Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. R. ieškinį atsakovui R. P., ir pagal atsakovo R. P. priešieškinį ieškovei I. R. dėl turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas. Priešieškinis atmestinas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

Byloje nustatyta, kad ieškovė I. R., gim. 1976-01-13, yra E. P., mirusios (duomenys neskelbtini), duktė (b. l. 8, 31, 32, 33, 34, 35). Ieškovės I. R. tėvas yra R. Š., su kurio ieškovės motina išsituokė (duomenys neskelbtini) (b. l. 32, 33). Ieškovės I. R. motina E. P. ir atsakovas R. P., iki pat E. P. mirties (duomenys neskelbtini), gyveno santuokoje, kuri buvo sudaryta 1985 m. balandžio 26 d. (b. l. 7). VĮ „Regitra“ duomenimis E. P. vardu yra registruota viena transporto priemonė VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2003 gamybos metai; atsakovo R. P. vardu jo sutuoktinės E. P. mirties dieną ((duomenys neskelbtini)) buvo ir yra įregistruotos dvi transporto priemonės : OPEL VECTRA-B-CARAVAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pirmos registracijos data 2001-05-17; savos gamybos transporto priemonė (priekaba), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 1991 gamybos metai 1991 (b. l. 11). VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis E. P. vardu nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų nėra (b. l. 12). Atsakovo R. P. vardu nuosavybės teise įregistruotas šis nekilnojamasis turtas : - žemės sklypas, esantis Šiaulių raj. sav. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); - žemės sklypas su statiniais, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas - metalo apdirbimo cechas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys Šiaulių raj. sav. Šiaulių kaimiškoji sen., (duomenys neskelbtini); - žemės sklypas su statiniais, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas - gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys Šiaulių raj. sav. Šiaulių kaimiškoji sen., (duomenys neskelbtini) (b. l. 13-18). VĮ Registrų centro duomenimis 1991 m. balandžio 17 d. buvo įregistruota UAB „(duomenys neskelbtini)“, turinti 10008 vnt. vardinių paprastųjų akcijų, iš kurių 8006 vnt. priklauso atsakovui R. P., kuris yra ir bedrovės vadovas (b. l. 19-23). Visas šio teismo sprendimo 10 punkte išvardintas turtas buvo įgytas po (duomenys neskelbtini), t. y. atsakovo R. P. ir ieškovės motinos E. P. santuokos metu. Mirusiojo E. P. (duomenys neskelbtini) d. testamentu, patvirtintu notarine tvarka, visą jai nuosavybės teise priklausantį turtą ir turtines teises paliko ieškovei I. R. (b. l. 9). Ieškovė po motinos mirties kreipėsi į notaro biurą dėl motinos palikimo pagal testamentą priėmimo (b. l. 10), tačiau nurodo, kad, anot ieškovės, motinos palikimo ji priimti negali, nes dalis jos motinai priklausančio turto yra įregistruota motinos sutuoktinio - atsakovo R. P. vardu, kuris geranoriškai išspręsti su turtu susijusius klausimus nesutinka. Byloje nustatyta, kad atsakovas R. P. sutinka su ieškiniu iš dalies, tačiau nesutinka ir reiškia priešieškinį dalyje, dėl pastato - metalo apdirbimo cecho, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Šiaulių raj. sav. Šiaulių kaimiškoji sen., (duomenys neskelbtini), prašydamas nustatyti, kad šis turtas atsakovui priklauso asmeninės nuosavybės teise. Dėl likusio ieškinyje nurodyto turto sutinka ir pripažįsta, kad visas paminėtas registruotas turtas, išskyrus metalo apdirbimo cechą, priklauso atsakovui ir buvusiai sutuoktinei po ½ dalį. Į bylą atsakovas yra pateikęs 1996 m. liepos 25 d. ir 1997 m. birželio 17 d. notarine tvarka patvirtintas dovanojimo sutartis, pagal kurias atsakovo tėvas B. P. ir atsakovo sesuo V. V. padovanojo atsakovui atitinkamai 37000 Lt (10716 Eur) ir 26000 Lt (7591 Eur) sumas (b. l. 59, 60).

