Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Bylos medžiaga patvirtina, kad Vilniaus apskrities viršininkas 2004-05-19 priėmė išvadą „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ Nr. (89)-2.12-503, kuri buvo pakeista Vilniaus apskrities viršininko 2005-07-13 įsakymu Nr. 2.3-6233-89, Vilniaus apskrities viršininko 2008-10-01 įsakymu Nr. 2.3-12595-(89) ir Vilniaus apskrities viršininko 2009-04-06 įsakymu Nr. 2.3-4738-(89) (b. l. 36, 37, 38, 39). Išvadoje nurodyta, kad V. Z. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 42, 1121 ha žemės (vertė 70921), kuri priskirta valstybės išperkamai žemei, iš jos užimta asmeninio ūkio žeme - 15,15 ha (vertė 25 515 Lt).

Pareiškėjas 2006 m. vasario 14 d. pateikė Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui Vilniaus apskrities 2004 m. gegužės 19 d. išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Nr. (89)-2.12-503 ir prašymą suteikti nuosavybėn neatlygintinai įstatymo numatytą padidintą žemės sklypą Riešės seniūnijoje Vilniaus rajone ir kartu su šiuo prašymu pateikė Nukentėjusio asmens (tremtinio) pažymėjimo kopiją, t. y. dokumentą, patvirtinantį pareiškėjo teisę gauti padidintą žemės sklypą (b. l. 40-41).

Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo metu Vilniaus apskrities viršininkas 2007-01-10 įsakymu Nr. 2.3-42-41 (su vėlesniais pakeitimais: 2008-03-05 įsakymas Nr. 2.3-2342-41, 2009-07-29 įsakymas Nr. 2.3-12714(41) „Dėl Vilniaus apskrities viršininko 2008-03-05 įsakymo Nr. 2.3-2342-41 patikslinimo Vilniaus rajone“) patvirtino sąrašus piliečių, pageidaujančių susigrąžinti žemę natūra, gauti nuosavybėn neatlygintinai žemės, miško sklypus bei pirkti arba nuomoti asmeninio ūkio žemę laisvos valstybinės žemės teritorijoje (duomenys neskelbtini), kuriame asmenys buvo sugrupuoti pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytą eiliškumą ir V. Z. minėtame sąraše priskirtas 3-oje eiliškumo grupėje, kaip pageidaujantis atkurti nuosavybės teises į žemę, perduodant nuosavybėn neatlygintinai 15,15 hą žemės sklypą ir 9 –o eiliškumo grupėje, kaip pageidaujantis atkurti nuosavybės teises į žemę, perduodant nuosavybėn neatlygintinai 11,83 ha žemės sklypą (b. l. 1-6, 28-35, administracinės bylos Nr. 1-4056-484/2008 medžiaga).

