Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2025-12-09 · Administracinė byla Nr. eI2-20374-811/2025

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2025-12-09Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2026-02-25Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-12-09
Bylos Nr.
eI2-20374-811/2025
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-05662-2025-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Jovita Einikienė, Violeta Petkevičienė, Erminijus Baziulis
Pareiškėjas
V. K.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Advokatai
Diana Višinskienė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-20374-811/2025Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05662-2025-1Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.2.; 55.1.3 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gruodžio 9 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erminijaus Baziulio, Jovitos Einikienės ir Violetos Petkevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Daliai Kalantienei,vertėjaujant Jelenai Grabovskajai,dalyvaujant pareiškėjui V. K. (V. K.) ir jo atstovei advokatei Dianai Višinskienei,atsakovo atstovei Laimai Zajankauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas V. K. (V. K.) Regionų administraciniam teismui pateiktame skunde prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) (duomenys neskelbtini) sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl atsisakymo išduoti leidimą nuolat gyventi (toliau – Sprendimas), įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas nurodo, kad (duomenys neskelbtini) pateikė prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi, kadangi pastaruosius 5 metus be pertraukos teisėtai gyveno Lietuvos Respublikoje šių dokumentų pagrindu: 1) leidimo laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojusio nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punktas), Nr. (duomenys neskelbtini), galiojusio nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punktas), Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punktas); 2) nacionalinę vizą, galiojusią nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Paaiškina, kad nuo 2020-08-17 teisėtai dirba, gauna pajamas ir moka mokesčius: 1) nuo 2020-08-17 iki šiol (duomenys neskelbtini); 2) nuo 2022-07-13 iki šiol vykdo individualią veiklą, t. y. teikia taksi paslaugas; 3) nuo 2024-07-16 iki šiol dirba (duomenys neskelbtini).

Teigia (duomenys neskelbtini) susituokęs su A. P., (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus M. K. (M. K.), gimusio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) - sūnaus A. K. (A. K.), gimusio (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad jo sūnui M. K. 2023-12-13 nustatyta diagnozė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus 2024-01-16 sprendimu dėl (duomenys neskelbtini) Nr. STS-376 M. K. buvo nustatytas (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad Kauno pedagoginė psichologinė tarnyba 2024-02-02 pažymoje Nr. IM 106-26 dėl specialiojo ugdymosi ir (ar) švietimo pagalbos skyrimo pateikė išvadą dėl specialiojo ugdymo skyrimo M. K.: „Individualizuoti ikimokyklinio/priešmokyklinio ugdymo įstaigą. Teikti logopedo, specialiojo pedagogo, psichologo, socialinio pedagogo, mokytojo padėjėjo pagalbą“. Pažymos galiojimo terminas iki 2028-08-31. M. K. 2025-09-19 buvo nustatyta ta pati diagnozė, t. y. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas teigia nuo (duomenys neskelbtini) teisėto atvykimo į Lietuvos Respubliką savo ateitį siejo būtent su Lietuva, jo ekonominių interesų centras taip pat buvo ir yra Lietuva, jis siekė sąžiningai laikytis visų teisės aktų reikalavimų, dirbo, mokėjo mokesčius ir, pasitikėdamas darbdavio ir Migracijos departamento darbuotojų teikiamos informacijos teisėtumu, manė, kad po 5 metų turės teisę pateikti prašymą išduoti nuolatinį leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Paaiškina, kad mokėsi lietuvių kalbos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) pagrindų, 2024-07-23 sėkmingai išlaikė lietuvių kalbos egzaminą, suteikusį teisę pareiškėjui laikyti Konstitucijos pagrindų egzaminą, kurį pareiškėjas išlaikė 2024-10-16. Pareiškėjo teigimu, šie faktai parodo jo požiūrį į Lietuvos valstybę, pagarbą ir lojalumą šaliai, kurioje jis gyvena ir dirba. Paaiškina, kad (duomenys neskelbtini) teikdamas prašymą išduoti nuolatinį leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, jis manė, kad 5 metus teisėtai ir nepertraukiamai gyveno Lietuvos Respublikoje, nes visus dokumentus darbdaviui ir institucijoms pateikdavo tada ir tokiu būdu, kai jam būdavo nurodyta juos pateikti.

