Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Kazio Kailiūno,

atsakovui D. Š., atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Damivita“, N. Š. ir D. Š. atstovui advokatui Mariui Liatukui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Damivita“, N. Š. ir D. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 1 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-349-656/2011 pagal ieškovo akcinės bendrovės „DnB NORD bankas“ ieškinį nurodytiems atsakovams dėl skolos priteisimo ir atsakovų priešieškinį ieškovui dėl kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Be to, ieškovo atstovas teismo posėdyje nurodė, kad ginčo sutartis nebuvo nutraukta, bet pasibaigė jos terminas, o atsakovų minimu N. Č. mokėjimo pavedimu pervestos piniginės lėšos (150 000 EUR) buvo panaudotas kitos skolos pagal kitą kredito sutartį (Nr. K-2411-2007-433) dengimui (kita civilinė byla), nes ginčo sutarties bendrosios dalies 47 punkte numatyta, jog paskolos gavėjo pervestas pinigų sumas ieškovas gali naudoti bet kurios iš šalių sudarytų kredito sutarčių dengimui (2 b. t., 51-58 l.).

Atsakovai UAB „Damivita“, N. Š. ir D. Š. pareiškė priešieškinį AB „DnB NORD bankas“, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiu Kredito sutarties vienašalį nutraukimą, apie kurį AB „DnB NORD bankas“ atsakovą UAB „Damivita“ informavo 2009 m. rugpjūčio 7 d. raštu (1 b. t., 78-84 l.).

