Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Paaiškina, kad jo prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo užregistruotas tik (duomenys neskelbtini). Teigia, kad Migracijos departamentui buvo žinomos visos (duomenys neskelbtini) egzistavusios aplinkybės, kad nuo (duomenys neskelbtini) Migracijos departamentas ir jo skyriai susidūrė su neapsakomai dideliu darbo krūviu, kurį sąlygojo labai didelis (duomenys neskelbtini) skaičius, kuriems skubiai reikėjo sutvarkyti dokumentus, kad jie galėtų teisėtai būti Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamento darbuotojai tuo metu dirbo padidintu krūviu, kas sąlygojo, jog kartais lankytojams nebuvo itin detaliai nurodomos teisės aktų nuostatos, datos ir kitos iš esmės svarbios aplinkybės, tačiau tuo pačiu į visas situacijas buvo žiūrima lanksčiai ir supratingai. Todėl pareiškėjui (duomenys neskelbtini) teikiant prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, užteko paprasto jo paaiškinimo, kad nebuvo kur nuvykti ir pateikti dokumentų ankstesnėmis datomis, o tiksliau, kad per „Migris“ sistemą ne tik nebuvo galimybės užsiregistruoti dėl dokumentų padavimo, bet ir užpildyti tik per „Migris“ sistemą pateikiamų elektroninių formų. Teigia, kad (duomenys neskelbtini) visų dokumentų padavimo sistema Migracijos departamente buvo labai griežtai suskaitmeninta, interesantas galėdavo atlikti tik tą paslaugą, kuriai buvo užsiregistravęs ir, jeigu norėdavo papildomos paslaugos, turėdavo prašyti Migracijos departamento skyriaus darbuotojo užregistruoti ji kitam artimiausiam vizitui arba pats tai padaryti per savo „Migris“ prieigą. Pažymi, kad registravimosi konsultacijai metu nebuvo galima pateikti dokumentų - juos asmuo galėdavo pateikti tik naujo kito vizito, skirto dokumentams pateikti, metu. Teigia, kad tokios pačios taisyklės yra ir šiuo metu. Pareiškėjas nurodo pasitikėjęs darbdavio nurodytais darbuotojais, kurie informuodavo darbuotojus, užsienio piliečius, apie tai, kada ir kokius dokumentus šie turintys užpildyti.

Paaiškina, kad 2022-07-07 pareiškėjo darbovietėje (duomenys neskelbtini) kilo gaisras, kurio metu nukentėjo keli cechai, dalis neišvežtos produkcijos, žaliavos. Taigi tuo metu pareiškėjo darbdavys visas pajėgas buvo skyręs su gaisru susijusiems klausimams spręsti, o visi kiti klausimai buvo atidėti. Teigia, kad pareiškėjo darbdavys (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) parengė tarpininkavimo raštą, kuris yra būtinas norint užsienio piliečiui per „Migris“ sistemą pateikti prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Teigia, kad (duomenys neskelbtini) rengiant (duomenys neskelbtini) tarpininkavimo raštą, galimai dėl buvusios įtemptos situacijos po gaisro, neįvertino fakto, jog (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) buvo įtraukta į „juodus sąrašus“ Migracijos departamente kaip įmonė, kuri (duomenys neskelbtini) buvo bausta už Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – UĮ) 57 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimą ir paskirtą baudą sumokėjo tik (duomenys neskelbtini). Teisė teikti tarpininkavimo raštą bei kitus dokumentus (duomenys neskelbtini) įgijo tik nuo (duomenys neskelbtini), t. y. praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo baudos sumokėjimo dienos. Kadangi pareiškėjui nebuvo žinomos priežastys, dėl kurių darbdavys vėlavo išduoti tarpininkavimo raštą, todėl jis ne vieną kartą prašė darbdavio surasti galimybes surašyti tarpininkavimo raštą, nes turimas leidimas galiojo iki (duomenys neskelbtini). Paaiškina, kad gavus (duomenys neskelbtini) tarpininkavimo raštą, pareiškėjas nedelsdamas (duomenys neskelbtini) per „Migris“ sistemą prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, (duomenys neskelbtini) paskirtu laiku buvo nuvykęs į Migracijos departamentą, kur iš Migracijos departamento skyriaus konsultantės (darbuotojos) sužinojo, kad jo pateikti dokumentai negali būti priimti, kadangi darbdavys (duomenys neskelbtini) vis dar yra „juoduosiuose sąrašuose“ ir negali teikti tarpininkavimo raštų. Teigia, kad tuo pačiu jam buvo paaiškinta, jog jeigu jis prašys registruoti pateiktus dokumentus, bus užfiksuota, kad jo pateikti dokumentai neatitinka reikalavimų ir bus oficialiai atsisakyta juos priimti, padarant apie tai įrašą Migracijos departamento sistemoje, ir po to tik praėjus 1 mėn. bus galima pateikti naują prašymą. Paaiškina, kad po (duomenys neskelbtini) dienos per „Migris“ sistemą bandė pateikti prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, tačiau pati anksčiausia prašymo pateikimo diena jam buvo rezervuota (duomenys neskelbtini). Todėl nesutinka su atsakovo išvada, kad pareiškėjas nebuvo pakankamai aktyvus, atidus ir rūpestingas, nes jam nebuvo žinoma, kad darbdavys (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) imtinai neturėjo teisės teikti tarpininkavimo rašto, o pateikti dokumentus ir rezervuoti per „Migris“ sistemą laiką vizitui pareiškėjas turėjo galimybę tik kartu su teikiamu prašymu pateikti galiojantį tarpininkavimo raštą. Pareiškėjas tik nuo (duomenys neskelbtini) turėjo teisę ir galimybę tinkamai per „Migris“ sistemą pateikti prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir rezervuoti artimiausią siūlomą (duomenys neskelbtini) laiką.

