Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

sekretoriaujant Ligijai Vosylienei, dalyvaujant tyrimą atlikusios institucijos atstovui K. P., Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui L. R., A. B. atstovui A. V. ir administracine tvarka kaltinamam (administracinėn atsakomybėn traukiamam) L. D. (apie bylos nagrinėjimą tinkamai pranešta, prašymų atidėti procesą negauta),

Viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nedirbantis, moksleivis, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), administracine tvarka kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 str. 4 d. ir,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. 2017 m. kovo 13 d. VSAT prie VRM Pagėgių rinktinės pareigūno buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 1486ANP-90127820-17 L. D., kad jis 2017-03-13, apie 21.55 val. Vilkaviškio rajono savivaldybės, Kybeikių kaimo ribose, kelyje Vištytis-Kybartai vairuodamas automobilį AudiA6 valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), nepakluso uniformuoto Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūno aiškiai išreikštam ir ANK 426 str. 6 d. nustatyta tvarka atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, ir tuo pažeidė KET 17 p. ir dėl tokių veiksmų L. D. trauktinas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 426 str. 4 d.

Motyvuojamoji dalis

Administracinio teisės nusižengimo bylos teisena nutrauktina.

2. Tyrimą atlikusios institucijos atstovas K. P. paaiškino, kad buvo surašytas protokolas dėl to, kad L. D. 2017-03-13 apie 21.55 val. Vilkaviškio rajono savivaldybės, Kybeikių kaimo ribose, kelyje Vištytis-Kybartai vairavo automobilį AudiA6 valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), nepakluso pasienio pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę ir tuo padarė pažeidimus numatytus LR ANK 426 str. 4 d.

3. L. D. kaltės nepripažino. Teigė, jog nurodyto administracinio teisės nusižengimo nepadarė, bei paaiškino, kad tuo metu minėtą automobilį neteisėtai, be leidimo vairavo A. B., kuris buvo paliktas tik pasaugoti automobilį. O jis tuo metu buvo Kybartuose. A. B. jam prisipažino, kad ji stabdė pareigūnai, tačiau jis išsigandęs nesustojo. Savo paaiškinime buvo nurodęs, kad jis tada vairavo automobilį, nors to nebuvo, nes buvo pasimetęs ir nesuprato apie kokį pažeidimą eina kalba. Kad jis tuo metu nevairavo automobilio ir buvo Kybartuose gali paliudyti ir kiti su juo buvę asmenys.

4. Liudytojai pasienio pareigūnai D. A. ir Ž. L. paaiškino, kad 2017-03-13 dirbo kartu ir apie 21,55 val. Vilkaviškio rajono savivaldybės, Kybeikių kaimo ribose, kelyje Vištytis-Kybartai stabdė automobilį AudiA6 valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau pažeidėjas nestojo ir padidinęs greitį nuvažiavo lik Kybartų. Jie vijosi iš paskos, tačiau vienoje iš gatvių automobilis pradingo. Kas vairavo automobilį jie nematė, tačiau tikrinant duomenų bazę buvo nustatyta, kad automobilis priklauso A. D.. Pamačius asmenų susibūrimą J. Basanavičiaus gatvėje ir patikrinus jų dokumentus, vienas iš jų buvo L. D.. Atvesdintas prie automobilio jis pripažino, kad automobilis priklauso jam, o vėliau pripažino, kad ir vairavo šį automobilį.

5. Liudytojas nepilnametis A. B. parodė, kad minėtą dieną važinėjosi su L. D. pastarojo automobiliu. Važiuojant iš Vištyčio link Kybartų automobilis sugedo ir sustojęs neužsivedė. Todėl jis buvo paliktas saugoti automobilio, o L. D. išvyko ieškoti pagalbos. Jam pačiam bandant užvesti automobilį šis užsivedė ir jis nuvažiavo link Kybartų. Pakeliui jį stabdė pareigūnai, tačiau jis jų išsigandęs, nes neturi teisių ir yra nepilnametis, padidinęs greiti nuvažiavo. Kybartuose susitikęs L. D. atidavė automobilio raktelius, bet apie įvykį nepasakė.

6. Be to, teismas nagrinėdamas bylą įvertino ir byloje esančius rašytinius įrodymus: administracinio teisės nusižengimo protokolą, kuriame yra užfiksuotas nusižengimo aplinkybės (b.l. 1), tarnybinį pranešimą (b.l. 2,3,4), paaiškinimą ( b.l. 5), pasienio ribų planu ( b.l. 6), pažyma apie asmenį, jo nuobaudas, teistumą (b.l. 7-10), automobilio registracijos liudijimu ir vairuotojo pažymėjimo kopija ( b.l. 11).

7. Byloje esantys įrodymai yra prieštaringi ir vertintini nusižengusiojo naudai. Taip valstybės sienos apsaugos pareigūnai yra nurodę, kad pažeidėjas buvo stabdomas, tačiau kas sėdėjo už automobilio vairo nematė. Administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas L. D., kaip prisistačiusiam automobilio savininkui, kuris nurodė, kad vairavo šį automobilį. Tačiau jo paaiškinimas yra neinformatyvus ir neišsamus, neleidžiantis detaliai patvirtinti vairavimo aplinkybės, kurią jis teisme jau neigė. Nei pats pažeidėjas, nei betarpiškai stebėję įvykį liudininkai, nė vienas nepatvirtino aplinkybės, kad L. D. vairavo automobilį. Liudininkas A. B. nurodė, kad būtent jis vairavo automobilį ir nestojo stabdomas. Šių liudininkų parodymais teismas neturi pagrindo netikėti.