Paaiškina, kad jo prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo užregistruotas tik (duomenys neskelbtini). Teigia, kad Migracijos departamentui buvo žinomos visos (duomenys neskelbtini) egzistavusios aplinkybės, kad nuo (duomenys neskelbtini) Migracijos departamentas ir jo skyriai susidūrė su neapsakomai dideliu darbo krūviu, kurį sąlygojo labai didelis (duomenys neskelbtini) skaičius, kuriems skubiai reikėjo sutvarkyti dokumentus, kad jie galėtų teisėtai būti Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamento darbuotojai tuo metu dirbo padidintu krūviu, kas sąlygojo, jog kartais lankytojams nebuvo itin detaliai nurodomos teisės aktų nuostatos, datos ir kitos iš esmės svarbios aplinkybės, tačiau tuo pačiu į visas situacijas buvo žiūrima lanksčiai ir supratingai. Todėl pareiškėjui (duomenys neskelbtini) teikiant prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, užteko paprasto jo paaiškinimo, kad nebuvo kur nuvykti ir pateikti dokumentų ankstesnėmis datomis, o tiksliau, kad per „Migris“ sistemą ne tik nebuvo galimybės užsiregistruoti dėl dokumentų padavimo, bet ir užpildyti tik per „Migris“ sistemą pateikiamų elektroninių formų. Teigia, kad (duomenys neskelbtini) visų dokumentų padavimo sistema Migracijos departamente buvo labai griežtai suskaitmeninta, interesantas galėdavo atlikti tik tą paslaugą, kuriai buvo užsiregistravęs ir, jeigu norėdavo papildomos paslaugos, turėdavo prašyti Migracijos departamento skyriaus darbuotojo užregistruoti ji kitam artimiausiam vizitui arba pats tai padaryti per savo „Migris“ prieigą. Pažymi, kad registravimosi konsultacijai metu nebuvo galima pateikti dokumentų - juos asmuo galėdavo pateikti tik naujo kito vizito, skirto dokumentams pateikti, metu. Teigia, kad tokios pačios taisyklės yra ir šiuo metu. Pareiškėjas nurodo pasitikėjęs darbdavio nurodytais darbuotojais, kurie informuodavo darbuotojus, užsienio piliečius, apie tai, kada ir kokius dokumentus šie turintys užpildyti.

