- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-08-23
- Bylos Nr.
- AN2-375-530/2018
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Danutė Giačaitė
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo L. D. (toliau – L. D.) apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2018 m. liepos 5 d. nutarties, kuria netenkintas L. D. skundas dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių pasienio rinktinės Kybartų pasienio užkardos vyriausiojo specialisto M. D. 2018 m. balandžio 19 d. nutarimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
L. D. V. sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių pasienio rinktinės Kybartų pasienio užkardos vyriausiojo specialisto M. D. 2018 m. balandžio 19 d. nutarimu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 431 straipsnio 1 dalį ir nubaustas 225 (dviejų šimtų dvidešimt penkių) eurų bauda už tai, kad jis, kaip transporto priemonės valdytojas, pateikė neteisingus duomenis apie asmenį, kuris administracinio nusižengimo padarymo metu vairavo transporto priemonę, o būtent: siekiant išaiškinti administracinį nusižengimą ir asmenį, kuris 2017 m. kovo 13 d., 21.55 val., kelyje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaimo ribose, vairuodamas automobilį Audi A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nepakluso uniformuoto Valstybėse sienos apsaugos tarnybos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, 2018 m. kovo 30 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnui G. K. pareikalavus, L. D., kaip transporto priemonės valdytojas, nurodė, kad transporto priemonę vairavo A. B. gim. (duomenys neskelbtini), tačiau Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 14 d. nutartimi nustatė, kad A. B. 2017 m. kovo 13 d. 21.55 val., vairuoti transporto priemonės Audi A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) negalėjo. Tokiu būdu, L. D., nepateikdamas duomenų apie asmenį, t. y. jo pavardės, vardo, gimimo datos, gyvenamosios vietos, kuris vairavo transporto priemonę administracinio nusižengimo padarymo metu, pažeidė Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 20 straipsnio 2 dalies reikalavimą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 431 straipsnio 1 dalyje.Nesutikdamas su priimtu nutarimu, L. D. pateikė skundą Marijampolės apylinkės teismui, kuris 2018 m. liepos 5 d. nutartimi L. D. skundą atmetė, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių pasienio rinktinės Kybartų pasienio užkardos vyriausiojo specialisto M. D. 2018 m. balandžio 19 d. nutarimą palikdamas nepakeistą. Apeliaciniu skundu L. D. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. liepos 5 d. nutartį, tenkinti L. D. skundą, panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių pasienio rinktinės Kybartų pasienio užkardos vyriausiojo specialisto M. D. 2018 m. balandžio 19 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Apelianto teigimu, atmesdamas jo skundą pirmosios instancijos teismas vertino vien tik pareigūno, priėmusio skundžiamą nutarimą administracinio nusižengimo byloje, nurodytas aplinkybes ir Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nutarime išdėstytą poziciją, jog tiriamo administracinio nusižengimo padarymo metu A. B. vairuoti automobilio Audi A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) negalėjo. Tuo tarpu apelianto išdėstytos aplinkybės skundžiama apylinkės teismo nutartimi vertinamos nebuvo. Nebuvo atsižvelgta ir į tai, kad Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 29 d. įsiteisėjusiu nutarimu buvo nustatyta, jog transporto priemonę komentuojamo įvykio metu vairavo būtent A. B. Tuo tarpu bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, prašant prijungti administracinio nusižengimo bylos, kurioje buvo priimtas minėtas Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 29 d. nutarimas, buvo atsisakyta. Skundu pabrėžiama, kad apeliantas neperdavė automobilio Audi A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nei A. B., nei jokiam kitam asmeniui ir ši aplinkybė nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nepaneigta. Kad automobilį tiriamo administracinio nusižengimo padarymo metu vairavo A. B., apeliantas sužinojo iš paties A. B., kuris buvo paliktas saugoti neužsikuriantį automobilį. Esant šioms aplinkybėms, pasak L. D., jis neturėjo objektyvios galimybės nurodyti kito asmens, galėjusio vairuoti jo valdomą automobilį tiriamo administracinio nusižengimo padarymo metu. Joks kitas asmuo, galimai vairavęs automobilį ir nesustojęs Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams, jam nebuvo ir nėra žinomas. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių pasienio Kybartų pasienio užkardos vado pavaduotojas, atliekantis užkardos vado funkcijas, G. K. pateikė atsiliepimą į L. D. apeliacinį skundą, kuriuo prašo L. D. apeliacinio skundo netenkinti ir Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. liepos 5 d. nutartį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