Rengiant (duomenys neskelbtini) žemės reformos žemėtvarkos projektą 2011-06-15 buvo organizuotas 3 ir 5 eilės pretendentų, kuriems (duomenys neskelbtini) projektuojami perduodami neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčiai turėtiesiems žemės sklypai, susirinkimas, kurio metu V. Zimkus, kaip 3 eilės pretendentas, laisvos žemės fondo žemės sklypuose (duomenys neskelbtini) kaimuose, Vilniaus rajone pasirinko šiuos pageidaujamus gauti nuosavybėn lygiaverčius turėtajam žemės sklypus: Nr. 1407-1 (plotas 0,11 ha), Nr. 1407-2 (plotas 0,25 ha), Nr. 1407-3 (plotas 0,92 ha), Nr. 1407-4 (plotas 0,2 ha), Nr. 1407-5 (plotas 0,35 ha), Nr. 1407-6 (plotas 0,48 ha), Nr. 1407-7 (plotas 0,37 ha), Nr. 1407-8 (plotas 0,89 ha), Nr. 1407-9 (plotas 2,26 ha), Nr. 1407-10 (plotas 2,42 ha), Nr. 1407-11 (plotas 6,58 ha), kurių ribas ir plotus suderino rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projekto svarstymo su 3 eilės pretendentais gauti žemės žiniaraštyje (b. l. 42-43). Taip pat buvo organizuotas 9 eilės pretendentų, kuriems (duomenys neskelbtini) projektuojami perduodami neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčiai turėtiesiems žemės sklypai, susirinkimas, kurio metu V. Z., kaip 9 eilės pretendentas, laisvos žemės fondo žemės sklypuose (duomenys neskelbtini) kaimuose, Vilniaus rajone pasirinko šiuos pageidaujamus gauti nuosavybėn lygiaverčius turėtajam žemės sklypus: Nr. 1407-12 (plotas 0,64 ha), Nr. 1407-13 (plotas 0,25 ha), Nr. 1407-14 (plotas 3,9 ha), Nr. 1407-15 (plotas 1,23 ha), Nr. 1407-16 (plotas 1,36 ha), Nr. 1407-17 (plotas 2,57 ha), Nr. 1407-18 (plotas 4,06 ha), Nr. 1407-19 (plotas 0,40 ha), Nr. 1407-20 (plotas 4,36 ha), Nr. 1407-21 (plotas 1,1 ha), Nr. 1407-22 (plotas 0,25 ha), Nr. 1407-23 (plotas 3,53 ha), Nr. 1407-24 (plotas 0,44 ha), Nr. 1407-25 (plotas 0,79 ha), Nr. 1407-26 (plotas 1,57 ha), Nr. 1407-27 (plotas – 2, 96 ha), Nr. 1407-28 (plotas 0,56 ha), Nr. 1407-29 (plotas 0,6 ha), Nr. 1407-30 (plotas 1,24 ha), Nr. 1407-31 (plotas 3,51 ha) ir Nr. 1407-32 (plotas 2,93 ha), kurių ribas ir plotus 2011-09-14 suderino rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projekto svarstymo su 9 eilės pretendentais gauti žemės žiniaraštyje (b. l. 44-56). 2013-04-18 buvo organizuotas (duomenys neskelbtini) žemės reformos žemėtvarkos projekto viešo svarstymo rezultatų aptarimas, kurio metu pareiškėjas skundų ar prašymų dėl parengtame (duomenys neskelbtini) žemės reformos žemėtvarkos projekte jam suprojektuotų žemės sklypų nepareiškė (viešo svarstymo rezultatų aptarimo protokolas Nr. 48NS (14.48.65)-34) (b. l. 57-58).

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2013-12-31 įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-5035 patvirtino (duomenys neskelbtini) žemės reformos žemėtvarkos projektą, kuriame pareiškėjui V. Z. suprojektuoti perduotini neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčiai turėtajam žemės sklypai: Nr. 1407-1 (plotas 0, 11 ha), Nr. 1407-2 (plotas 0,25 ha), Nr. 1407-3 (plotas 0,92 ha), Nr. 1407-4 (plotas 0,2 ha), Nr. 1407-5 (plotas 0,35 ha), Nr. 1407-6 (plotas 0,48 ha), Nr. 1407-7 (plotas 0,37 ha), Nr. 1407-8 (plotas 0,89 ha), Nr. 1407-9 (plotas 2,26 ha), Nr. 1407-10 (plotas 2,42 ha), Nr. 1407-11 (plotas 6, 58 ha), Nr. 1407-12 (plotas 0,64 ha), Nr. 1407-13 (plotas 0,25 ha), Nr. 1407-14 (plotas 3,9 ha), - Nr. 1407-15 (plotas 1,23 ha), Nr. 1407-16 (plotas 1,36 ha), Nr. 1407-17 (plotas 2,57 ha), Nr. 1407-18 (plotas 4,06 ha), Nr. 1407-19 (plotas 0,40 ha), Nr. 1407-20 (plotas 4,36 ha), Nr. 1407-21 (plotas 1,1 ha), Nr. 1407-22 (plotas 0,25 ha), Nr. 1407-23 (plotas 3,53 ha), Nr. 1407-24 (plotas 0,44 ha), Nr. 1407-25 (plotas 0,79 ha), Nr. 1407-26 (plotas 1,57 ha), Nr. 1407-27 (plotas – 2,96 ha), Nr. 1407-28 (plotas 0,56 ha), Nr. 1407-29 (plotas 0,6 ha), Nr. 1407-30 (plotas 1,24 ha), Nr. 1407-31 (plotas 3,51 ha) ir Nr. 1407-32 (plotas 2,93 ha) (b. l. 59-89).

