- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-10-11
- Bylos Nr.
- e2-3702-913/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-14-3-00432-2023-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Gasparavičienė
- Ieškovas
- V. K.
- Atsakovas
- D. K.
- Advokatai
- Vygantas Skladaitis, Vida Leonovienė
- Kategorijos
- 2.1.2.1Sandorio turinys, forma, jo sudarymo tvarka, teisinė sandorio registracija
- 2.1.2.4.1.1Imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris
- 2.6.1.1Prievolės samprata, jos šalys, objektas, turinys ir forma
- 2.6.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.7Restitucija
- 2.6.8.7Sutarčių forma ir galia
- 2.6.11.1Bendrosios pirkimo-pardavimo sutarties nuostatos
dalyvaujant ieškovei V. K., ir jos atstovui advokatui Vygantui Skladaičiui (nuotoliniu būdu, per Zoom programą),
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovei D. K. dėl sutarties pripažinimo negaliojančia.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. I. V. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei D. K., kuriuo prašo pripažinti 2019-12-29 pirkimo – pardavimo sutartį tarp D. K. ir V. K. niekine kaip prieštaraujančia imperatyvioms įstatymo normoms, nuo sutarties sudarymo momento; sutartį pripažinus niekine taikyti restituciją, priteisti iš atsakovės D. K. ieškovės V. K. naudai 5000 Eur piniginę sumą; priteisti iš atsakovės D. K. ieškovės V. K. naudai 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad 2019 metais pagal skelbimą internete rado parduodamą dviejų kambarių butą su rūsiu, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Susisiekus skelbime nurodytu telefonu dėl buto pirkimo, jai prisistatė kaip buto savininkė ir pardavėja D. K.. Kadangi jai butas tiko, taip pat ją tenkino ir prašoma kaina už butą, kurią suderėjo viso 8 000 Eur, jos su dabar jau tariama pardavėja D. K. 2019-12-29 surašė rašytinę Pirkimo – pardavimo sutartį. Sutartyje nurodytos sekančios aplinkybės: Pardavėjas D. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), P. V. K. gim. (duomenys neskelbtini) Pardavėjas parduoda, o pirkėjas perka pardavėjui nuosavybės teise priklausantį butą, adresas (duomenys neskelbtini). Buto kaina 8 000 Eur (aštuoni tūkstančiai eurų). Pirkėjas į mano banko sąskaitą: (SEB (duomenys neskelbtini)), turi pervesti 4 200 Eur (keturi tūkstančiai du šimtai Eur), o likusius 3 800 Eur (tris tūkstančius aštuonis šimtus Eur) turi pervesti po dokumentų sutvarkymo. Pervesti 800 (aštuoni šimtai) iš 3 800 (trys tūkstančiai aštuoni šimtai) po dokumentų sutvarkymo turi pervesti trys tūkstančiai). Sutartį abi pasirašė prie savo vardų ir pavardžių.
3. Dar iki sutarties pasirašymo 2019-12-23 D. K. ieškovė sumokėjo 1 000 eurų grynais, kas patvirtinta 2019-12-23 pasirašytu rašteliu ir patvirtinta D. K. ir ieškovės V. K. parašais. Po šios pirkimo – pardavimo sutarties, 2019-12-29, į D. K. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) SEB banke, ieškovė pervedė 3 200 Eur sumą, 2020-01-23, pervedė į minėtą sąskaitą 800,00 Eur. Viso D. K. buvo sumokėta sumoje 5 000,00 Eur.
Šalies argumentai
4. Ieškovė nurodo, kad buvo įsitikinusi, kad sudarant preliminarią buto pirkimo pardavimo sutartį, minėtas butas iš tiesų priklauso D. K., kadangi pastaroji jai davė buto raktus, įleido gyventi, užtikrindama, kad netrukus bus sudaryta notarinė sutartis dėl buto pirkimo pardavimo, be to ir buto pardavimo skelbime nurodytas pastarosios telefono numeris kuriuo bendravo. Ieškovė įsikėlusi gyventi į butą, pradėjo buto pagerinimo darbus, t. y. suremontavo virtuvę, įrengė dušo kabiną. Dėl savo jaunatviško nepatyrimo nepaprašė atsakovės pateikti nuosavybės teisę patvirtinančio dokumento, paprasčiausiai pasitikėjo atsakove, kadangi atsakovė turėjo buto raktus dėl ko jai nekilo abejonių dėl nuosavybės teisių.
