Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Remigijaus Preikšaičio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų R. Š., A. A. ir D. C. apeliacinius skundus dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 4 d. nuosprendžio, kuriuo:

R. Š. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 str. 1 d. 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose;

A. A. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 str. 1 d. 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 str. 1 d. 50 parų arešto bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d. paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir A. A. paskirta galutinė subendrinta 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.

D. C. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 str. 1 d. 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 str. 1 d., 3 d. paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su 2015 m. kovo 25 d. Šilutės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta l metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie paskirtos 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės, ir D. C. paskirta galutinė subendrinta 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose;

E. F. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 str. 2 d. 20 parų arešto bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., 9 d. paskirta bausmė apėmimo būdu subendrinta su 2016 m. kovo 22 d. Šilutės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta l metų laisvės atėmimo bausme ir E. F. paskirta galutinė subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė.

Dėl nuteistojo E. F. apeliacinis skundas negautas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

R. Š. ir D. C. nuteisti už tai, kad 2015 m. rugpjūčio 18 d. apie 9.30 val. D. C. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Šilutėje, susitarė kartu įsigyti iš A. A. narkotinės medžiagos – heroino, bendrai ją abiem suvartoti. D. C. vykdydamas bendrą susitarimą įgyti narkotinių medžiagų iš A. A., 9 val. 37 min. iš savo mobiliojo ryšio telefono, kurio SIM kortelės abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), paskambino į A. A. mobiliojo ryšio telefoną, kurio SIM kortelės abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir paprašė A. A. parduoti narkotinę medžiagą – heroiną, jo atsiųstam asmeniui R. Š.. A. A. sutikus, R. Š. kartu su D. C. susidėjo bendrai pinigus ir iškart po to, R. Š., vykdydamas bendrą susitarimą su D. C., tą pačią dieną, apie 10 val. 15 min., (duomenys neskelbtini), Šilutėje, laiptinėje už 18 eurų neteisėtai įgijo iš A. A. 0,032 g. narkotinės medžiagos – heroino, po to iškart neteisėtai ją prie savęs laikė, neteisėtai gabeno į D. C., butą, esantį (duomenys neskelbtini), Šilutėje, iki tos pačios dienos 10 val. 30 min., kuomet Lietuvininkų g., Šilutės mieste, buvo sulaikytas policijos pareigūnų bei jo asmens kratos metu minėta narkotinė medžiaga buvo surasta ir paimta.

A. A. nuteistas už tai, kad nuo 2015 m. rugpjūčio 18 d., apie 10 val. 15 min., savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Šilutėje, neteisėtai laikė 9 folijos lankstinukus su juose esančiais gelsvos spalvos milteliais, su jų sudėtyje esančiu bendru – 0,255 g. narkotinės medžiagos – heroino, kiekiu, turėdamas tikslą šią medžiagą parduoti. A. A., tęsdamas pradėtą nusikalstamą veiką, tą pačią dieną 9 val. 37 min. D. C. iš savo mobiliojo ryšio telefono, kurio SIM kortelės abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), paskambinus į A. A., mobiliojo ryšio telefoną, kurio SIM kortelės abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir paprašius parduoti narkotinę medžiagą – heroiną, šio atsiųstam R. Š., apie 10 val. 15 min. A. A. vieną folijos lankstinuką su joje esančiu 0,032 gramo narkotinės medžiagos – heroino, (duomenys neskelbtini), Šilutėje, laiptinės aikštelėje už 18 eurų neteisėtai pardavė R. Š.. Po to, A. A., tęsdamas pradėtą nusikalstamą veiką, tą pačia dieną apie 13 val. 10 min., minėtame savo bute, vieną folijos lankstinuką su joje esančiu 0,014 gramo narkotinės medžiagos – heroino, už 20 eurų neteisėtai pardavė E. F.. Toliau tęsdamas pradėtą veiką A. A. likusius 7 folijos lankstinukus su joje esančiu bendru – 0,209 g. narkotinės medžiagos – heroino, kiekiu, toliau neteisėtai laikė savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Šilutėje, turėdamas tikslą ją parduoti, iki 2015 m. rugpjūčio 18 d. 15 val. 45 min., kuomet kratos metu šią narkotinę medžiagą surado ir paėmė policijos pareigūnai.