Paaiškina, kad 2022-07-07 pareiškėjo darbovietėje (duomenys neskelbtini) kilo gaisras, kurio metu nukentėjo keli cechai, dalis neišvežtos produkcijos, žaliavos. Taigi tuo metu pareiškėjo darbdavys visas pajėgas buvo skyręs su gaisru susijusiems klausimams spręsti, o visi kiti klausimai buvo atidėti. Teigia, kad pareiškėjo darbdavys (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) parengė tarpininkavimo raštą, kuris yra būtinas norint užsienio piliečiui per „Migris“ sistemą pateikti prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Teigia, kad (duomenys neskelbtini) rengiant (duomenys neskelbtini) tarpininkavimo raštą, galimai dėl buvusios įtemptos situacijos po gaisro, neįvertino fakto, jog (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) buvo įtraukta į „juodus sąrašus“ Migracijos departamente kaip įmonė, kuri (duomenys neskelbtini) buvo bausta už Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – UĮ) 57 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimą ir paskirtą baudą sumokėjo tik (duomenys neskelbtini). Teisė teikti tarpininkavimo raštą bei kitus dokumentus (duomenys neskelbtini) įgijo tik nuo (duomenys neskelbtini), t. y. praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo baudos sumokėjimo dienos. Kadangi pareiškėjui nebuvo žinomos priežastys, dėl kurių darbdavys vėlavo išduoti tarpininkavimo raštą, todėl jis ne vieną kartą prašė darbdavio surasti galimybes surašyti tarpininkavimo raštą, nes turimas leidimas galiojo iki (duomenys neskelbtini). Paaiškina, kad gavus (duomenys neskelbtini) tarpininkavimo raštą, pareiškėjas nedelsdamas (duomenys neskelbtini) per „Migris“ sistemą prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, (duomenys neskelbtini) paskirtu laiku buvo nuvykęs į Migracijos departamentą, kur iš Migracijos departamento skyriaus konsultantės (darbuotojos) sužinojo, kad jo pateikti dokumentai negali būti priimti, kadangi darbdavys (duomenys neskelbtini) vis dar yra „juoduosiuose sąrašuose“ ir negali teikti tarpininkavimo raštų. Teigia, kad tuo pačiu jam buvo paaiškinta, jog jeigu jis prašys registruoti pateiktus dokumentus, bus užfiksuota, kad jo pateikti dokumentai neatitinka reikalavimų ir bus oficialiai atsisakyta juos priimti, padarant apie tai įrašą Migracijos departamento sistemoje, ir po to tik praėjus 1 mėn. bus galima pateikti naują prašymą. Paaiškina, kad po (duomenys neskelbtini) dienos per „Migris“ sistemą bandė pateikti prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, tačiau pati anksčiausia prašymo pateikimo diena jam buvo rezervuota (duomenys neskelbtini). Todėl nesutinka su atsakovo išvada, kad pareiškėjas nebuvo pakankamai aktyvus, atidus ir rūpestingas, nes jam nebuvo žinoma, kad darbdavys (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) imtinai neturėjo teisės teikti tarpininkavimo rašto, o pateikti dokumentus ir rezervuoti per „Migris“ sistemą laiką vizitui pareiškėjas turėjo galimybę tik kartu su teikiamu prašymu pateikti galiojantį tarpininkavimo raštą. Pareiškėjas tik nuo (duomenys neskelbtini) turėjo teisę ir galimybę tinkamai per „Migris“ sistemą pateikti prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir rezervuoti artimiausią siūlomą (duomenys neskelbtini) laiką.

Pažymi, kad jis Lietuvos Respublikoje buvo teisėtai ir po (duomenys neskelbtini), kai baigė galioti jo turėtas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kadangi pareiškėjas, kaip (duomenys neskelbtini) pilietis, turėjo teisę legaliai gyventi Lietuvos teritorijoje 90 dienų per 1 metus, todėl laikosi pozicijos, kad jis pragyveno Lietuvos Respublikoje teisėtai be pertraukos pastaruosius 5 metus nuo (duomenys neskelbtini) iki prašymo išduoti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje pateikimo dienos, kartu su šiuo prašymu pateikdamas 2024-10-16 Konstitucijos pagrindu egzamino pažymėjimą Nr. KPE-474 ir 2024-07-23 valstybinės kalbos egzamino pažymėjimą Nr. VKE-439 bei kitus privalomus dokumentus, įvykdė visus Įstatyme, be kita ko ir Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtintus reikalavimus.

Nurodo, kad pareiškėjui (duomenys neskelbtini) teikiant prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, nebuvo išsamiai paaiškinta ir pasiūlyta pateikti ne formalų paaiškinimą dėl susidariusio laiko tarpo tarp 2 leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo, todėl jis (duomenys neskelbtini) surašė paprastą paaiškinimą ir nesuprato, kad būtina detaliai nurodyti visas (duomenys neskelbtini) buvusias objektyvias aplinkybes, sąlygojusias nurodytą situaciją.

