Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės A. O. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3415-614/2021 pagal ieškovės A. O. M. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, dėl žemės sklypo arba jo vertės ir turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė A. O. M. (toliau – ir ieškovė) pareiškė ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, prašydama atlyginti žalą priteisiant jai mirusio tėvo M. M. 15 ha žemę (duomenys neskelbtini), arba jos vertę – 4 500 000 Eur, taip pat 450 000 Eur negautas pajamas už naudojimąsi žeme, iš viso 4 950 000 Eur turtinės žalos atlyginimą ir 200 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Ieškovė nurodė, kad žala jai padaryta Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro N. P. neteisėtais veiksmais, jos 2021 m. lapkričio 26 d. prašymą generalinei prokurorei dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo 2021 m. gruodžio 6 d. raštu palikus nenagrinėtą. Ieškovė nurodė, kad prokuroras įvykdė neteisėtus veiksmus, nes nesurašė motyvuoto nutarimo, kuris gali būti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui, tuo jai padaryta materialinė ir moralinė žala. Prokuroras pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 2 ir 168 straipsnius. Neteisėtu prokuroro raštu jai padaryta žala, atlyginant žalą privalo būti grąžinta tėvo žemė arba atlyginta jos vertė 4 500 000 Eur. Dėl to, kad 30 m. žemė užgrobta ir ieškovė negali žeme naudotis, prašo atlyginti 450 000 Eur žalą dėl negautų pajamų.

3. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gruodžio 15 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti – aiškiai suformuluoti ir nurodyti ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką, atsakovus, aplinkybes, kaip konkrečiai pasireiškė neteisėti prokuroro veiksmai, kuriais ieškovei padaryta žala, pagrįsti prašomos priteisti žalos dydžius, priežastinį ryšį, pateikti įrodymus, kuriais grindžiamas ieškinys, o taip pat įrodymus apie žemės sklypo vertę.

4. Teismo nustatytu terminu byloje gautas ieškovės pareiškimas dėl ieškinio trūkumų pašalinimo. Ieškovė pakartojo ankstesniame pareiškime jau išdėstytas aplinkybes, jas papildė, taip pat nurodė, jog šio ieškinio ginčas yra dėl to, ar padaryta žala dėl prokuroro neteisėtų veiksmų, atsisakant nagrinėti jos prašymą generalinei prokurorei ir dėl padarytos žalos atlyginimo. Pareiškime dėl ieškinio trūkumų pašalinimo ieškovė nesuformulavo ieškinio dalyko, todėl ieškovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra toks, koks išdėstytas pirmajame jos pareiškime.

5. Ieškovė nurodė, jog žala jai yra atsiradusi dėl to, kad iki šiol yra užgrobta jos tėvo M. M. 15 ha žemė, prokuroras padarė neteisėtus veiksmus atsisakydamas nagrinėti jos 2021 m. lapkričio 26 d. prašymą atlikti ikiteisminį tyrimą dėl M. M. žemės užgrobimo. Ieškovė nurodė, jog pareiškimu ji prašė atlikti ikiteisminį tyrimą, kad būtų nustatyta, kas kaltas dėl to, kad išlikusi nusikaltimu užgrobta žemė iki šiol negrąžinta. Ieškovė nurodė, jog žemė buvo užgrobta šeimą tremiant į Sibirą ir turi būti grąžinta kaip išlikęs nusikaltimu 1948 m. gegužės 22 d. užgrobtas turtas, vykdant Kovo 11-osios Akto bei 1991 m. birželio 18 d. įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 1, 12, 19 straipsnius. Anot ieškovės, teismai ir prokurorai melagingai tvirtina, kad 2006 m. spalio 26 d. Kauno apskrities viršininko administracijos sprendimu nuosavybės teisės į žemę jos broliui atkurtos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gruodžio 27 d. nutartimi priėmė ieškovės ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, pašalino iš bylos Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją ir atsisakė priimti ieškovės ieškinio dalį atsakovei Lietuvos valstybei dėl tėvo M. M. 15 ha žemės priteisimo natūra.