Pareiškėjas Tarnybai 2014-07-02 pateikė skundą, kuriuo prašė priimti sprendimą dėl papildomo 15, 15 ha žemės sklypo ploto suteikimo Atkūrimo įstatymo 4 str. 8 dalyje numatytu pagrindu kitoje Vilniaus apskrities (Avižienių, Buivydiškių, Riešės, Raudondvario ar kt. kadastro teritorijoje) arba kitos apskrities kadastro vietovėje ir atlikti tarnybinį patikrinimą dėl Tarnybos specialistų veiksmų ir neveikimo bei galimo piktnaudžiavimo tarnyba (b. l. 7-8). Minėtame prašyme pareiškėjas pažymėjo, kad Tarnybos tinklalapyje skelbiama informacija patvirtina, jog laisvos valstybinės žemės yra Vilniaus apskrities (duomenys neskelbtini) (36, 2018 ha), (duomenys neskelbtini) - 6, 4 ha, (duomenys neskelbtini) - 438, 01 ha, (duomenys neskelbtini) 477, 296 ha, (duomenys neskelbtini) - 87, 07 ha, (duomenys neskelbtini) -102, 45 ha, taip pat kitose kadastro vietovėse (duomenys neskelbtini)laisvos žemės yra 280, 44 ha. Taip pat nurodė, kad nuo 2007 m. jam yra klaidingai teigiama, jog trūksta laisvos žemės ir tuo pagrindu nemotyvuotai atmetami jo prašymai bei skundai.