8. ANK 5 straipsnyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkantis administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė atsakomybė požymius.

9. Pagal ANK 567, 569 straipsnį administracinę bylą nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Kaltu dėl administracinio teisės nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

10. Pagal ANK 426 str. 4 d. atsako tas, kas žinomai tyčia nepakluso reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Šiame straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė atsiranda nustačius būtinus šio pažeidimo sudėties požymius: subjektyviosios pusės požymį – tyčinę kaltės formą ir objektyviosios pusės požymį – veiksmus (tyčinį nepaklusimą reikalavimui sustabdyti transporto priemonę). Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, jog ANK 426 straipsnio 4 d. dispozicijoje esantis terminas „nepaklusimas uniformuoto pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę“ apibūdina būtinąjį šio pažeidimo subjektyviosios pusės požymį – šis pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. suvokiant, kad pažeidėjas matė kad jį stabdo, suprato ir nepakluso teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Taigi, administracinei atsakomybei pagal ANK 426 straipsnį kilti, yra reikšmingas asmens suvokimas, jį stabdo ir jis tam nepaklūsta. Šiame kontekste pažymėtina, kad atsakomybę nustatančios teisės normos, visgi, negali būti aiškinamos plečiamai. Jeigu asmuo klaidingai suvokia ar vertina realiai egzistuojančias aplinkybes ir tai konstatuojama, jo veiksmai nėra tyčiniai, taigi atsakomybė pagal ANK 426 straipsnį negalima. Šiuo atveju išviso abejonių kelia ta aplinkybė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vairavo automobilį.

11. Teismas konstatuoja, kad visos abejonės šiuo atveju turėtų būti vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Pažymėtina, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 str. 2 d. įtvirtintas nekaltumo prezumpcijos principas, garantuojamas ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 2 d. bei Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 44 str. 6 d., kur nurodoma, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nėra įrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, ar šiuo atveju taikant analogija teismo nutarimu. Viena iš nekaltumo prezumpcijos sudedamųjų dalių yra „dubio pro reo“ principas reiškiantis tai, kad visos abejonės dėl įtariamojo (kaltinamojo), o šiuo atveju pažeidėjo nusikalstamos ar neteisėtos veikos padarymo (kaltės), vertinamos jo naudai.

12. Jeigu teisiamajame posėdyje buvo išnaudotos visos procesinės galimybės, o taip ir buvo padaryta, pašalinti abejones, kad buvo padarytas pažeidimas ir kad būtent pažeidėjas ją padarė, šios abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai ( 2003-06-20 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8 punktas, „Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos“ ( Roma, 1950-11-04 ) 6 str. 1 ir 2 d. d., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1, 2 ir 4 d. d. ).

13. Teismas sprendžia, jog šioje bylos proceso stadijoje surinktų pažeidėja L. D. kaltinančių faktinių duomenų (įrodymų) visuma nėra pakankama teisėtai ir pagrįstai teismui konstatuoti, jog tikrai buvo toks nusižengimas, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra kaltas dėl jo padarymo ir todėl yra pagrindas teismui jo atžvilgiu taikyti administracinio poveikio priemones. Byloje L. D. surašytas administracinio teisės pažeisimo protokolas nėra pakankamai pagrįstas teisėtais (leistinais) ir pagal administracinio proceso įstatymo nustatytas procedūras surinktais įrodymais.

14. Todėl teismas sprendžia, jog administracinio teisės nusižengimo bylos teisena turi būti nutraukta, kadangi nepadaryta veika, turinti administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 str. 1 d. 1 p..), nes remiantis byloje esančiais įrodymais negalima padaryti neabejotinos išvados, kad L. D. neginčytinai padarė ANK 426 str. 4 d. numatytą nusižengimą.

15. Teismas sprendžia, kad įsiteisėjus nutarimus turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl A. B. padaryto nusižengimo numatyto LR ANK 426 str. 4 d. sutinkamai su ANK 5 str. 6 str. reikalavimais. Todėl VSAT prie Pagėgių rinktinės, kaip tyrimą atlikusi institucija, papildomai surinkusi medžiagą ir nustačius, kad A. B. kaltė pasitvirtino, privalo atlikusi tyrimą informaciją apie šią A. B. veiką perduoti savivaldybės administracijos direktoriui.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis virš paminėtu, bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 str. 1 d. 1 p., 619 str. 1 d. 2 p., teismas,

nutaria:

Administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 426 str. 4 d., bylos teiseną L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atžvilgiu nutraukti, kadangi nepadaryta veika, turinti šio administracinio nusižengimo požymių.

Nutarimui įsiteisėjus, įpareigoti VSAT prie Pagėgių rinktinę, kaip tyrimą atlikusią instituciją, atlikti tyrimą ir papildomai surinkus medžiagą ir nustačius, kad A. B. kaltė pasitvirtino, informaciją apie šią A. B. veiką perduoti savivaldybės administracijos direktoriui.

Nutarties nuorašą išsiųsti VSAT prie VRM Pagėgių rinktiniai bei įteikti (pasiųsti) L. D..

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.