L. D. apeliacinis skundas netenkinamas. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Teisėtas nutarimas (nutartis) yra tada, kai jis priimtas ir surašytas laikantis ANK ir kitų teisės normų reikalavimų, pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl asmeniui inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėties, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltumo arba nekaltumo, skiriamos administracinės nuobaudos ir kitų nutarime (nutartyje) sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Sutinkamai su ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs L. D. administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su apylinkės teismo išvada, kad jis padarė jam inkriminuoją administracinį nusižengimą, numatytą ANK 431 straipsnio 1 dalyje. Jokie esminiai procesiniai pažeidimai bylos nagrinėjimo metu nebuvo padaryti. Nesutikti su apylinkės teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo procesinį sprendimą remiantis apeliaciniame skunde pateiktais, jokiais objektyviais duomenimis nepagrįstais samprotavimais apie vertinamo įvykio faktines aplinkybes, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamos nutarties turinys patvirtina, kad apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje aiškiai ir išsamiai išdėstė procesinio sprendimo motyvus bei įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo sprendimo motyvams, o vien tai, kad analizuojamu atveju pirmosios instancijos teismas priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi L. D. bei skundžiamos nutarties išvados dėl įrodymų vertinimo bei bylos faktinių aplinkybių nustatymo pastarajam nėra priimtinos, nesant jokių ANK nuostatų pažeidimų nesudaro pakankamo pagrindo teisėtos ir pagrįstos apylinkės teismo nutarties panaikinimui. ANK 431 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymą. Aptariamos teisės normos blanketinė dispozicija nukreipia į konkretų įstatymą, todėl jos pažeidimas galimas tik tada, kai konstatuojamas Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymu nustatytos pareigos pažeidimas. Kaip nustatyta Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje, siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, tikrinančio pareigūno, savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimu transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi šiam pareigūnui nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, o juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo privalo šiam pareigūnui nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone. <...> Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, nepateikę šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka. Aptaro teisinio reguliavimo kontekste analizuojant nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos medžiagą matyti, kad būtent Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje nustatytų pareigų nevykdymas ir buvo inkriminuotas L. D. V. sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių pasienio rinktinės Kybartų pasienio užkardos vyriausiojo specialisto M. D. 2018 m. balandžio 19 d. nutarimu. Ir nors apeliaciniu skundu L. D. su tokiu jo veiksmų kvalifikavimu nesutinka, nurodydamas, kad jis iš esmės vykdė visus Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų reikalavimus, pateikė jiems visą žinomą informaciją apie galimą automobilio Audi A6 vairuotoją analizuojamo įvykio dieną, tačiau naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį tikint vien tik šiais apelianto teiginiais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Bylos duomenimis, 2017 m. kovo 13 d. L. D. atžvilgiu buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 426 straipsnio 4 dalį, dėl to, kad jis 2017 m. kovo 13 d., apie 21.55 val., vairuodamas automobilį Audi A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ribose, kelyje (duomenys neskelbtini) nepakluso uniformuoto Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūno aiškiai išreikštam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Vilkaviškio rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs L. D. administracinio nusižengimo bylą pagal minėtą administracinio nusižengimo protokolą, 2017 m. kovo 29 d. nutarimu administracinio nusižengimo bylos teiseną L. D. atžvilgiu nutraukė, nustačius, kad nepadaryta veika, turinti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 4 dalyje, sudėties požymių (LITEKO duomenys, administracinio nusižengimo byla Nr. A15.-156-305/2017). Nors apeliaciniu skundu teigiama, jog komentuojamu Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutarimu iš esmės buvo konstatuota, jog automobilį Audi A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 2017 m. kovo 13 d., apie 21.55 val. vairavo ir uniformuoto pareigūno aiškiai išreikštam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę nepakluso būtent A. B., ką L. D. tvirtina iki šiol, tačiau, įvertinus minimo procesinio sprendimo turinį, sutikti su tokiais apelianto teiginiais ir jų pagrindu abejoti L. D. kalte padarius jam inkriminuojamą ANK 431 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, teisinio pagrindo nėra. Vien tai, kad komentuojamu nutarimu Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinė, kaip tyrimą atlikusi institucija, buvo įpareigota atlikti tyrimą ir papildomai surinkus medžiagą bei nustačius, kad A. B. kaltė pagal ANK 426 straipsnio 4 dalį pasitvirtino, informaciją apie šią A. B. veiką perduoti savivaldybės administracijos direktoriui, nesuponuoja pagrindo išvadai, jog šiuo atveju apylinkės teismas sprendė, kad būtent A. B. padarė L. D. inkriminuotą administracinį nusižengimą. A. B. kaltės klausimas šiuo nutarimu sprendžiamas nebuvo. Aukščiau aptartos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimas Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartimi, patenkinus Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės prašymą dėl proceso atnaujinimo, buvo atnaujintas. Atnaujintos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu L. D. teigė, jog automobilio tiriamo įvykio metu jis nevairavo, tai darė jo draugas A. B. L. D. teigimu, komentuojamo įvykio dieną jam bevažinėjant automobiliu su A. B., automobilis sugedo, todėl jis (L. D.) savo draugo A. V. pagalba nuvyko į (duomenys neskelbtini) atsivežti virvės, o A. B. liko saugoti automobilio. Netrukus A. B. grįžo ir perdavė jam automobilio raktus. Šią L. D. versiją teismo posėdžio metu iš esmės palaikė ir A. B., tačiau, ištyrus byloje esančių įrodymų visumą nustatyta, kad tiriamo įvykio metu, t. y. 2017 m. kovo 13 d. apie 21.55 val., A. B. buvo (duomenys neskelbtini), todėl vairuoti automobilio nurodytu laiku, kaip ir, be kita ko, važiuoti su L. D. pasivažinėti automobiliu, jis negalėjo. Šių duomenų pagrindu Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nutarimu L. D. administracinio nusižengimo byla buvo grąžinta Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinei (LITEKO duomenys, administracinio nusižengimo byla Nr. A15.