5. Ieškovė nurodo, kad jų sudaryta buto pirkimo pardavimo sutartis atrodė kaip preliminarioji, kadangi sutartį privalo sudaryti buto savininkas ir buto pirkėjas, bet kaip paaiškėjo atsakovė nebuvo buto savininkė ir jokios sutarties sudaryti negalėjo, net ir preliminarios, nekalbant jau apie notarinę pirkimo pardavimo sutartį. Visą tai patvirtina ir ta aplinkybė, kad ieškovė pastoviai skambindavo atsakovei D. K., telefono numeriu (duomenys neskelbtini), su klausimu kada eis sudaryti notarinę buto pirkimo pardavimo sutartį, bet pastoviai gaudavo atsakymą, jog nėra kada nes neturi laiko. Kadangi su atsakove nepavyko susitarti, kad būtų sudaryta notarinė buto pirkimo pardavimo sutartis, nes pastaroji šią sutartį pasirašyti vengė, ieškovei kilo įtarimų, kad atsakovė ją yra apgavusi. Buto kaimynai jai patvirtino, kad butas už kurį ji sumokėjo pinigines lėšas visiškai nepriklauso D. K. ir niekados nepriklausė, nes minėtame bute anksčiau gyveno visiškai kiti asmenys ir butas priklausė pastariesiems. Sužinojusi minėtą aplinkybę, ieškovė paprašė D. K. grąžinti neteisėtai gautas jos pinigines lėšas, bet vietoje grąžinimo gavo grasinimus, kad ieškovė dar yra skolinga D. K.. Pastaroji žodžiu jai paaiškino, kad ji dirba valstybinėje įstaigoje ir turi pakankamai pažinčių, kad iš jos prisiteistų pinigines lėšas už tai, kad neva ji gyvena jos bute.
6. Ieškovė pasijuto apgauta, ir kadangi įžvelgė sukčiavimo požymius, su pareiškimu kreipėsi į policiją. Iš policijos gavo 2022-12-16 nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kurį perskaičiusi galutinai įsitikino, kad butas už kurį sumokėjo atsakovei 5 000 Eur, nuosavybės teise priklauso A. K., kuri mirė (duomenys neskelbtini). Policijos pareigūnei D. K. pateikė Anykščių rajono savivaldybės I-ajame notarų biure 2019-08-14 sudarytą įgaliojimo kopiją (teisėtas ir veiksnus būtų įgaliojimo originalas), kuriame neva nurodyta, kad V. K. įgaliojo D. K. savo nuožiūra sudaryti ir pasirašyti paveldėto turto pasidalinimo sutartis. Atkreiptinas dėmesys, jog nutarime nurodoma, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre tebėra įregistruotas (duomenys neskelbtini) mirusios A. K. vardu. Nutarime nurodoma, kad palikimą priėmė S. S. ir V. K.. Taigi akivaizdu, kad net neturint įgaliojimo parduoti butą, kuris nėra net įregistruotas paveldėtojų vardu, be to, paveldėtojai buvo du, ir minėtas aplinkybes akivaizdžiai žinodama D. K., iš ieškovės apgaulės būdu pasisavino pinigines lėšas, sudarydama neteisėtą preliminarią sutartį. Atsakovė net policijos pareigūnams melavo, kad grynaisiais negavo 1 000 Eur, nors yra surašytas ir pastarosios pasirašytas raštelis apie gautą 1 000 Eur piniginę sumą grynaisiais.