Pažymi, kad jis Lietuvos Respublikoje buvo teisėtai ir po (duomenys neskelbtini), kai baigė galioti jo turėtas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kadangi pareiškėjas, kaip (duomenys neskelbtini) pilietis, turėjo teisę legaliai gyventi Lietuvos teritorijoje 90 dienų per 1 metus, todėl laikosi pozicijos, kad jis pragyveno Lietuvos Respublikoje teisėtai be pertraukos pastaruosius 5 metus nuo (duomenys neskelbtini) iki prašymo išduoti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje pateikimo dienos, kartu su šiuo prašymu pateikdamas 2024-10-16 Konstitucijos pagrindu egzamino pažymėjimą Nr. KPE-474 ir 2024-07-23 valstybinės kalbos egzamino pažymėjimą Nr. VKE-439 bei kitus privalomus dokumentus, įvykdė visus Įstatyme, be kita ko ir Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtintus reikalavimus.

Nurodo, kad pareiškėjui (duomenys neskelbtini) teikiant prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, nebuvo išsamiai paaiškinta ir pasiūlyta pateikti ne formalų paaiškinimą dėl susidariusio laiko tarpo tarp 2 leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo, todėl jis (duomenys neskelbtini) surašė paprastą paaiškinimą ir nesuprato, kad būtina detaliai nurodyti visas (duomenys neskelbtini) buvusias objektyvias aplinkybes, sąlygojusias nurodytą situaciją.

Mano, kad Sprendimas priimtas pažeidžiant materialiąsias teisės normas. Vadovaujasi Įstatymo 55 straipsnio 3 dalimi bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005-12-21 įsakymu Nr. 1 V-445 patvirtintos Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje išdavimo tvarkos 43.1-43.2.3 papunkčiais, 45 punktu ir teigia, kad Migracijos departamentas nepranešė pareiškėjui, jog, analizuojant (duomenys neskelbtini) prašymą, iškilo klausimas dėl pareiškėjo teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje nepertraukiamumo, nepasiūlė jam pateikti detalių paaiškinimų dėl (duomenys neskelbtini) pavėluotai pateikto prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi, pažeidė pareiškėjo teisę būti išklausytam. Mano, kad atsakovas matė, jog visus pastaruosius 5 metus pareiškėjas nepertraukiamai dirbo (duomenys neskelbtini), kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sistemoje (toliau – Valdyba) užfiksuota, jog pareiškėjas (duomenys neskelbtini) nuolat dirbo ir gavo darbo užmokestį, nuo kurio buvo mokami mokesčiai.

Vadovaujasi Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 8 punktu ir teigia, kad jis nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikoje buvo teisėtai ir legaliai, tačiau neturėjo galiojančio leidimo laikinai gyventi dėl ne nuo pareiškėjo valios ir elgesio priklausiusių priežasčių.

Teigia, kad Sprendimu pažeidžiamos jo teisės į šeimos gyvenimo gerbimą, mano, kad jo sūnus M. K. (M. K.) neturės galimybės pasinaudoti socialinėmis garantijomis (teise į sanatorinį gydymą, papildomas gydymo paslaugas ir reabilitacijas, neįgalumo išmoką ir kt.), į kurias turėtų teisę kaip leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje turinčio tėvo sūnus. Sprendimas priimtas netinkamai įvertinus pareiškėjo situaciją ir sukelia pareiškėjui ir jo šeimai dideles neigiamas pasekmes, teisėtus lūkesčius, kad 5 metus nuolat, teisėtai ir nepertraukiamai pragyvenęs Lietuvos Respublikoje, jis turės teisę kreiptis dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo, o dar po 5 metų tikėtis sulaukti galimybės kreiptis dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo.

