Utenos apylinkės teismo nutartis

2024-02-22 · Civilinė byla Nr. e2YT-1272-1027/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-02-22
Bylos Nr.
e2YT-1272-1027/2024
Teisminio proceso Nr.
2-50-3-00187-2024-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jurgita Šimonėlytė
Pareiškėjas
R. B.
Suinteresuotas asmuo
akcinė bendrovė „Swedbank“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-1272-1027/2024Teisminio proceso Nr. 2-50-3-00187-2024-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1; 3.4.5.11; 3.5.20.2 (S)
UTENOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. vasario 22 d.Utena
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų teisėja Jurgita Šimonėlytė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. B. (skolininkės) skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys akcinė bendrovė „Swedbank“ (išieškotoja), antstolė A. M. (antstolis, kurio veiksmai skundžiami).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja R. B. skundu dėl antstolio veiksmų prašo panaikinti antstolės A. M. 2023 m. gruodžio 27 d. patvarkymą dėl vykdomosios bylos sustabdymo Nr. S-23-104-60177, priimtą vykdomojoje byloje Nr. 0104/22/01932. Nurodo, kad antstolė kaip pagrindą atmesti prašymą sustabdyti vykdymo veiksmus patvarkyme nurodė Europos Sąjungos 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos reglamento Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų 5 straipsnį. 2015 m. gegužės 20 d. priimtas naujas Europos Sąjungos Tarybos reglamentas dėl nemokumo bylų, kuriuo būtina vadovautis bankroto (nemokumo) bylose. Antstolė netinkamai aiškina 2000 m. gegužės 29 d. reglamento Nr. 1346/2000 5 straipsnį. Šioje normoje kalbama apie kreditorių teisių apsaugą, t. y. apie turto perdavimą pagal iškeltą bankroto bylą, nustatyta, kad bankroto bylos iškėlimas nedaro poveikio kreditorių ar trečiųjų šalių daiktinėms teisėms į skolininkui priklausantį ir bylos iškėlimo metu kitos valstybės narės teritorijoje esantį turtą, tačiau šiuo straipsniu neribojamos bankroto administratoriaus teisės vykdyti bankroto procedūrą. Reglamento normų sisteminė analizė leidžia teigti, kad valstybėje narėje (Latvija) iškelta bankroto byla pripažįstama kitose valstybėse narėse (Lietuva) be apribojimų ir papildomų sąlygų ir privaloma vykdyti.

Antstolė A. M. 2024 m. sausio 22 d. patvarkymu Nr. (0104/22/01932)-SS-8 pareiškėjos skundo netenkino. Nurodė, kad 2022 m. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai, Panevėžio apygardos teismas analogišką skolininkės skundą šioje vykdomojoje byloje jau nagrinėjo ir skundo dėl antstolės veiksmų netenkino. Išieškotoja turi daiktines teises į pareiškėjai priklausantį Lietuvos Respublikoje esantį nekilnojamąjį turtą, išieškotojos naudai įkeistas pareiškėjos turtas gali būti realizuojamas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus ir tokio kreditoriaus teisėms pareiškėjai Latvijos Respublikoje iškelta bankroto byla neturi įtakos.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo (išieškotoja) „Swedbank“, AB pateikė teismui atsiliepimą į pareiškėjos skundą, kuriuo su skundu nesutinka. Nurodo, kad vadovaujantis Europos Sąjungos 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos reglamento Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų 5 straipsniu ir preambulės 25 punktu, viso įkeisto turto pardavimas yra atliekamas Lietuvoje suinteresuoto asmens naudai pagal Lietuvos teisę. 2022 metais pareiškėjos analogiškas skundas šioje vykdomojoje byloje netenkintas. Pareiškėjos bankroto bylos iškėlimo sąlygos, jos eigos ir užbaigimo teisinės pasekmės nustatomos pagal Latvijos Respublikos teisę, tačiau neturi įtakos kreditoriaus, esančio Lietuvos Respublikoje, kurio reikalavimas apsaugotas įkeitimu į daiktą, esantį Lietuvos Respublikoje, teisėms, nes šioms taikoma lex situs (daikto buvimo vietos teisė).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas atmetamas.

Bylos ir vykdomosios bylos Nr. 0104/22/01932 duomenimis nustatyta, kad antstolė A. M. vykdo išieškojimą pagal išieškotojos „Swedbank“, AB prašymą ir 2014 m. lapkričio 3 d. Vilniaus miesto 15-ojo notaro biuro notarės D. J. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. DJ-8193 dėl piniginio išieškojimo iš R. B.. Vykdomojoje byloje išieškoma iš pareiškėjai priklausančio ir išieškotojos naudai įkeisto nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini). 2023 m. lapkričio 14 d. Latvijos Respublikos Rygos miesto teismo sprendimu byloje Nr. C771610623 (C-16106-23/14) pareiškėjai iškelta fizinio asmens nemokumo byla. 2023 m. gruodžio 1 d. antstolės A. M. kontoroje gautas pareiškėjos prašymas sustabdyti vykdomąją bylą, kadangi pareiškėjai Latvijos Respublikoje iškelta fizinio asmens nemokumo byla. Antstolė A. M. 2023 m. gruodžio 27 d. patvarkymu dėl vykdomosios bylos sustabdymo Nr. S-23-104-60177 pareiškėjos R. B. prašymo sustabdyti vykdomąją bylą netenkino (skundžiamas patvarkymas). Antstolė, vadovaudamasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/848 3 straipsnio 2 punktu, Europos Sąjungos 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos reglamento Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų 5 straipsniu, preambulės 25 punktu, pagrindo sustabdyti vykdomąją bylą nenustatė.