Be to, A. A. nuo nenustatyto laiko iki 2015 m. rugpjūčio 18 d., 15 val. 45 min., savo buto įstiklintame balkone, esančiame (duomenys neskelbtini), Šilutėje, neturėdamas leidimo, laikė šaunamuosius ginklus ir šaudmenis: pramoninės gamybos (Turkija) 9 mm kalibro dujinį pistoletą „BlowMagnumMod. 2000“ Nr. 6-87601, skirtą šaudyti 9 mm kalibro dujiniais ir garsiniais (signaliniais) šoviniais („C“ kategorijos šaunamąjį ginklą); perdirbtą šaunamąjį ginklą – pistoletą, turintį pramoninės gamybos (Turkija) 9 mm kalibro dujinio pistoleto „EkolVoltranMod. 92 –Firat“, Nr. F6122557, ypatybių, tačiau savadarbiu būdu padarytu negrįžtamu pakeitimu – praplatintu šovinio lizdu, pritaikytu šaudyti savadarbiais 10 mm skersmens garsiniais ir dujiniais šoviniais; perdirbtus šaudmenis – 2 šovinius, turinčius pramoninės gamybos 9 mm kalibro garsinių šovinių (9 mm Luger) ypatybių, tačiau jiems atlikti savadarbiai pakeitimai: pašalintos dalis galvučių ir tūtelės užkištos vatos kamščiais, šoviniai pritaikyti pistoletams su 10 mm skersmens šovinio lizdu ir daužikliu, skeliančiu į centrą ir taip minėtus, ginklus bei šaudmenis laikė iki 2015 m. rugpjūčio 18 d. 15 val. 45 min., kuomet kratos metu juos surado ir paėmė policijos pareigūnai.

Skunde teigiama, kad prokurorė ir teisėja nesigilino į bylos aplinkybes ir proceso metu, duodant parodymus, ignoravo apeliantą R. Š.. Buvo tvirtinama, kad narkotikus nuteistasis R. Š. gabeno į D. C. gyvenamąją vietą, kur neva turėjo juos kartu suvartoti, tačiau sulaikymo vieta yra arčiau apelianto R. Š. gyvenamosios vietos nei D. C.. Apeliantas tvirtina, kad sulaikymo metu vyko į savo namus ir narkotikus ketino vartoti vienas. Be to, apelianto R. Š. nuomone, nepagrįstai į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 str. 2 d. buvo perkvalifikuota E. F. veika.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad byloje buvo nustatyta, jog nuteistasis R. Š. A. A. telefono numerio neturėjo, tačiau tai netiesa – apeliantas R. Š. A. A. telefono numerį turėjo ir šį asmenį savo telefone buvo įvardinęs kaip „A BARIGA“. Be to, yra kelis kartus trumpai bendravęs.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apeliantas nuo suėmimo dienos prisipažino visiškai. Kitos apklausos metu nesistengė pakeisti parodymų, tik patikslino aplinkybes. Teisėja iškvietė liudytoją, todėl nebuvo taikomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. nuostatos. Tai rodo teisėjos šališkumą. Be to, bylą nagrinėjusi teisėja R. Š. anksčiau yra nuteisusi du kartus.

Apeliaciniame skunde sutinkama su apeliantui skirtų bausmių rūšimi ir dydžiu, tačiau nesutinkama, kad bausmę paskirta atlikti pataisos namuose, netaikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. nuostatų. Pirmosios instancijos teismas netaikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. nuostatų motyvuodamas tuo, kad nuteistasis A. A. įsidarbino tik prieš bylos nagrinėjimą, o darbo sutartis sudaryta tik vieno mėnesio bandomajam laikotarpiui. Tačiau iki įsidarbino apeliantas registravosi darbo biržoje, dirbo viešuosius darbus, bei iki šiol dirba toje pačioje darbovietėje, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, o tai įrodo, kad nuteistasis siekia toliau gyventi dorai ir sąžiningai.