7. Ieškovė pažymi, kad iš išdėstyto akivaizdu, kad D. K. su ja sudarydama preliminariąją buto pirkimo pardavimo sutartį nebuvo buto savininkė, neturėjo įgaliojimo sudaryti buto pirkimo pardavimo sutarties, kadangi kaip vėliau paaiškėjo, butas registruotas Nekilnojamojo turto registre (duomenys neskelbtini) mirusios A. K. vardu, o palikimą priėmė S. S. ir V. K.. Akivaizdu, kad atsakovė pagal niekinę ir apgaulingą sutartį dėl pastarajai žinomai nepriklausančio buto pirkimo pardavimo, už tai gaudama pinigines lėšas sumoje 5 000 Eur, minėtus veiksmus atliko sąmoningai ir įgijo svetimą turtą, šiuo atveju pinigines lėšas 5 000 Eur sumoje, be jokio teisinio pagrindo, kas akivaizdžiai įrodo, jog pastaroji neteisėtai praturtėjo, o ieškovė patyrė 5 000 Eur turtinę žalą, kuri turi būti priteista ieškovės naudai iš atsakovės.
Atsiliepimas
8. A. D. K. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodo, kad su V. K. ieškiniu nesutinka. Atsiliepime nurodė, kad ieškovės dėstomos aplinkybės visiškai neatitinka faktinių aplinkybių. Atsakovė pareiškia, kad 2019 metais jokio skelbimo internete dėl buto pardavimo nėra įdėjusi. 2019 metais dirbdamos kartu UAB „(duomenys neskelbtini)“ susipažino su V. K. jos sūnaus D. K. žmona J. K. ir jos pradėjo artimai bendrauti. Jos sūnus D. jos paklausė ar nenorėtų V. K. ir S. S., kurie paveldėjo butą po savo motinos A. K. mirties, jo parduoti. Ji paskambino savo vyrui V. K., kuris gyvena Vokietijoje paklausti dėl buto pardavimo. Vyras pasikalbėjo su savo seserimi S. S. ir jie sutiko, kad butą reikia parduoti, kadangi ten niekas negyvena, o už butą reikia mokėti. Paskambinęs jai priminė, kad ji turi jo surašytą įgaliojimą ir gali tvarkyti, nes gyvena Lietuvoje ir taip bus paprasčiau. Ji savo sūnui pasakė dėl buto pardavimo – kad paveldėtoja norėtų butą parduoti ir sūnus jai pasakė, kad šį butą norėtų nusipirkti žmonos bendradarbė V. K., kuri jau buvo nuvažiavusi apžiūrėti. Todėl keista, kad V. K. ieškinyje teigia, kad šį butą rado pagal skelbimą internete. Po kiek laiko ji su V. K. ir jos tėvu nuvažiavo iki buto, kuris norėjo apžiūrėti ar jiems tiks. Tą pačią dieną paskambino iš buto S. S., kuri gyvena Austrijoje susitarti dėl buto pardavimo kainos, kuri patvirtino, kad parduoda už 8 000 Eur. Pokalbio metu pati V. K. paklausė S. S. ar iš karto galėtų gyventi, kadangi ji gyveno kitame bute, kur reikėjo mokėti nuomos mokestį. Dėl notarinės sutarties pasirašymo bei dokumentų sutvarkymo tikslios datos su S. S. jos nesitarė, tik V. K. pati S. S. pasakė, kad kai tik grįš į Lietuvą, tada iš karto ir susitvarkys dokumentus ir pasirašys pirkimo pardavimo sutartį notariškai. Grįžusi namo atsakovė susiskambino su savo vyru ir jo seserimi, kad žinotų, ką jai toliau daryti. Jie jai patarė surašyti paprastą pirkimo pardavimo sutartį ir paimti už butą pusę sumos, kadangi V. K. norėjo iš karto pradėti gyventi ir planavo daryti buto remontą. Ji viena pilnai dokumentų sutvarkyti negalėjo, apie tai ir buvo informuota V. K., todėl žinojo, kad viskas bus daroma, kai į Lietuvą grįš S. S.. Vykdydama žodinį susitarimą (bendras susitarimas buvo pačių savininkų su V. K.) su buto savininkais, ji V. K. perdavė buto dokumentus ir raktus. Tada ji jai pervedė pinigus (šie pinigai buvo skirti buto paveldėtojams) pagal pasirašytus dokumentus. Ilgą laiką su V. K. palaikė draugiškus santykius, ji su jos sūnumi ir jo žmona atvažiuodavo pas ją į svečius, pakalbėdavo apie buto dokumentų tvarkymą. Ji buvo informuota, kad S. S. planavo grįžti į Lietuvą, tačiau negalėjo atvykti, nes prasidėjo Covid-19 pandemija ir buvo įvesti apribojimai, o vėliau ji negalėjo atvažiuoti dėl savo sveikatos būklės po skiepų. B. V. K. ir gyveno nuo 2018 metų sausio mėnesio. Tačiau jos bendravimas su ja nutrūko 2022 metų spalio mėnesį. Ji V. K. perdavė S. S. telefono numerį ir jos bendravo tarpusavyje. 