Dėl turto dalies (išskyrus metalo apdirbimo cechą) bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo

Kaip jau buvo minėta, atsakovas sutinka ir pripažįsta, kad visas šio teismo sprendimo 10 punkte paminėtas registruotas turtas, tuo pačiu ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 8006 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, išskyrus metalo apdirbimo cechą, priklauso atsakovui ir buvusiai sutuoktinei po ½ dalį (CPK 142 str. 2 d.). Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes teismas spendžia, kad ieškinys, dalyje dėl atsakovo neginčijamos dalies, išskyrus metalo apdirbimo cechą, tenkintinas ir nustatytina, kad : - ½ transporto priemonės VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) gamybos metai 2003, registruotos mirusiosios E. P. vardu, nuosavybės teise priklauso mirusiajai E. P. ir ½ šios transporto priemonės nuosavybės teise priklauso R. P.; - ½ transporto priemonės OPEL VECTRA-B-CARAVAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pirmos registracijos data 2001-05-17, registruotos R. P. vardu, nuosavybės teise priklauso mirusiajai E. P. ir ½ šios transporto priemonės nuosavybės teise priklauso R. P.; - ½ f'hsavos gamybos transporto priemonės, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), gamybos metai 1991, registruotos R. P. vardu, nuosavybės teise priklauso mirusiajai E. P. ir ½ šios transporto priemonės nuosavybės teise priklauso R. P.; - ½ žemės sklypo, esančio Šiaulių raj. sav. Šiaulių kaimiškoji sen., (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registruoto R. P. vardu, nuosavybės teise priklauso mirusiajai E. P. ir ½ šio žemės sklypo nuosavybės teise priklauso R. P.; - ½ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas 0,0658 ha, esančio Šiaulių raj. sav. Šiaulių kaimiškoji sen., (duomenys neskelbtini), registruoto R. P. vardu, nuosavybės teise priklauso mirusiajai E. P. ir 1/2 šio žemės sklypo nuosavybės teise priklauso R. P.; - ½ žemės sklypo su statiniais, esančių Šiaulių raj. sav. Šiaulių kaimiškoji sen., (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas 0,2043 ha, bei ½ pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registruotų R. P. vardu, nuosavybės teise priklauso mirusiajai E. P. ir ½ šio žemės sklypo ir pastato nuosavybės teise priklauso R. P.; 4003 vnt. paprastųjų vardinių UAB „(duomenys neskelbtini)”, j. a. k. (duomenys neskelbtini), adresas Šiaulių raj. sav. (duomenys neskelbtini), akcijų nuosavybės teise priklauso mirusiajai E. P. ir 4003 vnt. paprastųjų vardinių UAB „(duomenys neskelbtini)”, j. a. k. (duomenys neskelbtini), adresas Šiaulių raj. sav. (duomenys neskelbtini), akcijų nuosavybės teise priklauso R. P. (CPK 268 str. 5 d.).