3. Teismas nustatė, kad ieškovė galbūt pažeistas teises siekia apginti dviem savarankiškais būdais – prašydama iš valstybės priteisti žalos atlyginimą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 ir 6.272 straipsnių pagrindu dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro N. P. veiksmų, bei prašydama priteisti žemę natūra kaip išlikusį nekilnojamąjį turtą. Ieškovė iš esmės pašalino ieškinio trūkumus dėl valstybei reiškiamo reikalavimo atlyginti žalą, todėl ieškinys dėl šios dalies laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną.

4. Subjektai, atstovaujantys valstybę ir Vyriausybę teismuose, yra nustatyti Lietuvos Respublikos 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1054 „Dėl valstybės ir Vyriausybės atstovo teismuose nustatymo“ (toliau – Nutarimas). Nutarimo 3.22.2 punkte numatyta, kad bylose dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo, kai pagal įstatymus žalą privalo atlyginti valstybė, valstybę atstovauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. Iš ieškinio pagrindo teismas nustatė, kad ieškovė žalą kildina iš prokuroro atsisakymo atlikti ikiteisminį tyrimą, dėl to Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija šalintina iš proceso kaip netinkama atsakovės atstovė. Valstybei, kaip atsakovei, šioje byloje atstovauja Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, ji tinkama atsakovės atstovė, įgaliota pasisakyti dėl prokuroro veiksmų.

5. Ieškovė prašė priteisti jai nuosavybėn jos tėvo M. M. 15 ha žemę. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenų teismas nustatė, kad tarp ieškovės ir valstybės yra ginčas dėl jos tėvo turėtos žemės galimybės grąžinti natūra, tačiau šis ginčas jau yra išspręstas Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 2 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-25-402/2012 ir Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 4 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2943-422/2014. Abu sprendimai yra įsiteisėję. Šiose bylose ir dabar ieškovės reiškiamame ieškinyje ginčo šalys yra tos pačios – valstybė ir ieškovė, ginčas kyla dėl to paties dalyko – ieškovės tėvo valdytos žemės grąžinimo. Ieškinių faktinio pagrindo esmė taip pat yra tapati – valstybės įgaliotų institucijų atsisakymas ginčo žemę grąžinti natūra. Dėl šių priežasčių šią ieškinio dalį (dėl žemės priteisimo natūra) pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.

III. Atskirojo skundo argumentai

6. Ieškovė A. O. M. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 27 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

10.1. Ieškinyje pateiktas tik vienas ieškinio reikalavimas dėl žalos atlyginimo. Nurodyta, kad žala atsirado dėl to, jog ieškovės tėvo žemė užgrobta, tačiau generalinei prokurorei pateiktą prašymą dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo prokuroras N. P., pažeisdamas BPK 2 ir 168 straipsnius, paliko nenagrinėtą. Ieškinyje nurodyta, kad dėl prokuroro neteisėtų veiksmų atsisakant aiškinti ir atlikti ikiteisminį tyrimą nustatant, kas kaltas dėl ieškovės tėvo žemės užgrobimo, ieškovei padaryta labai didelė žala. Kad tėvo žemė užgrobta įrodo faktai, nes žemė negrąžinta ir už žemę neatlyginta.

10.2. Ieškovė prašė atlyginti žalą nurodydama du alternatyvius būdus, kaip žala gali būti atlyginta: arba grąžinti žemę natūra, arba atlyginti žemės vertę dabartinėmis kainomis. Ieškovė nereiškė atskiro ieškinio reikalavimo dėl žemės grąžinimo natūra, o reikalavo atlyginti žalą. Teismo atsisakymas priimti nagrinėti ieškinio dalį dėl žemės grąžinimo natūra yra neteisėtas, nes tai tik būdas atlyginti žalą.

10.3. Kadangi teismas nusprendė pašalinti iš bylos atsakovės Lietuvos valstybės atstovę Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją, neaišku, iš ko gali būti priteisiamas žalos atlyginimas, nes įstatymas nustato, kad žalą atlygina valstybė. Dėl prokurorų, kaip valdžios institucijų, neteisėtų veiksmų žalą taip pat atlygina valstybė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio proceso ribų

2. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

3. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas ar absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, todėl apeliacinis procesas vyksta pagal atskirajame skunde nustatytas ribas. Šio apeliacinio proceso dalykas – Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 27 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos kaip valstybės atstovės

4. Ieškovė ieškinyje nurodė, jog žala jai padaryta Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro N. P. neteisėtais veiksmais, jos 2021 m. lapkričio 26 d. prašymą generalinei prokurorei dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo 2021 m. gruodžio 6 d. raštu palikus nenagrinėtą.