Išnagrinėjusi pareiškėjo skundą Tarnyba į jį atsakė 2014-08-20 raštu Nr. lSS-(7.5)-2156, kuriuo atsisakė jį patenkinti (b. l. 9-15). Atsisakymą atlikti pareiškėjo 2014-07-02 skunde nurodytus veiksmus Tarnyba motyvavo tuo, kad pareiškėjo skunde keliami klausimai dėl galimybės suteikti iki 100 proc. padidintą žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir Vilniaus rajono skyriaus specialistės V. Urbonienės galimai neteisėtų veiksmų (neveikimo) jau buvo nagrinėti Tarnyboje ir į juos atsakyta 2014-06-09 raštu Nr. lSS-(7.5)-1438. Kadangi pareiškėjas 2014-07-02 skunde nenurodė naujų aplinkybių, sudarančių skundo nagrinėjimo pagrindą, pareiškėjo 2014-07-23 skundas šioje dalyje pakartotinai nebus nagrinėjamas. Dėl pareiškėjo teiginio, kad Vilniaus rajono kadastro vietovėse pakanka laisvos žemės fondo žemės plotų, kad jam būtų galima suteikti iki 100 proc. padidintą žemės sklypą Vilniaus rajone, Tarnyba pasisakė, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies nuostatas asmenims, kurie atitinka 1 dalies 3 punkte nurodytus kriterijus ir kurių norima susigrąžinti žemė patenka į asmeniniam ūkiui ar valstiečių ūkiui skirtą teritoriją, gali būti suteikiami padidinti iki 100 proc. tik žemės ūkio paskirties žemės sklypai, bet ne miškų ūkio paskirties žemės sklypai ar vandens telkiniai. O pagal Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 7 dalį, kad valstybiniuose parkuose ir valstybiniuose draustiniuose žemė, miškas ar vandens telkiniai perduodami nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčiu žemės, miško ar vandens telkinio plotu neskaidant sklypo į dalis, išskyrus asmeninio ūkio žemę, tik už tame pačiame valstybiniame parke ar valstybiniame draustinyje turėtą žemę, mišką ar vandens telkinį ir tik tiems piliečiams, kurie tame valstybiniame parke ar valstybiniame draustinyje iki 2001 m. rugpjūčio 17 d. gyveno ir tebegyvena (arba mirties dieną gyveno, jeigu pilietis, kuriam atkuriamos nuosavybės teisės, yra miręs). Kadangi pareiškėjas pageidauja atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko P. Z. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) valdytą žemę, todėl perduoti pareiškėjo nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį turėtajam žemės sklypą, taip pat suteikti padidintą iki 100 proc. žemės ūkio paskirties žemės sklypą valstybės saugomose teritorijose Vilniaus rajone, teisinio pagrindo nėra. Pabrėžė, kad šiuo metu (duomenys neskelbtini) laisvos žemės fondo žemės ūkio paskirties žemės neliko, (duomenys neskelbtini) liko tik 5,29 ha žemės ūkio naudmenų, o (duomenys neskelbtini) parengus žemės reformos žemėtvarkos projektus taip pat neliks laisvos žemės fondo žemės ūkio paskirties žemės. Todėl pareiškėjui, kaip asmeniui, atitinkančiam Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytus kriterijus ir kurio norima susigrąžinti žemė patenka į asmeniniam ūkiui ar valstiečio ūkiui skirtą teritoriją, suteikti iki 100 proc. žemės ūkio paskirties žemės sklypus pareiškėjo nurodytose Vilniaus rajono kadastro vietovėse nėra galimybės, nes jose nepakanka laisvos žemės fondo žemės ūkio paskirties žemės.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas V. Z., kaip asmuo, kurio pageidaujamos susigrąžinti žemės dalis yra užimta asmeninio ūkio žeme ir turintis tremtinio statusą, siekia gauti neatlygintinai nuosavybėn iki 100 procentų padidintą žemės sklypą Vilniaus ar kito rajono kadastro vietovėje Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalyje numatytu pagrindu. Ginčas šioje byloje kilo dėl Tarnybos veiksmų atsisakant suteikti pareiškėjui padidintą žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat pareiškėjo teisės gauti neturtinės žalos atlyginimą.

1997 m. liepos 1 d. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 4 straipsnio 8 dalyje (įstatymo redakcija, aktuali nuo 2014-05-01) nustatyta, kad prie vienkiemių ir 1940–1990 metų ginkluoto pasipriešinimo dalyvių-karių savanorių tėviškių sunaikintų sodybų, esančių gyventojų asmeniniam ūkiui, tarnybinių dalų ir valstiečių ūkiui skirtoje teritorijoje, šių vienkiemių ir sunaikintų sodybų savininkams pageidaujant, grąžinama natūra ne mažiau kaip 3 ha žemės ūkio naudmenų, o likusi žemės sklypo dalis yra valstybės išperkama ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį. Kai įstatymo nustatyta tvarka žemės sklypas, kurį savininkas nori atgauti natūra, išskyrus šioje dalyje pirmiau išvardytus atvejus, yra skirtas ir naudojamas gyventojų asmeniniam ūkiui arba valstiečių ūkiui, už jį savininkui, norinčiam, kad būtų atkurta nuosavybės teisė natūra, ar asmeniui, šiuo metu naudojančiam ar įgijusiam nuosavybėn iš valstybės šį žemės sklypą, skiriamas iki 30 procentų didesnio žemės sklypo plotas iš laisvos žemės fondo žemės, esančios teritorijoje, kurią apima vietinis žemės reformos žemėtvarkos projektas. Jeigu piliečiai, kuriems nuosavybės teisės atkuriamos į tose teritorijose esančią žemę, yra 1918–1920 m. nepriklausomybės kovų kariai savanoriai, pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviai, politiniai kaliniai, tremtiniai ar Vyčio Kryžiaus ordinu apdovanoti asmenys, jų sutuoktiniai, tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu jiems siūlomas žemės sklypo plotas iš apskrities teritorijoje esančio laisvos žemės fondo padidinamas iki 100 procentų. Jeigu apskrities teritorijoje laisvos žemės fonde nėra pakankamo žemės ploto, šių asmenų pageidavimu toks žemės sklypas suformuojamas kitos pageidaujamos apskrities teritorijoje. Šiems asmenims gali būti taikomos ir kitos įstatymų nustatytos lengvatos. Minėtos Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalies nuostatos nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos (1997-07-09) iki skundo teismui padavimo dienos, t. y. 2014-09-08, iš esmės išliko nepakitusios, išskyrus formuluotę, numatančią, kad tuo atveju, jeigu apskrities teritorijoje laisvos žemės fonde nėra pakankamo ploto žemės sklypo, apskrities viršininkas tarpininkauja dėl tokio sklypo suformavimo kitos pageidaujamos apskrities teritorijoje (Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalies redakcija, galiojusi nuo 1997-07-09 iki 2010-06-30). Minėta nuostata nuo 2010-07-01 buvo pakeista numatant, kad jeigu apskrities teritorijoje laisvos žemės fonde nėra pakankamo žemės ploto, šių asmenų pageidavimu toks žemės sklypas suformuojamas kitos pageidaujamos apskrities teritorijoje.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas yra tremtinys ir jo žemė skirta asmeniniam ūkiui, todėl jis turi teisę į padidintą žemės sklypą ir ši aplinkybė byloje neginčijama.

Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001 m. gruodžio 31 d. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Minėto straipsnio 4 dalis nustato, kad kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d. turi pateikti šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.

Pareiškėjo 2006 m. vasario 14 d. prašymo suteikti nuosavybėn neatlygintinai 100 proc. padidintą žemės sklypą pateikimo metu galiojusios 1991 m. liepos 25 d. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo Nr. I-1607 (nauja 1997-07-02 įstatymo Nr. VIII-370 redakcija) redakcijos (įstatymo redakcija, aktuali nuo 2004-07-15 iki 2006-03-29) 4 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta, kad žemės reforma vykdoma pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, kitus teritorijų planavimo dokumentus, vadovaujantis šiuo ir kitais žemės santykius reglamentuojančiais įstatymais ir atsižvelgiant į suformuotas privačias ir valstybines žemėnaudas. Iš esmės analogiškos nuostatos numatytos ir šiuo metu galiojančioje Žemės reformos įstatymo 4 straipsnio redakcijoje (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2014-07-31). Vykdant žemės reformą, kaimo vietovėje esantys žemė, miškas ir vandens telkiniai sugrąžinami natūra ar perduodami arba suteikiami nuosavybėn neatlygintinai pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą, žemės reformos žemėtvarkos projektuose nustatytas ribas Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatyta eilės tvarka (Žemės reformos įstatymo 6, 7, 10 straipsniai). Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad vykdant žemės reformą, kaimo gyvenamojoje vietovėje žemės sklypai asmenims formuojami žemės reformos žemėtvarkos projektuose, kituose žemės valdos projektuose ar teritorijų planavimo dokumentuose šia eilės tvarka: (…) 3) perduodami nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčiai turėtiesiems (padidinti iki 100 procentų) žemės sklypai tos apskrities teritorijoje piliečiams, kurie yra 1918–1920 m. nepriklausomybės kovų kariai savanoriai, pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviai, politiniai kaliniai, tremtiniai, Vyčio Kryžiaus ordinu apdovanoti asmenys, taip pat jų sutuoktiniams, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams), jeigu jų norima susigrąžinti žemė patenka į asmeniniam ūkiui ar valstiečio ūkiui skirtą teritoriją ir yra toje apskrityje, kurioje buvo nuosavybės teise turėta žemė. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (įstatymo redakcija, aktuali nuo 2004-07-15 iki 2006-03-29) 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės reformai reikalingi žemės reformos žemėtvarkos projektai rengiami ir tvirtinami Vyriausybės nustatyta tvarka pagal Žemėtvarkos ir teisės departamento prie Žemės ūkio ministerijos patvirtintą metodiką. Šio straipsnio 4 dalis numato, kad žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimui parinktų teritorijų ribas ir šių projektų parengimo terminus tvirtina apskričių viršininkai. Žemės reformos žemėtvarkos projektuose suprojektuojami grąžinamos, perduodamos arba suteikiamos nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypai, tarp jų ir fizinių ar juridinių asmenų naudojami nuosavybės teise ir reikalingi turimiems pastatams bei statiniams eksploatuoti, taip pat leistos pirkti ir nuomoti iš valstybės žemės sklypai, nustatomi jų plotai ir ribos, suprojektuojamas bendrojo naudojimo kelių tinklas, žemės sklypams nustatoma pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, žemės servitutai ir žemės naudojimo sąlygos (5 d.).