Paaiškina, kad Sprendimas priimtas įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu – leidimas nuolat gyventi pareiškėjui neišduotas, nes pareiškėjas neatitinka įtvirtintų leidimui nuolat gyventi gauti konkrečiu Įstatymo nustatytu pagrindu sąlygų – jis nelaikomas pragyvenęs Lietuvos Respublikoje pastaruosius 5 metus, nes tarp jo turimų leidimų laikinai gyventi Lietuvoje susidariusi 34 dienų pertrauka, t. y. daugiau nei mėnesį pareiškėjas neturėjo jokio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje suteikiančio ar patvirtinančio dokumento arba nacionalinės vizos.

Pastebi, kad pareiškėjo iki (duomenys neskelbtini) galiojęs leidimas laikinai gyventi nesibaigė staiga ir netikėtai, pareiškėjas žinojo, kada baigs galioti leidimas laikinai gyventi ir turėjo pareigą kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo. Teigia, kad pareiškėjas atšaukė savo (duomenys neskelbtini) prašymą dėl leidimo laikinai gyventi, todėl mano, kad jam buvo žinoma apie svarbias su leidimo laikinai gyventi gavimu susijusias aplinkybes, ir pareiškėjas turėjo galimybę pasirinkti kitą darbdavį, tačiau savarankiškai priėmė sprendimą palaukti, kol bus tenkinamos leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygos darbo (duomenys neskelbtini) pagrindu. Pastebi, kad Lietuvoje pareiškėjas buvo teisėtai, naudodamasis bevizio režimo teikiamomis galimybėmis.

Vadovaujasi Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 16 punkto a papunkčiu ir pažymi, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) surašytas protokolas pagal UĮ 57 straipsnio 1 dalies 1 punktą už užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus juridiniam asmeniui. Nutarimas byloje priimtas (duomenys neskelbtini), bauda sumokėta (duomenys neskelbtini).

Teigia, kad (duomenys neskelbtini) parengė tarpininkavimo raštą (duomenys neskelbtini) - nesuėjus vienerių metų terminui nuo baudos sumokėjimo dienos. Mano, kad pareiškėjas, o ne darbdavio nurodyti darbuotojai, turėjo pareigą rūpintis, kad pareiškėjui būtų išduotas leidimas laikinai gyventi, taigi, pats pareiškėjas yra atsakingas už tai, kad dokumentai nebuvo pateikti laiku. Pareiškėjo prašymo dėl leidimo laikinai gyventi pateikimo terminas negali būti vertinamas kaip susijęs su (duomenys neskelbtini) aplinkybėmis ir dideliu Migracijos departamento darbuotojų darbo krūviu, nes pareiškėjas nesikreipė dėl priežasčių, susijusių su pareiškėjo pasirinktu darbdaviu, o ne todėl, kad buvo dideli klientų srautai Migracijos departamente.

Nurodo, kad pareiškėjas, (duomenys neskelbtini) pilietis, turėjo teisę pasinaudoti bevizio režimo teikiamomis galimybėmis, taigi, buvo Lietuvos Respublikoje teisėtai. Tačiau pagal Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 8 punktą leidimas nuolat gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis pragyveno Lietuvos Respublikoje teisėtai be pertraukos pastaruosius 5 metus turėdamas Įstatyme nurodytą teisę gyventi Lietuvos Respublikoje suteikiantį ar patvirtinantį dokumentą arba nacionalinę vizą. Teigia, jog nėra ginčo dėl pareiškėjo skunde nurodytų turėtų leidimų laikinai gyventi Lietuvoje bei nacionalinės vizos galiojimo laikotarpių ir kad pareiškėjo buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu yra susidariusi 34 dienų pertrauka, kai pareiškėjas, nors ir buvo Lietuvos Respublikoje teisėtai, tačiau neturėjo jokio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje suteikiančio ar patvirtinančio dokumento arba nacionalinės vizos. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas negali būti laikomas pragyvenęs Lietuvos Respublikoje pastaruosius 5 metus, nes tarp jo turimų leidimų laikinai gyventi Lietuvoje susidariusi daugiau nei vieno mėnesio (34 dienų) pertrauka.

Vadovaujasi Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 8 punktu ir teigia, kreipiantis dėl leidimo nuolat gyventi išdavimo Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 8 punktu nustatytu pagrindu vertinamas pragyventas 5 pastarųjų metų laikotarpis. Migracijos departamentas, vertindamas pareiškėjo penkerių metų teisėto pragyvenimo laikotarpį, nustatė, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (daugiau nei 1 mėn.) neturėjo jokio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje suteikiančio ar patvirtinančio dokumento arba nacionalinės vizos. Pareiškėjo turėtas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini) galiojo iki (duomenys neskelbtini), o leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išduotas tik nuo (duomenys neskelbtini), dėl šio leidimo išdavimo skubos tvarka pareiškėjas į Migracijos departamentą kreipėsi jau negaliojant pirmajam leidimui (t. y. (duomenys neskelbtini)).

Teigia, kad pareiškėjas nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad jis atitinka kurį nors kitą Įstatymo 53 straipsnio 1 dalyje nustatytą leidimo nuolat gyventi išdavimo pagrindą ir tokių pahrindų atsakovas teigia nenustatęs.