Dėl nuosavybės teisių į metalo apdirbimo cechą nustatymo

Kaip jau buvo minėta, ieškovė prašo teismo nustatyti, kad ½ pastato - metalo apdirbimo cecho, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 432,75 kv. m, registruotų R. P. vardu, nuosavybės teise priklauso mirusiajai E. P. ir ½ šio pastato - metalo apdirbimo cecho nuosavybės teise priklauso R. P.. Atsakovas R. P. priešieškiniu prašo nustatyti, kad jam asmeninės nuosavybės teise priklauso metalo apdirbimo cechas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) k., Šiaulių kaimiškoji sen., Šiaulių r., nurodydamas, kad minėtą turtą jis pastatė už savo asmenines lėšas. Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad pastatas – metalo apdirbimo cechas pradėtas statyti 2000 metais, statybos pabaiga – 2009 metai (b. l. 15, 90). Tai reiškia, kad pradedant statyti pastatą galiojo SŠK, kurio 21 str. 3 d. buvo nustatyta, kad turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu. CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 str. 1 d. nustatyta, kad Civilinio kodekso trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio nuostatos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomas nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Pagal CK 3.87 str. 1 d. įstatymo nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad ši įstatymo nustatyta prezumpcija įtvirtina santuokinio turto teisinio režimo apibrėžtumo siekį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-342/2014). Pagal CK 3.88 ir 3.89 straipsnius turto priskyrimui prie asmeninės ar bendrosios jungtinės nuosavybės reikšmingi šie kriterijai: turto įsigijimo laikas ir pagrindas, turto pobūdis. Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra nustatytas įstatymo, preziumuojama, jog turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 str. 1 d., 3.88 str. 2 d.). Ši prezumpcija įtvirtinta siekiant teisinio apibrėžtumo dėl turto teisinio režimo. Kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 str. 2 d. įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, pateikiant rašytinius įrodymus, įstatymui leidžiant įrodyti šį faktą liudytojų parodymais, arba įrodyti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija, aiškindama CK 3.88 str. 3 d., 2010 m. gegužės 20 d. nutarime, priimtame civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010, pažymėjo, kad sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją, todėl pirmiau nurodyta įstatymo norma nepakeičia ir neapriboja CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių normose, 3.90 ir 3.91 straipsniuose įtvirtintų bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2012; kt.). Šioje byloje ginčas vyksta dėl nuosavybės teisių į santuokos metu, sudarytos tarp atsakovo ir ieškovės motinos, įsigytą turtą – metalo apdirbimo cechą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam galioja CK 3.88 str. 2 d. įtvirtinta prezumpcija, jog turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Todėl atsakovui R. P., teigiančiam, kad šis turtas yra jo asmeninė nuosavybė, tenka procesinė pareiga paneigti nurodytą prezumpciją. CK 3.89 str. 1 d. 7 p. nustatyta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas, arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. CK 3.89 str. 2 d. nustatyta, kad faktas, jog tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl šių teisės normų aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad netgi už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2005; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; kt.). Teisinis reguliavimas, reikalaujantis aiškios sutuoktinio, panaudojančio savo lėšas turtui įgyti, valios išraiškos įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn reiškia ne ką kita, kaip bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos dominantę turtiniuose sutuoktinių santykiuose, taigi jeigu tokia valia nebuvo aiškiai išreikšta ir