Nurodė, kad UAB „Damivita“ nepadarė esminio Kredito sutarties pažeidimo, todėl AB „DnB NORD bankas“ neturėjo teisės nutraukti Kredito sutarties (CK 6.217 str. 1 d.). Atsakovų teigimu, nėra pagrindo teigti, jog laikinai atsiradęs nevisiškas Kredito sutarties nuostatų vykdymas suponuotų prielaidas AB „DnB NORD bankas“ tikėtis, jog UAB „Damivita“ šių nuostatų neįvykdys ateityje, juolab kad UAB „Damivita“ iš esmės nuolat vykdė savo įsipareigojimus pagal ginčo sutartį (CK 6.217 str. 2 d. 1 p.); be to, įmonė buvo sudariusi su ieškovu dar dvi kredito sutartis, pagal kurias taip pat buvo mokamos įmokos, o ieškovui buvo žinoma, jog atsakovo UAB „Damivita“ veikla yra sezoninė (didžiausias pajamas įmonė gauna gruodžio – sausio mėn.); juolab kad atsakovas UAB „Damivita“ nuolat siųsdavo ieškovui savo tarpinius balansus ir pelno (nuostolių) ataskaitas bei prašymus pakeisti Kredito sutarties sąlygas, į kuriuos ieškovas nereagavo (CK 6.217 str. 2 d. 4 p.). Atsakovų nuomone, mokėjimų pagal ginčo sutartį sutrikimai nebuvo įtakoti atsakovo UAB „Damivita“ tyčios ar didelio neatsargumo, bet juos lėmė objektyvios aplinkybės, susijusios su Lietuvos ir pasaulio ūkio nuosmukiu (CK 6.217 str. 2 d. 3 p.).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Teismas neteisingai išaiškino ir taikė CK 6.221 straipsnį, dėl ko be pagrindo sprendė, jog, nutraukus ginčo sutartį, liko galioti šios sutarties nuostatos, leidžiančios ieškovui savo nuožiūra skirstyti gautas įmokas. Kredito sutartyje šalys nebuvo susitarusios, kad šios sutarties 47 punktas, suteikiantis teisę ieškovui savo nuožiūra skirstyti gautas įmokas, lieka galioti, nutraukus Kredito sutartį, todėl ši sutarties nuostata galiojo iki Kredito sutarties nutraukimo (CK 6.189 str. 1 d., 6.154 str. 1 d., 6.156 str. 1 d.). Be to, atsakovas UAB „Damivita“ ginčo sutartį sudarė prisijungimo būdu, todėl neaiškumai turi būti aiškinami sutartį pasiūliusios šalies, t. y. ieškovo, nenaudai (CK 6.193 str. 4 d.). Taigi, nutraukus Kredito sutartį, jos 47 punktas nustojo galioti ir gautos įmokos su konkrečia paskirtimi (vykdyti Kredito sutartį) turėjo būti paskirstytos CK 6.55 straipsnyje numatyta tvarka, t. y. seniausioms (ginčo sutarties) skoloms padengti, o ieškovas neturėjo teisės gautas lėšas paskirti kitos kredito sutarties (Nr. K-2411-2007-433) padengimui. Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių, kurios ir kokio dydžio skolos buvo seniausios, nevertino kitų CK 6.55 straipsnyje numatytų aplinkybių, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Juolab kad ieškovas gautas lėšas paskyrė kredito sutarties Nr. K-2411-2007-433 skolos padengimui, už kurią atsakovė N. Š. nėra laidavusi, tuo pažeisdamas nurodytos atsakovės teises. Nustačius, jog ieškovas prašo iš atsakovų priteisti 200 000 Lt, o atsakovai ieškovui yra sumokėję 517 920 Lt, yra pagrindo teigti, jog ieškovas nebeturi ieškinio reikalavimo teisės, o ieškinys turi būti atmestas. Be to, teismas nevertino ir aplinkybės, kad po ginčo sutarties nutraukimo atsakovas UAB „Damivita“ sumokėjo ieškovui 15 000 Lt ir neatsižvelgė į tai, visiškai patenkindamas ieškovo ieškinį.Teismas nepasisakė dėl priešieškinio motyvų ir įrodymų, taip pat neįvertino aplinkybių dėl esminio sutarties pažeidimo buvimo/nebuvimo fakto. Termino grąžinti skolą pasibaigimas nereiškia sutarties pabaigos, juolab kad ieškovas konkliudentiniais veiksmais (2009 m. rugpjūčio 7 d. pranešimu) pratęsė kredito sutarties galiojimą papildomam neapibrėžtam terminui, tačiau teismas šių aplinkybių nevertino, todėl neatskleidė bylos esmės ir priėmė nepagrįstą sprendimą. Ieškovas neteisėtai vienašališkai nutraukė ginčo sutartį, nesant CK 6.217 straipsnio 2 dalyje numatytų pagrindų, ir neįrodė, kad atsakovo UAB „Damivita“ pažeidimai buvo esminiai, nors esminio sutarties pažeidimo faktą privalo įrodyti ta šalis, kuri nori pasinaudoti sutarties nutraukimo teise, tarp jos ir CK 6.217 straipsnio 5 dalyje numatytu atveju (CPK 178 str.). Priešingai, nurodytas atsakovas iš esmės vykdė savo įsipareigojimus (atliko dalinius kredito grąžinimus) pagal Kredito sutartį (CK 6.217 str. 2 d. 1 p.); be to, atsakovas UAB „Damivita“ niekuomet nėra teigęs ar leidęs suprasti, kad ateityje nebeketina arba nebegalės vykdyti įsipareigojimų (toliau vykdo pavedimus skolos padengimui (150 000 EUR + 15 000 Lt; gerėja įmonės finansinė padėtis; CK 6.217 str. 2 d. 4 p.)Apygardos teismas be pagrindo nevertino aplinkybių, susijusių su atsakovo UAB „Damivita“ siekiu bendradarbiauti su ieškovu ir pastarojo atsisakymu. Atsakovo UAB „Damivita“ negalėjimą laiku ir tinkamai mokėti įmokų lėmė ekonominė krizė, kurios atsakovai negalėjo numatyti ar išvengti, tačiau, atsiradus veiklos sunkumams, atsakovas UAB „Damivita“ nedelsiant kreipėsi į ieškovą su prašymais sudaryti sąlygas tinkamai įvykdyti įsipareigojimus, tačiau ieškovas į prašymus nereagavo, t. y. pažeidė savo prievolę bendradarbiauti su skolininku (CK 6.64 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2, 3 d.).

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, išsamiai ištyręs ir įvertinęs esmines bylos aplinkybes bei įrodymus, padarė pagrįstas išvadas ir iš esmės tinkamai pritaikė civilinio proceso taisykles bei materialinės teisės normas.

