- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-16
- Bylos Nr.
- eA-97-438/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03558-2015-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Romanas Klišauskas (pran.), Dainius Raižys
- Pareiškėjas
- V. Š.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamam Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Kategorijos
- 20.2.3.1Turtinė žala
- 20.2.3.2Neturtinė žala
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Romano Klišausko (pranešėjas) ir Dainiaus Raižio,
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamam Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas V. Š. (toliau – ir pareiškėjas) Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktame skunde prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities yriausiojo policijos komisariato, (toliau – ir atsakovas) 1 252,68 Eur turtinės ir 1 300 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Nurodė, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK) pareigūnai 2014 m. rugsėjo 6 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad pareiškėjas padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 129 straipsnio 1 dalyje ir 130² straipsnyje. Tuo pačiu Vilniaus AVPK pareigūnai pareiškėjo automobilį (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. MVD 714, nuvežė į UAB „Sauda“ saugojimo aikštelę. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. kovo 13 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje A2.6.-62-960/2015 administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukė, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio. Vilniaus apygardos teismas nutartimi administracinėje byloje Nr. ATP-478-497/2015 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 13 d. nutarimą paliko galioti. Įsiteisėjus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 13 d. nutarimui, Vilniaus AVPK 2015 m. gegužės 13 d. išdavė pareiškėjui leidimą atsiimti automobilį iš saugojimo aikštelės. Pareiškėjas nurodė 2015 m. gegužės 13 d. kreipęsis į UAB „Sauda“, reikalaudamas grąžinti sulaikytą transporto priemonę, tačiau UAB „Sauda“ 2015 m. gegužės 25 d. raštu atsakė, kad transporto priemonė bus grąžinta tik sumokėjus už saugojimą arba užtikrinus prievolę sumokėti. Pareiškėjas paaiškino, kad 2015 m. birželio 4 d. kreipęsis į atsakovą, prašydamas sumokėti už automobilio saugojimą ir atlyginti žalą dėl nepanaudoto civilinės atsakomybės draudimo, tačiau atsakovas 2015 m. birželio 9 d. atsisakė tai padaryti, nurodęs, kad policijos pareigūnų veiksmai buvo teisėti. UAB „Sauda“ 2015 m. birželio 30 d. išrašė pareiškėjui išankstinę PVM sąskaitą faktūrą, pagal kurią pareiškėjas teigia patvirtinęs savo kreditorinį įsipareigojimą sumokėti UAB „Sauda“ 1 176 Eur už 294 paras saugotą automobilį ir pastarasis pareiškėjui buvo grąžintas. Automobilio saugojimo metu galiojo jo valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutartis, kurią pareiškėjas buvo apmokėjęs iki automobilio sulaikymo, tačiau šia draudimo apsauga pareiškėjas negalėjo naudotis, nes automobilis buvo uždarytas saugojimo aikštelėje, todėl nurodo patyręs 76,68 Eur nuostolių už be reikalo sumokėtą draudimo apsaugą. Pareiškėjas tvirtino, kad dėl neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų buvo patirta dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, pažeminimas, kurie nebuvo momentiniai ir dėl kurių pareiškėjas padarytą neturtinę žalą vertino 1 300 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė šį skundą atmesti.
Nurodė, kad pats savaime administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas nesuponuoja pareigūnų veiksmų neteisėtumo, protokolo surašymas negali sukelti teisinių pasekmių. Teigė, kad pareiškėjo pateikta išankstinė sąskaita faktūra nepatvirtina pareiškėjo patirtos žalos, patirtas išlaidas patvirtinančio įrodymo byloje nėra. Pareiškėjas galėjo pakeisti civilinės atsakomybės sutartį, perrašyti kitam automobiliui, todėl, atsakovo vertinimu, pareiškėjas pats neatliko veiksmų, galinčių užkirsti žalos atsiradimą arba ją sumažinti. Be to, pareiškėjas pateikė tik UAB „Ergo“ išduotą draudimo polisą, tačiau ne draudimo sutartį. Teigė, kad pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių poveikių ir jų apraiškų neturtinei žalai konstatuoti, nepateikė įrodymų, kad automobilio laikymas jam būtų sukėlęs konkrečių nepatogumų, duomenų apie kito automobilio nuomą ir pan.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 4 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
Išsamiai išanalizavęs bylos faktines aplinkybes, be kita ko – administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėjusių teismų nustatytus faktus, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas sprendė, kad nei Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. kovo 13 d. nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6-62-960/2015, nei Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gegužės 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. ATP-478-497/2015 nenustatė jokių neteisėtų Vilniaus AVPK veiksmų, vykdant administracinio teisės pažeidimo teiseną pareiškėjo atžvilgiu, Vilniaus AVPK pareigūnų neteisėto veikimo ar neveikimo renkant pirminius įrodymus, iškeliant bei nagrinėjant pareiškėjo administracinio teisės pažeidimo bylą bei vykdant teisės aktų pavestas tiesiogines pareigas. Administracinė teisena nutraukta tik dėl to, jog teismo posėdžio metu liudytojai, remiantis kurių parodymais surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas administracinio teisės pažeidimo byloje, pateikė prieštaringus, kitokius nei pirminiame paaiškinime, liudijimus, dėl ko teismas, visas abejones ir neaiškumus aiškindamas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, konstatavo, kad nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsniu, teismas pažymėjo, kad, nenustačius vienos iš būtinųjų sąlygų viešajai civilinei atsakomybei atsirasti – neteisėtų veiksmų, nagrinėjamu atveju Vilniaus AVPK atsakomybė nekyla, tad prašymą priteisti iš jo veiksmų kildinamą žalą teismas laikė nepagrįstu.