5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė žalą kildina iš prokuroro atsisakymo atlikti ikiteisminį tyrimą, dėl to Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija šalintina iš proceso kaip netinkama atsakovės atstovė, kadangi valstybei, kaip atsakovei, šioje byloje atstovauja Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra ir ji yra tinkama atsakovės atstovė, įgaliota pasisakyti dėl prokuroro veiksmų.

6. Atskirajame skunde ieškovė teigia, kad teismui nusprendus pašalinti iš bylos atsakovės Lietuvos valstybės atstovę Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją, neaišku, iš ko gali būti priteisiamas žalos atlyginimas, nes įstatymas nustato, kad žalą atlygina valstybė, o dėl prokurorų neteisėtų veiksmų žalą taip pat atlygina valstybė.

7. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Subjektai, atstovaujantys valstybę ir Vyriausybę teismuose, nustatyti Lietuvos Respublikos 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1054 „Dėl valstybės ir Vyriausybės atstovo teismuose nustatymo“ (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. spalio 15 d.). Nutarimo 3.22.2 punkte numatyta, kad bylose dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo, kai pagal įstatymus žalą privalo atlyginti valstybė, valstybę atstovauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. Nutarimo 3.23 punkte nustatyta, kad kitose nei šio Nutarimo 3.22.2 papunktyje nurodytose bylose dėl žalos atlyginimo, kai pagal įstatymus žalą privalo atlyginti valstybė, taip pat bylose dėl lėšų išieškojimo regreso (atgręžtinio reikalavimo) tvarka iš asmenų, melagingai pranešusių apie nusikalstamą veiką, melagingai įskundusių, kad asmuo padarė nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą, davusių melagingus parodymus, melagingą eksperto ar revizoriaus išvadą, melagingą specialisto paaiškinimą ar išvadą arba pateikusių neteisingą vertimą žinant, kad jis neteisingas, kai žala buvo atlyginta, vykdant Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus dokumentus, valstybei atstovauja valstybės institucijos (valstybinio administravimo subjektai), dėl kurių arba dėl kurių pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų neteisėtų aktų atsirado žala.

8. Atsižvelgiant į ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes dėl galbūt neteisėto Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro N. P. 2021 m. gruodžio 6 d. rašto, šioje byloje valstybei, kaip atsakovei, tinkamai atstovauja Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, kuri įgaliota pasisakyti dėl prokuroro veiksmų. Kadangi šioje byloje ieškovė nenurodė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atsakovę valstybę atstovauti ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai (Nutarimo 3.22.1–3.22.7 punktai), pirmosios instancijos teismas Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją kaip atsakovės atstovę iš bylos pašalino pagrįstai.

Dėl atsisakymo priimti dalį ieškovės ieškinio

1. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tarp ieškovės ir valstybės yra ginčas dėl jos tėvo turėtos žemės galimybės grąžinti natūra, tačiau šis ginčas jau išspręstas Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 2 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-25-402/2012 ir Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 4 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2943-422/2014. Abu sprendimai yra įsiteisėję. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad šiose bylose ir ieškovės reiškiamame ieškinyje ginčo šalys yra tos pačios, ginčas kyla dėl to paties dalyko, ieškinių faktinio pagrindo esmė taip pat yra tapati. Teismas ieškinio dalį dėl žemės priteisimo natūra atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.

2. Atskirajame skunde ieškovė teigia, kad ji pareiškė tik vieną ieškinio reikalavimą dėl žalos atlyginimo, o ją prašė atlyginti nurodydama du alternatyvius būdus: arba grąžinti žemę natūra, arba atlyginti žemės vertę dabartinėmis kainomis. Ieškovės vertinimu, ji nereiškė atskiro ieškinio reikalavimo dėl žemės grąžinimo natūra, o reikalavo atlyginti žalą. Ieškovės teigimu, teismo atsisakymas priimti nagrinėti ieškinio dalį dėl žemės grąžinimo natūra yra neteisėtas, nes tai tik būdas atlyginti žalą.