Mano, kad Sprendimas priimtas pažeidžiant materialiąsias teisės normas. Vadovaujasi Įstatymo 55 straipsnio 3 dalimi bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005-12-21 įsakymu Nr. 1 V-445 patvirtintos Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje išdavimo tvarkos 43.1-43.2.3 papunkčiais, 45 punktu ir teigia, kad Migracijos departamentas nepranešė pareiškėjui, jog, analizuojant (duomenys neskelbtini) prašymą, iškilo klausimas dėl pareiškėjo teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje nepertraukiamumo, nepasiūlė jam pateikti detalių paaiškinimų dėl (duomenys neskelbtini) pavėluotai pateikto prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi, pažeidė pareiškėjo teisę būti išklausytam. Mano, kad atsakovas matė, jog visus pastaruosius 5 metus pareiškėjas nepertraukiamai dirbo (duomenys neskelbtini), kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sistemoje (toliau – Valdyba) užfiksuota, jog pareiškėjas (duomenys neskelbtini) nuolat dirbo ir gavo darbo užmokestį, nuo kurio buvo mokami mokesčiai.

Vadovaujasi Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 8 punktu ir teigia, kad jis nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikoje buvo teisėtai ir legaliai, tačiau neturėjo galiojančio leidimo laikinai gyventi dėl ne nuo pareiškėjo valios ir elgesio priklausiusių priežasčių.

Teigia, kad Sprendimu pažeidžiamos jo teisės į šeimos gyvenimo gerbimą, mano, kad jo sūnus M. K. (M. K.) neturės galimybės pasinaudoti socialinėmis garantijomis (teise į sanatorinį gydymą, papildomas gydymo paslaugas ir reabilitacijas, neįgalumo išmoką ir kt.), į kurias turėtų teisę kaip leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje turinčio tėvo sūnus. Sprendimas priimtas netinkamai įvertinus pareiškėjo situaciją ir sukelia pareiškėjui ir jo šeimai dideles neigiamas pasekmes, teisėtus lūkesčius, kad 5 metus nuolat, teisėtai ir nepertraukiamai pragyvenęs Lietuvos Respublikoje, jis turės teisę kreiptis dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo, o dar po 5 metų tikėtis sulaukti galimybės kreiptis dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo.

Atsiliepimas

Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime nurodo su pareiškėjo skundu nesutinkantis ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškina, kad Sprendimas priimtas įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu – leidimas nuolat gyventi pareiškėjui neišduotas, nes pareiškėjas neatitinka įtvirtintų leidimui nuolat gyventi gauti konkrečiu Įstatymo nustatytu pagrindu sąlygų – jis nelaikomas pragyvenęs Lietuvos Respublikoje pastaruosius 5 metus, nes tarp jo turimų leidimų laikinai gyventi Lietuvoje susidariusi 34 dienų pertrauka, t. y. daugiau nei mėnesį pareiškėjas neturėjo jokio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje suteikiančio ar patvirtinančio dokumento arba nacionalinės vizos.

Pastebi, kad pareiškėjo iki (duomenys neskelbtini) galiojęs leidimas laikinai gyventi nesibaigė staiga ir netikėtai, pareiškėjas žinojo, kada baigs galioti leidimas laikinai gyventi ir turėjo pareigą kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo. Teigia, kad pareiškėjas atšaukė savo (duomenys neskelbtini) prašymą dėl leidimo laikinai gyventi, todėl mano, kad jam buvo žinoma apie svarbias su leidimo laikinai gyventi gavimu susijusias aplinkybes, ir pareiškėjas turėjo galimybę pasirinkti kitą darbdavį, tačiau savarankiškai priėmė sprendimą palaukti, kol bus tenkinamos leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygos darbo (duomenys neskelbtini) pagrindu. Pastebi, kad Lietuvoje pareiškėjas buvo teisėtai, naudodamasis bevizio režimo teikiamomis galimybėmis.

Vadovaujasi Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 16 punkto a papunkčiu ir pažymi, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) surašytas protokolas pagal UĮ 57 straipsnio 1 dalies 1 punktą už užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus juridiniam asmeniui. Nutarimas byloje priimtas (duomenys neskelbtini), bauda sumokėta (duomenys neskelbtini).