-235-1021/2017). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, 2018 m. kovo 30 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės pareigūnui G. K. pareikalavus nurodyti, kuris asmuo 2017 m. kovo 13 d., 21.55 val., kelyje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaimo ribose vairavo automobilį Audi A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) L. D. vėlgi nurodė tą patį A. B., kuris, sprendžiant iš aukščiau aptartoje administracinio nusižengimo byloje Nr. A15.-235-1021/2017 nustatytų objektyvių duomenų (apklausus (duomenys neskelbtini), įvertinus jų pateiktus vaikų buvimo globos namų patalpose registravimo žurnaluose užfiksuotus duomenis), vairuoti transporto priemonės tiriamu laiku vis tik negalėjo. Toks Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme įtvirtintos pareigos įvykdymas, kai L. D. pateikti duomenys apie tiriamo įvykio metu galimai automobilį vairavusį asmenį yra akivaizdžiai neteisingi, analizuojamu atveju laikytinas netinkamu. Jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių L. D. teiginius, jog jo valdomą transporto priemonę tiriamo įvykio metu vairavo būtent A. B., nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nėra, o Vilkaviškio rajono apylinkės teismo įsiteisėjusiu 2017 m. gruodžio 14 d. nutarimu nustačius, jog A. B. tiriamo įvykio metu vairuoti L. D. valdomos transporto priemonės negalėjo, sutikti su apelianto teiginiais, jog jis tinkamai vykdė jam, kaip transporto priemonės valdytojui, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje nustatytą reikalavimą, teisinio pagrindo nėra. Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir L. D. apeliacinio skundo teiginiai, jog vertinamu atveju jis nurodė viską, kas jam žinoma, joks kitas asmuo, galimai vairavęs automobilį ir nepaklusęs pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, jam nežinomas, papildomai paaiškindamas, kad vairuoti savo valdomos transporto priemonės A. B. jis neleido. Atmetant šiuos apelianto teiginius vis tik pažymėtina, jog L. D. pateikta versija prieštarauja bet kokiai logikai, nors anot jo vairuoti neleido, tačiau paliko automobilį nepilnamečiui asmeniui, paliko automobilio užvedimo raktus ir dokumentus. Jokių duomenų, patvirtinančių, kad L. D. prarado transporto priemonę prieš savo valią, priešingai nei apeliaciniu skundu tai iš esmės traktuoja apeliantas, nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nėra. Atmetant L. D. apeliacinį skundą, tuo pačiu ir jo keliamas versijas, vis tik pažymėtina, kad vieningai šiuo klausimu formuojamoje teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog nustatinėjant asmeniui inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėties požymius, vadovautis vien tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais, teisinio pagrindo nėra. Neabejotina, jog siekdamas išvengti gresiančios administracinės atsakomybės asmuo neatskleis tikrųjų jam inkriminuojamo nusižengimo aplinkybių, juo labiau, jog sakyti tiesą jo neįpareigoja ir atitinkamos ANK nuostatos. Tokiais atvejais, tikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens keliamas įvykio versijas, ypatingą reikšmę įgyja kitų asmenų parodymai bei rašytinė bylos medžiaga. Nors L. D. versiją apie tai, jog automobilį komentuojamo įvykio metu vairavo būtent A. B., ką L. D., kaip transporto priemonės valdytojas, nurodė ir jį apklaususiems pareigūnams, patvirtino ir pats A. B., tačiau tikėti šio asmens parodymais, iš esmės paneigtais įsiteisėjusiu Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nutarimu, teisinio pagrindo nėra. Juo labiau, jog A. B., bylos duomenimis, yra gimęs (duomenys neskelbtini), todėl akivaizdu, jog duodamas parodymus Vilkaviškio rajono apylinkės teisme (administracinio nusižengimo bylų Nr. A15.-156-305/2017 ir A15.-235-1021/2017 nagrinėjimas), jis nebuvo sulaukęs (duomenys neskelbtini) amžiaus, nuo kurio atsakoma už melagingų parodymų davimą. Be to, pagal ANK 591 straipsnio 2 punktą, nusižengimo padarymo metu asmens, nesulaukusio (duomenys neskelbtini) amžiaus atžvilgiu administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kas visumoje neabejotinai sumenkina A. B. parodymų prasmę, jų patikimumą ir objektyvumą. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad L. D. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį, jo kaltė įrodyta tinkamai ištirtais ir pirmosios instancijos teismo įvertintais bylos duomenimis, todėl naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. liepos 5 d. nutartį remiantis L. D. apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, teisinio pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. liepos 5 d. nutartį palikti nepakeistą ir L. D. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.