2022 m. spalio mėn. jai paskambino S. S. ir pasakė, kad yra nusipirkusi bilietus ir 2022 m. spalio 7 d. grįžta į Lietuvą, ir kad iki galo susitvarkys buto dokumentus ir pirkimo pardavimo sutartį. Ji paskambino apie tai pranešti V. K., bet ji jai neatsakė, tada parašė sms žinutę, kad į Lietuvą spalio 7 dieną grįžta S., tačiau ir į žinutę jai neatsakė. Sekančią dieną jai paskambino S. S. ir pasakė, kad jai skambino V. K. ir piktu balsu pranešė, kad jokio buto jai nebereikia ir ji nebepirks. T. S. atšaukė skrydžio bilietus ir į Lietuvą nebegrįžo. Ji nustebo jos pasakymu, kadangi ji jai nebuvo sakiusi, kad butas nebereikalingas, nes jei butas nebereikalingas, tai jos turėjo susitikti ir susitarti kaip išspręsti šią problemą, tuo labiau, kad V. K. privalėjo grąžinti buto raktus ir buto dokumentus, kuriuos jai buvo perdavusi. Tačiau susitikti nepavyko. V. K. į jos skambučius ir žinutes nereagavo. Neinformavusi buto paveldėtojų, su kuriais tarėsi dėl buto pirkimo, ji išsikraustė iš buto, negrąžino nei raktų, nei buto dokumentų ir kiek jiems yra žinoma, nėra sumokėjusi mokesčių už butui tiektas paslaugas. Yra įsitikinusi, kad prašydama grąžinti pinigus, ji privalėjo palikti butą tvarkingą, grąžinti raktus, dokumentus, pilnai sumokėti mokesčius (skolą bei einamuosius mokesčius) bei buto savininkams sumokėti nuomos mokestį už naudojimąsi jų turtu. Ieškovės melagingus teiginius neva ji nežinojo, kad atsakovė nėra buto savininkė, paneigia jos pačios prie ieškinio pridėti dokumentai – medžiaga apie inicijuotą ikiteisminį tyrimą. Ieškovė visą laiką žinojo, kad buto savininkė yra jau miręs asmuo, kad notarine tvarka palikimą priėmė jos vaikai ir jie gyvena užsienyje, pati ieškovė reguliariai bendravo su viena iš įpėdinių – S. S., su kuria derino dokumentų pasirašymo pas notarę klausimus, todėl akivaizdu, kad pati ieškovė sąmoningai siekia klaidinti teismą, iškreipdama faktines aplinkybes. Rankpinigių raštelyje taip pat nurodoma, kad parduodamas butas priklauso mirusiai O. (turėtų būti A.) K. Keista ir tai, kad pasirašiusi preliminarią sutartį ji beveik penkerius metus gyveno šiame bute, juo naudojosi, nemoka mokesčių ir neinicijuoja jokių veiksmų dėl nuosavybės įsigijimo. Nei atsakovė, nei buto savininkai nėra gavę jokio pranešimo iš ieškovės. Ir netgi atvirkščiai – ieškovė juos užblokavo ir jie negali su ja susisiekti. Atsakovė atkreipia dėmesį, jog ji negali būti šioje byloje atsakove, nes nėra buto savininkė, atstovavo tik buto paveldėtojus – vyrui pagal įgaliojimą, o vyro seseriai – pagal žodinį susitarimą. Neturėdama teisinio išsilavinimo galimai netinkamai nurodė sutartyje save kaip pardavėją, tačiau V. K. pati bendravo su buto paveldėtoja S. S., pati derino visas sąlygas bei laiką, todėl būtent buto savininkai (šiuo metu visi dokumentai sutvarkyti ir nuosavybė įteisinta) gali būti atsakovais byloje ir reikšti savarankiškus reikalavimus dėl nuomos mokesčių priteisimo, nuostolių atlyginimo (nes butas yra akivaizdžiai suniokotas) bei reikalauti, kad V. K. sumokėtų mokesčius už butui teiktas paslaugas.