III.
Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkinti.
Nurodo tokias pat aplinkybes, kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog Vilniaus AVPK pareigūnai, skubotai surašę administracinio teisės pažeidimo protokolą, teikę nepagrįstą skundą apygardos teismui, nepranešę apie sutarties su automobilio saugotoju nutraukimą, nebuvo atidūs ir rūpestingi. Pirmosios instancijos teismas taip pat nevertino, kad policijos pareigūnai nevykdė nustatytos pareigos išsiaiškinti ir nustatyti, ar galėjo būti padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar pakanka duomenų apkaltinti pareiškėją pažeidimo padarymu, ar pareiškėjas trauktinas administracinėn atsakomybėn. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo ir atsakovo vertinimu apie tai, kad administracinė teisena yra nutraukta tik todėl kad teismas vertino abejones pareiškėjo naudai. Šiuo atveju teisena buvo nutraukta todėl, kad teisme atlikus papildomų įrodymų surinkimą ir tyrimą (kuo turėjo pasirūpinti pareigūnai) buvo padaryta išvada, jog pareiškėjo veiksmuose nėra pažeidimo sudėties. Nurodo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylas, kuriose nutarimo, priimto išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą, panaikinimas teismo buvo vertinamas kaip pagrindas civilinei atsakomybei kilti.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti.
Sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju nenustatyti policijos pareigūnų neteisėti veiksmai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl 1 252,68 Eur turtinės ir 1 300 Eur neturtinės žalos priteisimo iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato.
Šios žalos atsiradimą pareiškėjas kildina iš neteisėtų Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato veiksmų, nepagrįstai apkaltinus pareiškėją, kad jis 2014 m. rugsėjo 6 d. Vilniuje, Talino g. 67 padarė veikas numatytas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 129 straipsnio 1 dalyje ir 130² straipsnyje. Šio nepagrįsto apkaltinimo pasekmėje iš jo neteisėtai buvo paimtas automobilis, už kurio laikymą apmokamoje aikštelėje jis patyrė 1 252,68 Eur turtinę bei 1 300 Eur neturtinę žalas.
Byloje nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 ir 6.271 straipsniai bei su jų įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai.
Deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, nustato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį „Žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.“ O pagal to paties straipsnio 4 dalį, „valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.“
Iš šio teisinio reguliavimo matyti, kad valstybinės valdžios institucijos ar jų darbuotojų neveikimas taip, kaip pagal įstatymus jie privalėjo veikti, yra būtina sąlyga atsirasti atsakomybei dėl žalos. Ir priešingai, valstybinės valdžios institucijos ar jų darbuotojų veiksmų atitikimas teisės aktų reikalavimams, yra pagrindas netenkinti reikalavimo dėl žalos atlyginimo.