Apeliaciniame skunde toliau teigiama, kad nuteistasis gyvena su mama ir jai padeda, o tai įrodo pateikiami dokumentai apie deklaruotą gyvenamąją vietą ir mamos neįgalumą, taip pat mamos prašymas teismui. Be to, ir pats nuteistasis A. A. turi sveikatos problemų. Apeliantas šiuo metu neturi galimybės pateikti įrodymų, kad jis išlaiko savo nepilnametį sūnų, nes sūnaus išlaikymui iki šiol skyrė lėšas grynaisiais pinigais, o sūnus su savo mama yra išvykę į Airiją. Apeliantas yra vieną kartą teistas, tačiau ne už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, be to, šią bausmę sąžiningai atliko.

Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad nuteistasis savo kaltę visiškai pripažino, padėjo ikiteisminio tyrimo pareigūnams atskleisti ne tik jo paties, bet ir kitų asmenų padarytas nusikalstamas veikas. Tą patvirtino ir pirmosios instancijos teisme apklausti policijos pareigūnai. Apeliantas neteko teisės į bausmės sumažinimą vienu trečdaliu taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. nuostatas, nes kiti kaltinamieji savo kaltės nepripažino arba pripažino iš dalies. Apeliantas taip pat nurodo, kad jo įsigytas narkotinių medžiagų kiekis yra nedidelis, o dalį jų pardavė tik dėl to, kad galėtų padengti turėtas kelionės išlaidas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 62 str. nurodyta, kad teismas gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką arba tuo atveju, jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, ir kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti. Taigi, nuteistojo manymu, jis atitinka visus šiuos kriterijus ir teismas turėtų teisę paskirti jam netgi švelnesnę bausmę negu numatyta įstatyme, tačiau jis tik prašo taikyti bausmės vykdymo atidėjimą ir suteikti galimybę toliau gyventi kaip doram piliečiui.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad jam buvo pateikti įtarimai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 str. 2 d. ir 24 str. 5 d. Duodant parodymus pagal šiuos įtarimus nuteistasis D. C. buvo supažindintas su bendrininkų A. A. ir R. Š. parodymais tikintis, kad jo parodymai šiems neprieštaraus. Apeliantui nesutikus, buvo pagrasinta perkvalifikuoti veiką į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 str. 1 d. Be to, prokuratūra atmetė nuteistojo D. C. prašymą surengti akistatą su R. Š..

Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad kai nuteistajam D. C. įtarimai buvo pakeisti iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 str. 1 d. į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 str. 2 d. jis, prieš duodant parodymus, paprašė 3 parų susipažinti su naujais įtarimais, tačiau jam buvo pasiūlytos tik 2 valandos, su tuo jis nesutiko. Tyrėjai vėliau nuteistojo D. C. nebeapklausė.

Apeliaciniame skunde toliau nurodoma, kad teisminio nagrinėjimo metu apeliantas davė tokius pačius parodymus kaip ir ikiteisminio tyrimo metu, tačiau teisėjos pagarsinti parodymai buvo tokie patys kaip ir R. Š., kokių jis niekada nebuvo davęs. Atkreipia dėmesį, kad šie parodymai yra netgi nelogiški, nes pagal juos apeliantas D. C. su R. Š. susitarė įsigyti narkotikų, tačiau neaišku iš ko jie turėjo juos įsigyti. Apeliantas mano, kad tyrėjas įterpė žodžius apie susitarimą. Tačiau pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik šiais parodymais, kurie duoti dėl įtarimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 str. 2 d. ir 24 str. 5 d., o iš parodymų dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 str. 1 d. buvo ištrauktos tik kaltinimo pusei naudingos detalės.

Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nebuvo leidžiama užduoti klausimų nei tyrėjui nei kitiems bendrininkams. Taip pat nebuvo analizuoti telefoniniai pokalbiai, tik trumpos jų ištraukos. Be to teisėja susipainiojo nurodydama, kad D. C. išėjo parnešti heroino ir negrįžo, nes jis nebuvo išėjęs parnešti heroino ir niekas jo nelaukė sugrįžtančio. Tikrovės neatitinka ir teismo teiginiai, kad D. C. ieškojo R. Š. važiuodamas pas A. A.. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad sulaikymo metu R. Š. turėjo švirkštą iš ko galima spręsti, kad narkotikus ketino suvartoti vienas. Taip pat pastebėtina, kad R. Š. net nebuvo priėjęs savo namų, todėl neaišku kodėl pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad jis ėjo pas apeliantą D. C..

Prokuroras prašo nuteistųjų D. C. ir A. A. apeliacinius skundus atmesti, nuteistojo R. Š. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Gynėjai advokatai prašė nuteistųjų apeliacinius skundus tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų D. C. ir A. A. apeliaciniai skundai atmestini, nuteistojo R. Š. skundas tenkintinas iš dalies (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., 3 p., 328 str. 4 p.).

Dėl nuteistųjų R. Š. ir D. C. apeliacinių skundų

Apeliantas R. Š. tvirtina, kad sulaikymo metu vyko į savo namus ir narkotikus ketino vartoti vienas. Iš nuteistojo D. C. apeliacinio skundo taip pat galima suprasti, kad jis neigia kartu su R. Š. įgijęs narkotines medžiagas.

2015 m. rugpjūčio 18 d. apklausos ikiteisminiame tyrime metu nuteistasis R. Š. nurodė, kad D. C. skambino ir tarėsi su A. A. dėl heroino įsigijimo ir jis kartu su D. C. sutarė įgyti narkotikus už bendrus pinigus (t. 2, b. l. 62 – 63). Iš 2015 m. rugpjūčio 18 d. apklausos ikiteisminio tyrimo metu protokolo matyti, kad D. C., apklausiamas įtariamuoju, buvo parodęs, kad narkotikus sutarė įsigyti kartu su R. Š. už bendrus pinigus. D. C. išėjo parnešti heroino, tačiau nesugrįžo (t. 2, b. l. 108-109). Nors nuteistasis D. C. apeliaciniame skunde tvirtina, jog tokių parodymų niekada nedavė, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad minėtame įtariamojo apklausos protokole D. C. savo ranka užrašė – „Perskaičiau iš mano žodžių surašyta teisingai papildymų neturiu“, bei pasirašė protokolą. Minėti nuteistojo D. C. apeliacinio skundo motyvai laikytini kaip desperatiška gynybinė pozicija siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Pastebėtina ir tai, kad nuteistojo D. C. nurodytos aplinkybės, jog jis kartu su nuteistuoju R. Š. siekė įsigyti narkotinių medžiagų, užfiksuotos jo pasirašyto apklausos protokolo lapo viršuje, o tai paneigia bet kokias apelianto D. C. keliamas versijas dėl apklausos protokolo falsifikavimo papildant tekstą po protokolo pasirašymo. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas, siekdamas maksimalaus baudžiamojon atsakomybėn traukiamų asmenų teisių apsaugos, nurodomas aplinkybes dėl tariamai daryto spaudimo ir kitų neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų aiškinosi teisiamajame posėdyje apklausdamas ikiteisminį tyrimą atlikusį ir ikiteisminio tyrimo metu nuteistųjų D. C. ir R. Š. apklausas atlikusį pareigūną liudytoją P. Č.. Nors teisiamojo posėdžio protokole neparašyta, kad nuteistasis uždavė klausimus tyrėjui, bet Apygardos teismui perklausius pirmosios instancijos teismo teisiamųjų posėdžių garso įrašus, neapsitvirtino ir nuteistojo D. C. apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, jog jam nebuvo leidžiama užduoti klausimų nei tyrėjui nei kitiems kaltinamiesiems. Iš teismų informacinėje sistemoje Liteko patalpintų pirmosios instancijos teismo posėdžių garso įrašų girdėti, jog kaltinamasis D. C. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 22 str. 3 d. numatyta kaltinamojo teise nagrinėjimo teisme metu užduoti klausimus naudojosi.