Teigia, kad (duomenys neskelbtini) parengė tarpininkavimo raštą (duomenys neskelbtini) - nesuėjus vienerių metų terminui nuo baudos sumokėjimo dienos. Mano, kad pareiškėjas, o ne darbdavio nurodyti darbuotojai, turėjo pareigą rūpintis, kad pareiškėjui būtų išduotas leidimas laikinai gyventi, taigi, pats pareiškėjas yra atsakingas už tai, kad dokumentai nebuvo pateikti laiku. Pareiškėjo prašymo dėl leidimo laikinai gyventi pateikimo terminas negali būti vertinamas kaip susijęs su (duomenys neskelbtini) aplinkybėmis ir dideliu Migracijos departamento darbuotojų darbo krūviu, nes pareiškėjas nesikreipė dėl priežasčių, susijusių su pareiškėjo pasirinktu darbdaviu, o ne todėl, kad buvo dideli klientų srautai Migracijos departamente.

Nurodo, kad pareiškėjas, (duomenys neskelbtini) pilietis, turėjo teisę pasinaudoti bevizio režimo teikiamomis galimybėmis, taigi, buvo Lietuvos Respublikoje teisėtai. Tačiau pagal Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 8 punktą leidimas nuolat gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis pragyveno Lietuvos Respublikoje teisėtai be pertraukos pastaruosius 5 metus turėdamas Įstatyme nurodytą teisę gyventi Lietuvos Respublikoje suteikiantį ar patvirtinantį dokumentą arba nacionalinę vizą. Teigia, jog nėra ginčo dėl pareiškėjo skunde nurodytų turėtų leidimų laikinai gyventi Lietuvoje bei nacionalinės vizos galiojimo laikotarpių ir kad pareiškėjo buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu yra susidariusi 34 dienų pertrauka, kai pareiškėjas, nors ir buvo Lietuvos Respublikoje teisėtai, tačiau neturėjo jokio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje suteikiančio ar patvirtinančio dokumento arba nacionalinės vizos. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas negali būti laikomas pragyvenęs Lietuvos Respublikoje pastaruosius 5 metus, nes tarp jo turimų leidimų laikinai gyventi Lietuvoje susidariusi daugiau nei vieno mėnesio (34 dienų) pertrauka.

Vadovaujasi Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 8 punktu ir teigia, kreipiantis dėl leidimo nuolat gyventi išdavimo Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 8 punktu nustatytu pagrindu vertinamas pragyventas 5 pastarųjų metų laikotarpis. Migracijos departamentas, vertindamas pareiškėjo penkerių metų teisėto pragyvenimo laikotarpį, nustatė, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (daugiau nei 1 mėn.) neturėjo jokio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje suteikiančio ar patvirtinančio dokumento arba nacionalinės vizos. Pareiškėjo turėtas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini) galiojo iki (duomenys neskelbtini), o leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išduotas tik nuo (duomenys neskelbtini), dėl šio leidimo išdavimo skubos tvarka pareiškėjas į Migracijos departamentą kreipėsi jau negaliojant pirmajam leidimui (t. y. (duomenys neskelbtini)).

Teigia, kad pareiškėjas nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad jis atitinka kurį nors kitą Įstatymo 53 straipsnio 1 dalyje nustatytą leidimo nuolat gyventi išdavimo pagrindą ir tokių pahrindų atsakovas teigia nenustatęs.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto nuostatas išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu. Pažymi, kad Sprendimu pareiškėjui nėra apribojama teisė gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas prašymo išduoti leidimą nuolat gyventi nagrinėjimo metu turėjo galiojantį leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą (duomenys neskelbtini) ir galiojantį iki (duomenys neskelbtini), pareiškėjui (duomenys neskelbtini) išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki (duomenys neskelbtini).