Byloje nagrinėjamu atveju turtinės ir neturtinės žalos padarymas yra kildinamas iš teisinių santykių, kuriuos pareiškėjui inkriminuotų veikų padarymo metu reglamentavo Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas, tai reiškia, kad siekiant nustatyti ar Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato darbuotojų veiksmai atitiko teisės aktų reikalavimus aptariamoje situacijoje, visų pirma būtina nustatyti, ar šių darbuotojų veiksmai atitiko minėto kodekso reikalavimus.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 248 straipsnį (Lietuvos Respublikos 1992 m. gegužės 26 d. įstatymo Nr. I-2589 redakcija) „Administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra: laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus, užtikrinti priimto nutarimo įvykdymą, taip pat išaiškinti priežastis ir sąlygas, padedančias padaryti administracinius teisės pažeidimus, užkirsti kelią teisės pažeidimams, auklėti piliečius, kad jie laikytųsi įstatymų, stiprintų teisėtumą.“
Iš administracinių teisės pažeidimų bylos, kurioje pareiškėjas buvo kaltinamas padaręs minėtas veikas, matyti, kad ši teisena buvo pradėta vykdyti gavus liudytojų V. B. ir K. B. telefoninį pranešimą apie pareiškėjo galimai padarytas neteisėtas veikas. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato darbuotojams atvykus į įvykio vietą buvo aptiktas neblaivus pareiškėjas bei jam priklausanti transporto priemonė. Įvykio vietoje buvo apklausti minėti liudytojai, kurie patvirtino savo teiginius dėl pareiškėjo padarytų neteisėtų veikų. Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo taip pat matyti, kad pareiškėjas atsisakė duoti paaiškinimus apie įvykio aplinkybes bei įvykį tyrusiems pareigūnams nenurodė kas galėjo vairuoti jo automobilį. Tai, kad automobilį vairavo M. A. pareiškėjas nurodė tik 2014 m. spalio 27 d., kai jo atsakomybės klausimas buvo pradėtas nagrinėti Vilniaus m. apylinkės teisme.
Iš to kas pasakyta matyti, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato darbuotojai, kurie tyrė šį įvykį, disponavo tik tokia informacija, kuri leido jiems pagrįstai manyti, jog aptariamas neteisėtas veikas padarė pareiškėjas. Jų disponuojamos informacijos kiekis ir pobūdis, t. y., nesant kitų duomenų apie kitus asmenis, kurie būtų galėję vairuoti pareiškėjo automobilį, jiems taip pat leido pagrįstai manyti, kad yra ištirtos bei išsiaiškintos visos įvykio aplinkybės.
Ir priešingai, pareiškėjo veiksmai – įvykio vietoje bei vėliau iki bylos nagrinėjimo teisme, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato darbuotojams nenurodant M. A., kaip asmens vairavusio automobilį, buvo nukreipti prieš visapusišką, pilnutinį ir objektyvų visų šio įvykio aplinkybių išsiaiškinimą.
Šiuo atveju pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 248 straipsnyje įtvirtintas reikalavimas laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, negali būti suprantamas kaip besąlygiškas. Šio reikalavimo įgyvendinimas yra susijęs su objektyvia galimybe asmeniui, atliekančiam atitinkamą tyrimą, žinoti visus informacijos šaltinius ir jos turinį, kurie yra reikalingi pažeidimui išaiškinti. Jei nuo asmens, atliekančio tyrimą, atitinkama informacija yra slepiama, nepateikiama ir pan., tai toks asmuo netenka objektyvios galimybės jos įvertinti visumoje su kita turima informacija bei priimti pagrįstą ir teisingą sprendimą dėl nusižengimo sudėties buvimo, kalto asmens patraukimo atsakomybėn ir kt.. Todėl vertinant ar asmens, atliekančio tyrimą, veiksmai atitiko Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 248 straipsnio reikalavimus, visų pirma turi būti įvertinta, ar šis asmuo turėjo objektyvią galimybę surinkti bei ištirti daugiau reikiamos informacijos negu jos surinko, ar egzistavo tai padaryti trukdančios kliūtys, kurios nepriklauso nuo jo valios.
Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato darbuotojai, fiksuodami galimai pareiškėjo padarytus pažeidimus, atliko visus reikiamus veiksmus, kurie buvo būtini tomis aplinkybėmis, kad surinktų visapusišką, pilną ir objektyvią informaciją. O šios surinktos informacijos apimtis ir pobūdis, jiems nesudarė bei negalėjo sudaryti pagrindo manyti, jog aptariamus pažeidimus galėjo padaryti ne pareiškėjas, o kitas asmuo - M. A. Šiuo atveju vėlesnį teisme atliktą pareiškėjo išteisinimą, lėmė būtent pareiškėjo veiksmai, kuris tik teisme nurodė ir kitus informacijos šaltinius apie jam inkriminuotų pažeidimų padarymo aplinkybes.
Visa tai lemia, kad esant tokioms aplinkybėms Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato darbuotojų veiksmai atitiko Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 248 straipsnio reikalavimus, o pareiškėjais savo veiksmais pats prisidėjo prie žalos atsiradimo (CK 6.282 str.).
Dėl šių priežasčių kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nagrinėjamu atveju yra neįrodyti atsakovo neteisėti veiksmai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio taikymo aspektu, dėl ko tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo V. Š. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.