sutuoktiniai nesusitaria dėl nuosavybės teisių į turtą, toks turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2008).Byloje nustatyta, kad ieškovės motinos ir atsakovo santuokos metu buvo statomas ne tik metalo apdirbimo cechas, esantis (duomenys neskelbtini) k., Šiaulių kaimiškoji sen., Šiaulių r. (b. l. 15-16), bet santuokos metu buvo statomas ir gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) k., Šiaulių kaimiškoji sen., Šiaulių r. (b. l. 17-18). VĮ Registrų centro duomenimis nustatyta, kad gyvenamasis namas nebaigtas statyti iki šiol, nurodyta, kad statybos pabaigos metai 1992, baigtumas 17 proc. (b. l. 17-18), tačiau atsakovas teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad namas yra pradėtas statyti apie 1992 metus, statyta kažkur iki 2000 – 2001 metų, kartu taip pat nurodė, kad jis 2013 metais persikraustė gyventi į metalo apdirbimo cechą iš gyvenamojo namo, kad būtų išvengta konfliktų šeimoje. Atsakovas taip pat nurodė, kad po jo žmonos mirties name yra likusi gyventi ieškovė - jo mirusios žmonos dukra. Byloje nustatyta, kad ieškovės teismui pateiktame banko sąskaitos išraše nurodytas adresas yra (duomenys neskelbtini), Šiaulių raj. (b. l. 46). Tai reiškia, kad nurodytame name ne tik galima gyventi, bet ir gyvenama, o tam, kad namą pastatyti, buvo reikalingos piniginės lėšos (CPK 185 str.). Pažymėtina, kad VĮ Registrų centro duomenimis ginčo metalo apdirbimo cecho statybos pradžios metai yra nurodyti 2000 m., o statybos pabaigos metai – 2009 m., baigtumas 100 proc. (b. l. 15-16, 90). Atsakovas R. P. 2017 m. liepos 3 d. vykusio teismo posėdžio metu nurodė, kad metalo cecho statybos buvo pradėtos 1997 metais, statybinės medžiagos pirktos 1996 metais, gal dar net 1995 metais, statybos baigtos 2009 metais, o įteisintos 2011 metais. Byloje atsakovas yra pateikęs rašytinius įrodymus, iš kurių matyti, kad tik 1999 m. birželio mėn. užsakovui R. P. buvo išduotas patentas projektavimo darbams (b. l. 61), taip pat tik 1999 m. rugpjūčio 16 d. Šiaulių rajono valdybos sprendimu buvo nuspręsta patvirtinti supaprastinta tvarka parengtą žemės sklypo dalies paskirties keitimo bei ūkinio pastato pertvarkymo į metalo apdirbimo įmonę (duomenys neskelbtini) kaime, Šiaulių kaimiškoje seniūnijoje detalųjį planą (b. l. 62), o statybos leidimas išduotas tik 2002 m. gegužės 16 d. (b. l. 63). Iš Šiaulių apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2004 m. rugpjūčio 16 d. pažymos matyti, kad metalo apdirbimo cecho projektas buvo parengtas 2000 metais (b. l. 64). Byloje liudytoju apklaustas projektą rengęs A. J . nurodė, kad 1997 metais buvo paruoštas ūkinio pastato statybos projektas ir jam buvo išduotas leidimas, pagal kurį R. P. įrengė gelžbetoninius pamatus, po to, anot liudytojo, norėdamas patikslinti paskirtį, atsakovas pasiruošė gamybinės paskirties pastato projektą ir 2002 metais jam buvo išduotas leidimas statybai, o liudytojas ruošė patį gamybinės paskirties pastato projektą. Nurodė, kad jis yra atsakovo kaimynas, matė, kad atsakovas didžiąją dalį pasistatė pats, jei neklysta, statybos buvo baigtos apie 2009 metus. Byloje atsakovas yra pateikęs Leidimų vykdyti statybos darbus registracijos knygą už laikotarpį nuo 1997 m. spalio 30 d. iki 1999 m. rugpjūčio 4 d., iš kurios matyti, kad 1997 m. lapkričio 10 d. atsakovui buvo išduotas leidimas dirbtuvėms, adresu (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad projektą rengė A. J.. (b. l. 94-97). Be to, į teismo klausimą liudytojas A. J. nurodė, kad nėra tokio reikalavimo, jog sutuoktiniai statybos dokumentus privalo tvarkyti kartu, jeigu statomas pastatas priklauso jiems abiems. Siekdamas paneigti prezumpciją, jog metalo apdirbimo cechas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, atsakovas pateikė į bylą 1996 m. liepos 25 d. ir 1997 m. birželio 17 d. notarine tvarka patvirtintas dovanojimo sutartis, pagal kurias atsakovo tėvas B. P. ir atsakovo sesuo