Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2012 m vasario 13 d. Varėna. Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Kęstutis Lukošiūnas,sekretoriaujant Liubovei Chaleckienei,dalyvaujant pareiškėjui S. V. M.,pareiškėjo J. M. atstovei O. M.,pareiškėjų atstovei adv.Nijolei Raulušaitienei, suinteresuotam asmeniui B. Č. ir jos atstovams adv.Giedriui Baziuliui ir O. K.,Varėnos rajono 1-ojo notarų biuro notarui Raimondui Miknevičiui viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto-palikimo priėmimo faktiškai pradėjus valdyti nustatymo pagal J. M. ir S. V. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims-B. Č. ir Varėnos rajono 1-ajam notarų biurui

Aprašomoji dalis

nusta t ė:

Po M. M., mir. (duomenys neskelbtini) mirties likęs gyvenamasis namas ir žemės sklypas, jai priklausė nuosavybės teise , todėl jie kaip įstatyminiai įpėdiniai galintys paveldėti po jos mirties likusį turtą (LR CK iki 2001-07-01 573 str.1 ir 4d., LR CK 5.12 str.).Tačiau kaip įstatyminiai palikėjos įpėdiniai, kol kas, negalintys įstatymo nustatyta tvarka gauti paveldėjimo teisės liudijimo- M. M. priklausiusiam turtui paveldėti. Pagal 1988 m. galiojusį civilinį kodeksą, palikimo priėmimo veiksmai, turėjo būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Nei S. V. M., nei J. M., gim. (duomenys neskelbtini) , bei jų žiniomis ir B. M. , dėl palikimo priėmimo nesikreipė- paveldėjimo teisės liudijimai nebuvo išduoti. Akivaizdu, kad terminai palikimui priimti yra praėję, tad kreiptis į notaro biurą su prašymu priimti palikimą nebegalintys. Pagal LR civilinio kodekso normas, 587 str. ( 1964 m redakcija ) laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti <...>.Nuo 2001 liepos 01 d. pradėjusio galioti LR CK 5.50 str. 2 dalyje numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti <...>, LR CK 5.51 str.1 d. numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu <...>. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Atsižvelgiant į įstatymo numatytas aplinkybes palikimo priėmimo faktui atsirasti, faktiškai pradėjus turtą valdyti, pažymėtina, kad po M. M. mirties likusiu turtu tiek S.V. M., tiek J. M., gim. (duomenys neskelbtini) ir B. M., naudojosi ir jį valdė kaip savo.

Jie pareiškėjai, praleidę palikimo priėmimo terminą, negalintys paveldėti M. M., priklausiusio turto: gyvenamojo namo ir žemės sklypo, esančių Matuizų k., Varėnos r. Esantys teisėti įpėdiniai: S.V. M.- pirmos eilės įpėdinis (LR CK iki 2001-07-01 573 str. 1d. 1 p.), J. M.- įpėdinis atstovavimo teise (LR CK iki 2001-07-01 573 str. 4d.) ir 4d.), todėl turintys teisę paveldėti M. M. priklausiusį turtą. Iš nurodytų faktinių aplinkybių matyti, kad M. M. turtą jie -S. V. M. ir J. M., gim. (duomenys neskelbtini) pradėję valdyti iškart po jos mirties, kartu su B. M.. Kadangi yra praleidę terminą kreiptis į notarų biurą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, ir šiuos terminus praleidę dėl savo blogos sveikatos , neįgalumo ir kitų svarbių aplinkybių , kreipęsi į teismą siekdami nustatyti palikimo priėmimo faktą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas atmestinas.

Gimimo liudijimais (b.l.10,1)patvirtinama,kad pareiškėjas S. V. M. yra P. ir M. M. sūnus,o pareiškėjas J. M. gim. (duomenys neskelbtini) yra J. M. gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), sūnus(b.l.17),bei tuo pačiu P. ir M. M. vaikaitis(anūkas) ,o taip pat gimimo ir santuokos liudijimais(b.l.40-42) patvirtinama, kad suinteresuotas asmuo B. Č. yra P. ir M. M. dukra.

Mirties įrašais (b.l.18-19,21)patvirtinama,kad P. M. mirė (duomenys neskelbtini), o M. M. mirė (duomenys neskelbtini),bei B. M. mirė (duomenys neskelbtini).