CK 6.881 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. Pagal CK 6.76 straipsnio 1 dalį, laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (CK 6.81 str. 1 d.). Laidavimas yra papildoma (šalutinė) prievolė, kuri pasibaigia, kai baigiasi pagrindinė prievolė arba ji pripažįstama negaliojančia (CK 6.76 str. 2 d., 6.87 str. 1 d.). Pagal CK 6.55 straipsnio 1 dalį, skolininkas, privalantis grąžinti tam pačiam kreditoriui kelias tos pačios rūšies skolas, mokėdamas gali pareikšti, kurią skolą jis grąžina; tačiau skolininkas neturi teisės be kreditoriaus sutikimo skirti įmokas prievolei, kurios įvykdymo terminas dar nesuėjęs, vietoj įmokos pagal prievolę, kurios įvykdymo terminas suėjęs.

Pažymėtina, kad CK numatyti bendrieji prievolių pasibaigimo pagrindai, tarp jų – prievolė pasibaigia, kai ji tinkamai įvykdoma, o, prievolei pasibaigus tinkamu įvykdymu, baigiasi ir visos iš šios prievolės atsiradusios papildomos teisės ir pareigos (CK 6.123 str. 1, 3 d.).

Pagal CK 6.217 straipsnio 1 dalį, sutartis pasibaigia, ją nutraukus, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo, ir tai yra esminis sutarties pažeidimas, kurį nustatant, turi būti atsižvelgiama į CK 6.217 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. CK 6.217 straipsnio 5 dalies nuostatomis, sutartis gali būti nutraukta vienašališkai joje numatytais atvejais. Sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo (CK 6.221 str. 3 d.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas UAB „Damivita“ 2007 m. gegužės 8 d. sudarė Kredito linijos sutartį Nr. K-2411-2007-209, pagal kurią ieškovas išdavė atsakovui UAB „Damivita“ 250 000 Lt kreditą, kurį nurodytas atsakovas turėjo grąžinti iki 2009 m. balandžio 30 d., tačiau Kredito sutartis buvo pakeista ir papildyta minėtu 2007 m. rugsėjo 27 d. Susitarimu, nustatant, jog ieškovo atsakovui UAB „Damivita“ suteikiamo kredito suma – 640 000 Lt, o jo grąžinimo terminas – 2008 m. rugsėjo 1 d., kurie, šalių susitarimu, įsigaliojo jų pasirašymo dieną, o kredito linijos limito (maksimali kredito suma, kurią kredito gavėjas gali gauti iš banko pagal Kredito sutartį) galiojimas pasibaigė 2008 m. rugsėjo 1 d. (Kredito sutarties specialiosios dalies 4 p., bendrosios dalies 8 p., 49 p.; Susitarimo 1.2., 4.1 p.); kredito linijos limito grąžinimo (mažinimo) terminas – tai Kredito sutarties specialioje dalyje nurodytas terminas, kuriam suėjus kredito linijos limito galiojimo terminas pasibaigia, o kredito gavėjas privalo sugrąžinti visą gautą kreditą (Kredito sutarties bendrosios dalies 8 p.; 1 b. t., 6-16 l.). Be to, Kredito sutarties įvykdymo užtikrinimui 2007 m. gegužės 8 d. buvo sudarytos laidavimo sutartys (Nr. 1 ir Nr. 2) su atsakovais N. Š. bei D. Š., kuriomis nurodyti atsakovai įsipareigojo atsakyti ieškovui kaip solidarūs skolininkai, jeigu atsakovas UAB „Damivita“ nevykdys arba netinkamai vykdys Kredito sutarties sąlygas (1 b. t., 17-20 l.).

Beje, Kredito sutarties bendrosios dalies 50 punkte šalys numatė, jog Kredito sutarties sąlygos gali būti keičiamos ar papildomos tik šalims papildomai raštiškai susitarus, išskyrus šioje sutartyje numatytus atvejus, kai Kredito sutarties sąlygas nustato ar vienašališkai pakeičia bankas, o apygardos teismas teisėtai ir pagrįstai nurodė, jog byloje nėra įrodymų, kad ieškovas ir atsakovas UAB „Damivita“ būtų raštu susitarę dėl kredito linijos limito grąžinimo termino pratęsimo, tokių duomenų bylos šalys nepateikė į bylą ir apeliacinės instancijos teisme (CPK 178, 185, 314 str.).