V. V. padovanojo atsakovui atitinkamai 37000 Lt (10716 Eur) ir 26000 Lt (7591 Eur) pinigų sumas (b. l. 59, 60), kurias, atsakovo teigimu, jis panaudojo išimtinai metalo apdirbimo cecho statybai, ir kurių jam pilnai pakako baigti statybą, nes pagal paties atsakovo sudarytą 2017 m. birželio 26 d. sąmatą statybai skirta 61500 Lt (17811,63 Eur) (b. l. 91). Šioje byloje liudytoja apklausta atsakovo sesuo V. V. 2017 m. liepos 3 d. teismo posėdžio metu patvirtino, kad padovanojo savo broliui R. P. 26000 Lt (7591 Eur) pinigų sumą, o teismui uždavus klausimą, kodėl dovanojo pinigus, paaiškino, kad tai buvo atlygis broliui už jo pagalbą, nes kai liudytojos šeima įkūrė ūkį, brolis jiems padėjo, tačiau pinigų neėmė, taip buvo atsilyginta už pagalbą. Kur buvo panaudoti pinigai nežino, tačiau tuomet pas brolį vyko statybos, statė pagalbines patalpas, statyboms vadovavo brolis, kokiu būdu buvo statomas metalo apdirbimo cechas, nežino. Nurodė, kad tėvas B. P. taip pat atsakovui padovanojo pinigų, kaip sūnui. B. P. byloje liudytoju neapklaustas dėl jo dovanotų lėšų sūnui, nes jau yra miręs. Byloje liudytoja apklausta ieškovės mirusios mamos E. P. pusseserė A. L. 2017 m. liepos 3 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad E. P. ir R. P. šeima buvo graži, vedė bendrą ūkį, augino daržoves, labai daug dirbo. Nurodė, kad E. P. augino braškes, agurkus, pomidorus, daržoves pardavinėjo turguje. Kada šiltnamio neliko, liudytoja negalėjo pasakyti, nurodė, kad po 2000 metų matė, kad E. P. konservuodavo daržoves, ji iki ligos dirbo, sodino daržoves. Liudytoja atvykusi į svečius matydavo, kad metalo apdirbimo cecho darbai vyksta, viduje nėra buvusi, E. P. jai nėra sakiusi kieno indėlis, jos ar sutuoktinio, didesnis, liudytoja mano, kad indėlis buvo abiejų lygiavertis. Atsakovas R. P. neneigė, kad ieškovės motina ir jo sutuoktinė dirbo šiltnamyje, kurį pastatyti padėjo jis pats, tačiau nurodė, kad apie 1996 metus jis buvo nugriautas, t. y., kai prasidėjo metalo cecho statybos, šiltnamio nebuvo. Pažymėtina, kad CK 3.87 str. 1 d. įtvirtina prezumpciją, kad visas turtas, sutuoktinių įgytas sudarius santuoką, yra bendroji jungtinė nuosavybė. CK 3.88 str. detalizuoja bendrąją normą, kad visas turtas, kurį sutuoktiniai įgijo sudarę santuoką, laikytinas bendrąja jungtine nuosavybe. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe taip pat pripažįstamos sudarius santuoką iš kiekvieno sutuoktinio darbinės ar intelektinės veiklos gautos pajamos, dividendai, pensijos, pašalpos ir kitos išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (CK 3.88 str. 1 d. 5 p.). Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 str. 1 d.). Kaip jau buvo nustatyta šio teismo sprendimo 22 punkte, liudytoja V. V. 2017 m. liepos 3 d. teismo posėdžio metu patvirtino, kad padovanojo savo broliui R. P. 26000 Lt (7591 Eur) pinigų sumą, o teismui uždavus klausimą, kodėl dovanojo pinigus, paaiškino, kad tai buvo atlygis broliui už jo pagalbą, nes kai liudytojos šeima įkūrė ūkį, brolis jiems padėjo, tačiau pinigų neėmė, taip buvo atsilyginta už pagalbą. Atsakovas į bylą nepateikė nė vieno įrodymo, patvirtinančio, kad tiek pradėjus 1997 metais ūkinio pastato statybą, tiek vėliau – 2002 metais pradėjus gamybinės paskirties pastato statybą, atsakovas R. P. būtų išreiškęs valią, kad ketina ginčo metalo cechą įgyti asmeninės nuosavybėn (CPK 185 str., CK 3.89 str. 1 d. 7 p.). Be to, kaip ir buvo minėta, liudytoja V. V., paaiškino, kad dovanojo broliui pinigus, taip atsilygindama už jo pagalbą kuriant ūkį. Todėl šiame kontekste teismas sprendžia, kad atsakovui 1997 m. birželio 17 d. dovanotos 26000 Lt (7591 Eur) pinigų sumos nėra pagrindo pripažinti asmenine nuosavybe, nes pinigus dovanojusi liudytoja V. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad dovanotos lėšos broliui buvo už jo pagalbą ūkyje, kas teismui leidžia daryti išvadą, jog CK 3.88 str. 1 d. 3 p. prasme yra pripažįstama bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, o asmeninėmis vieno sutuoktinio lėšomis (CPK 185 str.). Byloje nustatytos aplinkybės suteikia pagrindo teismui daryti išvadą, kad abu, tiek R. P., tiek jo buvusi sutuoktinė E. P., vedė bendrą ūkį, ir visas tiek savo darbu gautas pajamas, tiek ir padovanotas lėšas, naudojo bendro gėrio, šiuo atveju ir materialaus turto kūrimui. Byloje nustatyta, kad laikotarpiu, kai buvo sudarytos 1996 m. liepos 25 d. ir 1997 m. birželio 17 d. notarine tvarka patvirtintas dovanojimo sutartys, buvo netrukus pradėtos ne tik ginčo turto statybos, bet vyko ir gyvenamojo namo statyba, dėl kurio atsakovas sutinka, jog jis jam su buvusia sutuoktine priklausė jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, t. y. turto dalys buvo lygios – kiekvienam po ½ dalį. Be to, iš paties atsakovo pateiktos 2017 m. birželio 26 d. sąmatos (b. l. 91), t. y. sudarytos praėjus 8 metams po metalo apdirbimo cecho statybos pabaigos, matyti, kad buvo pirktos statybinės medžiagos, tačiau ar jos visos buvo pirktos metalo apdirbimo cecho statybai, ar dalis buvo pirkta ir panaudota gyvenamojo namo statybai, kurio statyba buvo pradėta 1992 metais, atsakovas įrodymų nepateikė (CPK 178 str.). Iš byloje esančios 1996 m. liepos 25 d. dovanojimo sutarties matyti, kad atsakovo tėvas B. P. padovanojo atsakovui 37000 Lt (10716 Eur) (b. l. 60), byloje objektyviai nebuvo galimybės liudytoju apklausti atsakovo tėvo, dovanojusio minėtą sumą, nes jis jau miręs, kas suponuoja išvadą, kad 37000 Lt (10716 Eur) suma yra (buvo) asmeninės atsakovo lėšos (CK 3.89 str. 1 d. 2 p.). Tačiau, kaip jau buvo minėta, teismų praktikoje laikomasi tos nuostatos, kad netgi už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2005; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; kt.). Byloje atsakovas nėra pateikęs įrodymų, kad tiek pradėjus 1997 metais ūkinio pastato statybą, tiek vėliau – 2002 metais pradėjus gamybinės paskirties pastato statybą, tiek statybas baigus 2009 metais, ar 2012 m. gegužės 18 d. įteisinus statybas 2012-04-30 užbaigimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 15), būtų išreikšta atsakovo valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon su ieškovės motina E. P. nuosavybėn (CPK 178 str.). Juolab, kad ir dovanotų lėšų, kaip asmeninių atsakovo lėšų, ginčo turtui pastatyti nei pagal VĮ Registrų centro nurodytą turto vertę, nei pagal paties atsakovo pateiktą sąmatą būtų nepakakę (b. l. 90, 91, CPK 185 str.). Todėl ir šioje dalyje ieškinys tenkintinas, nustatant, kad ½ pastato - metalo apdirbimo cecho, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 432,75 kv. m, registruotų R. P. vardu, nuosavybės teise priklauso mirusiajai E. P. ir ½ šio pastato - metalo apdirbimo cecho nuosavybės teise priklauso R. P. (CK 3.117 str. 1 d.), o atsakovo priešieškinis, kurio prašoma minėtą turtą pripažinti asmenine atsakovo nuosavybe, atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė I. R. byloje yra sumokėjusi 50,00 Eur žyminį mokestį (b. l. 6), o Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 3 d. nutartimi buvo atleista nuo likusios 625,00 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimo (b. l. 50). Duomenų apie turėtas teisinės pagalbos išlaidas ieškovė nėra pateikusi. Pažymėtina, kad iš esmės byloje kilo ginčas tik dėl pastato - metalo apdirbimo cecho, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ieškiniu ieškovė prašė nustatyti, kad ½ šio turto priklausė jos motinai, todėl mokėtinas žyminis mokestis šioje dalyje sudarytų 353,00 Eur (b. l. 90, CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d., 85 str. 1 d. 2 p.), todėl ieškinį patenkinus visiškai, o priešieškinį atmetus, iš atsakovo R. P. priteistina ieškovei I. R. 50,00 Eur jos sumokėto žyminio mokesčio (CPK 93 str. 1 d.), o likusi 303 Eur šioje dalyje mokėtino žyminio mokesčio dalis priteistina iš atsakovo R. P. valstybei (CPK 96 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kad dėl likusios ieškinio reikalavimų dalies atsakovas neprieštaravo, todėl likusi mokėtina žyminio mokesčio dalis iš atsakovo valstybei nepriteistina (CPK 96 str. 5 d.). Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos byloje yra 3,24 Eur, todėl jos valstybei priteistinos iš atsakovo R. P. (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.). Ieškovė nėra pateikusi įrodymų apie turėtas teisinės pagalbos išlaidas, todėl jos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 98 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 str., 268 str. – 270 str., 279 str.,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

- ½ transporto priemonės VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) gamybos metai 2003, registruotos mirusiosios E. P. vardu, nuosavybės teise priklauso mirusiajai E. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir ½ šios transporto priemonės nuosavybės teise priklauso R. P., a. k. (duomenys neskelbtini)

- ½ transporto priemonės OPEL VECTRA-B-CARAVAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pirmos registracijos data 2001-05-17, registruotos R. P. vardu, nuosavybės teise priklauso mirusiajai E. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir ½ šios transporto priemonės nuosavybės teise priklauso R. P., a. k. (duomenys neskelbtini)

h savos gamybos transporto priemonės, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), gamybos metai 1991, registruotos R. P. vardu, nuosavybės teise priklauso mirusiajai E. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir ½ šios transporto priemonės nuosavybės teise priklauso R. P., a. k. (duomenys neskelbtini)

- ½ žemės sklypo, esančio Šiaulių raj. sav. Šiaulių kaimiškoji sen., (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registruoto R. P. vardu, nuosavybės teise priklauso mirusiajai E. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir ½ šio žemės sklypo nuosavybės teise priklauso R. P., a. k. (duomenys neskelbtini)

- ½ žemės sklypo su statiniais, esančio Šiaulių raj. sav. Šiaulių kaimiškoji sen., (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas 0,0658 ha, bei 1/2 pastato - metalo apdirbimo cecho, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 432,75 kv. m, registruotų R. P. vardu, nuosavybės teise priklauso mirusiajai E. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir ½ šio žemės sklypo ir pastato nuosavybės teise priklauso R. P., a. k. (duomenys neskelbtini)

- ½ žemės sklypo su statiniais, esančio Šiaulių raj. sav. Šiaulių kaimiškoji sen., (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas 0,2043 ha, bei ½ pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registruotų R. P. vardu, nuosavybės teise priklauso mirusiajai E. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir 1/2 šio žemės sklypo ir pastato nuosavybės teise priklauso R. P., a. k. (duomenys neskelbtini)

- nustatyti, kad 4003 vnt. paprastųjų vardinių UAB „(duomenys neskelbtini)”, j. a. k. (duomenys neskelbtini), adresas Šiaulių raj. sav. (duomenys neskelbtini), akcijų nuosavybės teise priklauso mirusiajai E. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir 4003 vnt. paprastųjų vardinių UAB „(duomenys neskelbtini)”, j. a. k. (duomenys neskelbtini), adresas Šiaulių raj. sav. (duomenys neskelbtini), akcijų nuosavybės teise priklauso R. P., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei I. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 50,00 Eur (penkiasdešimt eurų) sumokėto žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovo R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 303,00 Eur (tris šimtus tris eurus) žyminio mokesčio ir 3,24 Eur (tris eurus 24 centus) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, juos sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300 (gavėjo įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.