Iš 2011-07-29 Varėnos raj.savivaldybės administracijos Matuizų seniūnijos pažymų(b.l.24-25)matyti,kad gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) iki 1971 m gyveno P. M.,M. M. ir jų sūnus B. M.,kur po M. M. mirties (duomenys neskelbtini) liko gyventi B. M.,kuris mirė (duomenys neskelbtini), o 2011-10-28 pažyma(b.l.51) nurodoma,kad neįgaliu B. M. gyvenusiu (duomenys neskelbtini) rūpinosi ir jį prižiūrėjo sesuo B. Č. ir jos sūnus S. M. gyvenatys (duomenys neskelbtini).

Iš 2011-10-19 išrašo iš Nekilnojamojo turto registro matyti,kad gyvenamasis namas su ūkiniu statiniu ir kitais inžineriniais įrenginiais(šulinys) bei 0,40 ha žemės sklypas ,esantys (duomenys neskelbtini), yra registruoti B. M. a.k(duomenys neskelbtini) vardu.

Iš pateiktų ūkinės knygos asmeninių sąskaitų kopijų matyti,kad nuo 1972 m gyvenantys name buvo įrašyta M. M. ir B. M.,o nuo (duomenys neskelbtini) tik vienas B. M..

Liudytoja N. P. parodė,kad ji yra buvusi pareiškėjo J. M. sugyventinė ir žinanti,kad J. M. eidavęs pas dėdę B. M. pakapoti malkų,pašienauti kieme ir darže,kartais sumokėdavo už B. elektrą.Ten buvo sodas,tai pasiimdavę obuolių, spausdavę sultis,spausdavę ir dėdei.Su J. M. gyvenę jo namelyje,esančiame netoli B. M. namų.

Liudytojas R. M. nurodė,kad yra S. V. M. sūnus .Mirus seneliams tėvas su broliu padarė apylinkėje dokumentus,kad kol B. gyvens,tai niekas namų nesidalins.Iš to namo ,kur gyveno tėvo brolis B. palikimas priklauso ir jo tėvui,nes tėvas ten padėdavo įdirbti žemę,šienaudavo.

Suinteresuoto asmens B. Č. pakviesti liudytojai R. L. ir A. M. parodė,kad jie ilgą laiką gyveno kaimynystėje su B. M..Po tėvų mirties B. M. liko gyventi šiame name,niekas kitas jokio turto šiame name nepaveldėjo,nes visu likusiu turtu toliau naudojosi tik B. M..Nematę,kad S. V. M. kada nors ką tai būtų dirbęs šiame sklype,kadangi jis gyveno (duomenys neskelbtini) k., turėjo savo ūkyje ir pas brolį B. nesilankė.Pareiškėjas J. M. pas dėdę B. ateidavo tik išgerti,tačiau faktiškai jokių darbų nedirbdavo.B. M. padėdavusi tik netoliese gyvenanti sesuo B. Č. su sūnumi,kuri jį ir palaidojo.

Kadangi M. M. mirė (duomenys neskelbtini),tai nagrinėjamiems paveldėjimo santykiams turi būti taikomas paveldėjimo atsiradimo momentui galiojusio 1964 m redakcijos CK normos.Iš surinktų įrodymų byloje visumos pareiškėjų prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas nepasitvirtino.Tiek pareiškėjo S.V. M.,tiek jo pakviestų liudytojų parodymais,tiek pateiktais archyviniais dokumentais nėra patvirtinamas faktas, kad S. V. M. aktyviais veiksmais būtų įgyvendinęs savo teisę paveldėti mirusios motinos palikimą ir tokie veiksmai būtų patvirtinti pateiktais rašytiniais įrodymais,kaip mokesčių mokėjimu už likusią sodybą,gyvenamojo namo ir ūkinių statinių inventorizacinės bylos sudarymas bei kiti panašaus pobūdžio veiksmai,iš kurių matytųsi,kad pareiškėjas realiai siekė paveldėti likusį palikimą.Šiuo gi nagrinėjamu atveju pareiškėjas S.V. M. tokių įrodymų nepateikia,o tik nurodo,kad padėjęs įdirbti žemę dar esant gyviems tėvams, po to broliui B. po tėvų mirties,iš sodo paimdavęs obuolių,augindavęs darže daržoves,dar gyvai esant motinai ir po jos mirties pasiėmęs kelis ūkio padargus.Tačiau iš tokių pareiškėjo aiškinimų negalima nustatyti,kad jis savo aktyviais veiksmais būtų siekęs sukurti paveldėjimo santykius,nes faktiškai virš 22 metų neatliko jokių veiksmų,kuriais būtų siekęs įteisinti savo nuosavybės teises į paveldimą turtą,t.y būtų siekęs gauti paveldėjimo teisės liudijimą ir po to įregistruoti nuosavybės teises nekilnojamojo turto registre.

