Tauragės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. U. ieškinį atsakovui M. G. dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiui vaikui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, teismo procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai, juos įteikiant jo tėvui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalis).

Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad sutinka, jog prašomas išlaikymo dydis būtų mažintinas iki 180 Eur, taip pat, iki 5 480 Eur išlaikymo įsiskolinimo suma. Paaiškino, kad vaiko maistui per mėnesį skiria apie 150 Eur, kitoms buities reikmėms skiria pagal galimybes, žaislams, mokyklos reikmenims – 80-90 Eur, tokia pat sumą aprangai. Kadangi vaikas serga ganėtinai dažnai, mėnesiais, kuomet sergama, vaistams skiria po 25 Eur. Iš valstybės „vaiko pinigų“ gauna apie 60 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl išlaikymo priteisimo

Iš į bylą pateikto gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ieškovei ir atsakovui (duomenys neskelbtini) gimė sūnus M. G. (b. l. 3). Šalys nesusituokę ir šiuo metu kartu negyvena. Ieškovė nurodo, kad atsakovas vaikui išlaikymo neteikia nuo 2017 m. kovo 1 d., atsakovas nurodo, kad į ieškovės sąskaitą pervesdavo pinigų, tačiau iš esmės dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo neprieštarauja, nesutinka tik su prašomais priteisti išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo dydžiais.

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pagal šio straipsnio 3 dalį materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018).

Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas kaip orientacinis, taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Teismas, nustatęs vaiko poreikių dydį, sprendžia, kaip tarp tėvų jį paskirstyti ir nustatyti iš išlaikymo neteikiančio tėvo (motinos) priteistiną išlaikymo sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015).

Tokios išlaidos kaip būsto komunalinių mokesčių dalis, išlaidos maistui, aprangai, higienos priemonėms, ugdymo priemonėms, lėšos, susijusios su papildomu ugdymu, lėšos, skirtos laisvalaikio praleidimui, yra akivaizdžios, jos yra būtinos ir neišvengiamos. Tai, kad minimalios mėnesinės algos kriterijus, sprendžiant dėl vaiko būtinųjų poreikių patenkinimo, yra orientacinis, reiškia, kad būtent tokių būtinųjų išlaidų suma paprastai atitinka minimalios mėnesinės algos sumą. Minimaliai mėnesinei algai didėjant paprastai kartu auga ir kainos valstybėje, todėl didėja ir vaikų poreikiams patenkinti reikalingos išlaidos (Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1728-896/2019).

Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018).

Vertinant bylos šalių turtinę padėtį nustatyta, kad ieškovė nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą – butą (b. l. 6), yra sudariusi žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau nuosavybės teisė į jį neįregistruota, žemės sklypo vidutinė rinkos vertė – 1 880 Eur (b. l. 8). Ieškovė automobilio neturi (b. l. 4), antstolių informacinės sistemos registro duomenimis, kreditorinių įsipareigojimų neturi (b. l. 11), socialinių pašalpų iš valstybės negauna (b. l. 23), kiekvieną mėnesį nuo 2020 m. sausio 1 d. jai teikiama tikslinė 60,06 Eur išmoka skirta vaikui (b. l. 24), dirbanti, iš pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį matyti, kad 2019 m. lapkričio mėnesį gavo 157,32 Eur atlyginimą, 2019 m. gruodžio mėnesį – 639,75 Eur (b. l. 33).

Atsakovas teismo posėdžio metu teigė, kad šiuo metu nedirba, tačiau turi įmonę. Teismo išreikalautais duomenimis nustatyta, kad VĮ „Regitra“, Nekilnojamojo turto registre nėra atsakovo vardu įregistruotų kilnojamųjų ir nekilnojamųjų daiktų (b. l. 30, 32). Iš Sodros duomenų bazės išrašo matyti, jog šiuo metu atsakovas yra nedraudiminiame laikotarpyje (b. l. 31). Duomenų apie iš įmonės veiklos gaunamas pajamas, byloje nepateikta. Daugiau išlaikytinių neturi.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovės materialinė padėtis yra geresnė nei ieškovo, tačiau ieškovas yra jauno ir darbingo amžiaus, tačiau nedirbantis, duomenų apie sveikatos problemas, trukdančias dirbti ir užsidirbti, byloje nepateikta, laikytina, kad tik nuo jo noro ir pastangų priklauso jo pragyvenimo lygis ir galimybės teikti išlaikymą, o sunki materialinė padėtis neatleidžia nuo prievolės išlaikyti savo nepilnametį vaiką.