Iš aukščiau nurodyto matyti, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog kredito grąžinimo terminas pagal ginčo sutartį pasibaigė 2008 m. rugsėjo 1 d., kuriam pasibaigus, atsakovams atsirado pareiga grąžinti kreditą (Kredito sutarties bendrosios dalies 8 p.; CK 6.81 str., 6.881 str. 1 d.).

Byloje nėra ginčo dėl to, kad įmonė „East Construction & Engineering LLC“ 2010 m. spalio 25 d. pervedė ieškovui 150 000 EUR (517 920 Lt) piniginių lėšų, mokėjimo paskirtyje nurodžiusi, jog piniginės lėšos skirtos atsakovų D. Š. ir N. Š. skoliniams įsipareigojimams pagal ginčo sutartį vykdyti, tačiau šalys nesutaria, ar ieškovas turėjo teisę, remdamasis Kredito sutarties bendrosios dalies 47 punktu, gautas pinigines lėšas užskaityti ne ginčo sutarties vykdymui, bet įsipareigojimų pagal kitą Kredito sutartį Nr. K-2411-2007-433, sudarytą 2007 m. rugsėjo 7 d. tarp ieškovo ir atsakovo UAB „Damivita“ vykdymui (2 b. t., 16-34, 49-50, 128-136 l.).

Pagal ginčo kredito sutarties bendrosios dalies 47 punktą, jeigu bankas bet kuriuo metu iš kredito gavėjo gauna mažesnę sumą nei visa jam mokėtina suma pagal Kredito sutartį ar kitas tarp banko ir kredito gavėjo sudarytas sutartis, bankas turi teisę paskirstyti ir panaudoti tokį mokėjimą kredito gavėjo įsiskolinimo dengimui bet kokia eile ir tokiu tikslu arba tikslais pagal sutartį ar kitas tarp banko ir kredito gavėjo sudarytas sutartis, kuriuos bankas savo nuožiūra numato, nežiūrint į kredito gavėjo duodamą priešingą nurodymą.

Minėta, kad suėjus kredito grąžinimo terminui, atsakovai UAB „Damivita“ ir D. Š. bei N. Š. (laiduotojai) iki 2008 m. rugsėjo 1 d. neįvykdė prievolių pagal šią sutartį ir negrąžinto ieškovui kredito. Todėl atsakovams išliko pareiga tinkamai įvykdyti ginčo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus iki visiško prievolių įvykdymo pagal ginčo kredito sutartį joje nustatytu būdu, o apygardos teismas turėjo pagrindo teigti, jog, pasibaigus ginčo sutarčiai, liko galioti šios sutarties bendrosios dalies 47 punkto sąlyga, suteikianti teisę ieškovui savo nuožiūra paskirstyti kredito gavėjo gautus mokėjimus, nepaisant jo nurodymų (CK 6.123 str. 1, 3 d.). Tai atitinka ir teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principus (CK 1.5 str.); juolab kad paminėtos nuostatos galiojimas siejamas ne tik su sutarties galiojimu, bet ir su skolininko pareiga visiškai įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus, pasibaigus sutarčiai.

Beje, minėta, kad pagal CK 6.221 straipsnio 3 dalį, sutarties nutraukimas neturi įtakos sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Taigi, ir nutraukus kredito sutartį, lieka galioti šios sutarties sąlygos, susijusios su kredito gavėjo pareiga grąžinti kreditą bei sumokėti kitus sutartyje nurodytus mokėjimus kreditoriui (palūkanas, delspinigius, baudą), o taip pat sutarties sąlygos, susijusios su grąžintų pinigų sumų paskirstymu, tarp jų ir kredito davėjo teisė paskirstyti iš skolininko gautas įmokas, kurios turėtų būti taikomos ir nutraukus ginčo sutartį (Kredito sutarties bendrosios dalies 39, 47 p.; CK 6.221 str. 3 d.). Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, jog atsakovai priešieškiniu ginčija, jų teigimu, ieškovo atliktą vienašalį ginčo sutarties nutraukimą, reikalaudami, kad būtų toliau vykdoma ginčo kredito sutartis, tarp jos ir taisyklės, numatytos ginčo sutarties bendrosios dalies 47 punkte (CK 6.200 str. 1 d.). Taigi neturi pagrindo apeliantų argumentai, susiję su CK 6.221 straipsnio 3 dalies nuostatų aiškinimu.