LAT 2010-11-08 nutartimi civ.byloje Nr.3K-3-439/2010 nurodė „Palikimo priėmimas faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą – tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais, patvirtinantis įpėdinių interesus įgyvendinti teises į visą palikimą. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog siekia priimti palikimą ir turėti į jį nuosavybės teises. Teismai nustatė, koks turtas sudarė palikimą nagrinėjamoje byloje (žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), butas, esantis (duomenys neskelbtini), namų apyvokos daiktai); konstatavo, kad pareiškėja nepateikė įrodymų apie šio turto priežiūrą, prievolių, susijusių su juo, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.), kad byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog mokesčius mokėjo pareiškėjos tėvas. Teismai padarė išvadą, kad pareiškėja, po motinos mirties iš tėvų buto pasiėmusi kai kuriuo daiktus, palikimu – butu ir sodo sklypu – nesirūpino, jo netvarkė, neprižiūrėjo, nemokėjo mokesčių, nevykdė kartu su savo tėvu paveldėtu turto savininko (bendraturčio) pareigų ir neįgyvendino teisių į tą turtą, todėl jos elgesio negalima vertinti kaip paveldėto turto savininko. Tai, kad, pareiškėjos teigimu, ji pasiėmė nuotraukų, darbužių, papuošalų, negalima vertinti kaip palikimo priėmimo.“

LAT 2010-04-27 nutartimi civ.byloje Nr.3K-3-187-2010 nurodė“ Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas 1964 m. CK 587 straipsnio nuostatas dėl palikimo priėmimo, ne vieną kartą yra pažymėjęs, kad palikimo priėmimo faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti esmė – aktyvūs įpėdinio veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; norint įrodyti, kad įpėdinis priėmė turtą kaip palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti per įstatymo nustatytą terminą, nepakanka įrodyti, jog įpėdinis tęsė naudojimąsi tuo turtu ir turto priežiūrą, pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės; vien nurodyti veiksmai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į kokybiškai naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje E. J. ir kt. v. T. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-7/2001; 2001 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje G. Š. v. M. Š., bylos Nr. 3K-3-442/2001; kt.). Taigi asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ne kiekvienu atveju kokio nors daikto paėmimas, kaip šiuo atveju – namo dalies užrakinimas, dalies tėvų daiktų paėmimas – reiškia palikimo priėmimą. Paveldėjimo teisėje ir teismų praktikoje palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, asmeninių dokumentų, šeimos suvenyrų ir relikvijų pasidalijimas tarp įpėdinių arba šių daiktų perdavimas vienam iš įpėdinių kitų įpėdinių sutikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Z. K. v. B. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-247/2006). Toks daiktų paėmimas nelaikomas palikimo priėmimu, jeigu įpėdinis nevykdė paveldėto turto savininko (bendraturčio) pareigų ir ilgą laiką po palikimo atsiradimo neįgyvendino teisių į tą turtą (nemokėjo mokesčių, nesaugojo turto, nesirūpino juo).“