Aukštesnės instancijos teismų praktikoje pripažįstama, kad neįrodinėtinų vaiko poreikių patenkinimą užtikrintų 1 MMA atskaičius mokesčius (Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-379-227/2019). Pažymėtina, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. 1 MMA yra 607 Eur, atskaičius mokesčius apie 437 Eur.

Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad minimalių vaiko poreikių patenkinimui reikia 340-350 Eur į mėnesį, nurodė, kad 150 Eur skiria maistui, 80-90 Eur mokyklinėms prekėms, žaislams, 85 Eur aprangai, vaistams – 25 Eur (ne kiekvieną mėnesį, tik tada kuomet vaikas serga), kitoms buities reikmėms skiria pagal galimybes. Atsakovas nesutiko su šiomis ieškovės nurodytomis aplinkybėmis, motyvuodamas tuo, kad ieškovė su nepilnamečiu vaiku gyvena kaimo vietovėje, vaikas maitinimą gauna mokykloje, o ieškovė visą dieną praleisdama darbe negamina maisto.

Pažymėtina, kad teismas ieškovės nurodytas sumas, skirtas nepilnamečio vaiko būtiniesiems poreikiams patenkinti, vertina kritiškai, bei nesutinka su atsakovo pozicija. Nemanytina, kad kas mėnesį vaikui yra būtina už 80-90 Eur sumą pirkti žaislus bei mokyklines prekes, taip pat ir aprangą. Tačiau iš esmės ieškovės prašoma priteisti 180 Eur išlaikymo suma (bendrai abiejų tėvų teikiama išlaikymo suma būtų 360 Eur), įvertinus nepilnamečio vaiko amžių, tokio amžiaus vaikų galimus ir būtinus poreikius (sveikai maitintis, rengtis rūbais ir dėvėti avalynę, atitinkančią metų laikus, leisti laisvalaikį), atsižvelgus į tai, kad jis yra moksleivis, lanko (duomenys neskelbtini), bei tai, kad ieškovė vaiką augina viena ir jai tenka didžioji nepilnamečio sūnaus rūpinimosi našta, laikytina protinga, pagrįsta ir pakankama šalių vaiko poreikiams tenkinti, užtikrinti būtinas materialines sąlygas vaiko fiziniam ir socialiniam vystymuisi, įgimtų ir įgytų gebėjimų tolesniam ugdymui ir tobulinimui (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Nesutiktina su atsakovo išreikšta pozicija, kad ieškovė, gyvendama ir augindama vaiką kaimo vietovėje, patiria mažiau išlaidų, taip pat, su tuo, kad ieškovė, praleisdama visą dieną darbe negamina valgio, o vaikas maitinimą gauna mokykloje. Šie samprotavimai nepagrįsti jokiais įrodymais ir nesuteikia teisinio pagrindo prašomo išlaikymo dydžiui mažinti, taip pat pažymėtina, kad tai, ar vaikas gyvena mieste ar kaimo vietovėje, nesudaro jokios esminės reikšmės apsprendžiant išlaikymo priteisimo klausimus.

Vadovaudamasis, tuo kas išdėstyta, teismas iš atsakovo šalių nepilnamečiui vaikui išlaikymui priteisia 180 Eur išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. nuo 2019 m. gruodžio 30 d. iki vaiko pilnametystės.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad teismo sprendimas dėl vaiko išlaikymo neįgyja res judicata galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, šalys gali kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Pagal CK 3.200 straipsnio nuostatas išlaikymas yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo momento, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 5 480 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2017 m. kovo 1 d. iki ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. 2019 m. gruodžio 30 d. ( 34 mėnesiai).

Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad sutinka mokėti 3 600 Eur išlaikymo įsiskolinimą, tačiau nurodo, kad iš šios sumos turėtų būti išskaityta suma, kuri anksčiau atskirais mokėjimais buvo pervesta ieškovei, pateikė banko sąskaitos išrašus. Pažymėtina, kad išanalizavus minėtus atsakovo banko sąskaitos išrašus už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2020 m. kovo 1 d., nustatyta, kad tiek atsakovas tiek ieškovė, vienas kito atžvilgiu pervesdavo skirtingas pinigų sumas, mokėjimų paskirtys dažniausiu atveju neinformatyvios, arba nurodyta, kad apmokama skola, paskola, papildymas. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad atsakovui paskolindavo pinigų, o jis juos vėliau grąžindavo. Tik viename mokėjimo nurodyme Nr. 280, kuris buvo atliktas 2019 m. balandžio 24 d., 132,22 Eur sumai, nurodyta tikslinė mokėjimo paskirtis t. y. „už darželį M. G.“, mokėjimas atliktas minėtą sumą pervedant (duomenys neskelbtini). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad materialinis išlaikymas vaikui turi būti tikslingas, teikiamas siekiant patenkinti būtinuosius jo poreikius. Iš atsakovo pateiktų duomenų lieka neaišku, kokiu tikslu jis ieškovei siųsdavo pinigus, ir ar banko sąskaitos išrašuose nurodyto sumos buvo skirtos išimtinai nepilnamečio vaiko išlaikymui.

Nesant kitų įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas teikė vaikui išlaikymą ir esant nustatytoms aplinkybėms, kad atsakovas vaiko išlaikymui turi skirti po 180 Eur per mėnesį, atsižvelgus į tai, kad atsakovė delsė kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo ir tai padarė praėjus trims metams nuo atsakovo prievolės teikti išlaikymą nebevykdymo, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo tenkinamas iš dalies, iš atsakovo priteisiamas 3 000 Eur išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2017 m. kovo 1 d. iki ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. 2019 m. gruodžio 30 d. (34 mėnesiai).

Ieškovė yra nepilnamečio vaiko atstovė pagal įstatymą, todėl skiriama vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Ieškinys patenkintas 68 proc. (5 160 Eur * 100 % / 7 640 Eur) (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Ieškovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimus priteisti išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą mokėjimo. Remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu iš atsakovo valstybės naudai priteistini 64,80 Eur (180 Eur * 12 mėnesių * 3%) žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo ir 90 Eur (3 000 Eur * 3% ) už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, iš viso 154,80 Eur žyminio mokesčio.

2019 m. rugsėjo 20 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus sprendimu ieškovei buvo suteikta 100 proc. valstybės garantuojama ir apmokama teisinė pagalba, todėl, remiantis 2020 m. vasario 4 d. pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, iš atsakovo priteistinos 279,55 Eur išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą ieškovei CPK 93 straipsnis, 96 straipsnis, 99 straipsniai).

Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5,00 Eur) procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, tai yra 12,11 Eur, šioje byloje priteistinos iš atsakovo valstybei (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80, 83, 93, 98, 259, 260, 263-267, 268-270, 282 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3, 3.192, 3.200 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 180 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų) per mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos, tai yra, nuo 2019 m. gruodžio 30 d., iki vaiko pilnametystės. Išlaikymo dydį kasmet indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 000 Eur (tris tūkstančius eurų) išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečio vaiko M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai, už laikotarpį nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2019 m. gruodžio 30 d. (34 mėnesiai).

Nustatyti, kad vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise yra vaiko motina – ieškovė S. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas – 166,91 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt šešis eurus 91 ct) žyminio mokesčio bei procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (įmokos kodas 5660) ir 279,55 Eur (du šimtus septyniasdešimt devynis eurus 55 ct) už valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimą ieškovei (įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už antrinę teisinę pagalbą). Minėtas sumas privalu sumokėti pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele bankas“ Lietuvos filiale, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“ AB banke, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AB banke, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Luminor Bank AB banke, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.