Teigia, kad Sprendimas nesukelia pareiškėjui jokių pasekmių, nes tai, kad pareiškėjas, neįgijęs teisės į ilgalaikio gyventojo statusą, tuo pačiu neįgyja ir su ilgalaikio gyventojo statusu įgyjamų kai kurių privilegijų, nereiškia, kad jis (ar jo šeimos nariai) neteko jau turimų teisių. Pažymi, kad Sprendimu neužkirstas kelias pareiškėjo teisėtiems lūkesčiams įgyti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, o vėliau ir Lietuvos pilietybę, jei pareiškėjas ateityje atitiks Įstatyme nustatytus reikalavimus. Mano Sprendime atsakovas tinkamai išdėstė individualias su pareiškėju susijusias aplinkybes, motyvus, priėmė teisės normomis pagrįstą ir motyvuotą Sprendimą.

Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovė palaikė skundą iš esmės jame nurodytais argumentais.

Teismo posėdyje Migracijos departamento atstovė su pareiškėjo skundu nesutiko, palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teismas konstatuoja:

nagrinėjant bylą nustatyta, kad pareiškėjas, (duomenys neskelbtini) pilietis, Migracijos departamentui pateikė (duomenys neskelbtini) prašymą išduoti jam leidimą nuolat gyventi Nr. (duomenys neskelbtini) Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtintu pagrindu, t. y. kaip asmeniui, kuris pragyveno Lietuvos Respublikoje teisėtai be pertraukos pastaruosius 5 metus turėdamas šiame Įstatyme nurodytą teisę gyventi Lietuvos Respublikoje suteikiantį ar patvirtinantį dokumentą arba nacionalinę vizą.

Migracijos departamentas skundžiamu Sprendimu konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtintų sąlygų, t. y. nepragyveno Lietuvos Respublikoje pastaruosius 5 metus turėdamas šiame Įstatyme nurodytą teisę gyventi Lietuvos Respublikoje suteikiantį ar patvirtinantį dokumentą arba nacionalinę vizą, nes tarp jo turimų leidimų laikinai gyventi Lietuvoje susidariusi 34 dienų pertrauka (t.y. daugiau nei mėnesį pareiškėjas neturėjo jokio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje suteikiančio ar patvirtinančio dokumento arba nacionalinės vizos). Atsižvelgdamas į tai ir vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu, Migracijos departamentas Sprendimu nusprendė neišduoti pareiškėjui leidimo nuolat gyventi.

Ginčas byloje kilo dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu.

Pagal Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 8 punktą leidimas nuolat gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis pragyveno Lietuvos Respublikoje teisėtai be pertraukos pastaruosius 5 metus turėdamas šiame Įstatyme nurodytą teisę gyventi Lietuvos Respublikoje suteikiantį ar patvirtinantį dokumentą arba nacionalinę vizą. Šio straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad užsienietis, kuriam išduodamas leidimas nuolat gyventi, turi atitikti šio Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nustatytas sąlygas. Teisėtai pragyvento laikotarpio nustatymo ir apskaičiavimo tvarką išduodant užsieniečiui leidimą nuolat gyventi šio straipsnio 1 dalies 8–82 punktuose nustatytais pagrindais nustato vidaus reikalų ministras. Šio straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad leidimą nuolat gyventi išduodant užsieniečiui šio straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytu pagrindu, pragyvento laikotarpio nepertraukia buvimo už Lietuvos Respublikos ribų laikas, jeigu jis netrunka ilgiau kaip 6 mėnesius iš eilės ir iš viso per 5 metų laikotarpį nesudaro daugiau kaip 10 mėnesių. Jeigu užsienietis leidimą nuolat gyventi siekia gauti šio straipsnio 1 dalies 81 ar 82 punkte nustatytu pagrindu, pragyvento laikotarpio nepertraukia buvimo už Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teritorijos ribų laikas, jeigu jis netrunka ilgiau kaip 12 mėnesių iš eilės ir iš viso per 5 metų laikotarpį nesudaro daugiau kaip 18 mėnesių. Užsieniečio komandiruočių trukmė neįskaičiuojama į šioje dalyje nustatytą ilgiausią leidžiamą buvimo už atitinkamai Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teritorijos ribų laiką, jeigu užsieniečio nuolatinė gyvenamoji vieta lieka Lietuvos Respublikoje.