Šalies argumentai
9. Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas ieškinį palaikė ieškinyje išdėstytais motyvais ir argumentais bei prašė ieškinį patenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
10. Teismo posėdžio metu atsakovė ir jos atstovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas visiškai
11. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad šalys 2019-12-29 pasirašė pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią pardavėjas D. K., pirkėjas V. K., pardavėjas parduoda, o pirkėjas perka pardavėjui nuosavybės teise priklausantį butą, adresu (duomenys neskelbtini), buto kaina 8 000 Eur, pirkėjas į pardavėjo sąskaitą turi pravesti 4 200 Eur, o likusius 3 800 Eur turi pravesti po dokumentų sutvarkymo. Iš pateikto raštelio nustatyta, kad 2019-12-23 D. K. iš V. K. gavo 1 000 Eur rankpinigių už parduodamą butą. Iš pateiktų mokėjimo nurodymų nustatyta, kad V. K. 2019-12-29 pervedė D. K. 3 200 Eur, o 2020-01-23 pervedė 800 Eur (dokumentai zip. priedų sąraše).
12. Iš 2018-06-06 Anykščių rajono savivaldybės 1-ojo notarų biuro liudijimo nustatyta, kad po A. K. mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė šie įpėdiniai: S. S. ir V. K.. Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, kad butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso V. K. pagal 2023-05-18 Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2023-05-31, ir S. S. pagal 2023-05-18 Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2023-05-26. Iš byloje esančio 2019-08-14 Anykščių rajono savivaldybės 1-ojo notarų biuro notarės patvirtinto įgaliojimo nustatyta, kad V. K. suteikė savo sutuoktinei D. K. įgaliojimą tam tikrų veiksmų, išvardintų įgaliojime, atlikimui (dokumentas zip. priedų sąraše).
13. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, jog V. K. ir D. K. sudarė ginčo sutartį, taip pat atsakovė D. K. pripažįsta gavusi iš ieškovės V. K. 5 000 Eur.
14. Šios bylos ginčo dalykas yra ieškovės V. K. ir atsakovės D. K. 2019-12-29 sudarytos sutarties ir ieškovės atsakovei sumokėtų 5 000 Eur teisinis vertinimas.
15. CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vienas iš svarbiausių civiliniuose santykiuose galiojančių principų – sutarties laisvės principas. Šis principas, detalizuotas CK 6.156 straipsnyje, suteikia teisę civilinių teisinių santykių subjektams laisvai spręsti, sudaryti jiems konkrečią sutartį ar jos nesudaryti, taip pat pasirinkti, su kuo tą sutartį sudaryti, be to, savarankiškai spręsti dėl sutarties turinio bei formos, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas ar jos turinį nustato imperatyviosios įstatymo normos arba tam tikrų sąlygų reikalauja viešoji tvarka, teisės principai, gera moralė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-687/2015).
16. Nagrinėjamu atveju šalių sudarytos sutarties lingvistinė analizė suponuoja išvadą, jog ieškovė su atsakove sudarė nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartį, su preliminariosios sutarties bruožais.
17. Taip pat byloje nustatyta, ir iš esmės ginčo dėl šios aplinkybės nėra, kad atsakovė D. K., sudarydama ginčo sutartį, nebuvo parduodamo nekilnojamojo turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), iki 2023-05-18 Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) išdavimo ir nuosavybės teisės įregistravimo VĮ Registrų centre paveldėtojų V. K. ir S. S. vardu, buvo registruotas A. K., mirusios (duomenys neskelbtini), vardu.
18. Duodama paaiškinimus teisme atsakovė teigė, jog ginčo sutarčiai sudaryti ji turėjo savo sutuoktinio V. K. jai suteiktą įgaliojimą, o kita buto paveldėtoja – S. S. – jai buvo davusi žodinį leidimą ginčo sutarčiai sudaryti.
