025/15/00381 pateikimą, kurią skundžiama 2015-11-09 nutartimi sumažino iki 750 Eur.
Spręsdamas klausimą dėl skirtinos baudos, teismas turi įvertinti aplinkybių visumą, t. y. padaryto pažeidimo pobūdį, mastą, pasekmes, pažeidimo įtaką civilinio proceso ekonomiškumo, koncentruotumo, operatyvumo principų įgyvendinimui, pažeidimą padariusio asmens savybes bei kitas reikšmingas aplinkybes. CPK 107 straipsnyje, numatančiame baudos panaikinimo ar sumažinimo tvarką, nėra nustatyti kriterijai, kuriais remiantis sprendžiama dėl baudos panaikinimo, todėl turi būti vadovaujamasi universaliais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 str.). CPK 7 straipsnio 2 dalyje pažymėta, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis ir rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ir atsikirtimai.
Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais (išoriniais) jo pasireiškimo požymiais (pvz., ieškinio ar kito procesinio dokumento pateikimo aplinkybėmis, jų turiniu, tarp bylos šalių kilusio ginčo pobūdžiu ir jo teisminio nagrinėjimo eiga). Jeigu visuma aplinkybių suponuoja, kad dalyvaujantis byloje jam įstatymo suteikta procesine teise akivaizdžiai naudojasi ne pagal paskirtį, bet siekdamas kitų tikslų (pvz., sąmoningai sukelti nepatogumų kitai šaliai, užvilkinti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą), toks elgesys negali būti toleruojamas ir turi būti pripažįstamas piktnaudžiavimu, kaip tai apibrėžta CPK 95 straipsnyje, kartu taikant tokio veikimo teisines pasekmes.
Šiuo nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad pareiškėja 2015-10-22 ir 2015-10-27 (prašymų teisme gavimo datos) kreipėsi į teismą, prašydama taikyti laikinąją apsaugos priemonę vykdomojoje byloje Nr. 0025/15/00381 – išieškojimo vykdymo procese sustabdymą - prašymuose nurodydama visiškai analogišką pagrindą. 2015-10-22 prašymas išnagrinėtas ir atmestas 2015-10-23, nutartis neįsiteisėjusi (bylos Nr. 2-9281-828/2015). 2015-10-27 prašymą 2015-10-28 atsisakyta priimti kaip tapatų jau esančiam teisme (byla Nr. 2-9419-828/2015). 2015-10-27 pareiškėja prašyme jokių naujų, kitų aplinkybių, galinčių sudaryti kitą pagrindą nei 2015-10-22 prašyme, kuris teismo buvo išnagrinėtas ir atmestas, pareiškėja nenurodė, nepateikė skundo dėl teismo nutarties atmesti jos pirmąjį 2015-10-22 prašymą.
Sutiktina, kad vertinant pareiškėjos elgesį pakartotinai pateikiant analogišką procesinį dokumentą teismui vertinant objektyviai tai galėtų būti pripažįstama šalies piktnaudžiavimu savo teisėmis. Tačiau šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad apeliantės nurodomos aplinkybės, jog ji pakartotinį prašymą pateikė dėl įvykusio nesusipratimo, manydama, kad pirminis jos prašymas pasimetė bei nežinodama apie ankstesnio prašymo išsprendimą, turi reikšmės sprendžiant, ar pareiškėja siekė sąmoningai veikti prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Sutiktina su apeliante, kad vertinant, jog ji neturi teisinio išsilavinimo, bylinėjimosi praktikos, jai apie prašymo išnagrinėjimo terminus pasakė advokatas, ji galėjo vėlesnį analogišką prašymą teismui pateikti manydama, jog ankstesnysis prašymas nebuvo išspręstas dėl dokumentų pasimetimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagrįstai pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pareiškėjos pareigos yra jai priklausančiomis procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai, veikti siekiant, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga (CPK 42 str. 5 d.), aktyviai domėtis vykdymo eiga, vykdyti kitas kodekse numatytas pareigas (CPK 644 str. 4, 7 p.). Tačiau įvertinus, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-10-23 nutartis, kuria netenkintas pirminis pareiškėjos prašymas, pareiškėjai įteikta 2015-10-31, manytina, kad pareiškėja, atsižvelgiant į tai, kad pati nėra teisininkė, neturi patirties dalyvaujant bylų nagrinėjime, galėjo turėti abejonių dėl jos pirminio prašymo gavimo teisme. Pažymėtina, kad pareiškėja prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones vykdomojoje byloje, kurioje priimtas patvarkymas dėl varžytinių paskelbimo jos nekilnojamajam turtui. Manytina, kad dėl nurodytų aplinkybių pareiškėja galėjo jaudintis bei tuo pačiu nepagrįstai nerimauti dėl pirminio prašymo pateikimo aplinkybių, todėl negalima pripažinti, kad pareiškėja sąmoningai siekė pateikti nepagrįstą prašymą antrą kartą, elgėsi nesąžiningai bei tuo siekė vilkinti bylos nagrinėjimą. Tuo pačiu pastebėtina, kad pakartotinio prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdomojoje byloje pateikimas nesukėlė neigiamų padarinių vykdymo proceso dalyviams. Pirmosios instancijos teismas šį prašymą 2015-10-28 nutartimi atsisakė priimti, kadangi nėra įsiteisėjusi nutartis, kuria netenkintas pareiškėjos pirminis prašymas, todėl laikytina, jog prašymas pateiktas esant teismo žinioje bylai dėl ginčo tarp tų pačių šalių, to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu. Todėl teigti, kad ypatingai būtų buvęs sutrikdytas teismo darbas ar užvilkintas bylos nagrinėjimas, nėra pagrindo, todėl baudos paskyrimas pareiškėjai neatitiktų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų.
Pagal CPK 95 straipsnio nuostatas baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos yra šalies nesąžiningumas ir ieškinio (kito procesinio dokumento) nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-10-16 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013). Nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėja piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis ir dėl to jai reikėjo paskirti baudą.
Atsižvelgiant į tai, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir pareiškėjos prašymas išspręstinas iš esmės (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 9 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.
Patenkinti V. P. prašymą. Panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 28 d. nutartį, kuria V. P. nubausta 1000 Eur bauda.