Be to, turint omenyje, kad CK 6.55 straipsnio 1 dalies nuostata nėra imperatyvi, ji reglamentuoja įmokų paskirstymą, nesant kitokio šalių susitarimo, todėl ginčo sutarties šalys turėjo teisę susitarti ir kitaip, nei numatyta paminėtoje teisės normoje, o nagrinėjamu atveju ieškovas ir atsakovas UAB „Damivita“ Kredito sutarties 47 punkte susitarė dėl aukščiau nurodytos šio atsakovo įmokų paskirstymo tvarkos. Tai atitinka ir teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012, 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010). Beje, atsakovas UAB „Damivita“ yra sudaręs su ieškovu ir daugiau kredito sutarčių (2007 m. gegužės 8 d. Kreditavimo sutartis Nr. K-2411-2007-208, 2007 m. rugsėjo 7 d. Kreditavimo sutartis Nr. K-2411-2007-433), kuriose taip pat numatyta tokia pati sąlyga dėl įmokų paskirstymo (1 b. t., 120-136 l.). Todėl yra pagrindo teigti, jog atsakovas UAB „Damivita“, sutikęs su paminėta ginčo sutarties sąlyga, nustatančia ieškovui teisę savo nuožiūra paskirstyti kredito gavėjo mokėjimus, ir jos nenuginčijęs įstatymo nustatyta tvarka, nagrinėjamu atveju neturi pagrindo jos nevykdyti ar reikalauti jos netaikyti.

Dėl pasakyto nepagrįsti apeliantų argumentai dėl 2010 m. spalio 25 d. ieškovo gautos 517 920 Lt piniginių lėšų sumos paskirstymo CK 6.55 straipsnyje numatyta tvarka.

Nesudaro pagrindo pakeisti arba panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir apeliantų argumentai dėl priešieškinio reikalavimų pagrįstumo. Kolegijos nuomone, apygardos teismas, pagrįstai konstatavęs, jog Kredito sutartis pasibaigė 2008 m. rugsėjo 1 d., kurios atsakovai neįvykdė, turėjo pagrindo netenkinti priešieškinio reikalavimo pripažinti negaliojančiu vienašalį Kredito sutarties nutraukimą, apie kurį, atsakovų teigimu, ieškovas informavo atsakovą UAB „Damivita“ 2009 m. rugpjūčio 7 d. raštu Nr. 30.58.37/586; beje, nurodytu raštu atsakovui UAB „Damivita“ buvo pranešta apie nutraukimą kitų dviejų kredito sutarčių, sudarytų ieškovo ir šio atsakovo, kuriame taip pat įrašyta ir apie atsakovo neįvykdytų įsipareigojimų ieškovui dydį pagal ginčo sutartį (1 b. t., 21 l.). Juolab kad apeliantai, ginčydami aplinkybę, jog Kredito sutartis negalėjo būti iš esmės pažeista, pripažįsta, kad laiku nemokėjo kredito grąžinimo įmokų, kurių nesumokėjo iki pat sutarties termino pabaigos, nors pagal Kredito sutarties bendrosios dalies 41 punktą, tai - esminis ginčo sutarties pažeidimas. Beje, apeliantai negrąžino viso kredito iki šiol, todėl neturi reikšmės ir jų argumentas dėl 15 000 Lt pervedimo ieškovui po Kredito sutarties pasibaigimo.

Dėl pasakyto nėra pagrindo apeliacinio skundo argumentais panaikinti ar pakeisti apygardos teismo sprendimo (CPK 263 str., 329 - 330 str.).

Atmetus atsakovų apeliacinį skundą, iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos bylinėjimosi išlaidos ieškovo naudai už advokato pagalbą, ieškovo turėtos apeliacinės instancijos teisme, duomenis apie kurias ieškovas buvo pateikęs apeliacinės instancijos teismui iki bylos esmės išnagrinėjimo (iš viso 1 573 Lt; 2 b. t., 104-106 l.; CPK 93 str. 1, 3 d., 98 str. 1 d., 302 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 1 d. sprendimą.

Priteisti iš atsakovų UAB „Damivita“, į. k. 124639228, N. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) po 525 Lt (penkis šimtus dvidešimt penkis litus) advokato pagalbos išlaidų ieškovui AB „DnB NORD bankas“, į. k. 112029270.