Taigi pagal Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 8 punktą leidimas nuolat gyventi užsieniečiui gali būti išduodamas esant dviem sąlygoms: 1) jis pragyveno Lietuvos Respublikoje be pertraukos pastaruosius 5 metus ir 2) turėjo leidimą laikinai gyventi arba nacionalinę vizą. Papildomai pažymėtina, jog elgesio taisyklės taikymą (leidimo išdavimą) suponuoja būtent abiejų šių sąlygų egzistavimas (LVAT 2025 m. sausio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-995-662/2025).

Iš „Migris“ sistemos išrašo matyti, kad pareiškėjui (duomenys neskelbtini) buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), kuris galiojo iki (duomenys neskelbtini). Kitas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjui buvo išduotas tik (duomenys neskelbtini). Taigi pareiškėjas 34 dienas gyveno Lietuvos Respublikoje neturėdamas jokio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje suteikiančio ar patvirtinančio dokumento arba nacionalinės vizos. Todėl Migracijos departamentas pagrįstai Sprendime konstatavo, kad pareiškėjas nelaikomas pragyvenusiu Lietuvos Respublikoje pastaruosius 5 metu turėdamas Įstatyme nurodytą teisę gyventi Lietuvos Respublikoje suteikiantį ar patvirtinantį dokumentą arba nacionalinę vizą.

Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad pareiškėjas laikotarpyje nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo teisėtai ir legaliai Lietuvos Respublikoje - pareiškėjo teisinis statusas jam būnat Lietuvos Respublikoje turint (duomenys neskelbtini) nėra tolygus gyvenimui turint ilgalaikę vizą ar leidimą laikinai gyventi. Pažymėtina tai, kad Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostata yra imperatyvi, vertindamas šį laikotarpį Migracijos departamentas neturėjo pareigos atsižvelgti į priežastis, dėl kurių pareiškėjas laikotarpyje nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) neturėjo leidimo laikinai gyventi, bei jų vertinti, nepaisant to, kad nagrinėjamuoju atveju dėl jų Sprendime pasisakė. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Migracijos departamentas pagrįstai šio laikotarpio neįskaitė į 5 metų trukmę.

Pareiškėjo skundo argumentai, susiję su jo sūnaus M. K. (M. K.) socialinėmis garantijomis, nėra susiję su skundžiamu Sprendimu. Pareiškėjui (duomenys neskelbtini) išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki (duomenys neskelbtini), todėl jis bei jo šeima turi tas pačias socialines garantijas, kurias turėjo iki Sprendimo priėmimo.

Sprendimu neužkertamas kelias pareiškėjo teisėtiems lūkesčiams įgyti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje bei Lietuvos Respublikos pilietybę, jei ateityje pareiškėjas atitiks įstatymuose įtvirtintus reikalavimus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad būtent pareiškėjas turėjo pareigą laikytis imperatyvių Įstatyme įtvirtintų nuostatų - atitikti leidimo nuolat gyventi išdavimo sąlygas, t. y. pragyventi Lietuvos Respublikoje teisėtai be pertraukos pastaruosius 5 metus turint šiame Įstatyme nurodytą teisę gyventi Lietuvos Respublikoje suteikiantį ar patvirtinantį dokumentą arba nacionalinę vizą. Kadangi pareiškėjas šios pareigos nesilaikė, Migracijos departamentas Sprendimu pagrįstai vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu nusprendė neišduoti pareiškėjui leidimo nuolat gyventi.

Migracijos departamentas Sprendime detaliai, išsamiai ir aiškiai išdėstė reikšmingas faktines aplinkybes, nurodė konkrečias taikytinas teisės normas ir jas pagrįstai taikė pareiškėjo atveju. Tiek teisiniai, tiek faktiniai Sprendimo motyvai yra aiškūs, Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus, yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas nenustatė kitų Sprendimo panaikinimo pagrindų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnis), todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133–134 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi, teismas

nusprendžia:

pareiškėjo V. K. (V. K.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjai Erminijus BaziulisJovita EinikienėVioleta Petkevičienė