Pareiškėjo 2006 m. vasario 14 d. prašymo pateikimo metu galiojusios 1998 m. birželio 16 d. Lietuvos Respublikos kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo Nr. VIII-792 (nauja 2003-10-14 įstatymo Nr. IX-1760 redakcija) redakcijos (įstatymo redakcija, aktuali nuo 2005-12-31 iki 2010-07-01) 10 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymo 4 straipsnio 8 dalyje nurodytiems piliečiams siūlomo lygiaverčio turėtajam žemės sklypo plotas gali būti iki 30 arba iki 100 procentų padidintas apskrities viršininko sprendimu ir Vyriausybės nustatyta tvarka. Nuo 2010-07-01 įsigaliojo nauja, šiuo metu galiojanti minėto įstatymo 10 straipsnio 1 dalies redakcija, numatanti, kad Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymo 4 straipsnio 8 dalyje nurodytiems piliečiams siūlomo lygiaverčio turėtajam žemės sklypo plotas gali būti iki 30 arba iki 100 procentų padidintas Vyriausybės nustatyta tvarka Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu.

2005 m. gegužės 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 385 ,,Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje" pakeitimo Nr. 564 2.1 punkte nustatyta, kad piliečiams, kurių norimas susigrąžinti natūra žemės sklypas nustatytąja tvarka yra skirtas ir naudojamas gyventojų asmeniniam ūkiui, pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (Žin., 1997, Nr. 65-1558) 4 straipsnio 8 dalies nuostatas suteikiamas didesnis žemės sklypas iš laisvos valstybinės žemės fondo. Piliečiai prašymus skirti padidintą žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai pateikia apskričių viršininkų administracijų žemės tvarkymo departamentų teritoriniams žemėtvarkos skyriams (toliau vadinama – žemėtvarkos skyriai) arba jų darbuotojams seniūnijose, kurių teritorijoje pageidauja gauti žemės sklypą. Minėto nutarimo 2.2 punkte numatyta, kad žemė, dėl kurios pateikti piliečių prašymai grąžinti ją natūra, tačiau šie piliečiai iki 2003 m. gruodžio 31 d. nepateikė nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų ir iki 2003 m. gruodžio 31 d. nesikreipė į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, priskiriama laisvos valstybinės žemės fondo žemei. Kitiems piliečiams nuosavybės teisės atkuriamos perduodant neatlygintinai šioje žemėje suprojektuotus žemės, miško sklypus ar vandens telkinius tik tuo atveju, jeigu pilietis pateikė prašymą grąžinti žemę natūra ir kreipėsi į teismą dėl praleisto termino pateikti nuosavybės teises ir giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus atnaujinimo arba iki 2003 m. gruodžio 31 d. kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, tačiau teismas savo sprendimu praleisto termino pateikti nuosavybės teises ir giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus neatnaujina arba nenustato juridinę reikšmę turinčio fakto ir pilietis šio sprendimo įstatymų nustatyta tvarka neginčija. Nuo 2011-08-24 įsigaliojo nauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 385 "Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje" pakeitimo redakcija (2011 m. rugpjūčio 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 915), kurios 2.3 punkte numatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (Žin., 1997, Nr. 65-1558) 4 straipsnio 8 dalyje nustatytais atvejais piliečiams gali būti skiriamas didesnis žemės sklypo plotas iš laisvos žemės fondo. Piliečiai prašymus skirti didesnį žemės sklypo plotą iš laisvos žemės fondo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniams padaliniams pagal žemės sklypų buvimo vietą pateikia kartu su prašymu suteikti lygiavertį žemės sklypą. Sprendimą dėl prašymo skirti didesnį žemės sklypo plotą iš laisvos žemės fondo Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vedėjas priima iki įsakymo, kuriuo nustatyta žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo pradžios data, priėmimo.

Žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 564 redakcija), 5 punkte numatyta, kad grąžinami natūra žemės, miško sklypas ar vandens telkinys suformuojami žemės reformos žemėtvarkos projekte ir paženklinami vietoje, o šio aprašo 6 punktas nustato, kad apskrities viršininkas patvirtina piliečių, pateikusių prašymus suprojektuoti žemės reformos žemėtvarkos projekte grąžinamus, perduodamus ar suteikiamus nuosavybėn neatlygintinai žemės, miško sklypus ar vandens telkinius, taip pat asmenų, pateikusių prašymus suprojektuoti žemės reformos žemėtvarkos projekte norimus pirkti valstybinės žemės sklypus ir sugrupuotų pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (Žin., 1991, Nr. 24-635; 1997, Nr. 69-1735) 10 straipsnyje nustatytą eilę, sąrašą. Pagrindas tokių sąrašų sudarymui ir tvirtinimui yra piliečių prašymai suprojektuoti žemės reformos žemėtvarkos projekte perduodamą ar suteikiamą nuosavybėn neatlygintai žemės, miško sklypo ar vandens telkinį, pateikti apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento teritoriniam žemėtvarkos skyriui (Žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje tvarkos aprašo 2 punktas).

Žemės reformos žemėtvarkos projektų turinį, sudėtį, rengimo, svarstymo, derinimo, tvirtinimo ir įgyvendinimo tvarką, taip pat planavimo proceso dalyvių tarpusavio santykius šio proceso metu reglamentuoja Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 564 redakcija). Minėto aprašo 7 punkte numatyta, kad žemės reformos žemėtvarkos projektuose formuojamų žemės sklypų ribos ir vieta suderinamos su piliečiu, pageidaujančiu atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką, vandens telkinius, kuris, vadovaujantis minėto aprašo 14 punktu, apie savo nesutikimą ir pretenzijas dėl suprojektuotų žemės sklypų vietos bei ribų per 15 darbo dienų nuo projekto derinimo su jais raštu pateikia žemėtvarkos skyriams, kurie privalo per 15 darbo dienų nuo pretenzijų pateikimo jas išnagrinėti. Jeigu nustatoma, kad asmenų pretenzijos pagrįstos, žemėtvarkos skyrius įpareigoja žemės reformos žemėtvarkos projekto autorių jį patikslinti.

Sisteminė aukščiau paminėtų teisės aktų nuostatų analizė leidžia teismui daryti tokias išvadas: 1) Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalyje nustatytais atvejais piliečiams skiriamas didesnis žemės sklypo plotas iš laisvos žemės fondo; 2) prašymai Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalyje numatytu pagrindu skirti didesnį žemės sklypo plotą iš laisvos žemės fondo paduodami Tarnybos teritoriniams padaliniams pagal minėtu teisiniu pagrindu prašomų skirti žemės sklypų buvimo vietą; 3) dokumentai, patvirtinantys asmens teisę atkurti nuosavybės teises į 100 proc. padidintą žemės sklypo plotą, turėjo būti pateikti iki 2003-12-31; 4) sprendimas dėl prašymo skirti didesnį žemės sklypo plotą iš laisvos žemės fondo konkrečioje kadastro vietovėje priimamas iki įsakymo, kuriuo nustatyta žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo pradžios data, priėmimo; 5) Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalyje numatyta piliečio teisė gauti iš laisvos valstybinės žemės fondo padidintą žemės sklypą įgyvendinama atkuriant nuosavybės teises, t. y. žemės sklypas didinamas iki sprendimo atkurti nuosavybės teises priėmimo.