19. Teismas, susipažinęs su 2019-08-14 Anykščių rajono savivaldybės 1-ojo notarų biuro notarės patvirtintu įgaliojimu, kuriuo V. K. suteikė savo sutuoktinei D. K. teisę jo vardu atlikti tam tikrus veiksmus, sprendžia, jog šio įgaliojimo turinys nepatvirtina, kad šiuo įgaliojimu įgaliotinis V. K. įgaliojo įgaliotinę D. K. atlikti bet kokius su nekilnojamojo turto pardavimu tretiesiems asmenims, tame tarpe ir sudaryti preliminariąją sutartį dėl paveldimo turto (buto) (ar jo dalies) pardavimo, veiksmus. Šio įgaliojimo pagrindu tarp atsakovės ir V. K. nesusiklostė pavedimo teisiniai santykiai dėl konkretaus nekilnojamojo turto pardavimo, nes V. K. neįgaliojo atsakovės D. K. atlikti jokių konkrečių teisinių veiksmų su konkrečiu turtu, nagrinėjamu atveju su butu, esančiu (duomenys neskelbtini), su trečiaisiais asmenimis.
20. D. S. S. žodinio leidimo parduoti butą. Atsakovė savo paaiškinimuose teigė, jog S. S. buvo informuota apie tai, jog V. K. nori įsigyti butą, bei kad dokumentai dėl buto įsigijimo bus tvarkomi tada, kai S. S. atvyks į Lietuvą. Atsikirsdama į ieškinį, atsakovė nurodo, kad S. S. sutiko parduoti butą ieškovei V. K. ir bendravo su ja telefonu apie butą. Sutiktina, kad ieškovė V. K. ir S. S. bendravo apie butą telefonu, ir dėl šios aplinkybės iš esmės ginčo byloje taip pat nėra, kadangi šios aplinkybės ieškovė neneigia. Tačiau vertinant, ar S. S. pokalbis apie butą su potencialia buto pirkėja V. K. reiškia, kad tokiu būdu buvo suteiktas atsakovei D. K. leidimas rašytinei ginčo sutarčiai sudaryti, spręstina, kad tokių duomenų byloje nėra. Atsakovė nepateikė įrodymų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti, kad tarp atsakovės D. K. ir S. S. buvo žodinis susitarimas, jog atsakovė D. K. su V. K. sudarys ginčijamą rašytinę buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį (CPK 178 straipsnis).
21. Iš to seka, jog atsakovė, sudarydama ginčo sutartį, veikė neturėdama nei savo sutuoktinio V. K. suteikto įgaliojimo jo vardu sudaryti buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sutartį, nei žodinio S. S. sutikimo/leidimo.
22. Pirkimo - pardavimo sutartis, pagal kurią pardavėjas parduoda jam nepriklausantį daiktą nebūdamas daikto savininko įgaliotas ar neturėdamas tam teisės pagal įstatymus, gali būti pripažinta negaliojančia pagal daikto savininko, valdytojo arba pirkėjo ieškinį (CK 6.307 straipsnio 1 dalis).
23. Įstatyme nustatytos sandorio sudarymo tvarkos laikymasis yra privalomas, nes tokios tvarkos nesilaikymas sukelia tam tikrus įstatyme nurodytus padarinius, vienas iš kurių yra sandorio negaliojimas, ir toks padarinys negali būti vertinamas kaip prieštaraujantis konstituciniam nuosavybės teisių apsaugos principui. Pripažįstamos ir gerbiamos tos asmenų civilinės teisės ir pareigos, kurios yra įgytos laikantis sandorių sudarymo tvarką ir jų galiojimą reglamentuojančių teisės normų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2012).
24. Byloje nustatyta, kad šalys – ieškovė V. K. ir atsakovė D. K. – 2019 m. gruodžio 29 d. sudarė nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį, tačiau viena iš sandorio šalių – pardavėja D. K. – sudarė sutartį dėl turto, kuris jai nepriklauso, t. y. nebūdama buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininke, neturėdama buto būsimų savininkų (mirusios savininkės turto paveldėtojų) įgaliojimų bei leidimų/sutikimų ginčo sutarčiai sudaryti, ir tokiu būdu pažeidė imperatyvias įstatymo normas (CK 6.307 straipsnio 1 dalis).
25. Imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja (CK 1.80 straipsnio 1 dalis), šalys negali patvirtinti niekinio sandorio (CK 1.78 straipsnio 1 dalis) ir toks sandoris jokių teisinių padarinių, išskyrus jo negaliojimo padarinius, nesukelia ir negali sukelti. Tokio sandorio negaliojimas nepriklauso nuo jį sudariusių šalių valios. Niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismui privalu konstatuoti ex officio (savo iniciatyva ) (CK 1.78 straipsnio 5 dalis).
26. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad ieškovės V. K. ir atsakovės D. K. 2019 m. gruodžio 29 d. sudaryta Pirkimo – pardavimo sutartis yra niekinė ir negaliojanti.
27. CK 1.95 straipsnio 1 dalis nustato, kad pripažintas negaliojančiu sandoris laikomas negaliojančiu ab initio (nuo jo sudarymo momento). Pagal CK 6.145 straipsnio 1 dalį restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos.
28. CK 6.146 straipsnis reglamentuoja restitucijos būdus. Pagal šią materialiosios teisės normą restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai restitucijos taikymas natūra yra neįmanomas arba sukeltų didelių nepatogumų šalims. Tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais. Įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju galimas restitucijos taikymas natūra, pagrindo netaikyti restitucijos ar pakeisti jos būdą nėra, todėl pripažinus 2019 m. gruodžio 29 d. Pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą tarp ieškovės V. K. ir atsakovės D. K. niekine ir negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento, taikytina restitucija ir ieškovei iš atsakovės priteistina 5 000,00 Eur suma (CK 6.145 straipsnio 1 dalis, 6.146 straipsnis).
29. Dėl kitų atsakovės atsiliepime minimų aplinkybių, susijusių su tuo, jog ieškovė gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), išgriovė sieną bei duris, butą suniokojo, nemokėjo mokesčių už butui tiektas paslaugas, turėjo savininkams sumokėti nuomos mokestį už naudojimąsi turtu ir pan., teismas sprendžia, jog šios aplinkybės nėra susijusios su šios bylos ginčo dalyku, ir dėl to dėl jų nepasisako. Kartu pastebėtina, jog asmenys, savo nuožiūra spręsdami dėl to, kaip elgtis vienu ar kitu atveju (pvz. leisti gyventi pašaliniam asmeniui bute, nesudarius nuomos/panaudos sutarties, neišsprendus klausimo dėl komunalinių mokesčių už patarnavimus mokėjimo tvarkos ir sąlygų ir kt.), yra atsakingi už savo priimtus sprendimus ir tokiu elgesiu prisiima visą dėl to galimų atsirasti neigiamų pasekmių riziką.
30. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įvirtinta nuostata, pagal kurią skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.
31. Atsižvelgus į tai ir visas aukščiau nurodytas aplinkybes dėl sandorio pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu bei restitucijos taikymo, iš atsakovės D. K. priteistinos ieškovės V. K. prašomos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023-04-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
32. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė į bylą įrodymus, patvirtinančius, kad patyrė 613,00 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, kurias sudaro 500,00 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidos ir 113,00 Eur žyminis mokestis. Ieškovės ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovės D. K. ieškovės V. K. naudai priteistina leistinais rašytiniais įrodymais pagrįstų 613,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
33. Byloje susidarė 13,28 Eur pašto išlaidų. Vadovaujantis CPK 92 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos – 13,28 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, CPK 260 straipsniu, CPK 268 straipsniu, CPK 270 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Pripažinti 2019 m. gruodžio 29 d. Pirkimo – pardavimo sutartį tarp D. K. ir V. K. niekine ir negaliojančia ab initio (nuo sutarties sudarymo momento).
Taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovės D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 5 000,00 Eur (penkis tūkstančius eurų), 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (5 000,00 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2023-04-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 613,00 Eur (šešis šimtus trylika eurų) bylinėjimosi išlaidų ieškovei V. K., a. k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti valstybės naudai iš atsakovės D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 13,28 Eur (trylika eurų 28 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.