Vykdymo proceso dalyvių pažeistų teisių gynimo būdas, kuris įgyvendinamas suinteresuotam asmeniui paduodant skundą dėl antstolio veiksmų, reglamentuojamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) V dalies XXXI skyriaus normų. Suinteresuotam asmeniui pasirinkus šį savo pažeistų teisių gynybos būdą, bylos nagrinėjimo dalyką sudaro skunde nurodytų antstolio procesinių veiksmų teisėtumo vertinimas. Patenkinęs skundą, teismas antstolio veiksmą panaikina arba antstolį įpareigoja veiksmą atlikti (CPK 513 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėjai padavus skundą dėl antstolės A. M. 2023 m. gruodžio 27 d. patvarkymo dėl vykdomosios bylos sustabdymo Nr. S-23-104-60177, kuriuo atsisakyta sustabdyti vykdomąją bylą Nr. 0104/22/01932 dėl to, kad pareiškėjai (skolininkei) Latvijos Respublikoje iškelta nemokumo byla, nustatytinas ir įvertintinas šio patvarkymo teisėtumas ir pagrįstumas.

CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą iškėlus skolininkui bankroto ar restruktūrizavimo bylą. Šiuo atveju vykdomasis dokumentas persiunčiamas bankroto ar restruktūrizavimo bylą iškėlusiam teismui.

Europos Sąjungoje vienos valstybės narės ribas peržengiančius nemokumo procesus reguliuoja 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 2015/848 dėl nemokumo bylų (toliau – Reglamentas Nr. 2015/848), kurio nuostatos taikomos po 2017 m. birželio 26 d. iškeltoms nemokumo byloms (Reglamento Nr. 2015/848 84 straipsnio 1 dalis). Reglamentas Nr. 2015/848 pakeitė Tarybos 2000 m. gegužės 29 d. Reglamentą Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų (toliau – Reglamentas Nr. 1346/2000).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjos fizinio asmens nemokumo byla iškelta 2023 m. lapkričio 14 d. Europos Sąjungos valstybėje narėje Latvijos Respublikoje, pareiškėjai priklausantis nekilnojamasis turtas adresu (duomenys neskelbtini), ir kreditorius yra Lietuvoje, nėra duomenų, kad pareiškėjai šiuo metu būtų iškelta šalutinė nemokumo byla Lietuvos Respublikoje.

Reglamento Nr. 2015/848 preambulės 68 punkte numatyta, kad visų pirma reikalinga speciali nuoroda dėl daiktinių teisių, kuria nukrypstama nuo valstybės, kurioje iškelta byla, teisės, kadangi tokios teisės ypač svarbios teikiant kreditą. Tokių daiktinių teisių pagrindas, galiojimas ir apimtis paprastai turėtų būti nustatomi pagal lex situs ir nepriklausyti nuo nemokumo bylos iškėlimo. Todėl daiktinę teisę turinčiam asmeniui reikėtų palikti galimybę toliau ginti savo teisę į atskirą bylos nagrinėjimą arba atskirą įkaito garantijų išsprendimą. Kai, pagal lex situs, daiktinės teisės objektas yra turtas, esantis vienoje valstybėje narėje, tačiau pagrindinė nemokumo byla nagrinėjama kitoje valstybėje narėje, nemokumo specialistas pagrindinėje nemokumo byloje turėtų turėti teisę reikalauti, kad šalutinė nemokumo byla būtų iškelta ten, kur kyla daiktinės teisės, jeigu ten yra skolininko įsisteigimo vieta. Jeigu šalutinė nemokumo byla neiškeliama, perviršis už parduotą turtą, priklausantį pagal daiktines teises, turėtų būti sumokėtas nemokumo specialistui pagrindinėje nemokumo byloje.