Nuteistasis D. C. apeliaciniame skunde neigia ieškojęs R. Š. pas A. A., tačiau pirmosios instancijos teismas tokias išvadas padarė pagrįstai remdamasis 2015 m. rugpjūčio 19 d. slapto sekimo protokolu, kuriame užfiksuota, jog 13.38 val. prie namo, kuriame gyvena A. A., taksi automobiliu atvyko D. C. ir užėjo pas A. A. į butą, o 13.43 val. taksi automobiliu išvažiavo, 13.46 val. D. C. išlipo iš taksi automobilio prie savo namų Šilutėje, (duomenys neskelbtini), pradėjo bėgti nuo policijos pareigūnų (t. 1, b. l. 18 – 19). Pasakytina ir tai, kad apelianto R. Š. skundo argumentai, jog jis pats turėjo nuteistojo A. A. telefono numerį, nagrinėjamu atveju, esminės reikšmės neturi, nes pats nuteistasis D. C. baudžiamosios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu nurodė, kad dėl narkotikų įsigijimo su A. A. telefonu bendravo jis pats (t. 5, b. l. 13).

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantų D. C. ir R. Š. apeliacinių skundų motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 str. 1 d., padarymo aplinkybių ir šio nusikaltimo padaryme dalyvavusių asmenų.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 320 str. 3 d. be kita ko numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Bloginti nuteistojo E. F. padėties kito nuteistojo apeliacinio skundo motyvais absoliučiai negalima, todėl teisėjų kolegija dėl R. Š. apeliacinio skundo teiginių, jog nepagrįstai į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 str. 2 d. buvo perkvalifikuota nuteistojo E. F. veika, nepasisako.

Apeliaciniame skunde nuteistasis R. Š. taip pat prašo subendrinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 4 d. nuosprendžiu jam skirtą bausmę su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 4 d. nuosprendis, kuriuo R. Š. už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d., padarymą paskirta galutinė 1 metų laisvės atėmimo bausmė (bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos), įsiteisėjo 2016 m. birželio 9 d., todėl pirmosios instancijos teismui, 2016 m. liepos 4 d. priimant skundžiamą nuosprendį, R. Š. skiriamą laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 str. nuostatomis, buvo galima subendrinti su Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 4 d. nuosprendžiu paskirtos neatliktos 1 metų laisvės atėmimo bausmės dalimi. Dėl šių aplinkybių nuteistojo R. Š. apeliacinio skundo prašymas dėl skirtingais nuosprendžiais skirtų bausmių subendrinimo tenkintinas.

Dėl nuteistojo A. A. apeliacinio skundo

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. A. savo kaltės padarius nusikalstamas veikas ar veikų teisinio kvalifikavimo neginčija, prašo taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d. nuostatas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d. numato galimybę atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus).

Pagal teismų praktiką teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo. Teismas šią išvadą gali padaryti pagal visų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 str. nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Taikant bausmės vykdymo atidėjimą, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų, kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją.

Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 4 d. nuosprendžiu A. A. nuteistas už dviejų nusikalstamų veikų padarymą ir jam paskirta galutinė subendrinta 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Nors šiuo atveju egzistuoja formalus pagrindas nuteistajam A. A. taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. nuostatas ir atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą, tačiau materialiojo pagrindo taikyti minėtą straipsnį nėra.

Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad nuteistasis A. A. anksčiau teistas 3 kartus, nusikalto esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui, todėl nusikalstamas veikas padarė esant nusikaltimų recidyvui. Asmens teistumas apibūdina jo asmenybę, todėl ši aplinkybė turi būti vertinama sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apeliantas, būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą, naujas nusikalstamas veikas padarė laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu. Šios aplinkybės neduoda pagrindo apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai tikėtis, kad A. A. pasitaisys neskyrus jam realios laisvės atėmimo bausmės ir būdamas laisvėje gali daryti naujas nusikalstamas veikas.

Nuteistojo A. A. apeliaciniame skunde toliau teigiama, kad nuteistasis gyvena su mama ir jai padeda, o tai įrodo pateikiami dokumentai apie deklaruotą gyvenamąją vietą ir mamos neįgalumą, taip pat mamos prašymas teismui. Pastebėtina, jog prasta mamos sveikatos būklė ir būtinybė rūpintis ja nesulaikė nuteistojo A. A. nuo tyčinių nusikalstamų veikų darymo, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo tikėtis, kad dėl šių aplinkybių bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tas pats pasakytina ir dėl nuteistojo nepilnamečio sūnaus, juolab, kad nuteistasis A. A. nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog jis nors kiek prisideda prie savo nepilnamečio sūnaus išlaikymo ar auklėjimo.

Apeliantas A. A. skunde nurodo, jog jis neteko teisės į bausmės sumažinimą vienu trečdaliu taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. nuostatas, nes kiti kaltinamieji savo kaltės nepripažino arba pripažino iš dalies.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. 1 d. numato, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str. 1 d. numato, kad jeigu kaltinamasis, kuris nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus bei sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, arba tokį pageidavimą kaltinamasis jau yra pareiškęs šio Kodekso 218 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius šio Kodekso 291 straipsnio reikalavimus gali būti nutrauktas, jei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinka prokuroras ir gynėjas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str. 2 d. numato, kad kai keli kaltinamieji kaltinami padarę vieną ar kelias nusikalstamas veikas, sutrumpintą įrodymų tyrimą galima atlikti tik tuo atveju, jeigu šio straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos gali būti pritaikytos visiems kaltinamiesiems. Iš pateikto reglamentavimo akivaizdu, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo teisėtų pagrindų taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. nuostatų ir nuteistajam A. A. paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu. Tačiau pastebėtina, kad apelianto A. A. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės pirmosios instancijos teismo nebuvo neįvertintos. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje atsižvelgė į tai, kad, atvykus policijos pareigūnams, A. A. pats parodė likusių narkotikų slėptuvę, pripažino padarytą nusikaltimą, netrukdė jo išaiškinimui, todėl, nepaisant neišnykusio teistumo, už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 str. 1 d. jam skyrė artimą minimaliam bausmės dydžiui sankcijoje vienintelę numatytą terminuotą laisvės atėmimo bausmę, o už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 str. 1 d. numatytą nusikaltimą – arešto bausmę.

Dėl proceso išlaidų

Klaipėdos apygardos teisme 2016 m. lapkričio 27 d. gauti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymai dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš D. C. ir A. A.. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 str. 1 d., kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus; teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad byloje nėra duomenų apie nuteistųjų turtinę padėtį. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, pateikusi prašymą priteisti valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidas, nepateikė teismui duomenų apie nuteistųjų, kurių byloje yra būtinas gynėjo dalyvavimas, turto ir pajamų lygį. Tokie duomenys yra esminiai sprendžiant klausimą dėl galimybės priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Dėl šių aplinkybių Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymai atmestini.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., 3 p., 328 str. 4 p.,

nutaria:

Nuteistųjų D. C. ir A. A. apeliacinius skundus atmesti.

Nuteistojo R. Š. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 4 d. nuosprendį pakeisti.

Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 4 d. nuosprendžiu R. Š. paskirtą 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 str. 1 d., 3 d., dalinio bausmių sudėjimo būdu, subendrinti su Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 4 d. nuosprendžiu paskirtos 1 metų laisvės atėmimo bausmės neatlikta dalimi ir R. Š. paskirti galutinę subendrintą 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Kitą Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 4 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymus dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš D. C. ir A. A. atmesti.