Pareiškėjas J. M. nėra įgijęs teisės paveldėti M. M. palikimą atstovavimo teise,remiantis nuo 2001-07-01 galiojančio CK 5.12 str.pagrindu.Pareiškėjo tėvas J. M. gim. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini), bei jo mirties momentui dar nebuvo atsiradusi teisė į palikimą,kaip pirmos eilės įpėdiniui,kadangi jo mirties momentui palikėja(motina) M. M. dar buvo gyva. LAT 2011-03-25 nutartimi civ.byloje Nr.3K-3-133/2011 nurodė „ kad mirusio įpėdinio įpėdinis negali išreikšti už mirusįjį jo valios, kurios jis neišreiškė, būdamas gyvas. Dėl to tokiems atvejams, kai įpėdinis, turintis teisę paveldėti pagal įstatymą ar testamentą, miršta po palikimo atsiradimo, nespėjęs jo priimti per įstatymo nustatytą palikimui priimti terminą, reglamentuoti įstatymų leidėjo specialiąja teisės norma įtvirtintas mirusio įpėdinio teisės priimti palikimą perėjimo jo įpėdiniams institutas, suteikiantis teisę mirusiojo įpėdinio įpėdiniams savo, o ne mirusio įpėdinio vardu įgyvendinti mirusiojo neįgyvendintą teisę priimti palikimą (1964 m. CK 589 straipsnis; 2000 m. CK 5.58 straipsnis). Teisės doktrinoje toks teisės priimti palikimą perėjimas vadinamas paveldėjimo transmisija. Priimti mirusio įpėdinio nepriimtą palikimą ar ne, lemia jau mirusio įpėdinio įpėdinių valia, t. y. paveldėjimo transmisijos institutas suteikia mirusio įpėdinio įpėdiniams teisę išreikšti savo, o ne mirusio įpėdinio, valią dėl palikimo priėmimo. Pažymėtina, kad mirusio įpėdinio įpėdinių teisė priimti palikimą, t. y. teisė paveldėti transmisijos būdu, yra savarankiška jų teisė, t. y. mirusio įpėdinio įpėdiniai gali tiek priimti mirusio įpėdinio nepriimtą palikimą, tiek tokio palikimo nepriimti, o priimti tik palikėjo paliktą turtą.

1964 m. CK 589 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad jeigu įpėdinis, šaukiamas paveldėti pagal įstatymą ar testamentą, miršta po palikimo atsiradimo, nespėjęs jo priimti per nustatytą terminą (587 straipsnis), teisė priimti jam priklausančią palikimo dalį pereina jo įpėdiniams. Šią mirusio įpėdinio teisę jo įpėdiniai galėjo įgyvendinti bendraisiais pagrindais per likusią termino palikimui priimti dalį; jeigu likusi termino dalis trumpesnė kaip trys mėnesiai, ji prailginama iki trijų mėnesių (1964 m. CK 589 straipsnio 2 dalis).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tam, jog mirusio įpėdinio teisė priimti palikimą pereitų jo įpėdiniams 1964 m. CK 589 straipsnio pagrindu, buvo būtinos tokios sąlygos: pirma, įpėdinis įgijo teisę paveldėti pagal įstatymą ar pagal testamentą būdamas gyvas; antra, toks įpėdinis mirė nespėjęs šios teisės įgyvendinti per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti. Be to, nurodyto teisinio reglamentavimo pagrindu darytina išvada, kad teisė priimti palikimą ir paveldėti transmisijos būdu mirusio įpėdinio įpėdiniui galėjo pereiti tik tokiu atveju, jeigu šią teisę turėjęs įpėdinis mirė nepasibaigus įstatymo nustatytam palikimo priėmimo terminui; jeigu toks įpėdinis mirė, kai jau buvo praėjęs įstatymo nustatytas palikimui priimti terminas, jo įpėdiniai netenka teisės priimti mirusiojo nepriimtą palikimą, nes teisė priimti palikimą jau buvo pasibaigusi jo (palikėjo) mirties momentu.“

Iš pateikto byloje nekilnojamojo turto registro išrašo matyti,kad gyvenamajam namui ir namų valdos žemės sklypui,esantiems (duomenys neskelbtini), yra įregistruotos nuosavybės teisės mirusiojo B. M. vardu. LR Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str. nurodo„Visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka“.Šio įstatymo 30 str. nustato, kad teritorinio registratoriaus priimtas sprendimas skundžiamas centriniam registratoriui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, o Centrinio registratoriaus priimtas sprendimas gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, t.y. pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 d. per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.Pareiškėjai nepateikė įrodymų,kad šis įrašas nekilnojamojo turto registre būtų nuginčytas.Tokiu būdu šis turtas šiuo metu galėtų būti paveldimas tik kaip B. M. palikimas,o pareiškėjų prašomo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas negalėtų sukelti teisinių pasekmių B. M. vardu registruoto nekilnojamojo turto atžvilgiu.

Dėl to surinktų įrodymų byloje visumos pagrindu teismas laiko ,kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjų pareiškimą ir pareiškimas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Pareiškėjų S. V. M. ir J. M. pareiškimą,kad jie po M. M. mirties (duomenys neskelbtini) , priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdami valdyti paveldimą turtą ,atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Varėnos rajono apylinkės teismą.