Reglamento Nr. 2015/848 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nemokumo bylos iškėlimas nedaro poveikio kreditorių ar trečiųjų šalių daiktinėms teisėms į skolininkui priklausantį ir bylos iškėlimo metu kitos valstybės narės teritorijoje esantį materialųjį, kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą, įskaitant konkretų turtą ir visą neapibrėžtą turtą, kuris kartais keičiasi. Daiktinėmis teisėmis pagal Reglamento Nr. 2015/848 8 straipsnio 3 dalį laikomos valstybiniame registre įrašytos ir vykdytinos trečiosios šalies atžvilgiu teisės, pagal kurias galima įgyti daiktines teises, apibrėžtas šio straipsnio 1 dalyje. Taigi Reglamento Nr. 2015/848 8 straipsnio 1 dalies norma yra siekiama apsaugoti daiktinės teisės turėtojus nuo bankroto bylą iškėlusios valstybės narės teisinio reglamentavimo taikymo pasekmių ir taikyti daikto vietos teisę.

Nors pareiškėja nurodo, kad antstolė A. M. nepagrįstai remiasi Reglamentu Nr. 1346/2000, pažymėtina, kad Reglamento Nr. 2015/848 8 straipsnio 1 dalyje yra suformuluota tokia pati, kaip ir anksčiau galiojusiame Reglamente Nr. 1346/2000 nustatyta taisyklė, jog nemokumo bylos iškėlimas nedaro poveikio kreditorių ar trečiųjų šalių daiktinėms teisėms į skolininkui priklausantį ir bylos iškėlimo metu kitos valstybės narės teritorijoje esantį materialųjį ar nematerialųjį, kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą, įskaitant konkretų turtą ir visą neapibrėžtą turtą, kuris kartais keičiasi.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. balandžio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-684/2016 yra pateikęs 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų kitose ES valstybėse narėse 5 straipsnio taikymo išaiškinimą, kuris aktualus ir šioje byloje. Minėtoje byloje kasacinis teismas nurodė, jog Reglamento 5 straipsnio (Trečiųjų šalių daiktinės teisės) 1 dalyje nustatyta, kad bankroto bylos iškėlimas nedaro poveikio kreditorių ar trečiųjų šalių daiktinėms teisėms į skolininkui priklausantį ir bylos iškėlimo metu kitos valstybės narės teritorijoje esantį materialųjį ar nematerialųjį, kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą, įskaitant konkretų turtą ir visą neapibrėžtą turtą, kuris kartais keičiasi. Tai reiškia, kad Lietuvos Respublikoje įsteigto kreditoriaus naudai įkeistas turtas gali būti realizuojamas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, o tokio kreditoriaus teisėms kitoje Europos Sąjungos valstybėje iškelta bankroto byla neturi įtakos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-684/2016, 18 punktas).

Vykdomosios bylos Nr. 0104/22/01932 duomenimis, išieškotoja „Swedbank“, AB turi daiktinę teisę – hipotekos kreditoriaus teisę išieškoti skolą iš pareiškėjai (skolininkei) priklausančio įkeisto nekilnojamojo turto, esančio Lietuvos Respublikoje, todėl šiuo atveju turi būti taikoma Reglamento Nr. 2015/848 8 straipsnio 1 dalis ir išieškojimas iš Lietuvos Respublikoje esančio pareiškėjos turto išieškotojos „Swedbank“, AB naudai turi būti tęsiamas.

Vykdomosios bylos Nr. 0104/22/01932 ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis pareiškėja šioje vykdomojoje byloje 2022 m. vasario 21 d. buvo pateikusi analogišką prašymą dėl vykdomosios bylos sustabdymo tuo pagrindu, kad Latvijoje pareiškėjai buvo iškelta nemokumo byla, tačiau antstolė A. M. prašymo dėl vykdomosios bylos sustabdymo netenkino. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. birželio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-2896-1055/2022 pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų atmestas, Panevėžio apygardos teismo 2022 m. spalio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-507-739/2022 pirmosios instancijos teismo nutartis palikta nepakeista. Apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, pažymėjo, kad byloje nekilo ginčo, kad kreditorė „Swedbank“, AB turi daiktines teises į pareiškėjai priklausantį Lietuvos Respublikoje esantį nekilnojamąjį turtą; tai reiškia, kad „Swedbank“, AB naudai įkeistas pareiškėjos turtas gali būti realizuojamas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus ir tokio kreditoriaus teisėms pareiškėjai Latvijos Respublikoje iškelta bankroto byla neturi įtakos.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą, aplinkybė, jog pareiškėjai Latvijos Respublikoje iškelta bankroto (nemokumo) byla, nesudaro pagrindo sustabdyti vykdomąją bylą Nr. 0104/22/01932. Skundžiamas antstolės A. M. 2023 m. gruodžio 27 d. patvarkymas dėl vykdomosios bylos sustabdymo Nr. S-23-104-60177 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti nėra pagrindo, o pareiškėjos skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 290-291, 510-511 straipsniais,

nutaria:

atmesti pareiškėjos R. B. skundą dėl antstolio veiksmų.

Įsiteisėjus nutarčiai, grąžinti antstolei A. M. vykdomąją bylą Nr. 0104/22/01932.

Nutarties nuorašą siųsti pareiškėjai, suinteresuotiems asmenims.

Ši nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.

Teisėja Jurgita Šimonėlytė