3. Teismas, priimdamas ieškinio pareiškimą, nustato procesinio teisinio pobūdžio faktus, taip pat ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą ir ar tinkamai ją įgyvendina. CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintas draudimas iš naujo nagrinėti teismo išspręstą ginčą, pagal kurį teismas turi atsisakyti priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo ar arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Kasacinis teismas, formuodamas praktiką CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto taikymo klausimu, yra išaiškinęs, kad šia norma įstatymų leidėjas apsaugo, kad dėl vieno ir to paties ginčo nebūtų priimta kelių teismo sprendimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2011). Draudimo kelti tapatų teismo išspręstam civilinį ginčą turinys detaliau atskleistas CPK 279 straipsnio 4 dalyje: sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai, nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-602/2013).

4. Įsitikinimui, ar egzistuoja CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytas pagrindas atsisakyti priimti ieškinį, įprastai nepakanka nustatyti atskirų ieškinių elementų lingvistinių formuluočių tapatumo. Ieškiniai pripažįstami tapačiais, kai sutampa šie jų elementai: šalys, ieškinio dalykas, ieškinio faktinis pagrindas. Sprendžiant dėl šalių tapatumo, svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje; vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Kadangi ieškinio pagrindą sudaro faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, tai naujas ieškinys galimas tik kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas jau išnagrinėtoje byloje. Ieškinio pagrindas pripažįstamas tapačiu, kai ieškinys grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais, taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją. Pripažįstant bylas tapačiomis, turi būti nustatyti visi bylų tapatumo požymiai, o nesant bent vieno aukščiau nurodyto požymio, nėra pagrindo konstatuoti, jog bylos tapačios bei atsisakyti priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.

5. Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenys (CPK 179 straipsnio 3 dalis) patvirtina, kad ieškovės ir valstybės ginčas dėl jos tėvo turėtos žemės galimybės grąžinti natūra išspręstas Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 2 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-25-402/2012 ir Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 4 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2943-422/2014. Minėtose administracinėse bylose ieškovės reikalavimai dėl ginčo žemės grąžinimo natūra atmesti, minėti sprendimai įsiteisėję. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad minėtose administracinėse bylose ir šioje byloje ginčo šalys yra tos pačios – valstybė ir ieškovė, ginčas kilo dėl to paties dalyko – ieškovės tėvo valdytos žemės grąžinimo, ieškinių faktinio pagrindo esmė taip pat yra tapati – valstybės įgaliotų institucijų atsisakymas ginčo žemę grąžinti natūra.

6. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su ieškovės pateiktu vertinimu dėl ieškinyje pareikšto galbūt pažeistų ieškovės civilinių teisių gynimo būdo tapatumo ankstesniems ieškovės reikalavimams.

7. CK 1.138 straipsnyje nustatyta, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, šiais būdais: priteisdamas įvykdyti pareigą natūra (4 punktas); išieškodamas iš pažeidusio teisę asmens padarytą turtinę ar neturtinę žalą (nuostolius), o įstatymų arba sutarties numatytais atvejais – netesybas (baudą, delspinigius) (6 punktas).

8. Ieškovė ieškinyje prašo atlyginti žalą priteisiant jai mirusio tėvo M. M. 15 ha žemę arba jos vertę, taip pat negautas pajamas už naudojimąsi žeme (turtinės žalos atlyginimą) ir neturtinės žalos atlyginimą.

9. Aplinkybė, kad ieškovė prašo žalą atlyginti dviem alternatyviais būdais (priteisiant žemę natūrą arba jos vertę), nereiškia, kad ieškovė naudojasi kitokiu civilinių teisių gynybos būdu nei minėtose administracinėse bylose. Ši išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad ieškinio patenkinimo atveju (tenkinant reikalavimą dėl žemės priteisimo natūra), tokio sprendimo teisinis materialinis rezultatas būtų tapatus jau minėtose išnagrinėtose administracinėse bylose galėtam sukurti teisiniam materialiniam rezultatui (jeigu ieškovės reikalavimai ankstesnėse byloje būtų patenkinti) – ginčo žemės grąžinimui ieškovei. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovės ieškinio reikalavimas priteisti žemę natūra yra tapatus išnagrinėtose administracinėse bylose išnagrinėtiems ieškovės reikalavimams dėl žemės grąžinimo ieškovei.

Dėl bylos procesinės baigties

9. Kadangi pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti dalį ieškovės ieškinio ir pagrįstai pašalino Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją iš bylos, ieškovės skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.